Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų N. P., A. M., Z. A., S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo prižiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones trejiems metams.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiųjų N. P., A. M., Z. A., S. M. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. Iš A. Z. nukentėjusiajam N. P. priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. N. P. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ atmestas, nes civilinis atsakovas turtinę žalą – 2 896,20 Eur – atlygino. Nukentėjusiesiems A. M., Z. A., S. M. iš A. Z. priteista po 2 896 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam. Iš A. Z. N. P. priteista 1 000 Eur, A. M., Z. A., S. M. – po 333,34 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 41,32 Eur už automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti, o laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo kitas žmogus: jis 2014 m. gruodžio 3 d., apie 18.00 val., Statybininkų pr., ties 6 namu, Klaipėdos m., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja žaliąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio bei nesustojo, kai ta pačia kryptimi prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi transporto priemonė, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją A. P. ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. P. žuvo. Šiais neatsargiais veiksmais A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Argumentuoja, jog teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnį ir atidėjo nuteistajam bausmės vykdymą, nes nepagrįstai nuteistojo atsakomybę švelninančia pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotą aplinkybę. Pažymi, jog šiuo atveju vien nuteistojo prisipažino padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepakanka, nes kartu būtina ir kita nors viena iš alternatyvių sąlyga – nuoširdus jo gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visų faktinių aplinkybių, susijusių su jo pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nenurodė, o gindamasis teigė, jog visko nepamena. Teismas nevertino liudytojos A. G. parodymų, kurie patvirtina nuteistojo elgesį po eismo įvykio – partrenkęs pėsčiąją jis nesustojo ir nuvažiavo, į šios liudytojos vairuojamo automobilio, kuriuo ji vijosi nuteistąjį, garsinį signalą nuteistasis nereagavo. Nuteistojo parodymai apie eismo įvykio aplinkybes skiriasi nuo šios liudytojos parodymų, tačiau teismas to nevertino. Specialisto išvados duomenimis, per pėsčiųjų perėją ėjusi A. P. mirė iš karto po eismo įvykio – per kelias minutes. Ši aplinkybė patvirtina, jog nuteistasis važiavo žymiai viršydamas leistiną 50 km/val. greitį. Nuteistasis, turėdamas didelį vairavimo stažą, matydamas antroje eismo juostoje sustojusius prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos automobilius, neįsitikinęs, jog perėjoje nėra pėsčiųjų, nesustojo, nors artėdamas prie perėjos turėjo sulėtinti greitį arba sustoti ir praleisti pėsčiąją. Taigi nuteistasis piktybiškai nesilaikė KET reikalavimų, nesulėtinęs greičio iš eismo įvykio vietos pasišalino ir į minėtos liudytojos garsinį signalą nereagavo. Tokiais veiksmais nuteistasis apsunkino eismo įvykio aplinkybių nustatymą. Tai, jog nuteistasis į policiją savanoriškai atvyko ir prisipažino padaręs eismo įvykį tik kitą dieną, rodo, jog jis suprato, kad atsakomybės neišvengs ir tai padarė priremtas įrodymų. Teismas pripažinęs, jog nuteistasis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir paliko pėsčiąją A. P. be pagalbos, neiškvietė medikų ir nesiėmė jokių kitų veiksmų kilusiems padariniams sumažinti, turėjo skirti realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, o ne vadovaudamasis BK 75 straipsniu atidėti jam skirtos bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais nuteistajam taikytas BK 75 straipsnis ir skirtos bausmės vykdymas atidėtas, ir tuos, kuriais teismas sumažino apeliantų prašyto ir prašomo priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo sumas. Teigia, jog nepagrįstai nuteistojo atsakomybę švelninančia pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota aplinkybė. Taip pat mano, jog pagrindo mažinti priteistino turtinės žalos atlyginimo sumą apeliantui N. P. už kapavietės sutvarkymo darbus nebuvo ir nėra, o priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos apeliantams yra įvertintos nesiremiant kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, neadekvačios, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai ir paskirtis bus užtikrini A. Z. paskyrus BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams (šios bausmės dydis yra mažesnis nei straipsnio sankcijos vidurkis), jos vykdymą atidedant dvejiems metams, kartu įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Apeliantai, nuteistasis bei prokuroras nekvestionuoja nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies, jos dydžio, nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jam skirto įpareigojimo ir taikytos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantai prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nepagrįstai, jų manymu, nuteistajam pritaikyto BK 75 straipsnio.

Priešingai nei teigia apeliantai, skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl bausmės vykdymo atidėjimo bei minėtos atsakomybę švelninančios aplinkybės buvimo yra pagrįsti byloje užfiksuotais ir apylinkės teismo teisingai įvertintais faktiniais duomenimis. Nuosprendyje aiškiai motyvuota, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, atsiprašė nukentėjusiųjų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokuroras kaltinamajame akte (t. 2, b.l. 92-96) taip pat nurodė šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, analizavo ir vertino nuteistojo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma padarė neatsargų nusikaltimą, po nusikalstamos veikos iš įvykio vietos pasišalino), vertino nuteistojo asmenybės teigiamas (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl šio įvykio pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų, pasirengęs atlyginti padarytą žalą). Iš nuteistojo priteista nemenka žala, taigi jam būnant laisvėje ir dirbant nukentėjusiesiems padaryta žala bus greičiau atlyginta.

