Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-218-1060/2020 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. S. priteisti 4 800 Eur skolos, 67,07 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 1 d. ieškovė su atsakovu pasirašė skolos raštelį, pagal kurį atsakovas pasiskolino ir įsipareigojo grąžinti ieškovei 4 800 Eur skolą iki 2019 m. birželio 15 d. Ieškovė suteikė atsakovui atlygintiną paskolą, jis pasiskolino 4 500 Eur, o įsipareigojo grąžinti 4 800 Eur. Skolos raštelio surašymo metu piniginės lėšos buvo perduotos grynais pinigais atsakovui į rankas. Atsakovui laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, t. y. negrąžinus paskolos pagal skolos raštelį, kurio apmokėjimo terminas yra suėjęs, konstatuojamas ieškovės teisės pažeidimas ir nuo 2019 m. birželio 16 d. pradedamas skaičiuoti teisės kreiptis į teismą pažeistai teisei ginti senaties terminas. Ieškovė 2019 m. birželio 26 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl skolos apmokėjimo iki 2019 m. liepos 26 d., tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir skolos iki šios dienos neapmokėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turi teisę atsakovui skaičiuoti 5 procentų metines palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė 5 procentų metines palūkanas skaičiavo nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos – 2019 m. birželio 15 d. iki kreipimosi į teismo dienos – 2019 m. rugsėjo 26 d., iš viso 67,07 Eur. Atsakovui vengiant bendradarbiauti, ieškovė kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) su kuria pasirašė įsiskolinimo išieškojimo pavedimą Nr. CDR 19/08-Ž01-P1 ir skolą perdavė ikiteisminiam išieškojimui iš atsakovo. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas dėl ieškinio pateikimo.

3. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 2 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2018 m. spalio 1 d. pasirašė skolos raštelį, kuriuo atsakovas iš ieškovės pasiskolino 4 500 Eur ir įsipareigojo grąžinti 4 800 Eur iki 2019 m. birželio 15 d. Atsakovas skolos laiku negrąžino, todėl ieškovė 2019 m. birželio 26 d. išsiuntė jam pranešimą dėl skolos apmokėjimo ir asmens duomenų perdavimo tretiesiems asmenims, kuriame nurodė, jog nesumokėjus skolos iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė dėl skolos išieškojimo kreipsis į teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas per nustatytą terminą skolos negrąžino, todėl ieškovė su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė įsiskolinimo išieškojimo pavedimo sutartį Nr. 19/08-Ž01-P1. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 1 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą įvykdyti prievolę iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovui nesumokėjus skolos, UAB (duomenys neskelbtini) išsiuntė jam pranešimą dėl ieškinio pateikimo, kuriame nurodė susimokėti skolą iki 2019 m. rugpjūčio 29 d.

5. Teismas konstatavo, kad sandoris turėjo būti sudarytas notarine tvarka, kadangi paskola viršijo 3 000 Eur ir ieškovė nurodė, kad pinigai perduoti grynais.

6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju reikalaujamos notarinės formos nebuvo laikomasi, todėl, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, jis negalioja, o teismas neturi pagrindo spręsti dėl skolos priteisimo iš atsakovo ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniame skunde ieškovė S. P. nurodė, kad su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. sprendimu už akių nesutinka ir prašo sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 4 500 Eur, gautus pagal 2018 m. spalio 1 d. paskolos sutartį (raštelį), priteisti ieškovei iš atsakovo 62,87 Eur palūkanų nuo 2019 m. birželio 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. rugsėjo 26 d., 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4 562,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismui savo iniciatyva pripažinus paskolos sandorį negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, teismas turėjo taikyti CK 1.93 straipsnio 5 dalį, pagal kurią jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Teismas turėjo taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 4 500 Eur, gautus pagal 2018m. spalio 1 d. abiejų šalių pasirašytą paskolos sutartį (raštelį).

7.2. Nepaisant to, kad šalių sudarytas sandoris pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, atsakovas naudojosi ieškovės pinigais, kuriuos turėjo jai grąžinti vėliausiai 2019 m. birželio 15 d., todėl, vadovaujantis CK 6.21 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti jai 5 procentų metines palūkanas nuo 2019 m. birželio 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. rugsėjo 26 d., taip pat turi teisę reikalauti, kad jai būtų priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 562,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11. Šioje byloje ieškovė S. P. (toliau – ieškovė arba apeliantė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. S. (toliau – atsakovas) 4 800 Eur skolą, 67,07 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. sausio 2 d. sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

12. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

13. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas).

14. CPK 285 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios ar procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Tačiau teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl formalaus įrodymų vertinimo negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Todėl net ir tuo atveju, kai yra visos CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis, inter alia (iš lot. be kita ko), teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti (minėto nutarimo 19.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, turi, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytoms prielaidoms priimti sprendimą už akių, t. y. atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei ieškinyje prašant priimti sprendimą už akių, pasinaudodamas savo teise, priėmė ginčijamą sprendimą už akių.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė, nusprendęs, kad 2018 m. spalio 1 d. ieškovės ir atsakovo pasirašytas skolos raštelis nesilaikant įstatymų reikalaujamos notarinės formos sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

18. Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad teismui savo iniciatyva pripažinus paskolos sandorį negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, teismas turėjo taikyti CK 1.93 straipsnio 5 dalį, pagal kurią jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiems ir juos detalizuojantiems ieškovės apeliacinio skundo argumentams.

19. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

20. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

21. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

22. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog 2018 m. spalio 1 d. atsakovas pasirašė skolos raštelį dėl 4 500 Eur skolinimosi iš ieškovės. Kadangi paskola viršija 3 000 Eur ir ieškovė nurodė, kad pinigai perduoti grynais, sandoris turėjo būti sudarytas notarine tvarka. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju reikalaujamos notarinės formos nebuvo laikomasi, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad toks sandoris negalioja. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju teismas neturi pagrindo spręsti dėl skolos priteisimo iš atsakovo ieškovei.

23. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.

24. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas.

26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 21 punktas).

27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2018 m. spalio 1 d. skolos raštelio įrodomosios reikšmės, kuriuo ieškovė grindė savo poziciją byloje, jog skolino pinigus atsakovui, kaip jau minėta (nutarties 22 pastraipa), pagrįstai atkreipė dėmesį, jog pateiktas skolos raštelis pagal jame nurodytą skolinamą pinigų sumą turėjo būti sudarytas notarine tvarka (CK 6.871 straipsnio 4 dalis), tačiau neištyrė ir neįvertino nutarties 25 ir 26 pastraipose aptartų visumos aplinkybių, turėjusių įtakos teisingo sprendimo priėmimui, todėl teisėjų kolegija vertina, kad dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

28. Dėl nurodytų teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, esant poreikiui nurodyti šalims pareigą įrodinėti, pareigą pateikti papildomus įrodymus dėl pareikštų reikalavimų, ir tik papildomai ištyrus ir įvertinus įrodymus tikslinga spręsti dėl ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą už akių naikinti, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

30. Šiuo atveju grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taip pat nesprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė