- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- 2A-1293-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“
- Ieškovas
- O. Z., P. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų O. Z. (O. Z.) ir P. G. (P. G.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotaktas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu, jį patikslinę, prašė teismo lygiomis dalimis ieškovams priteisti iš atsakovės 3 458,98 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad jie yra burinės jachtos „Silver Eagle“ bendraturčiai. P. G. 2015-07-14 iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ priklausančios parduotuvės įsigijo 11 metrų plieninio (nerūdijančio plieno) troso 19 x 15 diametro konstrukciją, taip pat du 5 milimetrų diametro antgalius trosui („plaktuko“ ir „auselės“ tipo) kairiajam jachtos vantui pagaminti. Iš jų buvo sukonstruotas vantas (stovimo takelažo detalė) jachtos stiebui sutvirtinti, naudojamas ieškovams priklausančioje burinėje jachtoje. Minėtas vantas 2015 m. liepos 18 d. buvo pritvirtintas prie jachtos stiebo kairiajame borte. Ieškovai 2015 m. liepos 26 d. kartu su buriuotojų komanda dalyvavo burinių jachtų regatoje „Kuršių marių regata – 48“. Regatos metu įvyko incidentas – nutrūkus iš atsakovės pirktam trosui nulūžo burinės jachtos stiebas. Atidžiai apžiūrėjus stovimo takelažo detales, paaiškėjo, jog iš atsakovės įsigytas trosas trūko dėl akivaizdaus jo defekto: troso šerdis, sudaryta iš septynių vielų, buvo susisukusi ir nutrūkusi, buvo akivaizdžiai matomas gamybinis brokas (defektas), paslėptas po viršutiniu vielų sluoksniu, todėl šio troso defekto nebuvo galima pamatyti iš anksto, įsigyjant prekę. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad dėl šių aplinkybių jie patyrė 3 458,98 Eur žalą, ją sudaro 40 Eur išlaidos už prekes, įsigytas iš atsakovės, 858,67 Eur išlaidos už burinės jachtos išlaikymą krantinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. bei 2 560,61 Eur už burinės jachtos kairiojo vanto ir stiebo remontą. Teigia, kad tarp ieškovų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovės kaltę ir neteisėtus veiksmus įrodo aplinkybė, jog ji, kaip specializuotą produkciją parduodantis juridinis asmuo, pardavė ieškovams prekę – trosą, kuris neatitinka šios prekės kokybei keliamų reikalavimų. Ieškovai teigia, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės parduoto nekokybiško troso ir stiebo lūžimo.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Ekotaktas“ prekiauja nerūdijančio metalo bendro pobūdžio prekėmis ir nėra specializuota laivybos prekių parduotuvė. Atsakovei nebuvo žinoma, kokiam tikslui ieškovas perka prekę. Tarp šalių nebuvo susiklostę vartojimo santykiai. 2016 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikusi patikrinimą pagal ieškovų pateiktą skundą, nustatė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ parduodamo troso Marinetech A41/19 5 milimetrų, presuoto antgalio Marinetech A4 5 milimetrų ir presuoto T-terminalo A4 5 milimetrų ženklinimas atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių reikalavimus (toliau – Ženklinimo taisyklės). Ieškovų teiginys, kad parduota prekė (trosas) neatitiko kokybės reikalavimų yra nepagrįstas. Ieškovų nurodytas incidentas įvyko jiems dalyvaujant jachtų regatoje. Akivaizdu, kad šiuo atveju vyko ne pramoginis pasiplaukiojimas, o varžybos, kuriose buvo siekiama nugalėti, pūtė štorminis vėjas. Dėl didelės dinaminės apkrovos, tai yra didelio greičio bei štorminio vėjo, dėl per mažo diametro įsigyto troso kairiojo vanto gamybai (turėjo būti ne mažiau 6 milimetrų), taip pat galbūt dėl netinkamos buriavimo technikos, ieškovams priklausančios jachtos stiebas neatlaikė ir lūžo. Teigia, kad nėra priežastinio ryšio tarp troso tariamo gamyklinio broko ir ieškovų patirtos žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui O. Z. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ 1 173,11 Eur žalos atlyginimą ir 753,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovui P. