Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovei E. S. (toliau – ir Institucijos atstovė),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudojančiam e. p. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-10-22 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 24258046234,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 565 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024-10-22 nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Administracinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal L. R. 2024-08-26 gautą skundą, kuriame jis prašo tarnybos įvertinti E. P. elgesį, nes jo nuomone, asmuo neadekvatus ir pažeidinėja vaiko geriausius interesus. Prašo įvertinti pateiktus įrodymus, ypatingai garso įrašą, kuriame užfiksuotas 2024-08-03 E. P. ir dukros pokalbis ir kurio metu E. P. ragina dukrą melagingai skambinti 112 ir kaltinti tėvą nebūtų smurtu. Jo nuomone, tai yra vaiko teisių pažeidimas, kad motina vaikui daro psichologinį spaudimą. E. P. nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos, nuolat ją pažeidinėja, t. y. vaiko teisių pažeidimai. Motina naudoja savo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, dėl ko jo manymu, institucija turi savo iniciatyva skirti E. P. bent įspėjimą pagal ANK 73 straipsnį. Nutarime nurodyta, kad iš surinktų duomenų matyti, kad garso įraše nėra mamos netinkamai vartojamų, žeminančių, menkinančių, nuteikiančių ar darančių psichologinį spaudimą žodžių, mama nežino, kodėl dukra pradėjo verkti, todėl sako pasiskųsti kam nors, skambinti 112. Nenustatyta, kad su dukra buvo bendraujama netinkamai ar naudojant psichologinį spaudimą, kitų objektyvių duomenų apie padarytą teisės pažeidimą nėra, todėl nėra galimybės taikyti administracinę atsakomybę bei negalima konstatuoti, kad šis E. P. elgesys yra pasiekęs tokį pavojingumo lygį, kad už šios teisės pažeidimą galėtų būti skiriama administracinė nuobauda (b. l. 13-23).

6. Institucijos atstovė E. S. teisme paaiškino, kad nėra nusižengimo sudėties, todėl tyrimas buvo nutrauktas. Pokalbio turinį vertino ji. Išklausė įrašą ir tame pokalbyje nėra teiginių, kad pareiškėjas smurtauja, kad E. P. nuteikinėtų dukrą prieš tėtį, neįvardijo tėčio neigiamais žodžiais. Tėčio nekaltino, o tik teigė, kad galbūt tėtis išjungė internetą. E. P. taip pasielgė, nes mergaitė verkė, o dėl ko verkė, nežinojo, todėl sakė vaikui kreiptis į kitus žmones, taip gindama savo vaiką. Tai nebuvo tyčinis melagingas pranešimas. Ši šeima jai pažįstama. Kai rinko medžiagą, domėjosi, kad ir anksčiau buvo priimtas sprendimas nutraukti bylą dėl E. P. veiksmų. Tai ne vienintelis kartas. Vis paaiškėja, kad E. P. nesielgia tyčia. Būna taikoma atvejo vadyba, kai šeima neišsiaiškina tarpusavyje. Šiuo atveju atvejo vadyba lyg buvo nutraukta, nes šeimoje nebuvo didelių nesutarimų, kad vaiko teisės būtų pažeistos. Atvejo vadybą taiko savivaldybės institucija, kuri nepavaldi vaiko teisėms. Dėl paskirtų baudų, tai E. P. paaiškino ir buvo galima suprasti, kad nėra jos tyčios. Vaikas sirgo, buvo temperatūra, tai E. P. dėl to nenorėjo vežti vaiko pas tėtį. Tyčios nėra. Antrą kartą bauda paskirta antstolio ir E. P. paaiškino, kad mergaitė buvo baseine ir baseinas trunka iki 18 val., o nuo 18 val. vaikas turi būti pas tėtį, pagal teismo tvarką. Čia tyčios taip pat nėra. Galima buvo susitarti, kad vaiką valandą vėliau atvežtų ir valandą vėliau paimtų. Buvo išsikvietę E. P. duoti paaiškinimus. Iš pareiškėjo teiginių buvo viskas aišku ir nebuvo poreikio jo iškviesti apklausai. Pareiškėjas teigė, kad turi būti kaip nurodyta tvarkoje.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-10-08 – 2024-10-09 daiktinių įrodymų apžiūros protokolo administracinio nusižengimo byloje duomenimis, apžiūrėtas pareiškėjo pateiktas telefoninio skambučio garso įrašas pavadinimu „Priedas+Nr.3-E. P.+liepa+vaikui+skambint+112_Aug+3%2C+11.46_1.mp3“. Surašyta pokalbio stenograma (b. l. 33-38).

