Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. B. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. B. kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 15 d. ir pratęstas draudimas skambinti telefonu kitiems asmenims, išskyrus gynėjui advokatui ir mamai J. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. B. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai O. K., o būtent: laikotarpiu nuo 2020 metų pradžios iki 2023-04-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų naudojo psichologinį ir fizinį smurtą sutuoktinės O. K. atžvilgiu, kuris pasireiškė šaukimu, gąsdinimu, grasinimais, žeminimu necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje ir sisteminiu fizinio smurto naudojimu ir jis, 2023-04-18, apie 23.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smūgiuodamas žmonai O. K. kumščiu du kartus į galvą, po ko jai nugriuvus ant grindų, suimdamas už kojų tempdamas grindimis ir sakydamas, kad išmes laukan, suduodamas šlepete pastarajai į veido sritį bei vieną kartą alkūne trenkdamas į pilvo sritį, nukentėjusiajai O. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies kairėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje;

1.1. Be to, jis kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, mažamečiui posūniui D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir sūnui K. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent: laikotarpiu nuo 2020 metų pradžios iki 2023-04-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų naudojo psichologinį ir fizinį smurtą D. S., K. B. atžvilgiu, kuris pasireiškė šaukimu, gąsdinimu, grasinimais, žeminimu necenzūriniais žodžiais, draudimais valgyti bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smūgiavo ranka tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų per sėdmenis K. B., sudavė ranka tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų per galvą, diržu per sėdmenis bei spyrė per kojas D. S., tokiu būdu nukentėjusiesiems K. B., D. S. sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje;

1.2. Be to jis kaltinamas tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai O. K., o būtent: 2023-08-15, laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 12.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 16 kartų O. K. į įvairias kūno vietas ir galvą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai O. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinės pusės - dešinės akies vokų - dešinio skruosto - dešinio žando srityje, viršutinės lūpos odos ir raudonio kairės pusės - lūpų kairio kampo srityje, kairio užausio srityje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, juosmens kairėje, odos nubrozdinimu dešinėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, galvos smegenų sukrėtimu, kairio skruostikaulio lanko lūžiu, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte;

1.3. Be to, jis kaltinamas tuo, kad seksualiai prievartavo savo šeimos narį – žmoną O. K., o būtent: 2023-08-15, laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 12.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, grasinimus prieš nukentėjusiąją O. K., suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 16 kartų O. K. į įvairias kūno vietas ir galvą, tokiais veiksmais padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, rankoje laikydamas statybinį peiliuką ir sakydamas „ pasiruošk mirti, šiandien užmušiu“, ,,mirsi iki 9 valandos ir būsi papjauta“, grasino nužudyti nukentėjusiąją O. K., taip sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas, sugriebęs už rankos žastų parklupdė O. K. ant kelių, kišo savo lytinį organą į burną ir taip tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios O. K. valią oraliniu būdu, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje;

1.4. Be to, jis kaltinamas tuo, kad išžagino savo šeimos narį – žmoną O. K., o būtent: 2023-08-15, laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 12.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, grasinimus prieš nukentėjusiąją O. K., suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 16 kartų O. K. į įvairias kūno vietas ir galvą, taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, rankoje laikydamas statybinį peiliuką ir sakydamas „ pasiruošk mirti, šiandien užmušiu“, ,,mirsi iki 9 valandos ir būsi papjauta“ grasino nužudyti nukentėjusiąją O. K., tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas, paguldė nukentėjusiąją ant žemės ištiesto chalato, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiąja į makštį ir taip lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios O. K. valią natūraliu būdu, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje;

2. Kaltinamasis J. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 15 d., 16.40 val.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi J. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi J. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams iki 2024 m. vasario 15 d. Skundžiama to paties teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi įtariamajam J. B. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 2 mėnesiams iki 2024 m. vasario 15 d., taip pat pratęstas draudimas skambinti telefonu kitiems asmenims, išskyrus gynėjui advokatui ir mamai J. S..

4. Skundu, pateiktu apygardos teismui, kaltinamasis J. B. ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę (-es) kardomąją (-ąsias) priemonę (-es) ar trumpesnį kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir panaikinti draudimą skambinti telefonu kitiems asmenims, išskyrus gynėjui advokatui ir mamai J. S..

