- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- eAS-659-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02860-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Bendrasis pagalbos centras
- Atsakovas
- Valstybės tarnybos departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrajam pagalbos centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) konkurso į Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 44640) Pretendentų vertinimo komisijoje 2020 m. rugpjūčio 7 d. protokolu Nr. 27L-1630 priimtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat suformuoti aiškų ir tikslų reikalavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra valstybės tarnautojas, todėl pareiškėjo skundas nepriklauso Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalyje 4 punkte nustatytai neapmokestinamų skundų kategorijai, t. y. skundams dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 2 straipsnio 3 dalimi, akcentavo, kad ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinis ginčas tai valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalį netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu. Teismas pabrėžė, kad joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinami nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartys dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį atskiruoju skundu yra skundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2040/2011; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24503-931/2020).
Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis (25 str. 2 d., 152 str. 1 d. 2 p.) nurodo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad prie skundo nepridėjus žyminio mokesčio kvito, tolesnė bylos eiga (tiksliau jos net pradžia) negalima. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai ir teismo nutartis (jos dalis), įpareigojanti pareiškėją sumokėti žyminį mokestį, kai pareiškėjas su tokiu įpareigojimu nesutinka ir jį ginčija, nes pagal įstatymą jo skundas žyminiu mokesčiu yra neapmokestinamas (ABTĮ 36 str. 1 d. 4 p.), taip pat užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (tiksliau bylos eigos pradžiai), ir dėl to atskiruoju skundu yra skundžiama (ABTĮ 152 str. 1 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta „Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties laikyti nepaduotu“, tačiau iš motyvuojamosios nutarties dalies matyti, kad pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, nurodė, kad prie skundo nepridėjus žyminio mokesčio kvito, tolesnė bylos eiga (tiksliau jos net pradžia) negalima, todėl ši nutartis turėtų būti skundžiama, nes užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 2 d. atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties panaikinimo, pažymi, kad ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui; dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis, kuria pareiškėjas įpareigojamas pašalinti skundo (prašymo) trūkumus, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji nėra atskirojo skundo objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-595/2014, 2016 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-497-502/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies panaikinimo.
Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 40–41 str.), todėl teisėjų kolegija palieka minėtą prašymą nenagrinėtu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.