Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovams J. F. (J. F.) ir G. F., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, antstolei B. T., dėl palikimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) nustatyti, kad atsakovas J. F. (J. F.) po tėvo A. F. (A. F.) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; 2) leisti ieškovui V. K. 3/8 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise viešajame Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atsakovo vardu; teismui manant, kad 1-2 punktuose nurodyti reikalavimai netenkintini, ieškovas prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo atsisakymą (nepriėmimą) nuo palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. F. mirties; 2) priteisti atsakovui 3/8 dalis A. F. palikimo, kurį priėmė G. F. – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) leisti nukreipti pagal (duomenys neskelbtini) miesto 1-ojo notarų biuro 2016-09-08 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-7709 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomo 20 130,00 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimą į J. F. priteistą palikėjo A. F. dalį – 3/8 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Formaliai nepriimdamas palikimo atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinių santykių. Tačiau asmenys įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas turi laikytis įstatymų, bendro gųvenimo taisyklių ir geros moralės principų. Aplinkybė, jog atsakovui kažkas nevykdo prievolės nesuponuoja išvados, kad atsakovas neturi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui. Toks elgesys šiuo atveju, ir atsakovui neprėimus jam priklausančio palikimo dalies pažeidžia kreditoriaus interesus. Šiai dienai atsakovo skola tik didėja. Papildomai paaiškino, jog aplinkybė, kad atsakovas palikimą priėmė faktiniu valdymu grindžiama tuo, kad atsakovas su ieškovu susitikdavo tuo adresu, kuriuo yra palikimą sudarantis turtas (butas). Tai reiškia, kad atsakovas de facto šiuo adresu gyveno. Nurodė, jog atsakovas su antstoliu nebendrauja, skolos nedengia. Pažymėjo, jog nerealizuodamas savo teisių į palikimo dalį atsakovas pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) interesus užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą. Prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė B. T. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovė G. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti ir apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta. Prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nėra žinomos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, civilinė byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal (duomenys neskelbtini) miesto 1-ojo notarų biuro notaro 2026-09-08 vykdomąjį įrašą dėl 20 000 Eur skolos, 103,77 Eur notaro išlaidų ir palūkanų išieškojimo iš skolininko J. F. išieškotojui V. K.. Antstolė 2022-08-29 priėmė patvarkymą dėl informacijos apie turtą Nr. S-22-5-37015, kuriuo informavo išieškotoją, jog vykdymo eigoje nustatė, kad skolininko tėvas A. F. (duomenys neskelbtini) mirė, po skolininko tėvo mirties išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo mirusiojo turtą paveldėjimo sutuoktinė (atsakovė) G. F., kadangi mirusiojo sūnus ir skolininkas dėl palikimo nesikreipė. Patvarkyme antstolė nurodė, jog išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas galimai siekdamas dirbtinai sumažinti savo mokumo galimybes ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su savo išieškotoju, po tėvo mirties dėl palikto nekilnojamojo turto, t. y. dalies buto/patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nesikreipė; dėl tokių skolininko galimai nesąžiningų veiksmų yra pažeidžiami išieškotojo interesai į realų skolos išieškojimą; atsižvelgiant į nurodytą antstolė patvarkė: išieškotoją (ieškovą) informuoti, kad skolininkas nesikreipė dėl turto priėmimo po savo tėvo A. F. mirties, taip pažeisdamas teisėtus išieškotojo interesus į skolos išieškojimą iš skolininko; siūlė spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą ieškiniu (actio Pauliana) ir apie savo sprendimą informuoti antstolę; įtraukti antstolę trečiuoju asmeniu, kadangi vykdomojoje byloje yra likęs neišspręstas vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas. Iš antstolės 2023-02-08 patvarkymo Nr. S-23-5-6475 nustatyta, jog vykdymo procese išieškotojui V. K. liko išieškoti 27 741,50 Eur, iš kurių 8,90 Eur notaro išlaidų, 20 000 Eur skolos ir 7 732,60 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2023-02-08.

Gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini).

Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininkas J. F. yra A. F. (palikėjo) ir atsakovės G. F. sūnus.

Iš (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad G. F. (atsakovė) paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. F., miręs (duomenys neskelbtini); nurodoma, jog paveldimą turtą sudaro: ½ dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); į ½ dalį buto išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiajam A. F., kurį išdavė notarė I. M. 2020-08-11. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise registruotas G. F. vardu pagal 1992-09-01 pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374 ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2010-12-29 (duomenys neskelbtini) miesto 1-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą dėl 23 111,49 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojo J. F. (atsakovas) naudai, vykdomojoje byloje liko išieškoti 13 729,88 Eur skolą ir 952,57 Eur vykdymo išlaidas.