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad pranešimo gavimo data yra 2024-08-03. Nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini). Savaitgalį vaiko priežiūra teismo sprendimu priklauso tėvui, bet vaikas atsisako būti su tėvu ir nori pas motiną. Pranešėjos buvęs vyras savaitgaliui pasiėmė jų bendrą 8 m. vaiką ir nusivežė pas jo tėvus. Pranešėjai paskambino vaikas, verkė, sakė, kad nori namo. Įtaria, kad vėliau tėvas atėmė mobilaus ryšio telefoną iš vaiko, taip pat įtaria, kad tėvas smurtauja prieš vaiką. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko L. R., kuris paaiškino, kad savo vaiką pasiėmė vakar iš buvusios sutuoktinės, mergaitės neskriaudžia, nemuša, telefoną atėmė, nes per daug laiko praleidžia prie jo. Artimoje aplinkoje smurto požymių nenustatyta, aplinka tvarkinga, prižiūrėta. Anketoje taip pat nurodyta, kad M. R. 15 kartų nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Bendrauta su vaiku tėvui nedalyvaujant, bet sutikus. Vaikas nurodė, kad paskambino mamai, nes rado praleistų skambučių ir bendravo su mama bei mamai pasakė, kad nori namo, kad mama ją pasiimtų. O tai išgirdęs tėtis, iš vaiko atėmė telefoną, nebaigus pokalbio su mama. Vaikas teigė, kad tėtis paėmęs jos telefoną, jame ištrynė esantį žaidimą, kas ją nuliūdino. Mergaitės mama (E. P.) nurodė, kad skambino dukrai kelis kartus, bet ji neatsiliepė. Po to dukra perskambino ir pokalbio metu pradėjo verkti, prašėsi vykti į namus. Jos nuomone, tėvas nesudaro dukrai tinkamų sąlygų, nes dukra su tėčiu miega vienoje lovoje, tėvas dukros nemaudo, kai buvo pas jį. Bendraujant su tėvu, jis nurodė, kad apie 12 val. dukrai paskambino mama. Pokalbio metu vaikas pasakė, kad neveikia žaidimas telefone. Dėl neveikiančio žaidimo, vaikui prasidėjo pykčio priepuolis, dukra pradėjo verkti, šaukti ir prašyti vežti pas mamą. Tuo metu vaiko mama vaikui pasakė skambinti 112 ir pasakyti, kad ją muša. Teigė, kad prieš dukrą smurto nenaudojo. Taip pat nurodyta, kad nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Nurodyta, kad pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje (b. l. 39-49).

9. Iš 2021-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 matyti, kad santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šalys sutarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su mama. L. R. su vaiku bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., L. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą. Kiekvieną savaitę L. R. turi teisę su vaiku bendrauti dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigai) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą. Apie darbo dienas, kuriomis ketina bendrauti su vaiku, L. R. informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip iki prieš tai einančio savaitės sekmadienio 21 val. Jei vaiko bendravimas su tėvu dėl rimtų priežasčių (vaiko liga ir pan.) įvykti negali, motina apie tai informuoja L. R. raštu (trumpąja žinute, e. p.) ne vėliau, kaip prieš 24 val. (b. l. 69-71).

10. Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2024-08-26 nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju ROIK: 24253127617 duomenimis, vadovaujantis ANK 578 straipsniu, L. R. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 81). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-01-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-60-2025 E. P. nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad ji 2024-08-03 12 val. melagingai iškvietė policiją, žinodama, kad pagalba nereikalinga (b. l. 98-101).

11. E. P. teismui pateikė: 1) telefono ekrano nuotraukos vaizdą, iš kurio matyti, kad rugpjūčio 3 d. skambutis su abonentu „M.“ (telefono Nr. (duomenys neskelbtini) truko 18 min. 58 s, skambučio pradžia 11.46 val.; 2) pokalbio telefonu įrašas, iš kurio girdisi, kad įrašinėjama ne nuo pokalbio pradžios. Girdisi vaiko verksmas. E. P. sako: „Nusiramink mažyli“. Vaikas: „Manęs niekas negirdi“. E. P.: „tavęs niekas negirdi?, o kaip man tau padėti?“. Vaikas: „atvažiuok, pasiimk“. E. P.: „Bet man tavęs neatiduos. Mes mielai atvažiuotume tave paimt, bet man neatiduos gi“. Vaikas verkdamas: „mama prašau“. E. P.: „o ką man padaryti?“. Vaikas verkia ir sako: „atvažiuok, pasiimk“. E. P.: „M., bet manęs niekas neįleis ir juolab tavęs neatiduos. Aš mielai dabar šokčiau į mašiną ir atvažiuočiau tavęs gelbėti, jeigu blogai kažkas“. Vaikas: „bet aš galiu tiesiog išeiti“. E. P.: „tu gali išeiti? Bet tavęs neišleis, M..“. Vaikas: „Aš noriu namo“. E. P.: „tau negerai?“. Vaikas: „aš namo noriu“. E. P.: „tu nori namo?“. Vaikas: „aha“. E. P.: „Tai gal tėtis tave atveš“. Vaikas: „Ne“. E. P.: „Neatveš, tai ką man daryti?“. Vaikas: „Atvažiuok“. E. P.: „Tai tu dabar paprašyk, gal tėtis atveš tave“. Vaikas: „Aš namo noriu“. E. P.: „tai paprašyk, gal tėtis tave išgirs ir atveš. Nueik pas tėtį paprašyk“. Vaikas: „jis negirdi, dabar sakiau“. E. P.: „O jis negirdi?“. Vaikas: „ne“. E. P.: „Tai kaip man tau padėti?“. Vaikas: „atvažiuok“. E. P.: „M., mes galime atvažiuoti tikrai, bet manęs ten nieks neįleis“. Vaikas: „aš išeisiu“. E. P.: „tavęs neišleis, mes kol atvažiuosim, taigi užtruks laiko. Tave išveš į sodą, dar kažkur, dar kažkur. Mes net nežinosim, kur ieškot tavęs“. Vaikas: „tėtį, nu prašau išvežk namo“. Girdisi kaip vaikas verkia. Fone girdisi moteriškas balsas: „ tai kas yra, taigi mes su tavimi gražiai žaidžiame“. Vaikas sako, kad nori namo. Fone girdisi balsai. E. P.: „M.“. Vaikas spiegia. E. P.: „ką tau daro? M., ką tau daro?“. Vaikas: „atiminėja telefoną“. E. P.: „M. aš skambinsiu, ieškosiu pagalbos. M. aš ieškosiu pagalbos. M. aš ieškosiu pagalbos. Aš tavęs taip tikrai nepaliksiu“. Vaikas: „gerai“. E. P.: „Gerai? M. skambink 112 ir ieškok pagalbos ir sakyk, kad tave skriaudžia“. Girdisi, kai vaikas verkia. E. P.: „M., M., M.“.

12. Pareiškėjas teismui pateikė buvusios sutuoktinės ir vaiko telefoninio pokalbio garso įrašą pavadinimu: „Priedas+Nr.3-E. P.+liepa+vaikui+skambint+112_Aug+3%2C+11.46_1.mp3“, įrašo trukmė 13 min. 36 s (žr. byloje įrašo apžiūros protokolą b. l. 33-38). Perklausiant garso įrašą girdisi, kad pokalbio pradžioje vaiko balsas linksmas, guvus. Pokalbis vyksta ramiai. Įrašo 11.32 laiku girdisi, kai keičiasi vaiko balsas (nuliūsta, kad niekas neveikia telefone). Vaikas susigraudina. Po E. P. žodžių: „neverk tiktai, gerai? Nuliūdai?“ mergaitė pradeda verkti. E. P. sako pasiskųsti močiutei ir skambinti 112 ir pasakyk, kad tave skriaudžia ir girdisi kaip mergaitė įsiverkia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

16. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatytas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Be kita ko nustatyta, kad jame turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams (šiuo atveju – Institucijai) kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (taip pat Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Kiekvienas baigiamasis teismo (šiuo atveju – Institucijos) aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Motyvų nebuvimas procesiniame sprendime reiškia, kad sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaujantis prieita prie išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendime ar nutartyje turi būti nurodomos nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti – atmetami.

17. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bendrame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.).

18. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šios nuostatos pažeidžiamos, kai išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų duomenų, vertinant įrodymus padarant klaidų dėl jų turinio; neišdėsčius teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

19. Taigi, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

20. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė institucijai skundą, kuriame prašė įvertinti E. P. elgesį, nes juo nuomone, jos elgesys yra neadekvatus ir pažeidinėja vaiko geriausius interesus. Prašė įvertinti E. P. veiksmus melagingai iškvietus policiją, tai, kad jokio smurto iš jo pusės nebuvo, o E. P. specialiai sukėlė tokią konfliktinę situaciją. Prašė įvertinti pateiktus įrodymus, ypatingai garso įrašą, kuriame girdisi motinos ir dukros 2024-08-03 pokalbis, ir kaip mama ragina dukrą melagingai skambinti 112 ir kaltinti tėvą nebūtu smurtu, nuolat pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką. Visa tai, pareiškėjo nuomone rodo, kad E. P. naudoja savo motinos valdžią priešingai vaiko interesams. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas yra šališkas, nes jame padaryta išvada, , kad negalima konstatuoti, kad E. P. elgesys yra pasiekęs tokį pavojingumo lygį, jog už šios teisės pažeidimą galėtų būti skiriama administracinė nuobauda, padaryta remiantis iš esmės tik E. P. žodiniais paaiškinimais, vaiko 1VSV-5004 užfiksuota nuomone ir pareiškėjo pateiktu pirmiau minėtu skambučio garso įrašu, neišsireikalaujant papildomos medžiagos.

21. Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo nutarimo turinį, pateiktus garso įrašus, paaiškinimus byloje dalyvavusių konstatuoja, kad priimtas institucijos skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, nes institucija, vertindama ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 73 straipsnyje, padarė išvadas, nesiėmusi priemonių esančioms abejonėms pašalinti, kai asmenys pateikia skirtingas įvykio versijas. Atkreiptinas dėmesys, kad motyvai skundžiamame nutarime išdėstyti iš esmės tik vienoje pastraipoje, kurią sudaro du sakiniai (9 lapas, 4 pastraipa) iš 11 lapų, kituose lapuose aprašytas pareiškimo turinys ir garso įrašo turinys, E. P. paaiškinimas, formaliai aprašyti administracinės atsakomybės taikymo pagrindai, jų analizė). Neišsireikalauti oficialūs duomenys apie E. P. skirtas nuobaudas už bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimus (remiamasi tik E. P. paaiškinimu, klaidingai manant, kad sprendimus skirti baudas nutarė antstolis, todėl, pasak institucijos atstovės, baudos skirtos nesigilinant į galimų pažeidimų turinį, asmens kaltę), taip pat, teismo nuomone, šiuo atveju buvo būtina kreiptis į specialių žinių turinčius asmenis, kurie galėtų tinkamai įvertinti pokalbio mamos su dukra turinį ir jo galimą poveikį mažametei (išklausyti vaikų psichologo nuomonę ir pan.). Liko neįvertinti ir E. P. veiksmai, kai po pokalbio telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kad pasiimti dukrą iš tėvo, t. y. neįvertintas nei tokių pareiškėjos veiksmų pagrįstumas ir kartu kilusių pasekmių (atvažiavo vaiko paimti iš tėvo ir policijos pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai) poveikis mažametei (apsiribota teiginiu, kad nėra duomenų, kad E. P. būtų nubausta už melagingą policijos iškvietimą, tačiau pagrįstumas iškvietimo ir poveikis vaikui iš viso nevertintas).

22. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad institucijos skundžiamame nutarime padaryta išvada, galimai padarytą nusižengimą vertinti kaip neatitinkantį administraciniams nusižengimams keliamo pavojingumo reikalavimo, laikytina nepagrįsta, nes konstatuoti, kad asmens veikoje nėra visų objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, galima tik nustačius tinkamai padarytos veikos aplinkybes ir surinkus pakankamai duomenų, įrodančių, kad asmens veika atitinka ar neatitinka nagrinėjamo administracinio nusižengimo požymius.

23. Teismas, nustatęs pirmiau išdėstytus skundžiamo nutarimo panaikinimo pagrindus, dėl kitų pareiškėjo skundų argumentų, dėl prašymo priteisti neturtinę žalą priėmimo ir pareiškėjo pripažinimo ar nepripažinimo nukentėjusiuoju, nepasisako. Visa tai turi būti padaryta tęsiant tyrimą institucijoje ir priimant baigiamąjį procesinį sprendimą. Nagrinėjant pareiškėjo 2024-08-23 skundą, turi būti įvertinti visų asmenų paaiškinimai, duoti teisme, bylos medžiaga ir papildomai surinkti duomenys.

24. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame institucijos nutarime nenurodytas ANK 565¹ straipsnio punktas, kuriuo vadovaujantis padaryta išvada, kad administracinė teisena nėra galima.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimis, 644 straipsniu,

nutaria:

tenkinti L. R. skundą iš dalies.

Panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-10-22 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, teiseną (ROIK: 24258046234) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.