- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- e2-1838-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00425-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jurby Water Tech“
- Kategorijos
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jurby Water Tech“ dėl netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Ignitis gamyba“ (buvusi AB „Lietuvos energijos gamyba“) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jurby Water Tech“ 52 902,10 Eur netesybų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 28 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 509,00 bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB ,,Jurby Water Tech“ 52 902,10 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (52 902,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei AB „Lietuvos energijos gamyba“ (dabartinis pavadinimas AB „Ignitis gamyba“).
Kauno apygardos teismui atsakovė UAB „Jurby Water Tech“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašo: 1) Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir 2019 m. gegužės 28 d. ieškovės ieškinį atmesti; 2) teismui pripažinus, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo turėtų būti patenkintas, sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną netesybų sumą; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodo, jog atsakovės įsitikinimu, ieškovės reikalavimas priteisti netesybas yra nesąžiningas, nes pasirašydama Taikos sutartį atsakovė ketino sąžiningai ją vykdyti, tačiau tam sutrukdė prasidėję finansiniai sunkumai, nulemti tokių priežasčių kaip: kritusi apyvarta; užsitęsęs teisminis procesas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo; vėluojantys mokėjimai iš klientų; susidarę įsiskolinimai kreditoriams; besitęsiantys neigiami politiniai (Rusijos įvestos atsakomosios sankcijos Europos Sąjungos valstybėms, Rusijos bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybėmis bei Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, muitinės problemos) bei finansiniai (finansinis nestabilumas Rusijoje, Rusijos rublio kurso kritimas) veiksniai energetikos sektoriuje. Taip pat teigia, jog ieškovės reikalaujama netesybų suma yra pernelyg didelė, prieštaraujanti bendriesiems teisėms principams, todėl turi būti teismo sumažinta tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra tenkintinas. Teigia, kad dėl ne laiku įvykdytų Taikos sutarties 2 p. bei 4 p. įtvirtintų įsipareigojimų ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, o vėlavimą įvykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nulėmė objektyvios priežastys, o ne sąmoningas ir piktybiškas atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas. Be to, atsakovė Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė ir vykdo objektyviai įmanomais terminais, o ieškovės reikalaujama priteisti netesybų suma dar labiau apsunkintų atsakovės finansinę padėtį bei taptų dar viena finansine našta ir taip vos atsigaunančiam verslui.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuose prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1684-264/2019 palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovė tariamos kritusios apyvartos nepagrindžia jokiais įrodymais, o jos prieštaravimuose pateikiami duomenys apie įmonę suponuoja priešingas išvadas dėl galimybių įvykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad, kaip nurodo ir pati atsakovė, ji yra tarptautinė kompanija, energetikos sektoriuje veiklą vykdanti nuo pat 1994 m., kad ji pati gamina ir projektuoja vandens valymo įrenginius ir tai yra jos nuolatinė veikla daugiau kaip 20 metų, kad atsakovė siūlo aukštą kokybės lygį realizuojant projektus, veiklą vykdo ne tik Europoje, tačiau ir Rusijoje bei Rytų Azijoje, vienareikšmiškai suponuoja atsakovės organizacinius pajėgumus įvykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kurių didžioji dalis susijusi su defektų šalinimu, t. y. darbų atlikimu, o ne su finansinių įsipareigojimų vykdymu. Teigia, kad atsakovės argumentai, susiję su jos nurodomais teisminiais procesais dėl jos buvusios darbuotojos bei trečiųjų asmenų galimai nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atsakovei atlyginimo, nesusiję su nagrinėjama byla ir neturi jokios reikšmės kilusio ginčo išsprendimui. Taip pat atsakovės skolos kitiems kreditoriams, jų vykdymo eiliškumas niekaip nesusijęs su ginčijamomis Taikos sutarties netinkamo vykdymo aplinkybėmis. Didžioji dalis Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų susiję su realių darbų atlikimu – defektų šalinimu, o ne su piniginių reikalavimų vykdymu. Atsakovės argumentai, susiję su išorės veiksniais, neva trukdžiusiais jai tinkamai įvykdyti Taikos sutartį, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Taip pat nesutiktina su atsakovės prašymu netaikyti netesybų ar jas sumažinti tuo pagrindu, kad ieškovė neva jokių nuostolių dėl ženklaus defektų šalinimo vėlavimo nepatyrė, kadangi ieškovė kiekvieną dieną laukdama, kol Taikos sutartyje nurodyti defektai bus pašalinti, patyrė ženklius nepatogumus ir rizikas, kurių finansinė vertė atitinka Taikos sutartyje sulygtų ir faktiškai apskaičiuotų netesybų dydį. Pažymi, jog nors Taikos sutartis, pagal kurią esminiai atsakovės įsipareigojimai susiję su defektų šalinimu, sudaryta 2018 m. gegužės 29 d., tačiau Taikos sutarties objektu esantys defektai atsakovės šalinami jau beveik 4 metus, nors atsakovės su defektais sumontuotais vandens valymo įrenginiais yra ruošiamas nudruskintas vanduo, kuris yra būtinas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros – ieškovės valdomos Lietuvos elektrinės – šilumos ir elektros gamybos veiklai. Taip pat nurodo, kad atsakovė ne tik neginčija, bet ir pati patvirtina, kad prievolę vykdė netinkamai, nesilaikydama Taikos sutarties sąlygų, todėl atsakovės pareiga mokėti netesybas yra nekvestionuotina.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl netesybų priteisimo
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos energijos gamyba“ (dabartinis pavadinimas AB „Ignitis gamyba) su atsakove UAB „Jurby Water Tech“ 2018 m. gegužės 29 d. sudarė Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-864-413/2018, ir kuri įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d. Atsakovei nevykdant teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, ieškovė 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Atsakovei nesutikus su ieškovės prašymu ir paprašius teismo pakeisti Taikos sutarties sąlygas, teismas šį atsakovės prašymą patenkino – 2018 m. spalio 17 d. nutartimi Taikos sutarties 2 p. bei 4 p. numatyto įsipareigojimo terminą pratęsė iki 2019 m. sausio 1 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 2 p. ir 4 p. numatytų įsipareigojimų vykdymo, kurių įvykdymo terminas suėjo 2019 m. sausio 1 d. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-864-413/2018 patenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties 2 p. ir 4 p. numatytų sąlygų, kurios pakeistos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi, vykdymo.
