Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Domus lanae“ ir akcinei bendrovei „Vernitas“ dėl sutartinių netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ 48 753, 62 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.Nurodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. su atsakove UAB „Domus lanae“ pasirašė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KPS-324 (toliau – Sutartis) kuria buvo numatyta pardavėjo pareiga per penkis mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo datos pristatyti kostiuminius juodos ir samanų spalvos audinius pirkėjai. UAB „Domus lanae“ sutartį vykdė kartu su AB „Vernitas“ pagal jų sudarytą 2014 m. rugsėjo 3 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 2014-09-001 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis). Nors Sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2016 m. lapkričio 2 d., kostiuminis juodos spalvos audinys buvo pristatytas tik 2017 m. kovo 1 d., pavėlavus 119 dienų, o kostiuminis samanų spalvos audinys buvo pristatytas tik 2017 m. kovo 16 d., pavėlavus 134 dienas. Vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 11.1 punktu, laiku nepristačiusios prekių atsakovės įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl bendra paskaičiuotų minimalių nuostolių suma šiuo atveju yra 48 753, 62 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.975 straipsnio 3 dalimi bei Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktu UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ pagal bendras prievoles atsako solidariai. Nors 2016 m. spalio 24 d. atsakovės raštu ir informavo ieškovę, kad audinių gamintoja OAO Kamvol vykdo įmonės rekonstrukciją ir prašo perkelti gamybą į lapkričio mėnesį, ieškovės nuomone, tokia situacija neatleidžia atsakovių nuo pareigos sumokėti iš anksto sutartus nuostolius, kadangi jos pačios atsako už savo pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmus. Patirtais nuostoliais ieškovė įvardino patirtus suvaržymus, kadangi neturint medžiagų vėlavo ir siuvimo paslaugų pirkimas bei jau pasiūtų uniformų pristatymas kariuomenei. Atsakovės UAB „Domus lanae“ ir AB „Vernitas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per dideli, todėl turėtų būti mažinami iki 0,02 proc. už dieną ir iš viso neturėtų viršyti 5 434,85 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.Byloje iškilo ginčas dėl sutartinių netesybų mažinimo pagrįstumo ir teisėtumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Lietuvos kariuomenė ir atsakovė UAB „Domus lanae“ 2016 m. gegužės 30 d. pasirašė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KPS-324, kuria atsakovės įsipareigojo per penkis mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo datos pristatyti ieškovei kostiuminius juodos ir samanų spalvos audinius, o ieškovė įsipareigojo už juos apmokėti. UAB „Domus lanae“ sutartį sudarė savo ir AB „Vernitas“ vardu, pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 2014-09-001. Sutartyje numatytą įvykdymo terminą – 2016 m. lapkričio 2 d. atsakovės pažeidė – kostiuminį juodos spalvos audinį ieškovei pristatė tik 2017 m. kovo 1 d., pavėlavusios 119 dienų, o kostiuminį samanų spalvos audinį pristatė tik 2017 m. kovo 16 d., pavėlavusios 134 dienas. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovių pagal Sutarties bendrosios dalies 11.1 punktą paskaičiuotus 0,2 proc. dydžio minimalius nuostolius (48 753, 62 Eur) bei procesines palūkanas. Atsikirsdamos į ieškinį atsakovės prašė priteistinus nuostolius sumažinti. Pirmosios instancijos teismas atsakovių prašymą patenkino ir priteisė tik dalį ieškovės prašomų nuostolių (5 434,85 Eur). Ginčydama teismo sprendimą apeliantė (ieškovė) Lietuvos kariuomenė nurodo, kad nors ieškovė nepatyrė tiesioginių turtinių praradimų, ji patyrė kitokių nepatogumų, kurie pagal kasacinio teismo praktiką laikytini šalies nuostoliais. Vėluojant pristatyti audinius vėlavo ir uniformų siuvimo paslaugų pirkimo organizavimas bei pasiūtų uniformų pristatymas kariams. Be to, nustačius prekių pristatymo terminą buvo ruošiamasi jas priimti bei eksploatuoti, o pristatymui neįvykus, reikėjo šiuos planus keisti, organizuoti iš naujo. Apie nustatytus netesybų dydžius atsakovės žinojo dar ikisutartiniuose santykiuose, Sutartį sudarė laisva valia, o apie negalėjimą ją įvykdyti laiku pranešė tik likus labai mažai laiko iki termino pabaigos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog minėti ieškovės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą pakeisti. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).Bet kokiu atveju netesybos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, nors pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali (turi teisę) mažinti delspinigių, apskaičiuotų pagal viešojo pirkimo sutarties sąlygas, sumą, tačiau, sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Sutartyje įtvirtintas 0,2 proc. delspinigių dydis per se (liet. savaime) yra neprotingai didelis. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.Nagrinėjamu atveju atsakovės savo procesiniuose dokumentuose buvo išreiškusios aiškų prašymą mažinti priteistinas netesybas, todėl ieškovei atsirado pareiga įrodyti, jog jos prašomas priteisti netesybų dydis atitinka jos patirtus nuotolius. Šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė tokios savo pareigos neįvykdė – nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl pavėluotai pristatytų medžiagų patyrė nuostolių, kokie jie buvo, ar jai dėl to kilo kitų neigiamų padarinių. Vien ta aplinkybė, kad kreditorius šioje byloje yra viešasis juridinis asmuo, vykdantis visuomenines funkcijas – Lietuvos kariuomenė, esant pareikštam argumentuotam reikalavimui mažinti netesybas, per se nesudaro pagrindo priteisti ieškiniu reikalaujamą netesybų dydį, neįvertinus jo santykio su nuostoliais. Nors apeliantė skunde pagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, šioje byloje pateikti teismo išaiškinimai nagrinėjamoje situacijoje nepatvirtinta ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Minėtoje byloje teismas pasisakė, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Todėl perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą. Kaip jau minėta, ieškovė byloje neįrodinėjo dėl pavėluoto medžiagų pristatymo patirtų turtinių nuostolių dydžio. Byloje nėra jokių duomenų nei apie organizuotą, bet vėliau atšauktą ar kitokiu būdu nukeltą uniformų siuvimo viešąjį pirkimą, taip pat nėra duomenų apie tai ar šios medžiagos bylos nagrinėjimo metu iš viso buvo panaudotos, o jeigu buvo – tai kokiomis sąlygomis. Tuo tarpu ieškovės nurodyti nepatogumai, pasireiškę planų dėl tolimesnio medžiagų realizavimo pakeitimais, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti 5 434,85 Eur suma ir šios sumos padidinti nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog atsakovės pakankamai vėlai pranešė ieškovei apie negalėjimą laiku įvykdyti pirkimo sutartį bei aplinkybė, jog realiai ją įvykdė dar vėliau, nei žadėjo prašydamos pratęsti paslaugų suteikimo terminą, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo padidinti priteistą nuostolių sumą.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgus į priimamą procesinį sprendimą atsakovei UAB „Domus lanae“ iš ieškovės priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos kariuomenės (juridinio asmens kodas 188732677) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus lanae“ (juridinio asmens kodas 133717124) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.