- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1391/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
- Pareiškėjas
- I. A., A. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto industrijos grupė”
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-180-258/2011 pagal pareiškėjų I. A. ir A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto industrijos grupė” ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos ir delspinigių išieškojimo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priešinį ieškinį dėl 2007 m. liepos 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Būsto industrijos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 550 000 Lt skolą ir 302 610 Lt palūkanų, viso – 6 852 610 Lt, taip pat vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Būsto industrijos grupė“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, kadangi sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus dėl sandorio dalyko ir jo kokybės. Nurodė, kad abi šalys, sudarydamos sutartį, siekė, kad parduodamose patalpose būtų įrengtas vaikų darželis, tačiau po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad šis tikslas negali būti įgyvendintas dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių – patalpos neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų, keliamų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir tai patvirtinta Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2008 m. kovo 13 d. raštu Nr. A50-6029. Tokiu būdu atsakovo suklydimas, įsigyjant daiktus, kurie nėra tinkami savivaldybės funkcijoms vykdyti, turi būti vertinamas, kaip esminis, o sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinys patenkintas, ieškovui UAB „Būsto industrijos grupė“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteista 6 550 000 Lt (šešis milijonus penkis šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų) skolos, 302 610 Lt (tris šimtus du tūkstančius šešis šimtus dešimt litų) palūkanų ir 11,72 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6 852 610 Lt) bylos iškėlimo teisme (2008 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinys ieškovui UAB „Būsto industrijos grupė“ atmestas. Iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo UAB „Būsto industrijos grupė“ naudai priteista 20 310 Lt (dvidešimt tūkstančių tris šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi priimtas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinio atsisakymas ir šioje dalyje byla nutraukta.
Panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimas.
Patvirtinta ieškovo UAB ,,Būsto industrijos grupė“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. vasario 26 d. pasirašyta taikos sutartis.
Ieškovui UAB ,,Būsto industrijos grupė“ grąžinta 12 825 Lt (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio, sumokėto į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pagal ieškovo UAB ,,Būsto industrijos grupė“ 2008 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1063595 bei 79 Lt (septyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pagal advokatų kontoros Bernotas ir Dominas Glimstedt 2008 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 8311.
Priteista iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 32 Lt (trisdešimt du litus) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, nes jos 2006m. yra įsigijusios butus adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje daugiabutyje, pastatytame sklype, kurio detalus planas buvo patvirtintas Vilniaus savivaldybės administracijos 2003 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 847. Pareiškėjos, įgydamos butus pagrįstai tikėjosi, kad bus vykdomi paminėtu sprendimu patvirtinto sklypo detaliojo plano sprendiniai, tame tarpe ir statybos techniniame reglamente nurodytos automobilių stovėjimo vietos (430), kurios įrengiamos sklypo ribose, bei papildomos vietos (66) įrengiamos už sklypo ribų. Tuo tarpu tarp UAB ,,Būsto industrijos grupė“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 26 d. sudarytos taikos sutarties 3 p. nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė už 1 345 950 Lt UAB ,,Būsto industrijos grupė“ skolą atsisako reikalauti įrengti trūkstamas automobilių stovėjimo vietas pagal Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 847 patvirtintą sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Pareiškėjos mano, kad UAB ,,Būsto industrijos grupė“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija paminėtame detaliajame plane numatytų sprendinių privalomą įvykdymą išsprendė pareiškėjų sąskaita. Dėl trūkstamų automobilių stovėjimo vietų bei nuolatinių kamščių prie namų, ženkliai pabloginama pareiškėjų ir kitų gyventojų galimybė naudotis įsigytais butais. Mano, kad paminėtos taikos sutarties 3 p. bei šią taikos sutartį patvirtinus Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi iš dalies nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, tame tarpe I. A. ir A. K. teisių ir pareigų, buvo pažeistas šių asmenų teisėtas interesas. Tai pareiškėjų nuomone, yra CPK 366 str.1d. 7p. pagrindas proceso atnaujinimui.
Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, jog taikos sutartimi nėra pažeidžiamos imperatyvios įstatymo nuostatos, tuo tarpu taikos sutarties 3 p. atsisakant įrengti trūkstamas automobilių stovėjimo aikšteles pažeidžiamas STR 2.06.01:1999 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 10 lentelėje nustatytus minimalius normatyvinius (automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius) reikalavimus, t.y. padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, tai sudaro pagrindą CPK 366 str.1d. 9 p. proceso atnaujinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodo, jog 3 mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti nėra praleistas, nes su Lietuvos apeliacinio teismo 2009 03 10 d. nutartimi turėjo galimybę susipažinti tik Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, įvykusiame 2009 10 12d.
UAB „Būsto industrijos grupė“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija su prašymu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo paliko nenagrinėtą, o pareiškėjos I. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Šią nutartį grindė šiais argumentais:
1. Vilniaus miesto savivaldybė už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas iš statytojo UAB „Būsto industrijos grupė“ taikos sutartimi gavo kompensaciją. Šios kompensacijos gavimas sukėlė pareigą Vilniaus miesto savivaldybei pasirūpinti bendrų stovėjimo aikštelių įrengimu, kuriomis turės teisę naudotis tiek pareiškėja, tiek namų, esančių buvusiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyventojai bendra tvarka. Šios aplinkybės lemia, kad nebuvo pažeisti pareiškėjos teisėti interesai ir lūkesčiai dėl stovėjimo vietų įrengimo.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, nes pareiškėja nebuvo nagrinėjamos bylos teisinio ginčo dalyvė.
3. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustato, kad procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos sprendime (nutartyje) yra aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, o tai lemia, kad minėtasis proceso atnaujinimo pagrindas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja I. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės t. y. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1380-41/2008 ir perduoti šią civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šį prašymą grindžia tokiais svarbiausiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2003 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 847 patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detalaus plano sprendinius, kuriuose privalomai numatė, jog sklypo ribose turi būti įrengta 430 automobilio stovėjimo vietų, o dar 66 – už sklypo ribų. Šis detalaus plano sprendinių patvirtinimas tapo privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei negalėjo būti pakeistas statytojo ir savivaldybės mero susitarimu (būtent tai buvo padaryta taikos sutartimi). Dėl šios priežasties nukentėjo viešasis interesas ir pareiškėjos (kaip vieno iš namų, esančių buvusiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyventojos) interesai bei teisėti lūkesčiai turėti įrengtas, detaliajame plane numatytas automobilių stovėjimo vietas. Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybei gavus kompensaciją iš statytojo, savivaldybė neva įgijo pareigą pasirūpinti bendrų automobilio stovėjimo aikštelių įrengimu, kas užtikrina pareiškėjos teises, nepaneigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartyje buvo pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių bei pareigų.
2. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostata, kad, remiantis minėtu punktu, gali būti atnaujinamas procesas išnagrinėtoje byloje tik tuo atveju, jei sprendimas (nutartis) yra neperžiūrėti apeliacine tvarka, reiškia reikalavimą, kad sprendimas (nutartis) nebūtų peržiūrėti aukštesnės instancijos teismo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis nebuvo peržiūrėta aukštesnės instancijos teismo, o tai reiškia, kad proceso atnaujinimas pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. šiuo atveju yra galimas. Teismas netinkamai aiškino ir formaliai taikė šias CPK nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Pareiškėja įsigydama butą viename iš namų, esančių buvusiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi įpareigojo UAB „Būsto industrijos grupė“ rūpintis automobilių stovėjimo vietų įrengimu. UAB „Būsto industrijos grupė“ vykdė minėtus įsipareigojimus sudarydamas atitinkamas sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe. Tai lemia, kad pareiškėja nėra ir neturėtų būti nagrinėjamos bylos teisinio ginčo dalyve. Kartu tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimas proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad, remiantis minėtu punktu, proceso atnaujinimas yra galimas, yra akcentuotina, kad nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
Atsiliepimas
UAB „Būsto industrijos grupė“ pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsakovas. Atsiliepime nurodė, kad taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamoje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1380-41/2008 remdamasi CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. nuostatomis. Tai lemia, jog nagrinėjamoje byloje bus vertinamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. teisėtumas ir pagrįstumas būtent apeliantės nurodytų CPK normų atžvilgiu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu
Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų įtvirtintas CPK 366 str. 1 d. 7 p., t. y. dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kad toks asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė manė, kad patvirtinta taikos sutartimi buvo pažeistos jos teisės, nes Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Būsto industrijos grupė“ taikos sutarties 3 p. numatė, kad UAB „Būsto industrijos grupė“ pripažįsta savo 1 345 950 Lt skolą Vilniaus miesto savivaldybei už trūkstamų automobilio stovėjimo vietų pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 847 patvirtintą sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą neįrengimą. Apeliantė nurodė, kad dėl nepakankamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus susidaro kamščiai, kurie blogina jos bei kitų gyventojų galimybę naudotis įsigytais butais.
Iš byloje esančios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Būsto industrijos grupė“ ir apeliantės, matyti, kad apeliantė susitarė su UAB „Būsto industrijos grupė“, kad pardavėjas tęs statybos darbus, organizuos namo, kuriame yra butas, pripažinimo tinkamu naudoti procesą, vykdys gyvenamųjų namų komplekso žemės sklypo aplinkos tvarkymo projektus ir kt. Tai reiškia, kad apeliantė UAB „Būsto industrijos grupė“ paskyrė savo įgaliotiniu sprendžiant klausimus, susijusius su gyvenamųjų namų komplekso žemės sklypo teritorijos raida, o kartu ir susijusius su automobilių stovėjimo vietų įrengimu. Byloje nėra duomenų, kad šių įgaliojimų apeliantė būtų atsisakiusi. Byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantė būtų pareiškusi pretenzijų UAB „Būsto industrijos grupė“ dėl neįrengtų automobilių stovėjimo vietų. Dėl šių priežasčių laikytina, kad UAB „Būsto industrijos grupė“ siekiamoje atnaujinti byloje tinkamai atstovavo apeliantės interesus. Taigi apeliantė neturėjo būti įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-3180-41/2008 bylos nagrinėjimą, nes joje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų, jos interesai nebuvo pažeisti dėl tinkamo UAB „Būsto industrijos grupė“ atstovavimo apeliantės interesams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3180-41/2008 nagrinėjimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu.
Kiti atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai, susiję su civilinio proceso atnaujinimu CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu
Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Taikos sutartį tvirtina teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Siekiamoje atnaujinti byloje Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, patvirtino taikos sutartį tarp šalių. Laikydamasis įstatymų reikalavimų, teismas įvertino, ar sudaromos taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, ar nepažeidžia teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinės instancijos teismo veiksmai yra vertinti kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-392/2007). Dėl šios priežasties konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3180-41/2008 nagrinėjimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Kiti atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai, susiję su civilinio proceso atnaujinimu CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.