Pagal teismo patvirtintos Taikos sutarties 11 p. ir 12 p. šalys buvo numatę tokius baudų dydžius už Taikos sutarties 2 p. ir 4 p. numatytų įsipareigojimų įvykdymo vėlavimą:
1) jei Atsakovas per Taikos sutarties 2 punkte nurodytą terminą nepateiktų dalies ar visų Membranų, už kiekvieną pradelstą dieną Atsakovas įsipareigoja mokėti 3 Eur baudą už kiekvieną laiku nepateiktą Membraną (Taikos sutarties 11 p.);
2) jei Atsakovas per Taikos sutarties 4 punkte nurodytą terminą nepašalins Įrangos defektų, už kiekvieną pradelstą dieną Atsakovas įsipareigoja mokėti tokias baudas (Taikos sutarties 12 p.):
a) už laiku nepašalintus defektus Nr. 36, 94 - 10 Eur baudą;
b) už laiku nepašalintus defektus Nr. 40, 81, 82, 128, 129, 132, 137, 142, 150, 164, 166 – dėl 120 vnt. Membranų pateikimo – taip, kaip nurodyta Taikos sutarties 11 punkte; dėl galutinio CIP plovimui naudojamų medžiagų sąrašo bei rekomendacijų – 10 Eur baudą;
c) už laiku nepašalintą defektą Nr. 89 – 10 Eur baudą;
d) už laiku nepašalintą defektą Nr. 90 – 10 Eur baudą;
e) už laiku nepašalintus defektus Nr. 91, 93, 143 – 25 Eur baudą;
f) už laiku nepašalintą defektą Nr. 165 – 10 Eur baudą;
g) už laiku nepašalintą defektą Nr. 167 – 10 Eur baudą;
h) už laiku nepašalintą defektą Nr. 168 – 10 Eur baudą.
Bylos duomenimis Taikos sutarties nuostatų šalys neginčija. Šiuo atveju ginčo nėra, kad atsakovė tinkamai nevykdė Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2 punkto ir 4 punkto numatytų sąlygų. Tačiau atsakovė pateiktuose prieštaravimuose tvirtina, jog Taikos sutartį atsakovė ketino sąžiningai vykdyti, tačiau tam sutrukdė prasidėję finansiniai sunkumai, nulemti tokių priežasčių kaip: kritusi apyvarta; užsitęsęs teisminis procesas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo; vėluojantys mokėjimai iš klientų; susidarę įsiskolinimai kreditoriams; besitęsiantys neigiami politiniai (Rusijos įvestos atsakomosios sankcijos Europos Sąjungos valstybėms, Rusijos bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybėmis bei Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, muitinės problemos) bei finansiniai (finansinis nestabilumas Rusijoje, Rusijos rublio kurso kritimas) veiksniai energetikos sektoriuje. Teismas įvertinęs prie atsakovės prieštaravimų pateiktų įrodymų turinį sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog Taikos sutarties 2 punkto ir 4 punkto numatytų sąlygų nevykdymą lėmė prasidėję finansiniai sunkumai nulemti atsakovės minimų priežasčių (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai atsiliepime į prieštaravimus nurodė ieškovė didžioji dalis Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų susiję su realių darbų atlikimu – defektų šalinimu, o ne su piniginių reikalavimų vykdymu. Įvertinus tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo keisti 2019 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo preliminarų sprendimą.
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjo valia, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).
Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
Atsakovė teismui pateiktuose prieštaravimuose prašo pripažinus, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo turėtų būti patenkintas, sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną netesybų sumą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra juridinis asmuo, ilgametė vandens valymo įrangos projektavimo ir tiekimo rinkos dalyvė, bei verslo subjektas, veikiantis ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Šiame kontekste pažymėtina, kad bet kuris juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo ūkinės veiklos pobūdžio, teikiamų paslaugų rūšies, jų specifiškumo ar jų reikšmės, sudarydamas sandorius bei prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus turi pats įvertinti visus aspektus bei galimas rizikas, įskaitytinai galimą prievolių vykdymo pasunkėjimą laiko perspektyvoje. Atsakovė sudarydama Taikos sutartį su ieškove sutiko ir su tuo, kad turės mokėti netesybas, skatinančias ją vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės iniciatyva tarp šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygos jau vieną kartą buvo pakeistos – 2018 m. spalio 17 d. teismo nutartimi Taikos sutarties 2 p. bei 4 p. numatyto įsipareigojimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. sausio 1 d., tačiau atsakovė savo įsipareigojimų vis tiek tinkamai nevykdė. Vadinasi, atsakovė turėjo visas galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ne tik Taikos sutartyje numatytu terminu, bet ir per teismo nutartimi papildomai duotą terminą, tačiau šios pareigos nevykdė. Kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti klausimą dėl delspinigių sumažinimo, teismas nenustatė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio netesybas tenkinimas visa apimtimi neprieštarauja pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir yra adekvati sankcija atsakovės padarytam pažeidimui, todėl ieškovei iš atsakovės 2019 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo preliminariu sprendimu priteistos 52 902,10 Eur netesybos nėra mažinamos.
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą palikus nepakeistą atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei prašymo dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.