4.1. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje baigtas. Kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino iš dalies. Byloje yra apklausti visi proceso dalyviai, surinkti duomenys dėl pareikštų kaltinimų, taip pat atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai. Todėl visiškai nėra pagrindo taikyti kardomąją priemonę – suėmimą dėl tariamai galimo mėginimo išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais.

4.2. Teigia, kad turi gyvenamąją vietą – iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini). Jei teismas skirtu švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimą, jis gyventų adresu (duomenys neskelbtini). Slėptis nuo teismo neketina, jo tikslus gyvenamosios vietos adresas teismui būtų praneštas. Užsienyje giminių ir/ar pažįstamų pas kuriuos galėtų išvykti neturi, todėl bėgti ir/ar slėptis užsienyje neketina. Nurodo, kad iki suėmimo vykdė individualią veiklą – dirbo statybos sektoriuje, sau pragyvenimui užsidirbtų pats, todėl daryti naujas nusikalstamas veikas dėl lėšų pragyvenimui neturi tikslo. Nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad išlieka pagrindas manyti, kad darys naujus sunkius nusikaltimus. Šis nutarties motyvas yra visiškai nepagrįstas, taip ir neaišku kokių tikslų vedamas J. B. turėtų daryti naujus sunkius nusikaltimus.

4.3. J. B. mamai J. S. yra diagnozuotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl blogos sveikatos būklės J. S. sunku judėti ir apsitarnauti save, namų ūkyje reikalinga kito asmens pagalba. Teismui paskyrus (pakeitus) J. B. švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas, jis galėtų padėti savo mamai J. S.. Turi mažametį sūnų K. B., kuriam privalo teikti materialinį išlaikymą. Būdamas suimtas J. B. neturi jokių galimybių teikti net minimalų išlaikymą, nors ir yra darbingas bei turi galimybę dirbti ir gauti darbinių pajamų. Teigia, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme vyksta civilinis procesas dėl J. B. ir O. K. santuokos nutraukimo. J. B. neketina nei šios bylos procese, nei civilinės bylos procese daryti įtaka ar poveikį O. K.. Šioje byloje O. K. yra davusi parodymus, todėl J. B. neturi jokio tikslo ir galimybės paveikti O. K., o juo labiau tai daryti smurtiniais veiksmais.

4.4. Nurodo, kad J. B. nevengia atsakomybės. Kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas negali būti laikomas daliniu ar pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimui. Teismų praktikoje ne kartą suformuota nuostata, kad gresianti bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti suėmimą. Teismų praktikoje pagrindiniai suėmimo pagrindo „bėgs (slėpsis)“ motyvai, pripažįstami sąlyginai pakankamais yra: socialinių ryšių nebuvimas, pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas, neatvykimas į teismo posėdį / apklausą. J. B. turi gyvenamąją vietą, jo ir jo mamos tarpusavio ryšiai yra stiprūs, slėptis nuo teismo neketina. Todėl visiškai nepagrįsti nutarties motyvai, kad jis galimai bėgs (slėpsis) nuo teismo.

4.5. Mano, kad įvertinus J. B. faktinę situaciją, jo duotus parodymus, visų šių minėtų baudžiamojo proceso BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų galima pasiekti skyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ar intensyvią priežiūrą (elektroninės apykojės uždėjimą). Taip pat mano, kad 2 mėnesių suėmimo terminas, kai byla jau yra atiduota į teismą, yra per ilgas.

4.6. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas byloje baigtas, nukentėjusieji ir liudytojai yra apklausti, J. B. neturi tikslo ir siekio trukdyti šios bylos procesą ir galimai daryti poveikį nukentėjusiesiems ir/ar liudytojams, todėl draudimas kaltinamajam skambinti kitiems asmenims, išskyrus gynėjui ir mamai J. S., yra akivaizdžiai perteklinis ir visiškai nepagrįstai ribojantis J. B. teisę bendrauti su savo artimaisiais giminaičiais bei kitais asmenimis.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo J. B. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

7. BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo (pratęsimo) būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam J. B. kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimas, padarymo grindžiamas baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų parodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, įvykio vietos, asmens apžiūros, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, bei kita rašytinė bylos medžiaga.

9. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam J. B., išvardino visus BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ar teismo, kad trukdys procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus bei kad darys naujus sunkius nusikaltimus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai vertino surinktus duomenis, pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui ir bandyti paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus, taip pat pagrįstai nustatė naujų nusikalstamų veikų darymo pagrindą, o nustatydamas suėmimo terminą dviem mėnesiams kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tai leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam J. B. pratęsti suėmimo terminą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

10. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į pastarojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

11. Tačiau, įvertinęs teismui pateikto skundo argumentus ir bylos medžiagą, aukštesnysis teismas negali sutikti su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam J. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. pagrįstai manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kaip matyti iš kaltinamąjį J. B. charakterizuojančių duomenų, ankstesniuose ikiteisminiuose tyrimuose paieška jam paskelbta nebuvo, kaltinamasis vykdė individualią veiklą, turėjo pastovią gyvenamąją vietą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajam J. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Dėl to šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas pašalinamas.

12. Taip pat skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam J. B. buvo pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis trukdys procesui. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gali būti paskirtas arba suėmimo terminas gali būti pratęstas tuomet, kai yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

13. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti, jo metu buvo apklausti liudytojai, nukentėjusioji O. K. ir mažametis nukentėjusysis D. S. buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau pažymėtina, jog įrodymų tyrimas byloje nėra pradėtas, kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažįsta iš dalies, nėra žinoma galutinė jo pozicija dėl visų jam pareikštų kaltinimų, taip pat teisme dar neapklausti nukentėjusieji, liudytojai. Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji O. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama parodė, kad J. B. skambino jai 2023-08-25, 2023-08-29, 2023-09-04, jau po to, kai 2023-08-15 16.40 val. buvo laikinai sulaikytas, nukentėjusioji parodė, kad prašo skirti J. B. draudimą skambinti, nes nesijaučia saugi. Įvertinęs aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis J. B. trukdys procesui ir bandys paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 1 punktas).

14. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pratęsiant įtariamajam J. B. kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįstai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas.

15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas), jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

16. Nors apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė, kad kaltinamasis J. B. kaltinamas padaręs 3 nusikalstamas veikas, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamajame akte J. B. kaltinamas padaręs 5 nusikalstamas veikas, dvi iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų – numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje – patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuotų nusikalstamų veikų sąrašą. Kaltinamasis J. B. anksčiau yra teistas 4 kartus (pagal BK 259 straipsnio 1, 2 dalis, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį), kartą jam taikytas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, anksčiau ne kartą atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmes, administracine tvarka taip pat baustas du kartus per pastaruosius trejus metus, turi galiojančią administracinę nuobaudą, šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla ir tai rodo J. B. polinkį nusikalsti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis J. B. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

17. Kaltinamojo J. B. skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį sūnų, jo pagalbos reikalingą mamą, kad iki suėmimo vykdė individualią veiklą, kurios egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, – nepaneigia įstatyme numatytų suėmimo taikymo pagrindų ir negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir lemiančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą ar keitimą šiais motyvais. Tai, kad apylinkės teismas nevertino šių aplinkybių taip, kaip būtų palankiau J. B., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą. J. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis yra kaltinamas, pavojingumas ir pobūdis leidžia susiformuoti aukštesniojo teismo vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti kaltinamąjį į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

18. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. kaltinamajam pratęstas draudimas skambinti telefonu kitiems asmenims, išskyrus gynėjui advokatui ir mamai J. S.. Skundu prašoma panaikinti draudimą skambinti, tačiau, kaip minėta anksčiau, kaltinamasis J. B. ne kartą skambino nukentėjusiajai O. K., tai sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas ir nesaugumo jausmą, todėl, siekiant apsaugoti nukentėjusiąją nuo neigiamo kaltinamojo poveikio, draudimas skambinti kitiems asmenims, išskyrus gynėjui advokatui ir mamai J. S., paliktinas galioti. Be to, pažymėtina, jog tuo pačiu neproporcingai nėra ribojamos ir kaltinamojo teisės, kadangi jam nėra atimta galimybė palaikyti socialinius ryšius su mama.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajam J. B. kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių terminui ir draudimas skambinti telefonu kitiems asmenims, išskyrus gynėjui advokatui ir mamai J. S., pratęsti pagrįstai, todėl ją naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo J. B. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties atmesti.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties pašalinti suėmimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Kitoje dalyje nutarties nekeisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.