Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Išanalizavus iš finansinių įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu turimose Bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas M. M. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių M. M. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. M. M. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo M. M. nedalyvaujant

ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.

Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad M. M. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti procesinį sprendimą, byla gali būti išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Nagrinėjamu atveju M. M., kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymo pažeidžiant kreditorės VMI teises nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2025 m. vasario 4 d.

Neginčytinai nustatyta, kad M. M. buvo vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2025 m. vasario 4 d. (1 tomas, b. l. 5). To neginčijo ir pats pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas pripažįsta, kad M. M. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Iš byloje esančių įrodymų neginčytinai nustatyta, kad M. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylai reikšmingu laikotarpiu – nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2025 m. vasario 4 d. – turėjo įsiskolinimų VMI – viso 8342,74 Eur (be delspinigių), (gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimai su delspinigiais). To neginčijo ir pats pareiškėjas. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad VMI siuntė raginimą ar kitą dokumentą sumokėti mokesčius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tai patvirtina Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2025-05-27 pateiktų išrašų duomenis (5 priedas):

sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) likutis 2024-06-01 buvo 0,00 Eur, įplaukos sudarė 24632,11 Eur, išlaidos 24632,11 Eur. Sąskaitos likutis 2025-05-26 buvo 0,00 Eur;

sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (SEK) likutis 2024-06-01 buvo 0,00 Eur, įplaukos sudarė 6681,46 Eur, išlaidos 6531,35 Eur. Sąskaitos likutis 2025-05-26 buvo 0,00 Eur;

sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) likutis 2024-06-01 buvo 620,92 Eur, įplaukos sudarė 38521,11 Eur, išlaidos 39138,02 Eur. Sąskaitos likutis 2025-05-26 buvo 4,01 Eur.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, o ne VMI. M. M., prisiėmęs atsakomybę už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų. Akivaizdu, kad tokie M. M. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kiek kartų turi būti pažeista atsiskaitymų eilės tvarka, nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, priešingai, pakanka ir vieno tokios tvarkos pažeidimo pripažįstant, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

M. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, suvokė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir pačio M. M. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad bendrovės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Taigi teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog M. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2025 m. vasario 4 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeidė kreditoriaus – VMI – interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.

M. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, t. y. M. M. jau nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas netruko ilgesnį laiką. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti M. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigiamai charakterizuojamas. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nenustatyta, M. M. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Lengvinančios aplinkybės pripažintina tai, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo M. M. savo kaltę pripažino, 2025-08-20 Swedbank mokėjimo pavedimu Nr. 41090172-3 iš dalies sumokėta mokestinė nepriemoka VMI 4993.97 Eur. Nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias M. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, trukmę nuo administracinio nusižengimo nustatymo iki nutarimo priėmimo, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir M. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jam paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-125-818/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.