Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji S. Č. 2022 m. liepos 11 d. apie 7.45 val. Prienų rajone, Mačiūnų kaime, kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 30 km., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiais veiksmais S. Č. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamosios kaltę:

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamosios S. Č. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji S. Č. 2022 m. liepos 11 d. apie 7.45 val. Prienų rajone, Mačiūnų kaime, kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 30 km., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 1,60 promilių girtumas. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas, numatantis draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Kaltinamoji tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais S. Č. tyčia apsvaigusi nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji S. Č. prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motinos S. J. atsakomybei.

Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Bylos duomenimis S. Č. yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 45). Ji su sutuoktiniu, nors santuoka nenutraukta, kartu negyvena, augina mažametę dukrą, kuri gyvena su motina. Kaltinamojo bylos duomenimis priklauso gydytojo psichiatro stebimų pacientų grupei dėl nustatyto (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadą (b. l. 58-59), kadangi tokio lygio (duomenys neskelbtini), dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nefiksuota, S. Č. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Kaltinamoji praeityje neteista (b. l. 47-48), administracine tvarka bausta 2020 m. vasario 25 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. Č. 2021 m. vasario 28 d. galimai padarė ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau dėl šios veikos procesinio sprendimo iki šiol nėra priimta. Be to, 2020 m. spalio 8 d. ji galimai padarė ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jos atžvilgiu 2020 m. spalio 20 d. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau nėra priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, administracinė nuobauda nepaskirta. Taigi, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog kaltinamoji daro administracinius nusižengimus ir yra linkusi nusižengti įstatymams, juolab, kad jie nesietini su KET nusižengimais, todėl šios aplinkybės nelaikytinos pagrindu asmens charakteristiką vertinti išimtinai neigiamai. Juolab, kad pati S. nuoširdžiai paaiškino, kad santykiai su vyru nėra geri, kas įtakojo spragas šeimos vertybėse ir kas, nors ir nepateisinama, galimai įtakojo ir šios nusikalstamos veikos padarymą. S. Č. praeityje neteista, ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jokių kitų duomenų iš neigiamos pusės charakterizuojančių S. Č. nėra gauta. Nustatytas alkoholio kiekis, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, pagal kartotinį tikrinimą nežymiai viršijo normą. S. Č. iš esmės pripažino nusikaltusi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, ji yra kritiška ir nuoširdi, jautriai išgyveno ir iki šiol pergyvena dėl to, kas įvyko. Nors prokurorė pažymėjo, kad kaltinamoji tą pačią akimirką neinformavo motinos apie įvykį, kas vertintina kaip artumo tarp motinos ir dukros stygius, kaltinamoji paaiškino, kad iš karto ji nenorėjo nervuoti mamos, bet kelių dienų intervale pasisakė mamai kas nutiko, todėl vertinti šias aplinkybes kaip artumo ar atvirumo bei pasitikėjimo stoką tarp motinos ir dukros teismas pagrindo nemato. Sutiktina su prokurore, kad turėdama nedidelį vairavimo stažą, kaltinamoji, vairuodama neblaivi, pasielgė itin neatsakingai, vis tik, teismo manymu, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, yra pagrindas taikant laidavimo institutą parodyti jaunam žmogui pasitikėjimą, suteikti galimybę pasitaisyti, padaryti išvadas, būti pavyzdžiu pačios auginamai dukrai ir ateityje gyventi dorai. O ta aplinkybė, kad S. Č. turi ligą, kuri, pasak specialisto išvados, pakaltinamumo neįtakoja, todėl vien nustatyta ligos diagnozė daryti priešingai menamą spėjimą, kad asmuo nepasimokys ir nepadarys išvadų, ir dėl kurios negalėtų būti taikomas laidavimo institutas, nėra priežastis.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Teismas, įvertinęs S. J. asmenybę, tai, jog asmuo neteistas, administracine tvarka nebaustas, ilgą laiką dirbęs sveikatos priežiūros srityje su žmonėmis teikiant jiems pagalbą, kas rodo buvus didelės empatijos ir atsakomybės reikalaujančias pareigas, su dukra palaiko glaudžius, šiltus ir artimus ryšius, ji kartu su S. Č. ir jos mažamete dukra gyvena, pastaruoju metu nuolat bendrauja, yra autoritetas S. Č., ką pripažįsta ir ji pati, todėl konstatuotina, kad S. J. kaip laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Kad motina teigė nežinanti apie anksčiau padarytus dukros administracinius nusižengimus, teismo vertinimu, kategoriškai nepaneigia laidavimo instituto taikymo galimybės, nes tuo metu, kaip paaiškino ji pati, dukra gyveno su savo šeima, kurioje vyko nesutarimai, todėl natūralu, kad suaugusi dukra S. Č., išgyvendama sunkų laikotarpį, galimai neatskleidė šeimoje kilusios nesantarvės problemų motinai. S. J. sveikatos būklė ir turima diagnozė nėra dingstis, kad nepasitikėti laiduotoju, kaip vienareikšmiškai negalėsiančius įgyvendinti laiduotojo pareigas. Kaip nurodė pats laiduotoju pageidaujantis tapti asmuo S. J., ją su dukra sieja labai glaudūs santykiai, dukrai labai svarbi jos nuomonė ir į ją visada atsižvelgia, todėl teismas, įvertinęs ir minėtas aplinkybes, mano, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pateisinant parodytą valstybės bei laiduotojo pasitikėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką, šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad laiduotojas taip pat turi turėti galimybę kaltininkui daryti teigiamą įtaką. Formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