Apylinkės teismas paminėjo ir neigiamas A. Z. savybes (anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, praeityje baustas administracine tvarka už labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – eismo įvykį esant neblaiviam, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos) ir padarė teisingas išvadas, kad nagrinėjama veika yra neatsakingo nuteistojo gyvenimo būdo pasekmė. Pabrėžtina tai, kad teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, A. Z. uždraudė teisę vairuoti transporto priemonę maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui - trims metams. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė suvaržys nuteistojo teises ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas reikšmingas BK 75 straipsnio taikymui aplinkybes, įskaitant ir nuteistojo asmenybę, valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro poziciją apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą, todėl netenkina apeliantų prašymo pakeisti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuteistajam taikymo.

Apygardos teismo posėdyje buvo pateiktas išrašas iš Administracinių teisės pažeidimų registro (t. 3, b. l. 19–22) kuriame nurodyta, jog nuteistasis 2016 m. rugpjūčio 23 d. 12.05 val. Klaipėdos mieste vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ administracinė byla dėl šio fakto tebenagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme (dar vienas teismo posėdis numatytas 2016 m. lapkričio 17 d.). Bet šis galbūt padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas jau po apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl negali būti vertinamas kaip argumentas skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Kita vertus, jeigu nuteistasis ir toliau darys teisės pažeidimus, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, teisingai išsprendė civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ už žuvusiosios kapavietės sutvarkymo darbus ir šį reikalavimą pagrįstai atmetė. Byloje įrodyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam N. P. atlygino 1 157,42 Eur laidojimo ir 2 896,20 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidas (t. 2, b. l. 163), iš viso – 4 053,62 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis, reglamentuojantis laidojimo išlaidų atlyginimą, numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šia teisės norma ir jos taikymą aiškinančia kasacinio teismo praktika.

Skundo argumentas, jog kapavietei sutvarkyti reikėjo atlikti daugiau darbų nei įprasta, atmestinas kaip nepagrįstas bei nelogiškas. Be to, apeliantai neginčija, jog AB „Lietuvos draudimas“ N. P. atlygino 2 896,20 Eur dydžio kapavietės sutvarkymo išlaidas, jos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra objektyviai pakankamas atlyginimas už išlaidas vidutinio, bet ne prašmatnaus ir pan. paminklo bei tvorelės pastatymą, ir apima tiek užrašų ant paminklo užrašymą, tiek vietos apie kapavietę sutvarkymą. Vien tai, jog AB „Lietuvos draudimas“ buvo atsiųsta N. P. su V. V. individualia įmone sudaryta 2015-06-05 Paslaugų sutartis dėl kapavietės sutvarkymo, kurioje įrašyta kapavietės darbų kaina, iš viso – 10 517,56 Eur (t. 1, b. l. 69–71), savaime nereiškia, jog tokio dydžio išlaidas šis nukentėjusysis faktiškai patyrė. Be to, 2015-06-05 kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, jog N. P. pagal sutartį sumokėjo minėtai įmonei tik 2 896,20 Eur (t. 1, b. l. 72), o duomenų apie kitus mokėjimus pagal sutartį byloje nėra.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog keisti nuosprendį apeliantų motyvais ir priteisti N. P. 10 517,56 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo už kapavietės sutvarkymo darbus nėra faktinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Apeliantai skundu iš esmės prašo padidinti nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas, argumentuodami, jog priteistos sumos neadekvačios, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose (priteisiama vidutiniškai 40 000–60 000 Eur, o žuvus mamai, tėvui ar sutuoktiniui – iki 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Šiuo konkrečiu atveju nurodyti skundų argumentai yra nepagrįsti.

Priešingai nei teigia apeliantai, jiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu tiek lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, tiek ir kitus įstatyme nustatytus tokios žalos nustatymo kriterijus.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Nukentėjusysis A. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš A. Z. 65 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65–68), kiti nukentėjusieji A. M., Z. A. ir S. M. – po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš šios sumos – 5 000 Eur priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, o likusius – iš A. Z. (t. 1, b. l. 86–89).

Teismas pažymi, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4 344,30 Eur) iki 65 603 Lt (19 000 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015).

Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertinęs aplinkybių visumą iš A. Z. priteisė nukentėjusiajam N. P. (žuvusiosios sūnui) 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o būtent įvertinęs tai, kad civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ N. P. jau yra išmokėjusi maksimalų įstatyme numatytą neturtinės žalos dydį – 5 000 Eur (t. 2, b. l. 163); N. P. su mama siejo glaudus ryšys, jis buvo vienintelis vaikas, daugiau brolių ir seserų neturi, tėvas miręs; N. P. yra suaugęs, jam priežiūra nereikalinga, jis su mama kartu negyveno ir turi sukūręs savo šeimą. Kitiems nukentėjusiesiems – A. M., Z. A., S. M. (žuvusiosios broliui ir seserims) iš A. Z. teismo priteista po 2 896 Eur kiekvienam, atsižvelgiant į tai, jog šiuos apeliantus su seserimi siejo glaudus ryšys, visi jie bendravo, tačiau kartu negyveno, turi savo šeimas bei turtinė žala nusikalstama veika jiems nepadaryta.

Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai nurodė kriterijus, kuriais remdamasis nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį – atsižvelgė į tai, jog dėl nuteistojo veikos neatkuriamai pažeista vertybė – žmogaus gyvybė, atsižvelgė į nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei pripažino, jog nukentėjusieji dėl mamos ir sesers netekties patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą bei dvasinį skausmą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismas išsprendė nepažeisdamas įstatymų reikalavimų ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl apeliantų argumentai dėl civilinių ieškinių yra atmestini.

Dėl proceso išlaidų

Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundą (-us) byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo (-ų) nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas, todėl jų atstovo advokato prašymas priteisti iš nuteistojo apeliantui N. P. už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėtus 300 Eur, netenkinamas (BPK 105 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiųjų N. P., A. M., Z. A., S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti nukentėjusiųjų N. P., A. M., Z. A., S. M. prašymo priteisti proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.