Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z. (A. Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-09-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 15 MGL bauda, baudą sumokėjo 2011-12-19,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko žuvo kitas žmogus:

jis, 2014-12-03 apie 18.00 val., Statybininkų pr., ties namu Nr. 6, Klaipėdos m., vairuodamas automobilį „AUDI 100“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja žaliąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio bei nesustojo, kai ta pačia kryptimi prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi transporto priemonė, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją A. P. ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. P. žuvo. Šiais savo neatsargiais veiksmais A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 p. (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis A. Z. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pradžioje neturėjo galimybės atsiprašyti nuknietėjusiųjų, nei jų atstovas, nei ikiteisminio tyrimo tyrėja, nedavė nukentėjusiųjų duomenų, todėl tai nori padaryti dabar. Tą vakarą jis turėjo pavežti darbuotoją iki Naujakiemio g., važiavo, buvo tamsus paros metas, prastas matomumas. Jis toje vietoje, kurioje įvyko įvykis, retai važiuoja. Pravažiavęs pirmąją pėsčiųjų perėją, negalvojo, kad už kelių metrų kita bus. Pravažiavęs pirmąją pėsčiųjų perėją pradėjo greitėti, jo automobilis galingas, prie antrosios pėsčiųjų perėjos buvo antroje juostoje kita transporto priemonė, bet negali pasakyti, ar ji stovėjo, ar važiavo. Buvo didelis smūgis, jam buvo stiprus šokas. Jis pasitraukė iš įvykio vietos, bet nesuprato ką daro. Turbūt šoko būsenoje suveikė, kad reikia bėgti, po to, sustojęs prie Vakarų laivų gamyklos, pastatė automobilį į garažą. Nuėjo ant laivo, paskui į biurą. Buvo įvairios mintys, galvojo žudytis ar bėgti į užsienį. Ryte aprimo, susiekė su advokatu, nuvyko su advokatu į kelių policiją. Vėliau, vakare jam pablogėjo sveikata, nuvykus į ligoninę, norėjo guldyti gydymui, bet jis atsisakė. Jam iškarto nustatė, kad serga cukriniu debetu, padarė kardiogramą. Po smūgio jautė, kad jei ten buvo žmogus, jis neišgyveno, nes buvo labai stiprus smūgis. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Jis buvo su nukentėjusiųjų atstovu advokatu susitikęs, prašė susitikti su nuketėjusiaisiais, bet advokatas sakė, kad nėra tokios galimybės. Dėl civilinių ieškinių atlyginimo, tai turi Karklų g. butą, taip pat Jūrininkų pr. butas yra, jei reikės pasiskolins dar, giminės padės. Prie pėsčiųjų perėjos, kur įvyko įvykis, tai jis važiavo pirma juosta, negali pasakyti, ar prie pėsčiųjų perėjos, antroje juostoje, buvo sustojusi kita transporto priemonė. Dėl civilinio ieškinio sutinka atlyginti neturtinę žalą, kurią paskirs teismas. Vadovauja įmonei, kuri surinkinėja užterštus vandenis, įmonėje yra 6 darbuotojai. Jam teisė vairuoti reikalinga, nes reikia važinėti iš biuro iki laivo, reikia darbuotojus suvežioti, įgulai valgyti atvežti ir pan. Dėl vairavimo sveikatą paskutinį kartą tikrinosi prieš 1 metus iki įvykio. Po įvykio važiavo Jūrininkų prospektu, į jį išsuko iš Šilutės pl., nes kito kelio nėra. Ar jam važiuojant kas signalizavo ar stabdė, negali pasakyti. Jo niekas nebuvo pasivijęs iki Simonaitytės g., bent jau jis neprisimena. Šoko būsena praėjo tik paryčiais, pradėjo dirbti protas, tada skambino advokatui. Iš garažo niekur nevažiavo, nes automobilyje pasibaigė kuras.