Dėl ieškovo reikalavimų

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas J. F. (J. F.) po tėvo A. F. (A. F.) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą bei leisti ieškovui viešajame registre atsakovo vardu įregistruoti 3/8 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimą grindė teise pareikšti netiesioginį ieškinį. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog neturi turtinės teisės, dėl kurios yra reiškiamas reikalavimas.

Tokiu būdu spręstinas klausimas dėl kreditoriaus interesų gynimo pareiškiant netiesioginį ieškinį ir šio instituto taikymo sąlygų (ne)buvimo.

Šiuo atveju, ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovas J. F. po tėvo A. F. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Pagal CK 5.51 straipsnio, reglamentuojamo palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Aplinkybę, jog atsakovas priėmė palikimą faktiškai turtą valdydamas ieškovas (jo atstovas) įrodinėja tuo, kad atsakovas gyvena su motina paveldėtame turte, yra su ieškovu susitikinęs prie gyvenamojo namo, kuriame yra palikimą sudarantis turtas (butas). Nors kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020), tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovas minėtame turte gyveno (ar gyvena) ilgą laiką, minėtas turtas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, atsakovas bute gyveno kartu su palikėju esant jo sutikimui etc. (lot. ir kt.) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir duomenų apie atsakovo faktinio gyvenimo ginčo bute trukmę byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs aktyvius veiksmus, kurie leistų spręsti, jog J. F. po palikėjo mirties perėmė pastarajam priklausiusio turto valdymą, laiko save turto savininku, palikėjo turtą prižiūri ir rūpinasi juo kaip savu (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, vien aplinkybė, jog atsakovas su ieškovu buvo susitikę palikėjo buto adresu (prie gyvenamojo namo), savaime, nesant kitų duomenų, nepatvirtina palikimo priėmimo faktiniu valdymu CK 5.51 straipsnio prasme (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog į palikimo atsiradimo vietos notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties kreipėsi A. F. sutuoktinė (atsakovė) G. F., kuri palikimą priėmė. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog būtent atsakovė nuolat gyveno palikimą sudarančiame bute, po palikėjo mirties bute gyvena, šiuo turtu rūpinasi, moka mokesčius, papildomai nurodė, jog G. F. palikimą priėmė tiek faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, tiek pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Byloje duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, nėra (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti ir tai, kad įpėdinei G. F. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. CK 5.66 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

Minėta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vienos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, jog minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog per įstatymo nustatytą terminą atsakovas aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą, neatliko (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo metu terminas palikimui priimti yra pasibaigęs, be to, paveldėjimo byla, užvesta po palikėjo A. F. mirties, yra užbaigta palikimą priėmusiam įpėdiniui išdavus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtinantį palikimą priėmusio įpėdinio nuosavybės teisę į palikimą. Reikalavimai pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu byloje nėra pareikšti (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis, 135 straipsnis). Tokiu būdu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo kaip įpėdinio paveldėjimo teisė yra pasibaigusi.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Šiuo atveju įvertinus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog nėra nustatytos visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui tenkinti (CK 6.68 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Minėta, jog viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra skolininko, kurio vardu reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas. Šiuo atveju atsakovo reikalavimo teisės turėjimas byloje nėra nustatytas (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog ir atsakovas, reikšdamas atsikirtimus, laikėsi nuoseklios pozicijos, jog teisės, dėl kurios yra pareikštas netiesioginis ieškinys, jis neturi. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo paveldėjimo teisė yra pasibaigusi jam per įstatymo nustatytą terminą neatlikus veiksmų tam, kad priimtų palikimą įstatyme nustatytu būdu. Be to, remiantis CK 6.68 straipsnio 2 dalimi bei teismų praktika aktualiu klausimu, pastebėtina, kad kreditorius neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų spręsti, jog egzistuoja CK 6.68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos (skolininkas nemokus ar pablogino savo turtinę padėtį), nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas turi turtinę reikalavimo teisę į skolininką G. M. dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuri yra įgyvendinama priverstine tvarka vykdymo procese. Byloje duomenų, jog skolininkas (atsakovas) neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti, nėra. Ieškovas tokių aplinkybių ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog, jo žiniomis, iš atsakovo darbo užmokesčio yra vykdomos išskaitos įsiskolinimams dengti. Ieškovas tokių aplinkybių civilinio proceso įstatyme leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei ištirtiems įrodymams, ieškovo reikalavimai pripažinti, kad atsakovas po tėvo mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, bei leisti ieškovui viešajame registre atsakovo vardu įregistruoti 3/8 dalis palikimo netenkintini, kadangi nėra pagrįsti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl alternatyvių ieškinio reikalavimų

Ieškovas byloje pareiškė alternatyvius reikalavimus pripažinti negaliojančiu atsakovo atsisakymą (nepriėmimą) nuo palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. F. mirties, priteisti atsakovui 3/8 dalis A. F. palikimo, kurį priėmė G. F. – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir leisti nukreipti pagal (duomenys neskelbtini) miesto 1-ojo notarų biuro 2016-09-08 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-7709 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomo 20 130,00 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimą į J. F. priteistą palikėjo A. F. dalį.

Tokiu būdu spręstinas klausimas dėl kreditoriaus interesų gynimo actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir šio instituto taikymo sąlygų (ne)buvimo nustatymo.

CK 6.66 straipsnyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Siekiant apginti kreditoriaus interesus, actio Pauliana institutu nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinio sandorio sudarymo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ši sąlyga nebūtina); 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Šiuo atveju alternatyviu reikalavimu ieškovas ginčija atsakovo atsisakymą priimti po atsakovo tėvo mirties atsiradusį palikimą (palikimo nepriėmimą).

CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

Minėta, jog byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas po palikėjo (savo tėvo) mirties turėjo teisę paveldėti palikimo dalį pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau šios teisės per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendino. Nors asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus ar darytų kitiems asmenims žalos arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015) – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančio atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Nagrinėjamu atveju, visumos byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių pagrindu, pripažintina, jog šioje byloje nėra visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovas buvo nesąžiningas, neatlikdamas ginčijamų veiksmų – nepriimdamas palikimo, kad išvengtų atsiskaitymo pagal prievolę su kreditoriumi. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog palikimą sudarantis turtas buvo bendroji jungtinė atsakovės G. F. ir palikėjo nuosavybė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas prie šio turto sukūrimo ar pagerinimo kokia nors forma prisidėjo. Teismo posėdyje atsakovų atstovas paaiškino, jog tiek atsakovas, tiek jo sesuo įgyvendino palikėjo valią, jog po vieno iš sutuoktinių mirties, palikimą priimta pergyvenęs sutuoktinis. Aplinkybių, jog tokia faktinė situacija prieštarautų geros moralės principams, byloje nėra nustatyta. Ieškovas priešingų duomenų nepateikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo išvadai, jog neatlikęs aktyvių veiksmų palikimui priimti, atsakovas pablogino savo turtinę padėtį, sumažino savo galimybes ateityje įvykdyti prievolę ieškovui, ar negalėjimas įvykdyti prievolę yra nulemtas ginčijamo sandorio (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovas tokių aplinkybių byloje iš esmės neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovas turi turto, be to, iš atsakovo pajamų yra vykdomos išskaitos prievolėms dengti (ieškovas tokių aplinkybių nepaneigė) ir byloje nėra duomenų, jog dėl ginčo sandorio iš esmės sutrukdyta ieškovui patenkinti reikalavimus iš atsakovo turto ar jo nepakanka (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises ir interesus, o skolininkas buvo nesąžiningas. Pažymėtina, jog ieškovas, teigdamas priešingai, tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje neteikė (CPK 178 straipsnis).

Ieškinį actio Pauliana pagrindu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas į teismą kreipėsi po to, kai iš antstolės B. T. gavo 2022-08-29 patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Nustatyta, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovo ieškinys teismui pateiktas praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo palikimo atsiradimo momento. Pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie aktyvius ieškovo kaip išieškotojo veiksmus vykdymo procese siekiant gauti duomenis apie vykdymo eigą, galimybes nukreipti išieškojimą į skolininko turtą. Nors byloje nėra prašymų taikyti ieškinio senatį, teismo vertinimu, kreditorius taip pat turi pareigą rūpintis savo teisėmis, domėtis skolų vykdymo procesu, tam, kad laiku ir tinkamai įgyvendintų teisę ginti galimai pažeistus savo interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nenustačius bent vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, kitų sąlygų konstatavimas, neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020. Teismų praktika. 2020, 54, p. 177-227). Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio dalykas).

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir ieškinio, taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai pripažinti ieškinį arba iš dalies, taip pat pareikšti priešieškinį. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus civilinės bylos nagrinėjimo ribas, byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, remiantis teismų praktika, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.66 straipsnis, 6.68 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Teismui netenkinus ieškinio, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Įvertinus procesinę bylos baigtį, atsakovui iš ieškovo priteitinos byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1 815 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 4,92 Eur. Šios išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K. 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui J. F. (J. F.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.