Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. B. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. B., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai O. K., o būtent: laikotarpiu nuo 2020 metų pradžios iki 2023 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų naudojo psichologinį ir fizinį smurtą sutuoktinės O. K. atžvilgiu, kuris pasireiškė šaukimu, gąsdinimu, grasinimais, žeminimu necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje ir sisteminiu fizinio smurto naudojimu, ir jis 2023 m. balandžio 18 d. apie 23.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smūgiuodamas žmonai O. K. kumščiu du kartus į galvą, po ko jai nugriuvus ant grindų, suimdamas už kojų, tempdamas grindimis ir sakydamas, kad išmes laukan, suduodamas šlepete pastarajai į veido sritį bei vieną kartą alkūne trenkdamas į pilvo sritį, nukentėjusiajai O. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies kairėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje.

2. Taip pat jis pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, mažamečiui posūniui D. S. (D. S.), gim. (duomenys neskelbtini) m., ir sūnui K. B. (K. B.), gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent: laikotarpiu nuo 2020 metų pradžios iki 2023 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų naudojo psichologinį ir fizinį smurtą D. S., K. B. atžvilgiu, kuris pasireiškė šaukimu, gąsdinimu, grasinimais, žeminimu necenzūriniais žodžiais, draudimais valgyti, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smūgiavo ranka tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų per sėdmenis K. B., sudavė ranka tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų per galvą, diržu per sėdmenis bei spyrė per kojas D. S., tokiu būdu nukentėjusiesiems K. B., D. S. sukėlė fizinį skausmą.

3. Taip pat jis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai O. K., o būtent: 2023 m. rugpjūčio 15 d., laikotarpyje nuo 06.00 val. iki 12.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 16 kartų O. K. į įvairias kūno vietas ir galvą, nukentėjusiajai O. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinės pusės - dešinės akies vokų - dešinio skruosto - dešinio žando srityje, viršutinės lūpos odos ir raudonio kairės pusės - lūpų kairio kampo srityje, kairio užausio srityje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, juosmens kairėje, odos nubrozdinimu dešinėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, galvos smegenų sukrėtimu, kairio skruostikaulio lanko lūžiu.

4. Taip pat jis pagal BK 150 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad seksualiai prievartavo savo šeimos narį – žmoną O. K., o būtent: 2023 m. rugpjūčio 15 d., laikotarpyje nuo 06.00 val. iki 12.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, grasinimus prieš nukentėjusiąją O. K., suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 16 kartų O. K. į įvairias kūno vietas ir galvą, to rezultate padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, rankoje laikydamas statybinį peiliuką ir sakydamas žodžius: „pasiruošk mirti, šiandien užmušiu“, ,,mirsi iki 9 valandos ir būsi papjauta“, grasino nužudyti nukentėjusiąją O. K., tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas, sugriebęs už rankos žastų, parklupdė O. K. ant kelių, kišo savo lytinį organą į burną ir taip tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, ir taip lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios O. K. valią oraliniu būdu.

5. Taip pat jis pagal BK 149 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad išžagino savo šeimos narį – žmoną O. K., o būtent: 2023 m. rugpjūčio 15 d., laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 12.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, grasinimus prieš nukentėjusiąją O. K., suduodamas kumščiais ne mažiau kaip 16 kartų O. K. į įvairias kūno vietas ir galvą, to rezultate padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, rankoje laikydamas statybinį peiliuką ir sakydamas žodžius: „pasiruošk mirti, šiandien užmušiu“, ,,mirsi iki 9 valandos ir būsi papjauta“, grasino nužudyti nukentėjusiąją O. K., tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas, paguldė nukentėjusiąją ant žemės ištiesto chalato, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir taip lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios O. K. valią natūraliu būdu.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 140 straipsniu, J. B. laikinai sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 15 d. 16 val. 40 min. (4 t., b. l. 125-129).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

9. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamasis J. B. ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo ir kaltinamajam J. B. skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

9.3. Taip pat apeliantai skunde nurodo, kad kaltinamojo J. B. motinai J. S. yra diagnozuota sąnarių artrozė, epilepsija, dėl blogos sveikatos būklės J. S. sunku judėti ir apsitarnauti save, namų ūkyje reikalinga kito asmens pagalba. Mano, jog J. B. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas, kaltinamasis galėtų padėti savo motinai J. S..

9.4. Taipogi apeliantai skunde nurodo, kad J. B. turi mažametį sūnų K. B., kuriam kaltinamasis privalo teikti materialinį išlaikymą, o būdamas suimtas J. B. neturi jokių galimybių teikti net minimalų išlaikymą, nors ir yra darbingas bei turi galimybę dirbti, gauti darbinių pajamų. Teigia, jog J. B. ir O. K. santuoka yra nutraukta, todėl J. B. neketina šios bylos procese daryti įtaką ar poveikį O. K.. Pažymi, kad šioje byloje O. K. yra davusi parodymus, todėl J. B. neturi jokio tikslo ir galimybės paveikti O. K., o juo labiau tai daryti smurtiniais veiksmais.