Nukentėjusysis N. P. parodė, kad jis tą pačią dieną, iki įvykio 15 min., pravažiavo Statybininku pr. Mama gyveno Simonaitytės g. Pažiūrėjo į mamos buto langus, buvo tamsu, ji jau turėjo būti grįžusi iš darbo, sunerimo. Grįžus namo jam paskambino tyrėja, pranešė, kad mama mirė ir paprašė mamos asmens dokumento. Skambino mamai, buvo išjungtas telefonas. Iš mamos buto paėmė pasą, nuvežė į policiją, buvo labai daug sužalojimų, nėjo atpažinti pagal paso nuotrauką. Parodė raktų ryšulį, atpažino, kad tai mamos raktai. Buvo kišenėje rasta „Camelija“ vaistinės nuolaidų kortelės anketa, pagal tai policijos pareigūnai pradžioje nustatė asmens tapatybę. Visas aplinkybes sužinojo policijoje, sakė, kad kaltininkas pasišalinęs iš įvykio vietos. Kaltininką sužinojo sekančios dienos rytą, paskambino tyrėja, pasiūlė susitikti, bet jis atmetė tokį prašymą. Dėl civilinio ieškinio, tai didžiulė netektis šeimai, buvo glaudus bendravimas, mama jo vaikams buvo tarsi antra mama, sūnus iki mokyklos turi eiti tuo keliu, negali, turi vežti, suprastėjo mokslai. Dukra taip pat labai pergyvena. Jam skambino ponas M. Kepenis, pokalbis buvo kreipiamas ta linkme, kad turi pradėti gailėtis kaltinamojo. Po mėnesio paskambino kaltinamasis, buvo lapkričio 3 diena, pasakė paskambinti pirmadienį ir sutars dėl susitikimo, bet jam daugiau nepaskambino, jokio atsiprašymo nebuvo. Jis vienintelis sūnus yra. Jo mėnesinės pajamos apie 500 eurų. Su mama negyveno nuo 2001 ar 2002 metų, bet santykiai su mama ir jo šeima labai artimi buvo. Iki įvykio su mama bendravo likus 3 val. Mama gyveno viena. Draudimas atlygino dalį turtinės žalos ir neturtinės žalos. Po įvykio jis ir vaikai lankėsi pas psichologus. Apie kaltinamojo pasiūlytą butą, jis nieko nežinojo. Kapavietės tvarkymu jis asmeniškai užsiėmė, ten buvo palaidotas tėvas, kapavietė yra dvivietė, ją reikėjo demontuoti, dėl tėčio kapo tvarkymo suma yra išminusuota.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad jis yra žuvusiosios brolis, gyvena Kretingos m. Jo sesuo su anūkais dažnai atvažiuodavo į Kretingą, seserį atveždavo sūnus ar marti. Buvo labai artimas ryšis, sesuo buvo jų šeimos ašis, apie ją viskas sukosi. Patirta žala ir išgyvenimai yra neįkainuojami. Nėra niekas atlyginęs jokios dalies žalos. Jo mėnesinės pajamos apie 600 eurų.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad gyvena Klaipėdos mieste, jiems reikia dažnai praeiti tuo keliu, kuriame mirė sesuo. Buvo dažnas, labai artimas bendravimas su žuvusiąja, niekaip negali nusiraminti. 10 000 Eur padaryta žala - nebeteko žmogaus, niekas nesusisiekė su jais, niekas neatsiprašė. 217 eurų jos mėnesinės pajamos, nedirba, gauna pensiją.

Nukentėjusioji Z. A. parodė, kad ji gyvena namo galu prie įvykio vietos. Paskutinį karta su žuvusiąja matėsi išvakarėse. Ji jai padėjo užpildyti „Camelija“ vaistinės kortelės anketą. Labai artimai bendravo, būdavo visus savaitgalius kartu. Tą vakarą sūnus skambino, klausė, ar mamos nėra pas ją, ji pasakė, kad gal darbe užsibuvo. Labai didelė netektis. Jos pensija yra 200 eurų. Po įvykio daug pinigų vaistams išleido.

Civilinio atsakovo atstovė I. K. paaiškino, kad 2015-09-22 yra pateiktas pranešimas apie žalos atlyginimą, jokių kitų mokėjimų nebuvo. Maksimali 5000 eurų suma N. P. yra išmokėta, 2015-02-19 - 1157 eurų 42 ct už laidojimo išlaidas, taip pat išlaidos dėl kapavietės sutvarkymo - 2896 eurų 20 ct. Supranta, kad yra prašoma atlyginti visas su kapavietės susijusias išlaidas, bet jie prašo atmesti ieškinį, nes pagal LR CK 6.291 str. turėtų būti atlyginamos tik protingumo kriterijų atitinkančios išlaidos. Išlaidos nebuvo derintos su draudiku, buto tik atsiųsta sutartis. Kapavietė dvivietė, buvo demontuota senesnė kapavietė, o iš sutarties matyti, kad nėra minusuota ta suma. Kaltinamasis jiems negrąžinęs dar 896 eurų, procese. Viską ką teismas priteis, jie regresuos iš kaltinamojo.

