Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Martyno Galvičiaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Mockevičiaus,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. B. (B.) gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-27 nutarties, kuria kaltinamajam J. B. kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024-07-15,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. B. kaltinamas tuo, kad jis, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai O. K., o būtent: laikotarpyje nuo 2020 metų pradžios, iki 2023-04-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų naudojo psichologinį ir fizinį smurtą sutuoktinės O. K. atžvilgiu, kuris pasireiškė šaukimu, gąsdinimu, grasinimais, žeminimu necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje ir sisteminiu fizinio smurto naudojimu ir jis, 2023-04-18, apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis tyčia smūgiuodamas žmonai O. K. kumščiu du kartus į galvą, po ko jai nugriuvus ant grindų, suimdamas už kojų tempdamas grindimis ir sakydamas, kad išmes laukan, suduodamas šlepete pastarajai į veido sritį bei vieną kartą alkūne trenkdamas į pilvo sritį, nukentėjusiajai O. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies kairėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. B. kaltinamas tuo, kad jis, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, mažamečiui posūniui D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir sūnui K. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent: laikotarpyje nuo 2020 metų pradžios, iki 2023-04-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų naudojo psichologinį ir fizinį smurtą D. S., K. B. atžvilgiu, kuris pasireiškė šaukimu, gąsdinimu, grasinimais, žeminimu necenzūriniais žodžiais, draudimais valgyti bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smūgiavo ranka tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų per sėdmenis K. B., sudavė ranka tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų per galvą, diržu per sėdmenis bei spyrė per kojas D. S., tokiu būdu nukentėjusiesiems K. B., D. S. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, J. B. kaltinamas padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai O. K., o būtent: 2023-08-15, laikotarpyje nuo 06.00 val. iki 12.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 16 kartų O. K. į įvairias kūno vietas ir galvą, ko rezultate nukentėjusiajai O. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinės pusės - dešinės akies vokų - dešinio skruosto - dešinio žando srityje, viršutinės lūpos odos ir raudonio kairės pusės - lūpų kairio kampo srityje, kairio užausio srityje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, juosmens kairėje, odos nubrozdinimu dešinėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, galvos smegenų sukrėtimu, kairio skruostikaulio lanko lūžiu, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Be to, J. B. kaltinamas tuo, kad jis seksualiai prievartavo savo šeimos narį – žmoną O. K., o būtent: 2023-08-15, laikotarpyje nuo 06.00 val. iki 12.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, grasinimus prieš nukentėjusiąją O. K., suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 16 kartų O. K. į įvairias kūno vietas ir galvą, ko rezultate padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, rankoje laikydamas statybinį peiliuką ir sakydamas žodžiais „pasiruošk mirti, šiandien užmušiu“, ,,mirsi iki 9 valandos ir būsi papjauta“ grasino nužudyti nukentėjusiąją O. K., tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas, sugriebęs už rankos žastų parklupdė O. K. ant kelių, kišo savo lytinį organą į burną ir taip tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, ir taip lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios O. K. valią oraliniu būdu, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. B. kaltinamas tuo, kad jis išžagino savo šeimos narį – žmoną O. K., o būtent: 2023-08-15, laikotarpyje nuo 06.00 val. iki 12.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, grasinimus prieš nukentėjusiąją O. K., suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 16 kartų O. K. į įvairias kūno vietas ir galvą, ko rezultate padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, rankoje laikydamas statybinį peiliuką ir sakydamas žodžiais „ pasiruošk mirti, šiandien užmušiu“, ,,mirsi iki 9 valandos ir būsi papjauta“ grasino nužudyti nukentėjusiąją O. K., tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas, paguldė nukentėjusiąją ant žemės ištiesto chalato, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir taip lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios O. K. valią natūraliu būdu, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2023-08-15, 16.40 val. (t. 4, b. l. 125-129).

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-27 nutartimi J. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024-07-15 (t. 8, b. l. 5-7).

Skundu, pateiktu apygardos teismui, kaltinamojo J. B. gynėjas advokatas Modestas Švažas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-27 nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Nurodoma, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, pirmosios instancijos teismas nepilnai ir lakoniškai nurodė, jog tai, kad J. B. gydomas ligoninėje, nėra pagrindas nepratęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Pažymima, jog teismas nutartyje nutylėjo ypač svarbias aplinkybes, t. y. jog J. B. gydomas ligoninėje ne dėl lengvos ligos ar sužalojimo, o kaip matyti iš byloje esančio 2024-06-25 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų rašto, kaltinamasis gydomas Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje ir jo būklė yra sunki. Be to, svarbi ir ligos diagnozė, t. y. kaltinamasis patyrė (duomenys neskelbtini), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Taigi, vertinant asmens sveikatos būklę ir teismo nutartyje išdėstytus argumentus dėl suėmimo pratęsimo pagrindų, gynėjo teigimu, akivaizdu, kad asmuo, būdamas tokioje būklėje neturi jokių objektyvių galimybių trukdyti procesui paveikiant nukentėjusiuosius ar daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo J. B. gynėja advokatė Irma Bekerė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. B. gynėjo advokato Modesto Švažo skundas atmestinas

Išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesių laikotarpiui kaltinamajam J. B., pirmosios instancijos teismas BKP 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Šioje proceso stadijoje kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo (pratęsimo) būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis J. B. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 140 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), viena priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 4 dalis) ir dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Už tokias nusikalstamas veikas yra numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, J. B. praeityje teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2023-11-10 (nuosprendis įsiteisėjo 2024-02-14). Kaltinamajam J. B. kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimas, padarymo grindžiami baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, pačio kaltinamojo parodymais, specialistų išvadomis, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam J. B. buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis J. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, trukdyti procesui bei padaryti naujus sunkius arba labai sunkius, arba apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas pagal formuojamą teismų praktiką yra priskiriami prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Vien reiškiamų kaltinimų sunkumas bei gręsianti griežta bausmė negali būti pagrindu kaltinamajai taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai vertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimui reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t. y. J. B. asmenybe, ankstesniais teistumais ir kitomis bylos aplinkybėmis.