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ 1 173,11 Eur žalos atlyginimą, kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovų O. Z. ir P. G. po 292,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotaktas“, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ 11,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą; priteisti iš ieškovų O. Z. ir P. G. po 2,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 26 d. regatos „Kuršių marių regata – 48“ metu nutrūko ieškovų burinės jachtos „Silver Eagle“ kairysis vantas, tačiau šalys nesutaria dėl vanto trūkimo priežasties. Teismas pripažino, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisniai santykiai. Teismas padarė išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog iš atsakovės įsigytas trosas buvo panaudotas konstruojant kairįjį ieškovų burinės jachtos „Silver Eagle“ vantą, kuris nutrūko 2015 m. liepos 26 d. regatos metu. Teismas pripažino, kad ieškovai išnaudojo visas galimybes pateikti byloje eksperto išvadą, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių (nerasta galinčių tai atlikti ekspertų bei ekspertizės įstaigų), dėl to įvertino kitus byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus. Nenustatyta, kad regatos metu vyravo štorminis vėjas, pripažinta, kad aplinkybę, jog ieškovų jachtos vantas nutrūko dėl nepalankių regatos oro sąlygų, paneigia kiti byloje esantys duomenys. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad gamindami vantą ieškovai netinkamai parinko troso diametrą, nes, įvertinęs bylos duomenis ir liudytojų A. M. ir G. M. parodymus, teismas nenustatė pagrindo padaryti kategorišką išvadą, jog šiuo atveju troso diametro skirtumas 1 milimetrui turėjo esminę reikšmę kairiojo vanto nutrūkimui.Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė, jog jiems atsakovės parduota troso atkarpa buvo su defektais, kurie nulėmė kairiojo troso trūkimą regatos metu. Tokias išvadas teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad trūko būtent iš atsakovės parduotuvės pirktas ir kairiojo jachtos vanto gamybai naudotas trosas, ne dešinysis, kurį ieškovai pirko ir kitos parduotuvės kito gamintojo. Abu šiuos vantus montavo ieškovas P. G., turintis inžinieriaus–laivų statytojo išsilavinimą, didelę patirtį ir reikiamą kvalifikaciją vantui gaminti. Iš atsakovės parduotuvės pirkto troso gamintojas yra iš Kinijos Liaudies Respublikos, kurio gaminys nors ir yra sertifikuotas, tačiau jo kokybę įvertinti ir patikrinti yra pakankamai sudėtinga. Iš liudytojų paaiškinimų ir Vakarų centrinės laboratorijos 2016 m. lapkričio 25 d. bandymų rezultatų duomenų nustatyta, kad vantui neatlaikius apkrovos nutrūksta būtent apvalkalo, o ne centrinės vielos. Centrinių troso vielų nutrūkimas reiškia, jog trosas buvo pažeistas gamybos metu. Todėl atmestini teiginiai, kad kairiojo vanto trūkimui esminę įtaką turėjo regatos metu vyravęs stiprus (ne štorminis) vėjas, netinkama buriavimo technika (ieškovai turi didelę patirtį šioje srityje) ar pasirinktas troso diametras. Remiantis liudytojų parodymais, jeigu trosas nutrūksta per savo atkarpos vidurį, tai gali rodyti, kad trosas buvo su gamybos defektais. Nors atsakovė nėra specializuota laivybos prekių parduotuvė, tačiau prekiauja ir prekėmis, skirtomis laivybai. Ieškovai trosą naudojo vanto gamybai ir trosas neatliko nei kėlimo, nei tempimo funkcijos, o buvo skirtas takelažui palaikyti.Teismas padarė išvadą, kad ieškovų burinės jachtos stiebas nulūžo būtent dėl nutrūkusio kairiojo vanto, todėl tarp atsakovės veiksmų, tai yra netinkamos kokybės troso pardavimo ir ieškovų patirtos žalos nustatytas priežastinis ryšys. Pripažinta, kad ieškovai įsigijo netinkamos kokybės prekes iš atsakovės, kurias panaudoję, jie patyrė žalą regatoje nutrūkus kairiajam vantui ir lūžus laivo stiebui. Teismas nepripažino būtinomis ieškovų patirtų išlaidų už stapelio gamybą, taip pat padarė išvadą, kad ieškovų nurodytos išlaidos už burinės jachtos išlaikymą krantinėje nėra tiesiogiai susijusios su burinės jachtos remontu, todėl