Parenkant laidavimo terminą atsižvelgtina į S. Č. asmenybę, tai, kad ji padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad ji praeityje nebausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, neteista, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo ieškosi darbo arčiau gyvenamosios vietos. Atsižvelgtina ir į nustatytą vidutinį (1,60 promilių) girtumo laipsnį bei turimą neilgą vairavimo stažą. Todėl, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes bei asmenybę, nustatytinas dvejų metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pats laiduotoju pageidaujantis tapti teisiamojo posėdžio metu prašymą taikyti laidavimą be užstato, sumokėti užstatą, vertinant tai, kad S. J. finansinė situacija nėra gera, nuosavo būsto neturi, pragyvena iš gaunamos neįgalumo išmokos, sveikatos būklė nėra itin gera, turimas neįgalumas riboja galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas, laidavimas skirtinas be užstato. Teismo manymu, toks nustatytas laidavimo terminas bus didesnė paskata S. Č. laikytis įstatymų, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pateisinant parodytą valstybės ir laiduotojo pasitikėjimą. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad S. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, į tai, kad laiduotoju pageidaujanti tapti S. J. yra teigiamos charakteristikos, neteista, su dukra ją sieja labai artimas ryšys, gali būti laikoma vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, į tai, kad S. Č. labai svarbi motinos nuomonė, ji į ją atsižvelgia ir laiko motiną autoritetu, yra pagrindas S. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pagrįstai manytina, jog laiduotojos įtaka jos elgesiui turės esminės reikšmės, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pilnamečiam asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019). Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.

Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019)..

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

S. Č. pripažinta kalta už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. S. Č. buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,60 promilės), jos vairavimo stažas nesiekė nei metų (2021 m. rugsėjo 3 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas), tačiau vertinant S. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą, be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis), todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skirtinas arčiau vidurkio. Dėl aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos, įvertinus S. Č. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, yra pagrindas manyti, jog pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – dviejų metų 6 mėnesių laikotarpiui, bus adekvatu ir proporcinga S. Č. neteisėtų veiksmų pavojingumui pirmiau aptartų aplinkybių kontekste. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. liepos 13 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės – nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 pažymėta, kad šioje normoje įtvirtintu konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (ir turto konfiskavimo) klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajai S. Č. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Byloje esantis VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininke registruota kaltinamoji S. Č. (b. l. 34). Dėl to, šiuo atveju S. Č. pripažinus kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, transporto priemonės – automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra privalomas. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, įvertinus, kad S. Č. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę, kuri nuosavybės teise priklauso pačiai kaltininkei, teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja imperatyvus teisinis pagrindas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti S. Č. priklausantį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamajai S. Č. 2022 m. liepos 13 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veikos skyriaus nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (b. l. 74-75, 78-80, 82-84) (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 13 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios S. Č. automobiliui Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2023 m. sausio 13 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 37-38), kuris 2023 m. sausio 11 d. nutartimi pratęstas dar 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 13 d., ir kuris paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 6 dalis, 152 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, S. Č., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą S. J. žiniai be užstato.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamąją bylą S. Č. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, S. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. liepos 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti S. Č. priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. Č. Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo įvykdymo.

S. Č. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti S. Č., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per dvejus metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per dvejus metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.