9.5. Apeliantai skunde teigia, jog J. B. nevengia atsakomybės, todėl mano, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas negali būti laikomas daliniu ar pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo, skyrimui. Pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą suformuota nuostata, kad gresianti bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti suėmimą. Dėl to mano, jog visiškai nepagrįsti nutarties motyvai, kad J. B. gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiuosius, bei daryti naujus nusikaltimus. Taip pat nurodo, jog pagal BPK 121 straipsnio 3 dalį gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Dėl to mano, kad, pritaikius kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones J. B., būtų galima pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir suėmus, bei taip drastiškai nevaržyti jo teisių ir teisėtų interesų. Taip pat apeliantai mano, jog J. B. faktinė situacija, jo duoti parodymai leidžia manyti, kad BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai gali būti pasiekti skyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę - namų areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ar intensyvią priežiūrą. Be to, pažymi, jog bendras 8 mėnesių suėmimo terminas, kai byla jau yra atiduota į teismą, yra per ilgas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

11. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

12. Vadovaudamasis BPK 121 straipsnio nuostatomis, teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo skyrimo (tęsimo) klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir, ar yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo taikymui būtini pagrindai ir sąlygos. Byloje surinkti įrodymai reikšmingi tiek, kiek iš jų galima daryti išvadą apie duomenų pakankamumą įtarimui (kaltinimui) pagrįsti dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

13. Pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – tai nukentėjusiųjų, liudytojų, iš dalies paties kaltinamojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, vaiko situacijos vertinimo anketose, specialistų išvadose ir ekspertizės akte užfiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys duomenys.

14. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad suėmimas kaltinamajam J. B. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y., kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis trukdys procesui, darys naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai vertino surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė galimą naujų nusikalstamų veikų darymo bei trukdymo procesui riziką, o nustatydamas suėmimo terminą trims mėnesiams jo teisių nesuvaržė labiau, nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

14.1. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

14.2. Kaltinamasis J. B. kaltinamas padaręs penkias tyčines nusikalstamas veikas, kurių dvi nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2, 3 dalys, 11 straipsnio 3 dalis), viena nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 4 dalis) ir dvi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Už šių kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą įstatymų leidėjas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, jog už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijose numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Taigi, egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlyga. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo vedęs, šiuo metu yra išsituokęs (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimu nutraukta jo ir nukentėjusiosios O. K. santuoka), turi mažametį sūnų. Pažymėtina, jog iš J. B. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis kaltinamas nusikaltęs ne tik savo sutuoktinės O. K., bet ir savo mažamečio sūnaus K. B. atžvilgiu. Nors skunde apeliantai teigia, jog kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, paleistas į laisvę gyventų adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. K. parodė, jog jis į butą minėtu adresu J. B. priėmė gyventi tik laikinai, kai J. B. buvo iškeldintas iš namų kaime (4 t., b. l. 27-30). Iš bylos duomenų matyti, kad jis pastovios gyvenamosios vietos neturi, nes name, kuriame, kaip nurodyta kaltinime, buvo padarytos nusikalstamos veikos, jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, ten gyveno nuomos pagrindu, remiantis nukentėjusiosios O. K. parodymais, ten jai buvo leista gyventi už namo priežiūrą (3 t., b. l. 148-150). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti ir tai, jog J. B. nuo 2017-02-09 neregistruotas Užimtumo tarnyboje, o nuo 2018-11-21 vykdo individualią veiklą (4 t., b. l. 36, 37). Taip pat bylos duomenys rodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu kaltinamajam J. B. įkalinimo vietoje leista užsiimti individualia kūrybine veikla (7 t., b. l. 103-105). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., b. l. 40-41), kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, teistumas nebuvo išnykęs po to, kai jis 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be to, nusikalstamas veikas J. B. padarė, kai jo atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai ir kitose bylose Nr. 01-1-22102-20, Nr. 01-1-34422-21, Nr. 01-1-09807-2023. Paskutinį kartą J. B. buvo nuteistas 2023 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-56-1007/2024, kurioje J. B. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo matyti, jog tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, jis padarė tuo metu, kai jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. K., nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei prokuroro 2023-05-04 nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, šių kardomųjų priemonių sąlygų kaltinamasis nesilaikė, skambino nukentėjusiajai (3 t., b. l. 121-122) ir, kaip pats kaltinamasis apklausos metu nurodė, buvo su ja susitikęs, bendravo (4 t., b. l. 161-162), o iš pareikšto kaltinimo matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 15 d. jis ne tik buvo susitikęs su nukentėjusiąja, bet ir galimai smurtavo jos atžvilgiu bei galimai įvykdė nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei. Šie paminėti duomenys apie kaltinamojo baustumus, teistumus, jo elgesį tyrimo metu rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų. Taip pat pažymėtina, jog net du iš penkių nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas J. B., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą.