BPK 122 straipsnio 3 dalis numato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas gali būti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie asmens kontaktavimą su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, taip pat privalo būti nustatyta, kad toks susižinojimas nėra atsitiktinis ar siekiant kitokių tikslų, o būtent kad tai susiję su neigiamu poveikiu bylos procesui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. B. proceso metu yra pažeidęs kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. K. sąlygas, ieškojo ryšių su ja, jai skambino, dėl ko nukentėjusioji prašė skirti kaltinamajam draudimą skambinti. Kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, J. B. siekia bendrauti su sūnumi K. B., nori matytis, bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime, kai tuo tarpu yra kaltinamas smurtavęs ne tik prieš O. K., bet ir prieš kitus šeimos narius, įskaitant ir mažametį sūnų K. B.. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina, jog J. B., būdamas laisvėje, gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtariamas (kaltinamas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, J. B. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 1 dalis), kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad J. B. nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus teistumui, t. y. esant nusikaltimų recidyvui, šias teisei priešingas veikas skiria nedidelis laiko tarpas. Be to, J. B., kaip minėta, teistas penkis kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių egzistavimas rodo padarytų nusikaltimų ir pačio kaltinamojo didesnį pavojingumą bei patvirtina, kad J. B. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti konkrečių duomenų, kad kaltinamasis realiai rengiasi bėgti, slėptis, trukdys procesui ar imsis konkrečių priemonių naujų nusikaltimų darymui, tačiau kaltinamojo polinkį nusikalsti, kaip jau minėta, patvirtina aplinkybė, kad J. B. praeityje ne kartą teistas, šiuo metu kaltinamas net penkių nusikalstamų veikų padarymu, todėl akivaizdu, jog ir šį kartą galimai nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos. Šios aplinkybės kartu su kitais aukščiau aptartais duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos spręsti, kad J. B. yra pavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis), trukdyti procesui ir (arba) daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju darytina išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip, namų areštas ir intensyvi priežiūra, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi akivaizdu, jog J. B. būdamas nesuimtas gali daryti naujas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Ir nors ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje jau yra baigtas, tačiau J. B. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai.

Skunde teigiama, kad J. B. šiuo metu gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų intensyvios terapijos skyriuje dėl patirto (duomenys neskelbtini), jo sveikatos būklė yra sunki, todėl kaltinamasis objektyviai negalėtų trukdyti procesui paveikiant nukentėjusiuosius ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Šie gynėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Valstybė privalo užtikrinti, kad asmuo kardomajame kalinime būtų laikomas tokiomis sąlygomis, kurios yra suderinamos su pagarba žmogiškajam orumui, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir būdas nesukeltų jam kančios ir nepatogumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamą kardomajam kalinimui būdingą kančios lygį, ir kad atsižvelgiant į praktinius įkalinimo reikalavimus jo sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrintos. Todėl tinkamos medicinos priežiūros nebuvimas tam tikrais atvejais gali būti traktuojamas kaip netinkamas elgesys, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimas byloje A. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 40512/13). Valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos būklė, diagnozės ir gydymas būtų atliekami laiku, o priežiūra būtų reguliari ir sisteminga bei apimtų išsamią gydymo strategiją, siekiant išgydyti suimto asmens ligas arba užkirsti kelią jo būklės pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų tik atsiradus simptomams. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos faktiškai laikytis paskirto gydymo (EŽTT 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje H. prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 9852/03 ir Nr. 13413/04, EŽTT 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje U. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 549/17).

Konvencijos 3 straipsnis negali būti interpretuojamas kaip nustatantis bendrą įpareigojimą sveikatos problemų turintį įkalintą asmenį paleisti į laisvę ar perkelti jį į civilinę ligoninę, net jei minėtas asmuo serga ypač sunkiai gydoma liga. Tačiau Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad valstybė užtikrintų, jog įkalinti asmenys būtų laikomi pagarbą žmogaus orumui užtikrinančiomis sąlygomis, kad asmenų kalinimas nesukeltų jiems tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie viršija neišvengiamus nepatogumus įkalinimo metu, ir kad įkalintų asmenų sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrinta, be kita ko, jiems suteikiant reikiamą medicinos pagalbą (EŽTT 2022 m. kovo 17 d. sprendimas byloje N. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 65196/16, EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje C. prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 13472/18).

Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2024-06-05 rašto, kaltinamasis J. B. šiuo metu gauna visas jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, yra gydomas atitinkamai pagal jo sveikatos būklę, nepaisant to, jog jam yra paskirta ir galiojanti kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgiant į J. B. pavojingumą, panaikinus kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, pagerėjus jo sveikatos būklei ir išleidus iš gydymo įstaigos, būtų sudarytos sąlygos bėgti (slėptis), trukdyti procesui ar daryti naujas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos ir kaltinamosios noro įsidarbinti bei dorai gyventi, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, daro išvadą, kad kaltinamojo J. B. teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2024-06-27 nutartį palieka galioti be pakeitimų ir kaltinamojo J. B. gynėjo Modesto Švažo skundą atmeta.

2024-07-11 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Finansų skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 262,50 Eur, priteisimo. Pažymėtina, kad klausimas dėl proceso išlaidų spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant nuosprendį, todėl aukštesnysis teismas dėl šio prašymo nepasisako.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo J. B. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-27 nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.