Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusiam asmeniui A.A. B., jo gynėjai advokatei R. K., nukentėjusiajam A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. A. B. gynėjos advokatės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties, kuria A.A. B., padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR baudžiamojo kodekso 267 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir 258 str. 2 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

R. A., A. A., U. A. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A A. B. priverčiamoji medicinos priemonė paskirta už tai, kad neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 50 g nuodingos medžiagos – gyvsidabrio, kuris pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. V-64 „Dėl Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo“, sąraše nurodytas kaip labai toksiška medžiaga, kuri pagal LR Nuodingų medžiagų kontrolės įstatymą, priklauso nuodingų medžiagų grupei, kurį 2013 m. gruodžio 24 d. apie 16.30 val. savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), padaręs ertmę prie radiatoriaus stovo supylė į po butu esantį nukentėjusiųjų R. A., A. A. buto kambarį adresu (duomenys neskelbtini) dėl ko nuodingais gyvsidabrio garais buvo neatstatomai užteršti nukentėjusiųjų bute, miegamajame kambaryje buvę daiktai: 3 vilnonės antklodės, vilnonis užklotas, 4 pūkinės pagalvės, vilnonis rankų darbo kilimas, 12 m2 polistirolo lubų, 14 m polistirolo apvadų, 32,64 m2 sienų tapetų, 7,45 m2 lauko sienos apšiltinimo, 14 m2 uosinių grindų apvadų, 12 m2 uosio parketo, 12 m2 grindų pakloto po parketu, 12 m2 linoleumo, 11 m2 kambario durų apvadų, kambario durys, miegamojo kambario komoda, 3, 3 m ilgio karnizas, buto koridoriuje: 5,52 m2 dažomų lubų tapetų, 12 m lubų polistirolo apvadų, 25 m2 sienų tapetų, 12 m uosinių grindų apvadų, 27,5 m visų durų (5 vnt.) ąžuolinių apvadų, 16,5 m2 dviejų arkų ąžuolinių apvadų, buto svetainėje: 17,36 m2 svetainės lubų, 40,7 m2 kambario sienų, 5,5 m durų ąžuolinių apvadų, 16 m grindų ąžuolinių apvadų, tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiųjų 19301,15 Lt vertės turtą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 267 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Be to, A. A. B. 2013 m. gruodžio 30 d., apie14.30 val. savo bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė kastetą, kuris yra smogiamojo – trupinamojo poveikio nešaunamasis – šaltasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d.

Nukentėjusiojo A. A. teiginys , kad A. B. savo bute buvau išdaužęs skyles ir pro jas viską pylė į jų butą, negali būti laikomi įrodymu šioje byloje. A. A. teismo posėdyje nesakė, kad ginamasis pylė gyvsidabrį į jo butą. Ta aplinkybė, kad dėl daromo remonto ar dėl surūdijusių radiatorių į A. A. butą pateko vanduo, dar nėra įrodymas , kad A.A.. B. užteršė jų butą gyvsidabriu.

Lietuvos Respublikos BPK 20straipsnio 5 dalyje minimas vidinis teisėjų įsitikinimas , pagal kurį jie turi vertinti įrodymus ir kuris negali formuotis bet kaip, t.y. priklausyti nuo atsitiktinumų, intuicijos ir panašiai. Vidinį įsitikinimą teismas privalo pasiekti laikydamasis visų Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, vertindamas visą byloje esančią medžiagą ir galimybę ; pripažinti įrodymu arba išsamiai motyvuoti, kodėl tai negali būti padaryta. Teismas turi analizuoti, ar įrodomoji informacija atitinka įrodymams keliamus išsamumo, pakankamumo, kokybiškumo, ištyrimo visapusiškumo ir kitus kriterijus. Mano, kad teismas nesilaikė LR BK 20 str. 5 d. nustatytų reikalavimų, netinkamai patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus, turėtų būti pripažintas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi dėl netinkamo įrodymo vertinimo buvo pripažinta, kad A. A. B. padarė nusikalstamas veikas, savo padarytas išvadas grindė abejotinais, nepatikimais, prieštaringais įrodymais, taip pat prielaidomis ir spėjimais. Teismo priimta nutartis yra nepagrįsta. Kadangi teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nutartis turi būti pakeista.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti. Asmuo, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Advokatės R. K. apeliacinis skundas, ginant A.A. B. interesus, atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Apeliaciniame skunde gynėja prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015m. sausio 12d. nutartį, pripažinti, kad A.A. B. nepadarė BK 267 str. ir 187 str. 2d. numatytų, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų.

Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, tai yra buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar ne, ar ją padarė būtent asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones, vadovaujamasi BPK 20 str. įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines A.A. B. padarytos veikos aplinkybes. Nors A. A. B. neigia kaltę dėl gyvsidabrio laikymo, jo supylimo į kaimyninį butą esantį po jo butu ir tokiu būdu svetimo turto sugadinimo, tačiau faktinės veikos aplinkybės įrodytos nukentėjusiųjų R. A., A. A. parodymais, liudytojų V. G., A. D., E. L., A. P., D. R. parodymais bei rašytine medžiaga. Nukentėjusioji R. A. nurodė, kad kūčių dieną kaimynas A.A. B. nuo ryto daužė vamzdžius, dėl ko iškvietė bendrijos pirmininką ir kartu ėjo pas kaimyną, tačiau pastarasis juos išplūdo. Tą pačią dieną dukra miegamajame kambaryje pamatė ant grindų gyvsidabrio rutuliukus. Mano jog nuo jo stipraus daužymo, gyvsidabris prabėgo pro plyšelius į butą( t.3.b.l.23). Liudytojas V. G. patvirtino, kad ir anksčiau yra buvę incidentų su gyvsidabriu, kai buvo pripilta 4-to aukšto laiptinėje į durų spyną. A.A. B. yra ir jam grasinęs, kad bus ir jam tas pats, jeigu leis dujas į jo butą. Įvykio dieną jis girdėjo ilgai trunkantį beldimą ir matė atvykusius tarnybos darbuotojus, kurie rado pripilto gyvsidabrio kaimynų bute ( t.3.b.l.34). Liudytojas A. D. parodė, kad per 2013m. kūčias buvo rastas didelis kiekis gyvsidabrio. Po to buvo atliekami nuolatiniai gyvsidabrio garų matavimai. Jam teko lankytis pas A.A. B., jo kambariai paversti į sandėlius, nes visko ten pridėta, be to jis turi firmą „Fakelas“, turi įvairių prietaisų, kurių sudėtyje daug gyvsidabrio. Jis kelis kartus pylė bute vandenį, kaimynai skundėsi, o į butą nieko neleisdavo, sakė, kad jį kažkas nuodija, o jis taip dezinfekuoja butą( b.l. 35, t.3). Liudytojas E. L. paaiškino, kad nuvykus pagal iškvietimą į butą, ant grindų ir palangių rado lašiukus gyvsidabrio. Lubos buvo tvarkingos, tačiau ties vamzdžiu, kampe pradėjus jas lupti ėmė byrėti gyvsidabris, kurio kiekis buvo didelis. Ties kampu lubos buvo šlapios, betonas lengvai trupėjo, pasidarė skylė, per kurią buvo galima matyti virš esantį butą, kuris buvo be grindų( b.l.36, t.3). Liudytojas A. P. teisme patvirtino, kad jam nuvykus pagal iškvietimą, matė A.A. B. bute pripilta vandens, nes buvo nulaužtas vamzdis, buto šeimininkas atrodė neadekvatus. Bute kuriame buvo rastas gyvsidabris, apžiūrėjo vamzdį jungiantį abu butus, lubas, patraukė lubų apdailą ir ėmė kristi gyvsidabris iš po lubų, jis buvo tarp betono ir lubų plokščių. Gyvsidabris nestabilus, bėgantis, todėl iš apačios jo niekaip pripilti nepavyktų( t.3.,b.l. 36). Liudytoja D. R. teigė, jog gyvsidabris yra garuojantis metalas, tačiau užpiltas vandeniu jis negaruoja, nes lieka po vandeniu. Ji atliko gyvsidabrio matavimus patalpose. Iš praktikos jai yra žinoma, kad norint kam nors padaryti pikta, paprastai gyvsidabris ruošiamas kitose patalpose, nes ten būna jo didesnė koncentracija, nei ten kur išpila( t.3.b.l. 37). Liudytojų parodymus papildo rašytinė medžiaga: daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo nukentėjusioji R. A. pateikė 4 metalinius strypelius, kuriuos ji paėmė iškištus vonios patalpoje pro angą (t. 1, b. l. 50); daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji U. A. pateikė buto (duomenys neskelbtini), 4 fotonuotraukas, kuriose ant grindų užfiksuoti rasti sidabrinės spalvos rutuliukai, panašūs į gyvsidabrį (t. 1, b. l. 124-134); 2013-10-25 Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinių teisės pažeidimų byloje, iš kurio matyti, kad A.A. B. būdamas namuose, tyčia ant žemės pylė vandenį, apliejo 37-ojo buto vonios kambarį, padarydamas 116 Lt turtinę žalą (t. 1, b. l. 91-93); Kauno visuomenės sveikatos centro raštu apie tai, kad bute (duomenys neskelbtini), atlikus gyvsidabrio garų koncentracijos matavimus, buto gyventojams pasiūlyta laikinai išsikelti iš gyvsidabrio garais užterštų patalpų (t. 1, b. l. 160-161, 168-169; 172-173; 175-176); 2013-12-27 cheminių tyrimų protokolu apie tai, kad 2013-12-24 17.30 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, gyvsidabrio garų koncentracija – 0,1 mg/m³, salone – 0,09 mg/m³, IV-to aukšto laiptinėje – 0,007 mg/m³, 2013-12-27 12.00 val., A. R. – (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, gyvsidabrio garų koncentracija – 0,003 mg/m³, svetainės viduryje – 0,002 mg/m³, IV-to aukšto laiptinės aikštelėje 0,0004 mg/m³, močiutės miegamajame kambaryje – 0,0015 mg/m³, vaiko gyvenamajame kambaryje – 0,0010 mg/m³, virtuvėje – 0,022 mg/m³ (t. 1, b. l. 159, 162-164); Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014-01-31 pranešimas su išvykimo apskaitos kortele, iš kurios matyti, kad atvykę ugniagesiai gelbėtojai kambaryje A(duomenys neskelbtini), ties centrinio šildymo vamzdžiu, grindyse ir lubose rado apie 50 g gyvsidabrio su priemaišomis (t. 1, b. l. 189-192); Taigi šių įrodymų pagrindu apylinkės teismas skundžiama nutartimi pripažindamas, kad A.A. B. būdamas nepakaltinamas, padarė BK 267 str. 187 str. 2 d. numatytą veiką, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