14.3. Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių bei nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas J. B., sunkumą, pobūdį, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičių, daroma išvada, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis J. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

14.4. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gali būti paskirtas (pratęstas) tuomet, kai yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 2 punktas).

14.5. Nors byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti į teismą, tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, nukentėjusieji ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisme nepatvirtino. Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios O. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis jai skambino, kvietė susitikti, nukentėjusioji nurodė jo bijanti, nes kaltinamasis jai grasino, nukentėjusioji taip pat parodė, jog jai skambino kaltinamojo motina ir priekaištavo (1 t., b. l. 117-119; 3 t., b. l. 121-122). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, jog J. B. jai skambino 2023-08-25, 2023-08-29, 2023-09-04, t. y. jau po to, kai 2023-08-15 16.40 val. jis buvo laikinai sulaikytas, o vėliau suimtas, todėl nukentėjusioji prašė skirti J. B. draudimą skambinti, nes ji nesijaučia saugi. Kaip liudytoja apklausta A. K. patvirtino, kad ne tik ji, bet ir jos broliai K. B. ir D. S. bijo, vengia kaltinamojo (1 t., b. l. 123-124, 127-128), o liudytojas J. S. patvirtino, jog O. K. bijo kaltinamojo (1 t., b. l. 133-136). Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad išlieka pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali imtis neteisėtų veiksmų, trukdyti procesui pats ar per kitus asmenis, siekdamas paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, kad pastarieji duotų parodymus jam naudinga linkme ir tokiu būdu trukdyti nustatyti byloje objektyvią tiesą.

14.6. Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

15. Esant nustatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo skyrimo (tęsimo) pagrindams ir BPK 122 straipsnio 3, 4, 8 dalyse numatytoms sąlygoms, daroma išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas (pvz., namų areštu, dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ar intensyvia priežiūra) nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes kaltinamasis anksčiau nesilaikė jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, todėl suėmimas J. B. pratęstas pagrįstai.

16. Skunde kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, kad J. B. vykdo individualią veiklą, jo pagalbos reikia motinai, kuri turi sveikatos problemų, jis neketina daryti poveikio nukentėjusiesiems, su nukentėjusiąja santuoką jis nutraukė. Šios skunde nurodytos aplinkybės yra svarbios, tačiau jų nepakanka, kad kaltinamajam suėmimas būtų panaikintas, nes kaltinamojo vykdyta darbinė veikla egzistavo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, o santuokos nutraukimas su nukentėjusiąja yra jo galimai neteisėtų veiksmų pasekmė. Be to, kaltinamojo teigimas, kad jis neketina daryti poveikio nukentėjusiajai, tėra deklaratyvus teiginys, nes, kaip jau minėta, J. B., net ir būdamas suimtas, skambino nukentėjusiajai, o tai vertinama kaip trukdymas procesui. Pasisakant dėl kaltinamojo motinos sveikatos būklės, pažymėtina, jog nors byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad kaltinamojo J. B. motina J. S. turi sveikatos problemų dėl sąnario artrozės, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, jog sveikatos problemų ji turi jau ilgą laiko tarpą (6 t., b. l. 188-193). Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis rūpinasi savo motina, ar duomenų, kad jo motinai reikalinga kito asmens priežiūra. Pažymėtina, jog kaltinamasis turi dar du brolius – T. ir L. B., kurie taip pat turi pareigą rūpintis ligota motina. Visuma paminėtų aplinkybių neduoda pagrindo panaikinti kaltinamajam J. B. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

17. Skunde apeliantai taip pat teigia, kad kaltinamasis J. B. jau ilgą laiką yra suimtas, taip varžomos jo teisės. Iš bylos matyti, jog griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam taikoma daugiau kaip 8 mėnesius, skundžiama nutartimi suėmimas pratęstas dar 3 mėnesiams, tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju didžiausia laisvės atėmimo bausmė, baudžiamajame įstatyme nustatyta už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurios nagrinėjama baudžiamoji byla, yra 7 metai, o kaltinamasis tėra suimtas 8 mėnesius, t. y. iš esmės septynis kartus trumpesnis terminas nei du trečdaliai didžiausios laisvės atėmimo bausmės. Taigi, kaltinamojo J. B. teisės nėra suvaržytos labiau nei to reikia, BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, Konvencijos ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos nepažeidžiamos, nes šiuo atveju, netaikant kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, kadangi, kaip minėta, yra pagrindas manyti, jog paleistas iš suėmimo, kaltinamasis trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti skundžiamą pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo J. B. (J. B.) ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarties.

Nutartis neskundžiama.