Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-13 · Civilinė byla Nr. e2A-596-407/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-18Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
e2A-596-407/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00425-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Jurby Water Tech“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-596-407/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00425-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jurby Water Tech“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jurby Water Tech“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Ignitis gamyba“ (buvusi AB „Lietuvos energijos gamyba“) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jurby Water Tech“ 52 902,10 Eur netesybų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 28 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

2. Ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo ieškovė grindė 2018 m. gegužės 29 d. šalių sudarytos ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintos (2018 m. spalio 17 d. nutartimi pakeistos) civilinėje byloje Nr. e2-864-413/2018 taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis) sąlygų neįvykdymu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti; teismui pripažinus, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo turėtų būti patenkintas, sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną netesybų sumą; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti netesybas yra nesąžiningas, neatitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnyje įtvirtintų bendradarbiavimo, kooperavimosi bei ekonomiškumo principų. Atsakovei įvykdyti Taikos sutartį sutrukdė objektyvios priežastys, t. y. finansiniai sunkumai, kilę dėl kritusios apyvartos, užsitęsusio teisminio proceso dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo, vėluojančių mokėjimų iš klientų, susidariusių įsiskolinimų kreditoriams, besitęsiančių neigiamų politinių (Rusijos įvestos atsakomosios sankcijos Europos Sąjungos valstybėms, Rusijos bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybėmis bei Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, muitinės problemos) bei finansinių (finansinis nestabilumas Rusijoje, Rusijos rublio kurso kritimas) veiksnių energetikos sektoriuje. Atsakovė dėjo visas įmanomas pastangas, kad Taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyti kaip įmanoma greičiau. Ieškovės reikalaujama netesybų suma yra pernelyg didelė, prieštaraujanti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą, todėl turi būti teismo sumažinta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. galutiniu sprendimu 2019 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 52 902,10 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 509 Eur bylinėjimosi išlaidų, paliko nepakeistą.

7. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog Taikos sutarties 2 punkto ir 4 punkto numatytų sąlygų nevykdymą lėmė prasidėję finansiniai sunkumai, nulemti atsakovės minimų priežasčių (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Didžioji dalis Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų susiję su realių darbų atlikimu – defektų šalinimu, o ne su piniginių reikalavimų vykdymu. Bet kuris juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo ūkinės veiklos pobūdžio, teikiamų paslaugų rūšies, jų specifiškumo ar jų reikšmės, sudarydamas sandorius bei prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus turi pats įvertinti visus aspektus bei galimas rizikas, įskaitytinai galimą prievolių vykdymo pasunkėjimą laiko perspektyvoje. Atsakovė, sudarydama Taikos sutartį su ieškove, sutiko ir su tuo, kad turės mokėti netesybas, skatinančias ją vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės iniciatyva tarp šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygos jau vieną kartą buvo pakeistos – 2018 m. spalio 17 d. teismo nutartimi Taikos sutarties 2 bei 4 punktuose numatytų įsipareigojimų terminas buvo pratęstas iki 2019 m. sausio 1 d., tačiau atsakovė savo įsipareigojimų vis tiek tinkamai nevykdė. Vadinasi, atsakovė turėjo visas galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ne tik Taikos sutartyje numatytu terminu, bet ir per teismo nutartimi papildomai duotą terminą, tačiau šios pareigos nevykdė. Kitų objektyvių priežasčių delspinigių dydžiui sumažinti teismas nenustatė. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio netesybas tenkinimas visa apimtimi neprieštarauja pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir yra adekvati sankcija atsakovės padarytam pažeidimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovė UAB „Jurby Water Tech“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. galutinį sprendimą, sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistą netesybų sumą iki 5 290,21 Eur. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytus argumentus, patvirtinančius, kad ieškovė dėl Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo nepatyrė jokių nuostolių.

8.2. Teismas neįvertino, kad atsakovė, vėluodama įvykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bendradarbiavo su ieškove, buvo atvira bei sąžininga. Atsakovė informavo ieškovę apie aplinkybes, trukdančias tinkamai ir laiku įvykdyti Taikos sutarties 2 punkte bei 4 punkte nurodytus įsipareigojimus, ėmėsi veiksmų susitarti su ieškove dėl Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo terminų, teikė ieškovei pretenzijų šalinimo grafikus.

