Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. K. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, suinteresuoti asmenys: E. K., antstolė E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2026 m. sausio 27 d. teisme priimtas Ž. K. prašymas išdėstyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5-721/2021 (teisminio proceso Nr. 2-29-3-01239-2018-2) priteistos 116 000 Eur kompensacijos mokėjimą per dvejus metus, kasmet sumokant po 58 000 Eur, stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0009/25/12725.

2. 2026 m. sausio 27 d. nutartis išsiųsta suinteresuotiems asmens E. K. ir antstolei E. M. per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP), todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi laikoma, kad procesiniai dokumentai įteikti 2026 m. sausio 28 d., t. y. kitą darbo dieną po procesinio dokumento išsiuntimo dienos. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais.

4. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieškovo interesais, tuo pačiu būtina nagrinėti ir kitas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti atsakovo lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią atsakovas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-420-467/2023)

5. Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5-721/2021 nutraukta pareiškėjų santuoka bendru sutarimu. Šalys susitarė, kad santuokoje įgyta ir E. K. priklausanti 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka Ž. K. asmeninės nuosavybės teise. Ž. K. už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir jam atitenkančią E. K. priklausančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto, E. K. sumoka 116 000 Eur (vieno šimto šešiolikos tūkstančių eurų) kompensaciją iki 2023 m. rugsėjo 1 d., sumokėdamas į E. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodoma, kad po santuokos nutraukimo šalys susitaikė ir iki 2025 m. rugsėjo 1 d. gyveno kartu, augino nepilnametį vaiką bei vedė bendrą ūkį, todėl Ž. K. kompensacijos E. K. nemokėjo. Tačiau 2025 m. rugsėjo 1 d. susipykus E. K. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-5-721/2021 buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 27 d., antstolė E. M. priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą. Vykdymo procese antstolė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje (CPK 689 straipsnis), taip pat areštavo skolininko Ž. K. turtinę teisę į išmokas, kurias skolininkui turi išmokėti „SWEDBANK INVESTICIJŲ VALDYMAS“, UAB, bei skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ž. K. 2025 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo E. K. 5 000 Eur sumą, tai patvirtina pasirašytas raštelis. Ž. K. negali sumokėti kompensacijos E. K., nes šiuo metu nedirba, ieško darbo, jam priklausančio turto parduoti negali, nes jis yra areštuotas, be to, jam taikoma hipoteka, moka nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Eur periodinėmis išmokomis, todėl prašo išdėstyti kompensacijos mokėjimą per dvejus metus.

7. Įvertimus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Ž. K. dėl savo turtinės padėties šiuo metu negali įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteista 116 000 Eur kompensacija. Nors prašymas buvo išsiųstas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, prieštaravimų dėl prašymo negauta. Esant tokioms aplinkybėms prašymas tenkintinas ir keistina Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5-721/2021 iš Ž. K. E. K. priteistos 116 000 Eur kompensacijos mokėjimo tvarka, nustatant, kad 58 000 Eur sumą, t. y. ½ dalį priteistos kompensacijos, Ž. K. turi sumokėti E. K. per vienerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o likusią kompensacijos dalį, per kitus metus. Teismo vertinu, sudarius galimybę skolininkui kompensaciją mokėti ilgesnį laiko tarpą nebūtų paneigta sprendimo esmė, nebūtų pažeista E. K. teisė gauti numatytą kompensaciją.

8. Pažymėtina, kad pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad proceso dalyvio prašymą dėl vykdymo sustabdymo turi, pirmiausia, išnagrinėti antstolis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kad tokio pobūdžio prašymas būtų buvęs teiktas antstolei, šis prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5-721/2021 iš Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistos 116 000 Eur (vieno šimto šešiolikos tūkstančių eurų) kompensacijos mokėjimo tvarką, numatant, kad Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius eurų) sumą turi sumokėti suinteresuotam asmeniui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vienerius metus nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o likusią kompensacijos dalį – per kitus metus.

Atmesti prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0009/25/12725 sustabdymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.