Liudytoja S. G. parodė, kad tą vakarą važiavo Statybininkų prospekto antrąja juosta, ją aplenkė raudonas Audi markės automobilis. Tada pamatė, kad vienas automobilis, kuris važiavo prieš ją, sustojo, o po to pamatė, kad į orą pakilo žmogus. Žmogų partrenkęs automobilis nuvažiavo nesustojęs. Jo greitis, kai jį aplenkė, buvo apie 70-80 km per valandą. Ji važiavo 30-40 km/h greičiu, nes važiuoti reikėjo per ant kelio sudėtus kalnelius. Ji aiškiai matė, kad priekyje jos važiavęs automobilis sustojo praleisti pėsčiąją. Pėsčiąją pati matė, tiksliau, kontūrus. Ji važiavo antra juosta, o tas raudonas automobilis važiavo pirma juosta. Priekyje jos važiavęs automobilis praleidinėjo pėsčiąją. Po įvykio ji paskambino pagalbos telefonu ir laukė, kol atvažiuos greitoji pagalba ir policija. Prieš ją važiavęs automobilis nusivijo raudonąjį automobilį, po to grižo atgal. Ką jis sakė, nežino, policininkams davė savo duomenis ir viskas. Pėsčioji ėjo normaliai, tikrai nebėgo. Automobilis „Audi“ visai nesustojo. Pėsčiąją partrenkė ant perėjos. Ar automobilio žibintai degė, neatkreipė dėmesio. Ji važiavo per kalnelius, jie buvo paženklinti. Toje gatvėje yra gal penkios perėjos, tai jai žinoma, žino ir, kad greitis ten ribojamas. Į „Audi“ žibintus neatkreipė dėmesio, ar kelias jau buvo apšviestas, nepamena. Kelią matė aiškiai, niekas netrukdė, ženklai matėsi. Pėsčioji buvo jai iš kairės pusės, automobilis sustojo priešais ją antroje juostoje, trečios juostos nebuvo. Greitį nustatė iš akies, nes pati važiavo apie 30 km per valandą, o jis greičiau, nes pravažiavo pro ją, kaip pro stovinčią. Prieš ją važiavęs automobilis prie perėjos buvo visiškai sustojęs.

Liudytojas R. B. parodė, kad jį apklausinėjo tyrėja kelių policijoje, kiek atsimena, tą dieną važiavo į polikliniką, buvo 5-6 valanda vakaro. Važiavo Naujakiemio gatve ir pamatė raudoną „Audi“ automobilį, kuris važiavo be šviesų ir vis stoviniavo. Jam tai pasirodė keista, todėl pablyksėjo ilgomis šviesomis, kad įsijungtų šviesas, į tai Audi vairuotojas neatsakė jokiu veiksmu. Važiuojant Statybininkų prospektu, pamatė, kad ten įvyko autoįvykis. Vakare pasidomėjo Delfi portale apie tą įvykį, paskambinus į policiją jam pasiūlė parašyti į e-policiją. Jis automobilį „Audi“ matė prasilenkimo momentu, automobilis buvo be šviesų. Vairavo vyras ir kažkas sėdėjo šalia. Nuo to įvykio praėjo daug laiko, ką matė, surašė savo rašte, o dabar visko neatsimena. Automobilis „Audi“ buvo raudonas sedanas, C tipo kėbulas, numerio neatsimena. Žmones automobilyje matė per priekinį stiklą, jei stiklas būtų labai suaižėjęs, vis tiek būtų matęs.

Iš 2014-12-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-12-03 apie 18 val. buvo gautas pranešimas, kad Statybininkų g. Ties namo Nr. 6, nenustatytas automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo galimai per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją A. P. (t. 1 b. l. 1).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Klaipėdos m., Statybininkų pr., ties namu Nr. 6 įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja, iš abiejų pusių pažymėta kelio ženklais, KET Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus ženklinimo linijomis, KET Nr. 1.13.1 („Zebras“). Už pėsčiųjų perėjos 1,36m.- 29,80 m. atstumu rasti įvairūs žuvusiosios asmeniniai daiktai, maisto produktai, automobilio nuolaužos. 16,90 m. atstumu už pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje rasta kraujo dėmė. 21,88 m. atstumu už pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje rastas moters lavonas. Stabdymo pėdsakų nerasta. Gatvės apšvietimas- dirbtinis. Paros metas- tamsus. Kelio danga- šlapias asfaltas (t. 1 b.l. 9-14).