ieškovams nepriteistinos. Teismas ieškovams iš atsakovės priteisė 2 346,21 Eur žalos atlyginimą, tai yra po 1 173,11 Eur kiekvienam ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ekotaktas“ prašo pakeisti 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir ieškovų ieškinį bei patikslintą ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovų visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais motyvais:Atsakovė nesutinka, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Teismas nesiaiškino, kokiu tikslu ieškovai naudojo jachtą. Ieškovai regatoje registravosi ir dalyvavo ne kaip pavieniai fiziniai asmenys. Be to, įsigytas trosas nebuvo naudojamas kaip daiktas, iš jo ieškovai sukonstravo vantą burinei jachtai, tad įsigytas daiktas buvo apdirbamas, iš jo konstruojama atskira jachtos dalis. Nors pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, t. y. ieškovu, tačiau prekės tikslas yra jachtos, su kuria komanda ketina dalyvauti sportinėse varžybose, tai yra jachtų regatoje. Taigi, prekės įsigijimo tikslas nėra asmeniniams ar šeimos ūkio poreikiams tenkinti. Liudytojas Vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas M. K. konstatavo, kad tarp šalių nėra vartojimo santykių.Ieškovai, atvykę į atsakovės parduotuvę, nenurodė, kokiam tikslui jie įsigyja trosą. Aplinkybė, kad atsakovės parduodama prekė turėjo funkcinį apribojimą, tai yra negalėjo būti naudojama kėlimo darbams, ieškovams buvo atskleista ir žinoma, todėl atsakovės, kaip pardavėjos, pareiga atskleisti visą informaciją apie parduodamą prekę, buvo tinkamai realizuota. Ieškovai, kreipdamiesi dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, neįrodė, kad įsigyta prekė neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų lūkesčių. Tai, kad atsakovė prekyboje turėjo antgalius trosui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji prekiauja specializuotomis prekėmis. Nesutinka su teismo išvada, kad trosas neatliko nei kėlimo, nei tempimo funkcijos, nes iš troso buvo sumontuotas vantas jachtai, ši dalyvavo varžybose. Pučiant stipriam vėjui, bures veikia 10–20 kartų didesnė jėga, todėl atsiranda didelė dinaminė apkrova. Teismo išvada, kad atsakovės atsakomybės nešalina aplinkybė, jog ieškovai, pirkdami prekę, nenurodė, kokiu tikslu ji bus naudojama, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.Byloje pateiktas troso gamintojo Europos bendrijos prekės sertifikatas. 2016 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ parduodamo troso, presuoto antgalio ir presuoto T-terminalo ženklinimas atitinka Ženklinimo taisyklių reikalavimus. Remdamasi inžinieriaus A. S. parodymais ir trečiojo asmens Marinetech Edelstahlhandel GmbH&Co.KG. nurodytomis aplinkybėmis atsakovė teigia, kad būtent netinkamas burinės jachtos vanto konstravimas turėjo esminės, lemiamos įtakos vanto trūkimui ir stiebo lūžimui. Teismas šių inžinieriaus bei trečiojo asmens parodymų nevertino, dėl jų nepasisakė ir nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovų teikiamiems įrodymams. Po vanto sumontavimo, jachtos techninė apžiūra nebuvo atlikta. Teismo argumentas, kad ieškovas P. G. turi inžinerinį išsilavinimą nereiškia, kad trosas buvo įtemptas bei užvalcuotas / užtvirtintas tinkamai, vantas buvo sumontuotas kokybiškai, laikantis būtinių technologinių reikalavimų. Pažymi, kad Vakarų centrinė laboratorija nėra akredituota, todėl atlikti bandymai negalėtų būti vertinami kaip tinkamas įrodymas. Be to, liudytojo J. B., Vakarų centrinės laboratorijos direktoriaus, parodymams dėl troso trūkimo vietos prieštarauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto stiprumo mechanikos bandymų laboratorijos inžinieriaus A. S. parodymai. Aplinkybė, kad trosas nutrūko ties viduriu, negali būti pripažįstama įrodančia troso gamybos defektą. Ginčui objektyviai išspręsti reikalingos specialios žinios, šiuo atveju nėra įrodymų, leidžiančių objektyviai konstatuoti, kad atsakovės parduotuvėje pirktas trosas turėjo gamyklinį broką.Atsakovės nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Konstatuodamas, kad trosas buvo netinkamos kokybės, teismas rėmėsi liudytojų A. M. bei G. M. parodymais. Atsakovė abejoja minėtų liudytojų parodymų patikimumu ir įrodomąja galia, nes jie buvo pakviesti liudyti suinteresuotos šalies (ieškovų), be to, ieškovai apmokėjo jų paslaugas. Minėti liudytojai nurodė, kad aplinkybę, jog trosas turi gamyklinį broką, nustatė vizualiai apžiūrėję. Atsakovės nuomone, tokie įrodymai nepatikimi. Inspektorius A. M. negali vertinti atskiros dalies (atsakovės parduotuvėje pirkto troso) kokybinių parametrų. Be to, inspektoriaus A. M. burinės jachtos apžiūros aktas, surašytas nesilaikant tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas tinkamu įrodymu.Atsakovės nuomone, nepagrįstas teismo vertinimas, kad regatos metu vyraujantis stiprus vėjas visiškai neturėjo įtakos troso trūkimui. Regata vyko vyraujant stipriam vėjui ir esant iki 4 metrų aukščio bangoms, kas akivaizdžiai turėjo įtakos būriavimo technikai. Tai, kad net ir esant nestipriam vėjui į bures veikia didelė jėga, patvirtino visos bylos šalys, taip pat ir apklausti liudytojai. Inžinierius A. S. nurodė, kad troso trūkimui galėjo turėti įtakos regatos metu vyravęs stiprus vėjas. Teismas konstatavo nesant priežastinio ryšio tarp vanto trūkimo ir stipraus vėjo bei jachtos dalyvavimo sportinėse varžybose, esant priešingiems įrodymams. Teismo išvada, kad 1 milimetro troso diametro skirtumas esminės reikšmės vanto trūkimui neturėjo, yra pernelyg kategoriška ir nepagrįsta. Atsakovei neaišku, kodėl teismas patikimesniais laiko liudytojo J. B. parodymus, nei inžinieriaus A. S. paaiškinimus ar trečiojo asmens atsiliepime išdėstytus argumentus.Atsakovės nuomone, teismas neteisingai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. tai, kad daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas (ieškovai). Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Atsakovė teigia, kad egzistuoja pakankamai daug faktorių (netinkamai pasirinktas troso diametras, vanto gamybos procesas, regatos metu vyravęs stiprus vėjas, netinkamai pasirinkta buriavimo technika) galėjusių turėti įtakos ieškovams priklausančios jachtos stiebo lūžimui. Byloje surinkti įrodymai yra prieštaraujantys tarpusavyje ir tinkamai neįvertinti.Bylinėjimosi išlaidos turi būti perskaičiuojamos, kadangi teismas neįvertino visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Liko neįvertinta 650 Eur už teisines paslaugas, 14 Eur išlaidos už vertimo paslaugas ir 67 Eur už prekės gamintojo Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co. KG. sertifikato išdavimą. Atsiliepimu ieškovai O. Z. ir P. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovams iš atsakovės visas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovė nepagrįstai ginčija, jog tarp šalių buvo vartojimo teisiniai santykiai. Buriavimas, kaip ir dalyvavimas kai kuriose vietinės reikšmės regatose, nėra ieškovų profesinė veikla, tai yra laisvalaikio leidimo forma ir ilgametis hobis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jachta naudojama komercinei veiklai. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialisto teiginiai vertintini tik kaip liudytojo nuomonė. Ieškovų iš šį ginčą nagrinėjusių valstybės institucijų gauti raštai turi didesnę įrodomąją galią, nes yra oficialūs rašytiniai įrodymai.Ieškovų nuomone, tai, kad burinės jachtos vantas trūko regatos metu, vertintina kaip atsitiktinumas, aplinkybių sutaptis, o ne ypatinga aplinkybė, nulėmusi incidentą. Ieškovai nenaudojo troso tam, kam jis neskirtas. Teismas nustatė, kad atsakovės parduoti ir trečiojo asmens pagaminti trosai yra skirti laivybai ir jachtoms, tai apeliaciniu skundu neginčijama, todėl ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad toks trosas yra tinkamas vantui gaminti. Ieškovų nuomone, nėra pagrindo abejoti liudytojo J. B. pateiktomis išvadomis.Atsakovė nepagrįstai remiasi inžinieriaus A. S. 2017 m. balandžio 18 d. raštu, nes nėra aišku apie kokį trosą kalbama. Išvadą pateikęs inžinierius A. S. netyrė konkretaus troso, dėl kurio kilo ginčas, nevertino konkrečių troso naudojimo ir trūkimo aplinkybių, todėl jo išvados labiau vertintinos kaip mokslinė hipotezė arba teorinė nuomonė. Inžinierius A. S. byloje kaip liudytojas nedalyvavo, ekspertinės nuomones dėl konkrečių bylos aplinkybių nepateikė, jo raštas neatitinka oficialaus rašytinio įrodymo statuso.Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas P. G., sukonstravęs jachtos vantus, turi reikiamą kvalifikaciją vantui gaminti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad vantas buvo sumontuotas netinkamai. Atsakovė neteisingai nurodo, kad po vanto sumontavimo jachtos techninė apžiūra neatlikta. Techninė apžiūra atliekama prieš prasidedant kiekvienai Kuršių marių regatai, šį patikrinimą atlieka Lietuvos buriuotojų sąjungos techniniai inspektoriai.Atsakovė nepagrįstai supriešina inžinieriaus A. S. teiginius ir inžinieriaus J. B. parodymus, kadangi kiekvienas iš jų savo parodymuose koncentruojasi ties skirtingais uždaviniais. Atsakovė nerodė iniciatyvos atlikti bandymus su ieškovams parduotu trosu, nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas.Atsakovė nepagrįstai abejoja A. M. ir G. M. parodymų patikimumu ir įrodomąja galia. Ieškovai sumokėjo inžinieriui G. M. už burinės jachtos ekspertinį vertinimą, nes ginčui spręsti reikalingos specialios techninės žinios, už šio inžinieriaus liudijimą teisme ieškovai jam nemokėjo. A. M. nei už jo rašto, surašyto po incidento, surašymą, nei už liudijimą teisme ieškovai nemokėjo. Inspektorius A. M. vertino ne atsakovės parduotuvėje pirkto troso kokybę, o jo trūkimo regatos metu aplinkybes ir priežastis. Nėra pagrindo abejoti šio inspektoriaus kvalifikacija, nuomone ir pateiktomis išvadomis. Abejoti burinės jachtos apžiūros akto surašymo data nėra pagrindo.Atsakovė nepateikė teiginius, kad vantas nutrūko dėl stipraus vėjo, taip pat teiginius, jog troso diametras yra per mažas, patvirtinančių įrodymų. Ieškovai nesutinka, kad teismas įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei.Ieškovų nuomone, apeliacinės instancijos teismas nebegali nagrinėti klausimo dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, nes atsakovė nepasinaudojo teise kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsakovė praleido terminą tokiam klausimui spręsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės aplinkybės.
2015 m. liepos 14 d. ieškovai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ įsigijo prekes – T-terminalą A4 5 milimetrų, presuojamą antgalį A4 5 milimetrų, trosą A4 1x19 5 milimetrų (b. l. 11, t. 1). Ieškovas P. G., turėdamas inžinieriaus - laivų statytojo išsilavinimą (b. l. 182, t. 1), sumontavo iš atsakovės įsigytą trosą jachtoje „Elvstrom Crusier 32“. 2015 m. liepos 26 d. dalyvaujant burinių jachtų regatoje įvyko incidentas – nutrūko vantas ir lūžo jachtos stiebas (b. l. 163-165, t. 1). Ieškovo teigimu ištraukus nulūžusį stiebą iš vandens paaiškėjo, kad lūžis įvyko dėl gamybinio vantos broko, kuris buvo paslėptas po viršutinio stiebo sluoksniu (b. l. 10 t. 1). Aplinkybę, kad stiebas lūžo dėl trūkusio vanto patvirtina Lietuvis buriuotojų sąjungos būrinės jachtos apžiūros aktas (b. l. 15-16, t. 1) ir 48-osios „Kurių marių regata“ 2015 m. liepos 27 d. išduota pažyma (b. l. 14, t. 1). Pagal liudytojo G. M. 2017 m. sausio 27 d. įvertinimą korozija, mechaninis dilimas ir nuovargis negalėjo turėti įtakos stiebo lūžimui. Stiebo lūžimo priežastis – trūkęs vantas (b. l. 146-160, t. 1). Pažymėtina, kad liudytojui G. M. suteikta transporto inžinerijos ir laivavedžio profesinė kvalifikacija (b. l. 8-9, t. 2). Lietuvos buriuotojų sąjungos burinės jachtos techninės apžiūros akte nurodyta, jog ant vanto matosi, kad troso šerdis yra per daug susukta ir perkaitinta, dėl ko ji neteko savo atsparumo ir trūko. Iš 19 vielų, 7 centrinės nutrūko, o apvalkalo vielos neatlaikė apkrovos. Akte pateikta išvada, kad dėl vanto trūkimo ir stiebo lūžimo kaltas gamyklinis brokas gaminant trosą (b. l. 15-16, t. 1). Vakarų centrinės laboratorijos 2016 m. lapkričio 25 d. bandymų rezultatų duomenimis nustatyta, kad bandymų metu vantas nutrūko užspaudimo vietoje (b. l. 127-130, t. 1). Byloje pateiktos trūkusio troso foto fiksacijos (b. l. 175). Pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 8 d. buvo atlikta burinės jachtos „Silver Eagle“ apžiūra, kurios metu nustatyta, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos burinių jachtų eksploatacijos techninius reikalavimus ir išduotas įdėklas galioja iki 2015 m. gruodžio 31 (b. l. 115, t. 1).