8.3. Teismas neįvertino, kad atsakovė Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku neįvykdė ne sąmoningai ar tyčia, bet dėl objektyvių priežasčių, t. y. Taikos sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo vykdymo ypatumų (membranų gaminimas pagal individualų užsakymą ir jų transportavimas iš Japonijos); vykdydama Taikos sutarties 4 punkte numatytus įsipareigojimus atsakovė kiekvieną kartą, norėdama atlikti defektų šalinimo darbus, turėjo gauti Ieškovės sutikimą ir leidimą; prasidėjusių ir užsitęsusių finansinių sunkumų.

8.4. Teismas neįvertino šalių statuso, jų turtinės padėties, todėl priimdamas galutinį sprendimą pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovė yra žymiai mažesnė ir silpnesnė įmonė nei ieškovė.

8.5. Teismas neįvertino, kad priteista visa netesybų suma (t. y. 52 902,10 Eur) atsakovei sukurs nepriimtinus, sunkius padarinius. Nors atsakovė ir įvykdė Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jos turtinė padėtis vis dar yra sunki. Teismo priteistos netesybų sumos priverstinis išieškojimas gali privesti atsakovę prie bankroto.

8.6. Teismas neįvertino, kad ieškovė atsakovės vėlavimo įvykdyti Taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus nelaikė nei svarbiu, nei esminiu pažeidimu, o reikalaudama priteisti visą netesybų sumą ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti. Aplinkybė, kad ieškovė daugiau nei metus laukė, kol atsakovė įvykdys Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, patvirtina tai, jog ieškovė nebuvo suinteresuota kaip įmanoma greitesniu atsakovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu. Jei atsakovės įsipareigojimų vykdymas būtų buvęs toks svarbus, ieškovė būtų pasitelkusi kitus subjektus (tiekėjus, rangovus) Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymui ir pareikalavusi atsakovės tik atlyginti faktiškai jos patirtas išlaidas.

8.7. Teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, kad Taikos sutartyje nustatytos netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, prieštaraujančios CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė uždelsė 114 dienų, galutinė netesybų suma už ne laiku pristatytas membranas sudaro net 41 040 Eur. Atsakovės vertinimu, sąžininga, protinga ir teisinga netesybų suma galėtų būti: a) už visų (t. y. už 120 vnt., o ne už 1 vnt.) membranų nepateikimą laiku skaičiuoti 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Tokiu atveju bendra baudų suma už kiekvieną uždelstą dieną sudarytų 98 Eur, o už visą pradelsimo laikotarpį – 12 487 Eur; b) už visų (t. y. už 120 vnt., o ne už 1 vnt.) membranų nepateikimą laiku skaičiuoti 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Tokiu atveju bendra baudų suma už kiekvieną uždelstą dieną sudarytų 105 Eur, o už visą pradelsimo laikotarpį – 13 285 Eur; bendrą baudų dydį (tiek už laiku nepateiktas membranas, tiek už laiku nepašalintus defektus) už kiekvieną uždelstą dieną (t. y. 455 Eur) sumažinant 10 kartų (t. y. iki 45,5 Eur). Tokiu atveju bendra netesybų sumą sumažėtų nuo 53 185 Eur iki 5 318,5 Eur. Būtinybę sumažinti tokias netesybas patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-124-370/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-236/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-370/2019).

8.8. Galutinis sprendimas, kuriuo teismas atsisakė sumažinti netesybų dydį, yra neišsamus ir nepakankamai motyvuotas. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės argumentų ir įrodymų, kurie buvo reikšmingi sprendžiant klausimą dėl netesybų mažinimo.

Atsiliepimas

9. Ieškovė AB „Ignitis gamyba“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

9.1. Nėra ginčo, kad atsakovė pažeidė esminę Taikos sutarties sąlygą – praleido defektų šalinimo darbų atlikimo terminus. Nesant atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių, ieškovė turi nekvestionuojamą teisę į tokias netesybas, kokias šalys sulygo Taikos sutartyje. Tokiu atveju ieškovei nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pavėluotas atsakovės įsipareigojimų vykdymas kėlė realią grėsmę sutrikti ieškovės vykdomai šilumos gamybos veiklai, o tuo pačiu ir šilumos tiekimui nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiai Lietuvos elektrinės infrastruktūrai. Tik pati atsakovė galėjo pašalinti savo suprojektuotų vandens valymo įrenginių defektus.