BPK 20 str. 1 d. nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama kaltė ir prieš juos tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Atsižvelgiant į tai, kaip visiškai nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas darė išvadas remdamasis intuicija, atsitiktinumais ir panašiai. Gyvsidabrio radimo vietos, jų dislokacija, sutampo su A.A. B. kambaryje esančia vieta, kur buvo išmušta skylė ir kuri A.A. B. teigimu buvo pripurkšta makroflekso. Tačiau tokius teiginius paneigė E. L. ir A. P., kurie teigė, kad ertmė tarp šių dviejų butų ties radiatoriaus vamzdžiu buvo nesandari, lengvai iškrapštomas turinys, be to buvo permirkęs vandeniu, kuris tekėjo iš A. A. B. buto. O tai, kad nebuvo rastas padidinta gyvsidabrio koncentracija A.A. B. bute, rodo, kad gyvsidabrio mišinį išpylus į esančią grindyse skylę ir ją užpylus vandeniu, gyvsidabris negaravo ( D. R. parodymai), todėl šie skundo argumentai laikytini tik gynybine versija.

BK 98 str. 1 d. nustato, jog priverčiamosios medicinos priemonės teismo gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-118/2014 bei eksperto S. S. apklausa teisme nustatyta, kad A. A. B. įtariamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuotinas psichikos sutrikimas – Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, dėl kurio nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su A.A. B. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti kaltinamas. Komisijos teigimu A.A. B. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones –priverstinį ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą Psichikos sveikatos centre. Šis psichikos sutrikimas A.A. B. konstatuotas nuo 2013-04-22, šis psichikos sutrikimas išsivysto dėl organinio galvos smegenų pakenkimo (toksinės medžiagos įtakos neturi). A.A. B. būklė yra pastovi, reikalingas pastovus medikamentinis gydymas (t. 2, b. l. 160-162);

Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A.A. B., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 267 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir 258 str. 2 d. ir pagrįstai jam taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismas nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti gynėjos R. K. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusio asmens A. A. B. gynėjos advokatės R. K. apeliacinį skundą atmesti.