Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio proceso tvarka išsprendė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-409/2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-409/2024 pripažino, jog J. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 150 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiais buvo pripažinti du asmenys ir jiems abiem Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba paskyrė atstovus – advokatus.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš J. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam D. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas (prašymas) atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu be kita ko turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šiuo nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam D. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba – paskirtas atstovas, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė išlaidų – 644,67 Eur, kurias prašo priteisti iš J. B..

Šioje baudžiamojoje byloje, nutartimi J. B. buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, todėl teismas mano, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas.

Pastebėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas nepriteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. B. ir dėl kitam nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl J. B. paskyrus priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas atmestinas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos iš J. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.