9.2. Teismas įvertino atsakovės įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog Taikos sutarties sąlygų nevykdymą lėmė finansiniai sunkumai. Didžioji dalis Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų susiję su defektų šalinimo darbų atlikimu, o ne su piniginių reikalavimų vykdymu. Šalys susitarė dėl defektų šalinimo tvarkos, kuri nustatyta Taikos sutarties 5 punkte. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė nedavė leidimų ar vilkino jų išdavimą. Dauguma aplinkybių, atsakovės nurodomų kaip finansinių sunkumų priežastys, buvo žinomos dar iki Taikos sutarties sudarymo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėjo visas pastangas, kad atsakovė kuo greičiau įvykdytų Taikos sutarties sąlygas.

9.3. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to įmonė turi prisiimti tam tikrų neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Todėl tam tikri atsakovei kilę sunkumai, jei tokių buvo, susiję su Taikos sutarties vykdymu, negali būti perkeliami ieškovei ir paneigti Taikos sutartyje nustatytų atsakomybės nuostatų, konstatavus pažeidimą. Vienašalis Taikos sutarties pakeitimas yra draudžiamas imperatyviomis normomis (CK 6.59 straipsnis).

9.4. Atsakovė elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, sukurdama įspūdį ir teisėtus lūkesčius, kad Taikos sutartį įvykdys laiku. Tačiau teismui pratęsus įvykdymo terminą, atsakovė savo įsipareigojimų vis tiek tinkamai neįvykdė.

9.5. Teismas įvertino atsakovės kartu su prieštaravimais pateiktus įrodymus ir sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog Taikos sutarties 2 punkto ir 4 punkto numatytų sąlygų nevykdymą lėmė prasidėję finansiniai sunkumai, nulemti atsakovės minimų priežasčių. CPK 270 straipsnis neįpareigoja teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašyti kiekvieno teismui pateikto įrodymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka. <…> Teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas dėl netesybų gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-864-413/2018 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta Taikos sutartis, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d. Šalys susitarė taikiai užbaigti teisminį ginčą, kilusį dėl 2013 m. spalio 1 d. rangos sutarties vykdymo. Atsakovė, be kita ko, įsipareigojo per 90 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pateikti ieškovei 120 vnt. naujų membranų (Taikos sutarties 2 punktas), pašalinti ieškovei perduotos įrangos defektus, nurodytus defektų sąraše (Taikos sutarties 4 punktas). Šalys taip pat susitarė dėl netesybų tuo atveju, jeigu atsakovė per nustatytą terminą neįvykdytų minėtų įsipareigojimų, t. y. atsakovė įsipareigojo už kiekvieną pradelstą dieną mokėti 3 Eur baudą už kiekvieną laiku nepateiktą membraną (Taikos sutarties 11 punktas), taip pat įsipareigojo už kiekvieną pradelstą dieną mokėti Taikos sutarties 12 punkte nustatyto dydžio baudas už laiku nepašalintus defektus.

13. Atsakovė per nustatytą terminą neįvykdė Taikos sutarties sąlygų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovės prašymu Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, pakeitė Taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką ir, be kita ko, Taikos sutarties 2 ir 4 punktuose numatytų įsipareigojimų įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. sausio 1 d. Per šį terminą atsakovė minėtus įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies, todėl ieškovė vėl kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovės pakartotinis prašymas dėl įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo atmestas, ieškovei nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 2 ir 4 punktų sąlygų vykdymo.

14. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad per nustatytą terminą dalies Taikos sutarties 2 ir 4 punktuose nurodytų įsipareigojimų neįvykdė. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovės reikalaujamas priteisti netesybų dydis pagal Taikos sutarties 11 ir 12 punktus, atsižvelgiant į pradelstus konkrečių įsipareigojimų įvykdymo terminus ir už tai nustatytas atitinkamas baudas, apskaičiuotas teisingai. Apeliantė prašo sumažinti ieškovės reikalaujamą priteisti netesybų sumą kaip pernelyg didelę, prieštaraujančią CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžiančią šalių interesų pusiausvyrą.

15. Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šalys, susitardamos dėl netesybų prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, įgyja poveikio priemonę, skatinančią skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, taip pat apibrėžia civilinės atsakomybės apimtį, sąlygas tuo atveju, jei šie įsipareigojimai vis dėlto nebus tinkamai vykdomi. Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, jei šis neįrodo, jog faktiškai patirti nuostoliai yra didesni už netesybas. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

16. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

17. Sprendžiant netesybų mažinimo klausimą vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

18. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės priskaičiuotų netesybų suma (52 902,10 Eur) už beveik penkis mėnesius praleistą terminą pašalinti pagal rangos sutartį atliktų darbų defektus nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga, atsižvelgiant į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-864-413/2018 pateiktos 2013 m. spalio 1 d. rangos sutarties, dėl kurios netinkamo vykdymo ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei toje byloje, kaina sudaro 7 685 878,86 Lt (t. y. 2 225 984,37 Eur). Taikos sutartimi šalys susitarė dėl apeliantės atliktų darbų pagal minėtą rangos sutartį trūkumų pašalinimo, tačiau apeliantė per Taikos sutarties 2 bei 4 punktuose nustatytus terminus dalies savo įsipareigojimų neįvykdė. Pažymėtina, kad apeliantė, susitardama su ieškove dėl Taikos sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų įvykdymo terminų, kaip rangovė, t. y. savo srities specialistė, turėjo numatyti bei įvertinti savo realias galimybes ir pajėgumus (įskaitant ir finansinius) atlikti visus trūkumų šalinimo darbus per šiuos terminus. Pažymėtina ir tai, kad teismas patenkino apeliantės prašymą pratęsti Taikos sutarties 2 bei 4 punktuose nustatytus terminus atliktų darbų trūkumams pašalinti, todėl šių įsipareigojimų neįvykdymo rizika tenka pačiai apeliantei. Be to, nors ieškovė delspinigius skaičiavo tik pasibaigus Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi, kuria atsakovės prašymu buvo pakeista Taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarka, nustatytam įsipareigojimų įvykdymo terminui, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės atliktų darbų trūkumų šalinimas nuo ieškovės pretenzijų pateikimo iš viso užtruko keturis metus.

19. Sudarydamos Taikos sutartį, šalys abipusių nuolaidų būdu surado tarpusavio kompromisą ir taip išsprendė kilusį teisminį ginčą. Pažymėtina, kad teismas, minėtoje civilinėje byloje patvirtindamas šalių sudarytą Taikos sutartį, konstatavo, kad šios sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir / ar viešajam interesui. Apeliantė, sudarydama Taikos sutartį, sutiko su šios sutarties 11 ir 12 punktuose nustatytais netesybų dydžiais, vadinasi, kaip verslo subjektas, turintis patirties derybų srityje ir atstovaujamas profesionalių teisininkų, galėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus ir numatyti jų nevykdymo padarinius. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės ta aplinkybė, kad apeliantė pagal apyvartą ir darbuotojų skaičių yra žymiai mažesnė įmonė nei ieškovė. Šalis siejo rangos sutarties pagrindu atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl apeliantė (rangovė), kaip savo srities specialistė, įsipareigojusi pašalinti atliktų darbų trūkumus, laikytina lygiaverčiu subjektu ieškovei (užsakovei).

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad Taikos sutartyje numatyti įsipareigojimai laiku neįvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Teismas, kaip minėta, apeliantės prašymu, kuris buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su membranų gaminimo ir jų transportavimo iš Japonijos ypatumais bei atsakovės finansiniais sunkumais, vieną kartą jau pakeitė Taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, t. y. pratęsė Taikos sutarties 2 ir 4 punktuose numatytų įsipareigojimų įvykdymo terminą. Tačiau apeliantė ir per pratęstą terminą dalies savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.