Dėl apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Ekotaktas“ apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu šiais aspektais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, kokiu tikslu ieškovai naudojo jachtą. Nurodo, kad ieškovai dalyvavo sportinėse varžybose - jachtų regatoje, iš atsakovės įsigytos prekės buvo konstruojama jachtos dalis ir šios aplinkybės patvirtina, kad prekės įsigijimo tikslas buvo ne šeimos ar asmeninių poreikių tenkinimas, todėl tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio negalima kvalifikuoti kaip vartojimo teisinių santykių.Apeliantės teigimu parduotas trosas turėjo apribojimą funkcijos atžvilgiu, tai yra negalėjo būti naudojama kėlimo darbams ir ši prekės ypatybė ieškovams buvo atskleista ir žinoma. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės padarė nepagrįstą išvadą, kad jachtoje panaudotas trosas neatliko nei kėlimo, nei tempimo funkcijos, kadangi ieškovai panaudodami trosą ir iš jo sumontuodami vantą jachtoje dalyvavo varžybose, o dalyvaujant varžybose ir pučiant stipriam vėjui, bures veikė dinaminė apkrova.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles iš esmės konstatuodamas, kad trosas buvo netinkamos kokybės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo A. S. ir trečiojo asmens Marinetech Edelstahlhandel GmbH&Co.KG paaiškinimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei siekiant įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. tai, kad daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, kokiu tikslu ieškovai naudojo jachtą ir todėl nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Nurodo, kad ieškovai dalyvavo sportinėse varžybose - jachtų regatoje, iš atsakovės įsigytos prekės (troso) buvo konstruojama jachtos dalis ir šios aplinkybės patvirtina, kad prekės įsigijimo tikslas buvo ne šeimos ar asmeninių poreikių tenkinimas, todėl tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio negalima kvalifikuoti kaip vartojimo teisinių santykių.Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui (tai yra fiziniam asmeniui, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiančiam sudaryti ar sudarančiam sutartis), o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1-2 dalys, 6.350 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012; kt.).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovai yra fiziniai asmenys, įrodymų, jog ieškovai naudodamiesi jachta „Elvstrom Crusier 32“ verčiasi ūkine – komercine ir ar profesine veikla, byloje nėra, apeliantė šios aplinkybės neįrodinėjo (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, byloje trečiasis asmuo Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG yra nurodęs, kad ieškovų jachta „Elvstrom Crusier 32“ yra suprojektuota kaip laisvalaikiui skirta pramoginė jachta (b. l. 37-46, t. 3). Atsižvelgiant į tai laikoma, kad troso pritaikymas jachtoje „Elvstrom Crusier 32“ ir ieškovų dalyvavimas jachtų regatoje buvo ieškovų asmeninių poreikių tenkinimas. Trosą ieškovams pardavė apeliantė, kuri yra uždaroji akcinė bendrovė „Ekotaktas“ (b. l. 43-44, t.1), todėl akivaizdu, kad prekės pardavėjas yra juridinis asmuo veikiantis verslo tikslais. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, šios nutarties 15 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir šios nutarties 16 nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas identifikuodamas šalių santykius kaip vartojimo teisinius santykius su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, tinkamai įvertino ir ištyrė faktines bylos aplinkybes ir taikė materialines teisės normas, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl susiklosčiusių šalių teisinių santykių kvalifikavimo atmetamas.
Dėl įsigytos prekės netinkamo funkcinio panaudojimo.
Apeliantė teigdama, kad trosas trūko dėl ieškovų kaltės iš esmės nurodo, kad jis trūko dėl netinkamojo jo panaudojimo. Apeliantė teigia, kad parduotas trosas negalėjo būti naudojamas kėlimo darbams ir ši prekės ypatybė ieškovams buvo atskleista ir žinoma. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės padarė nepagrįstą išvadą, kad jachtoje panaudotas trosas neatliko nei kėlimo, nei tempimo funkcijos, kadangi ieškovai panaudodami trosą ir iš jo sumontuodami vantą jachtoje dalyvavo varžybose, o dalyvaujant varžybose ir pučiant stipriam vėjui, bures veikė dinaminė apkrova.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, nes iš jos turinio ir bylos įrodymų matyti, kad atsakovė, kaip verslininkė ieškovų asmeninių poreikių tenkinimui pardavė prekę – trosą, presuojamus antgalius (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.350 straipsnis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. C. v. UAB Sklypas”, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.).Apeliantei, kaip pardavėjai, siekiant įrodyti, kad trūkumai atsirado dėl ieškovų veiksmų, tenka pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado po įrangos perdavimo ieškovams dėl to, kad ieškovai, kaip pirkėjai, pažeidė įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles ar kitas CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių atsakovė, kaip pardavėja, nėra atsakinga už pirkėjos nurodytus trūkumus. Apeliantė apeliacinio skundo dalyje dėl troso (prekės) netinkamo funkcinio panaudojimo iš esmės nurodo, kad ieškovai nenurodė kuriam tikslui jie įsigyja trosą, parduotas trosas netiko kėlimo darbams, varžybų metu pučiant stipriam vėjui, į bures veikė 10-20 kartų didesnė jėga, todėl atsirado didžiulė dinaminė apkrova trosui, netinkamas būrinės jachtos vanto konstravimas turėjo esminės, lemiamos įtakos vanto trūkimui ir stiebo lūžimui, apeliantės teigimu aplinkybė, kad ieškovas P. G. turi inžinerinį išsilavinimą nereiškia, kad trosas buvo įtemptas bei užvalcuotas/užtvirtintas tinkamai, vantas buvo sumontuotas kokybiškai, laikantis būtinių technologinių reikalavimųRašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog 2015 m. liepos 14 d. įsigytą trosą iš apeliantės (b. l. 11, t. 1), ieškovai panaudojo jachtoje „Elvstrom Crusier 32“. Ši aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama. Jas sumontavo ieškovas P. G., turėdamas inžinieriaus - laivų statytojo išsilavinimą (b. l. 182, t. 1). Aplinkybę, kad stiebas lūžo dėl trūkusio vanto patvirtina Lietuvis buriuotojų sąjungos būrinės jachtos apžiūros aktas (b. l. 15-16, t. 1) ir 48-osios „Kurių marių regata“ 2015 m. liepos 27 d. išduota pažyma (b. l. 14, t. 1), liudytojo G. M. 2017 m. sausio 27 d. įvertinimas (b. l. 146-160, t. 1). Apeliantės nurodytas argumentas, kad ieškovai netinkamai naudojosi preke, kadangi ji netiko kėlimo darbams laikomas nepagrįstu. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad iš atsakovės įsigytas trosas buvo panaudotas kėlimo darbams. Priešingai, bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad trosas buvo naudotas gaminant vantą. Šios aplinkybės šalys neginčijo. Aplinkybė, kad parduotas trosas nėra skirtas laivybai apeliaciniu skundu nėra ginčijama, todėl laikoma, kad trosas buvo tinkamas vantui gaminti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė teigia, kad netinkamas būrinės jachtos vanto konstravimas turėjo esminės, lemiamos įtakos vanto trūkimui ir stiebo lūžimui, o aplinkybė, kad ieškovas P. G. turi inžinerinį išsilavinimą nereiškia, kad trosas buvo įtemptas bei užvalcuotas/užtvirtintas tinkamai, vantas buvo sumontuotas kokybiškai, laikantis būtinių technologinių reikalavimų. Kaip minėta, šios nutarties 22 punkto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir šios nutarties 23 punkte nurodytame teisiniame reglamentavime būtent daikto pardavėjas, šiuo atveju apeliantė, turi pareigą įrodyti šias aplinkybes. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad per varžybas trosas galėjo trūkti dėl dinaminės apkrovos ar netinkamos ieškovo P. G. kvalifikacijos nėra paremtas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis) Duomenų ir aplinkybių, kurie leistų abejoti ieškovo P. G. įgytu kvalifikaciniu inžinierinių – laivų statytojo išsilavinimų nėra, todėl apeliantei iš esmės nepagrindus apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, dėl galimai netinkamo įsigytos prekės funkcinio panaudojimo, apeliacinis skundas dalyje dėl netinkamos prekės funkcinio panaudojimo atmetamas.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino A. S. ir trečiojo asmens Marinetech Edelstahlhandel GmbH&Co.KG paaiškinimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei siekiant įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. tai, kad daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės.Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar taikė Civilinio proceso kodekso normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas privalo ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus bei juos įvertinti, ką, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ir padarė. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo 8 puslapio 3 pastraipoje teismas darydamas išvadą dėl trūkusio vanto rėmėsi A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Nustatė, kad troso gamintojas buvo Marinetech Edelstahlhandel GmbH&Co.KG. Jei pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl kiekvieno iš į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios galios, tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo ir ar nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dėl su jomis susijusių įrodymo tyrimo ir vertinimo rezultatų aiškiai ir išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, kas nagrinėjamu atveju laikytina pakankamu priimto procesinio sprendimo motyvavimu.Atkreiptinas dėmesys, jog vertindamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja apeliantė nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir ar neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo atmetami, kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą valstybei, todėl dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas iš esmės nekeistinas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų atsakovės patirtų išlaidų tai yra 2 281 Eur (2 204 Eur už teisines paslaugas (b. l. 104-107, t. 1, b. l. 23, 35, 84 t. 2, b. l. 96, 102 , t. 3), 0,45 Eur už dokumentų kopijas (b. l. 134-135, t. 1, b. l. 18-19 t. 2), 66,55 Eur (b. l. 94-95, t. 3) ir 10 Eur už vertimo paslaugas (b. l. 36, t. 2)). Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme turi būti patikslintos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu yra atmesta 32 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovų turi būti priteista 729,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma tikslintina, ją padidinant iki 729,92 Eur ir priteisiant iš kiekvieno ieškovo po 364,96 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo priteisti iš atsakovės visas jų turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 156-157, 2 t.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad ieškovų prašymas priteisti 500 EUR bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas, kurios iš atsakovės lygiomis dalimis po 250 EUR priteisiama ieškovams (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį, padidinant iš ieškovų O. Z. (O. Z.) ir P. G. (P. G.) priteistą bylinėjimosi sumą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotaktas“ iš kiekvieno ieškovo po 364,96 Eur.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotaktas“ po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovams O. Z. (O. Z.) ir P. G. (P. G.).