2014-12-04 automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros metu rasti apgadinimai priekiniame bamperyje, išdužęs priekinis dešinysis žibintas, suskilęs priekinis stiklas dešinėje pusėje (t. 1 b.l. 16, 24).

2014-12-09 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti žuvusiosios A. P. drabužiai bei avalynė, kuriais vilkėjo bei avėjo eismo įvykio metu. Nustatyta, kad striukė- tamsiai rudos spalvos, pėdkelnės- juodos spalvos, batai- juodos spalvos, pirštinės- pilkos spalvos, rankinė- juodos spalvos. Ant rūbų ir avalynės šviesą atspindinčių elementų nerasta (t. 1, b.l. 27-37).

Pranešimu apie įvykį nustatyta, kad asmuo pranešė, jog apie 17.40 val. Naujakiemio gatvėje link Taikos pr., pastebėjo priešais važiuojantį automobilį be šviesų. Pasignalizavo, bet į juos nereagavo ir toliau nuvažiavo link Gedminų g. Automobilio priekinis stiklas buvo nesudaužytas, į žibintus neatkreipė dėmesio, valstybinių numerių neįsiminė. Vairavo vyriškis virš 25 metų, šalia sėdėjo mergina rudais plaukais. Prie pranešimo palikti pranešėjo kontaktiniai duomenys (t. 1 b. l. 46).

2014-12-04 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M760/14(03) nurodyta, kad A. P. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe. A. P. mirė iškart po eismo įvykio- per kelias minutes. Pirminis smūgis padarytas automobilio bamperiu kliudžius abiejų kojų blauzdas, ko pasekoje toliau judant automobiliu, buvo deformuojami blauzdos kaulai, lūžo dešinys šlaunikaulis. Kūnui virstant ant automobilio priekinės dalies lūžo kairio gaktikaulio abi šakos. Toliau judant automobiliui A. P. atsitrenkė į automobilio priekinio paviršiaus plokštumas (variklio dangtį ir priekinį stiklą), ko pasekoje lūžo šonkauliai, buvo sukrėsti ir sužaloti vidaus organai, lūžo stuburas, kaukolės pamato kaulai, plyšo kaukolės ir atlanto jungtis, sutraiškytos smegenys, bei buvo nublokšta ant kieto galimai nelygaus paviršiaus, ko pasekoje susidarė kiti paviršiniai sužalojimai (t. 1 b.l. 52-54).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 p. - jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir toks pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, kurio metu žuvo A. P.. Tokia A. Z. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailis, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. Z. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, t.y. jis nenumatė, kad dėl tokio jo elgesio – kelių eismo taisyklių pažeidimo - gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad po nusikalstamos veikos, kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. praeityje buvo baustas administracine tvarka už labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus - eismo įvykį esant neblaiviam, taip pat už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kas rodo, kad ši nusikalstama veika yra neatsakingo A. Z. gyvenimo būdo pasekmė. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2 b. l. 174), dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl šio įvykio pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų, pasirengęs atlyginti padarytą žalą, į tai, kad byloje nustatyta viena A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, manytina, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus užtikrini A. Z. paskyrus BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijos laisvės atėmimo vidurkis, t.y. 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo prižiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kadangi, kaip jau buvo minėta, A. Z. praeityje baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o nusikalstama veika taip pat padaryta pažeidžiant Kelių eismo taisykles, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Nukentėjusysis N. P. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas iš kaltinamojo A. Z. priteisti 65 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (5 000 Eur neturtinę žalą atlygino draudimas), iš AB „Lietuvos draudimas“ 10517,56 Eur – turtinę žalą, susijusią su kapo sutvarkymu bei 1 000 Eur advokato išlaidas (t. 1 b. l. 65-68). Nukentėjusieji A. M., Z. A., S. M. pareiškė civilinius ieškinius, reikalaudami iš kaltinamojo ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti po 10 000 Eur, t.y. po 5 000 Eur iš kaltinamojo ir po 5 000 Eur iš civilinio atsakovo kiekvienam, viso 30 000 Eur bei advokato išlaidas – po 333,30 Eur kiekvienam, viso 999,90 Eur.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio, N. P. turtinę žalą grindžia 2015-06-05 sudaryta paslaugų sutartimi dėl kapavietės sutvarkymo (t. 1 b. l. 69-71). Tokios paslaugos kaina yra 10 517, 56 Eur.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su šia suma nesutinka. Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovė paaiškino, kad draudimas N. P. atlygino 1157,42 Eur laidojimo išlaidas, taip pat išlaidas kapavietės sutvarkymui – 2896,20 Eur. N. P. prašoma suma nebuvo derinama su draudiku, buvo atsiųsta tik paslaugos sutartis. Kadangi tokia suma neatitinka protingumo kriterijaus, prašo daugiau iš AB „Lietuvos draudimas“ nepriteisti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 str. 1 d. nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu; atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje aiškinant šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (LAT nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Taigi tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-512-178/2015). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas” nukentėjusiajam N. P. atlygino 1157,42 Eur laidojimo ir 2896,20 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidas (t. 2 b. l. 163), viso 4053,62 Eur. Teismas pritaria civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas” atstovės pozicijai, kad nukentėjusiojo prašoma papildoma 7621,36 Eur suma kapavietės sutvarkymui nėra adekvati, teisinga ir protinga, be to, neatitinka ir teismų praktikos, todėl mažintina iki 2896,20 Eur. Kadangi, kaip jau buvo minėta, civilinis atsakovas N. P. atlygino 2896,20 Eur su kapavietės suvarkymu susijusias išlaidas, todėl nukentėjusiojo reikalavimas šioje dalyje yra atmestinas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris pasireiškia kaip fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes.

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas.

Nukentėjusysis N. P. dėl mamos netekties prašo iš kaltinamojo A. Z. priteisti 65 000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusieji A. M., Z. A., S. M. reikalauja iš kaltinamojo ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti po 10 000 Eur, t.y. po 5 000 Eur iš kaltinamojo ir po 5 000 Eur iš civlinio atsakovo.

Automobilio, kurį vairuodamas A. Z. padarė eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta AB „Lietuvos darudimas” pagal draudimo liudijimą LT/AEC 2610279, draudimo sutartis galiojo ir eismo įvykio metu (t. 2 b. l. 19). Žalos padarymo metu galiojusio 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 01 01 iki 2015 01 01) 11 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad draudimo suma (5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui) dėl eismo įvykio nepriklauso nuo nukentėjusiųjų skaičiaus. Taigi ši suma yra viena visam įvykiui ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų. Be to, kaip matyti iš minėto įstatymo, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas” pareiga atlyginti žalą yra ribojama atitinkamu draudimo išmokos dydžiu, todėl suma, kuri viršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu nustatytus dydžius, priteistina iš žalą padariusio asmens.

Bylos medžiaga nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas” N. P. dėl šio įvykio išmokėjo maksimalų neturtinės žalos dydį – 5 000 Eur (t. 2 b. l. 163), todėl nukentėjusysis N. P. pareiškė kaltinamajam 65 000 Eur reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi viso N. P. padaryta neturtinę žalą įvertino 70 000 Eur. Nukentėjusieji A. M., Z. A. ir S. M. neturtinę žalą vertina 10 000 Eur. Kadangi AB „Lietuvos draudimas” atlygino maksimalią neturtinės žalos sumą nukentėjusiajam N. P., todėl nukentėjusiųjų A. M., Z. A., S. M. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo nepriteistini.

Kaip ir buvo minėta, spręsdamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji dėl mamos ir sesers netekties patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą bei dvasinį skausmą. Tiek iš nukentėjusiojo N. P., tiek iš kitų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jį su mama siejo glaudus ryšys, jis buvo vienintelis vaikas, daugiau brolių ir seserų neturi, tėvas miręs, todėl, akivaizdu, kad mama buvo jam vienas artimiausių žmonių. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad N. P. yra suaugęs, jam priežiūra nereikalinga, jis su mama kartu negyveno, turi sukūręs savo šeimą. Iš nukentėjusiųjų A. M., Z. A., S. M. parodymų taip pat matyti, kad juos su seserimi siejo glaudus ryšys, visi bendravo, tačiau jie kartu taip pat negyveno, visi turėjo savo šeimas, turtinė žala jiems šia nusikalstama veika nepadaryta. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat į tai, kad A. Z. grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles – partrenkė pėstįjį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kai prieš pėsčiųjų perėją kita transporto priemonė buvo sustojusi ir praleido ėjusią G. P.. Be to, teismas atisžvelgia ir į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio - partrenkęs pėsčiąją, A. Z. iš įvykio vietos pasišalino, paliko G. P. be pagalbos, neiškvietė greitosios medicininės pagalbos ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad bent kažkiek sumažinti kilusius padarinius. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė teismui specialisto išvadą, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos galėjo būti sąlygotas A. Z. ligos – antro tipo cukrinio diabeto (t. 2 b. l. 164), tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo nubaustas administracine tvarka dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tokia išvada teismui kelia pagrįstų abejonių, juolab, kad minėtoje išvadoje dėl kaltinamojo ligos ir elgesio po eismo įvykio daroma tik prielaida. Be to, praeityje A. Z. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos, ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos šiuo konkrečiu atveju, daugiau atspindi kaltinamojo neatsakingą ir atsainų požiūrį nei pasimetimą ar išgąstį atitinkamoje situacijoje. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad A. Z. yra darbingo amžiaus, dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, Galiausiai atsižvelgiama ir į tai, kad dėl neatsargių V. Z. veiksmų neatkuriamai pažeista vertybė - žmogaus gyvybė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Laikytina, kad nukentėjusiųjų įvardinta turtinė neturtinės žalos išraiška yra ženkliai per didelė, todėl mažintina ir iš A. Z. nukentėjusiojo N. P. naudai priteistina 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiųjų A. M., Z. A., S. M. naudai – po 2 896 Eur kiekvienam.

Nukentėjusiųjų reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo pagrįstas pinigų priėmimo kvitais (t. 1 b. l. 73, 90), todėl tenkintinas priteisiant iš kaltinamojo A. Z. N. P. 1 000 Eur, A. M., Z. A., S. M. – po 333,34 Eur.

Byloje pareikštas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl 41,32 Eur proceso išlaidų priteisimo už automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą. Šis reikalavimas pagrįstas byloje esančia sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymu (t. 1 b. l. 19, 20), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsniu, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

2014-12-11 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. Z. turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buto vertė 30 000 Eur) taip pat butą, adresu (duomenys neskelbtini) (buto vertė 25 000 Eur) (t. 2 b. l. 59, 64). Kadangi iš kaltinamojo priteistina žala nukentėjusiesiems sudaro 25 688 Eur, todėl nukentėjusiųjų reikalavimų užtikrinimui visiškai pakanka vieno buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. Z. turtą paliktintas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikintinas, o laikinas nuosavybės teisių apribojimas į butą, esantį, (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vietos apžiūros metu rastos automobilio nuolaužos, saugomos Klaipėdos AVPK Kelių policijos biure, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos. Automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas Klaipėdos rajono policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui. Kompaktinė plokštelė prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, kompaktinė plokštelė ir fotonuotraukos (2 vokai) prie automobilio apžiūros protokolo, 2 kompaktinės plokštelės prie nutarimų susipažinti su telefoninių skambučių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo prižiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiųjų N. P., A. M., Z. A., S. M. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. Z. nukentėjusiajam N. P. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. N. P. reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ atmesti, nes civilinis atsakovas turtinę žalą - 2896,20 Eur atlygino. Priteisti nukentėjusiesiems A. M., Z. A., S. M. iš kaltinamojo A. Z. – po 2896 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimui.

Tenkinti nukentėjusiųjų reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir iš kaltinamojo A. Z. priteisti N. P. - 1 000 Eur, A. M., Z. A., S. M. – po 333,34 Eur kiekvienam.

Tenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl 41,32 Eur proceso išlaidų priteisimo ir iš A. Z. priteisti 41,32 Eur už automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą, esantį Jūrininkų pr. 4-52, Klaipėda, panaikinti, o laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą, esantį, Budelkiemio g. 21-19, Klaipėda, palikti galioti iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vietos apžiūros metu rastas automobilio nuolaužos, saugomas Klaipėdos AVPK Kelių policijos biure, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos rajono policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui. Kompaktinę plokštelę prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, kompaktinę plokštelę ir fotonuotraukas prie automobilio apžiūros protokolo (2 vokai), 2 kompaktines plokšteles prie nutarimų susipažinti su telefoninių skambučių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.