21. Apeliantė nurodo, kad vėluodama įvykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bendradarbiavo su ieškove, informavo ją apie aplinkybes, trukdančias tinkamai ir laiku įvykdyti Taikos sutarties 2 punkte bei 4 punkte nurodytus įsipareigojimus, teikė ieškovei pretenzijų šalinimo grafikus. Tačiau šiuos apeliantės veiksmus vertinant byloje nustatytų aplinkybių kontekste, sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovė, suteikdama teisėtus lūkesčius, kad Taikos sutartį įvykdys laiku, elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Ieškovė civilinę bylą Nr. e2-864-413/2018 inicijavo būtent dėl to, kad apeliantė 2013 m. spalio 1 d. rangos sutartyje nustatytais terminais nepašalino atliktų darbų trūkumų. Šalims minėtoje byloje sudarius Taikos sutartį, apeliantė įsipareigojo pašalinti darbų trūkumus per papildomai nustatytą terminą, kurį teismas vėliau dar pratęsė, tačiau apeliantė savo įsipareigojimų vis tiek tinkamai neįvykdė.

22. Apeliantė prašo sumažinti ieškovės reikalaujamą netesybų dydį ir tuo pagrindu, kad ieškovė dėl Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo nepatyrė jokių nuostolių ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nes šis pažeidimas ieškovei neturi esminės reikšmės. Šiuo aspektu aktuali kasacinio teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, jeigu nėra pagrindo netesybų pripažinti neprotingai didelėmis, teismas neturi pagrindo nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020 62 punktą). Nagrinėjamoje byloje, kaip jau konstatuota šios nutarties 18 punkte, nėra pagrindo pripažinti ieškovės reikalaujamą netesybų sumą akivaizdžiai neprotingai didele, todėl apeliantės argumentai dėl ieškovės neįrodytų realiai patirtų nuostolių ir siekio nepagrįstai praturtėti atmestini kaip teisiškai nebereikšmingi.

23. Įvertinus šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju netesybos pirmiausia atlieka prievolės įvykdymą užtikrinančią funkciją. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nebuvo suinteresuota kaip įmanoma greitesniu atsakovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose detaliai išdėstė aplinkybes, dėl kurių pavėluotas atsakovės įsipareigojimų vykdymas kėlė realią grėsmę sutrikti ieškovės vykdomai šilumos gamybos veiklai, taip pat šilumos tiekimui nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiai Lietuvos elektrinės infrastruktūrai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ragino atsakovę įvykdyti savo įsipareigojimus. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovė esant jos nurodytai grėsmei būtų galėjusi pašalinti defektus pati arba pasitelkusi trečiuosius asmenis. Ši pozicija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kad tik pati atsakovė galėjo pašalinti savo suprojektuotų vandens valymo įrenginių defektus, kad tam reikalingos detalės buvo gaminamos pagal specialų atsakovės užsakymą, todėl ieškovė neturėjo galimybės pasirinkti kito rangovo atsakovės darbų trūkumams pašalinti.

24. Byloje esantys duomenys apie apeliantės turimus mokestinius įsiskolinimus, jos atžvilgiu pritaikytus turto areštus, apribojančius disponavimą turimu turtu ir lėšomis banko sąskaitoje, kuriais apeliantė įrodinėja, kad jos turtinė padėtis vis dar yra sunki, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo sumažinti teismo priteistą netesybų sumą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad Taikos sutartimi ieškovė jau padarė tam tikrų nuolaidų atsakovei. Apeliantė, sudarydama Taikos sutartį ir prisiimdama įsipareigojimus ieškovei, turėjo įvertinti ir tuo metu jau prisiimtus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Taikos sutartyje nustatyti netesybų dydžiai už pavėluotą trūkumų šalinimą buvo viena iš sąlygų užbaigti kilusį teisminį ginčą. Taigi, apeliantė, sudarydama Taikos sutartį, išreiškė savo valią ir dėl netesybų dydžio. Sumažinus ieškovės apskaičiuotas netesybas, šiuo atveju iš esmės būtų paneigiama apeliantės atsakomybė už Taikos sutarties pažeidimus.

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą netesybų dydį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

26. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovei atidėtas 509,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ši žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovės valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jurby Water Tech“ 509,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis