- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- e2S-486-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01239-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- Ž. K.
- Ieškovas
- E. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-54-721/2019 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo ir kitų reikalavimų bei atsakovo Ž. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dovanos grąžinimo bei turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo ir kitų reikalavimų bei atsakovo Ž. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dovanos grąžinimo bei turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone. Byloje ieškovė E. K. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą Ž. K. netrukdyti ieškovei E. K. su nepilnamečiais vaikais naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir kitu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki sprendimo įsiteisėjimo byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovą Ž. K. netrukdyti ieškovei E. K. su nepilnamečiais vaikais D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudotis šeimos gyvenamosiomis patalpomis ir kitu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.
3. Teismas, įvertinęs prašymo pagrįstumą, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės poveikį šalių teisėms, atsižvelgęs į prioritetinį vaikų gynimo principą ir į tai, jog gyvenamasis namas bei pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, darė išvadą, jog ieškovė kartu su vaikais neginčijamai turi teisę netrukdomai patekti ir naudotis jai ½ dalimi nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa bei kitu turtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas Ž. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutartį ir ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovės prašymas turėjo būti pagrįstas, tačiau ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodomas aplinkybes, nepateikė. Ieškovė nepateikė įrodymų nei apie buto nuomą, nei apie nuomos sutarties nutraukimą.
4.2. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė užtikrina ieškovės ir nepilnamečių vaikų turimą teisę į nuosavybės teise ½ dalimi priklausantį gyvenamąjį būstą. Teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip neužtikrina šalių vaikų teisių ir interesų, o priešingai, sudaro prielaidas vaikų interesams nukentėti. Priešingai, iš ieškovės pozicijos akivaizdu, kad ji iš ginčo namų išėjo, nes juose nebegalėjo gyventi – jei laikyti, kad atsakovas tariamai taikė psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, tai jų bendras gyvenimas niekaip neįmanomas. Ieškovė ginčo namuose negyvena jau daugiau nei metai laiko, šiuo turtu nesirūpina, jo neprižiūri, neišlaiko, kaip ieškovė nuolat akcentuoja savo procesiniuose dokumentuose, bendras gyvenimas ginčo namuose tapo neįmanomas ir būtent dėl to ji su vaikais turėjo išeiti.
4.3. Sprendžiant prašymo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į pačios ieškovės formuojamą poziciją ir nurodomas aplinkybes, kad ji ne tik tariamai patyrė atsakovo psichologinį smurtą, bet ir kad jai išėjus atsakovas į namus parsivedė gyventi kitą moterį. Nesuprantama, kaip ieškovė įsivaizduoja bendrą jos, vaikų, atsakovo ir kitos moters gyvenimą viename name, kuris pritaikytas gyventi vienai šeimai. Teismui sudarius sąlygas ieškovei gyventi ginčo name, susidarytų ydinga situacija, kad viename name gyvena faktiškai dvi šeimos.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Teismas, remdamasis vaikų teisėmis ir interesais, neįvertino, jog priimta nutartimi faktiškai sudarytos sąlygos vaikams gyventi itin konfliktiškoje aplinkoje, kurioje bus neišvengiama ginčų ir nesutarimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė E. K. prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, priimdamas 2019 m. gegužės 13 d. nutartį, pagrįstai atsižvelgė į tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad priimant teises aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teises aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Kartu su šalių nepilnamečių vaikų interesais skundžiama nutartimi yra apginta ir ieškovės teisė į būstą – sudaryta galimybė su vaikais gyventi jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame būste.
5.2. Nors 2018 m. birželio mėnesį ieškovė dėl atsakovo elgesio buvo priversta palikti šeimos namus, tai nėra pagrindas neleisti jai grįžti į namus, kurių 1/2 dalis priklauso jai.
5.3. Atsakovo argumentas, kad kliūtis ieškovei su vaikais grįžti į šeimos namus yra juose gyvenanti atsakovo draugė su nepilnamečiu vaiku, šiuo atveju nėra aktualus, nes atsakovo draugė ir jos vaikas nėra suinteresuoti proceso dalyviai, jų interesai negali būti vertinami aukščiau ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų interesų ir nuosavybės teisių. Atsakovas pats prisiėmė atsakomybę į šeimos namus, neišsprendus santuokos nutraukimo ir turtinių klausimų, parsivesdamas kitą moterį, todėl pats turi prisiimti atsakomybę, kad šie asmenys netrukdytų ieškovei ir šalių vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei su nepilnamečiais vaikais naudotis šeimos gyvenamosiomis patalpomis ir kitu turtu, esančiu šiose patalpose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė prašyme nurodomų teiginių niekaip nepagrindė, nepridėjo jokių juos patvirtinančių įrodymų, tačiau, įvertinęs prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės poveikį šalių teisėms, atsižvelgęs į prioritetinį vaikų gynimo principą ir į tai, jog gyvenamasis namas bei pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, darė išvadą, kad ieškovė kartu su vaikais neginčijamai turi teisę netrukdomai patekti ir naudotis jai ½ dalimi nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa bei kitu turtu.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas bei pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė kartu su vaikais neginčijamai turi teisę netrukdomai patekti ir naudotis jai ½ dalimi nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa bei kitu turtu.
12. Apeliantė su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą pateikė įrodymus, jog ji iš nuomojamo būsto kartu su nepilnamečiais vaikais privalo išsikelti, kadangi nuomojamas butas yra parduodamas. Pateiktas 2019-05-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas jos ir šalių nepilnamečių vaikų neįleidžia į bendra šalių nuosavybe priklausantį gyvenamąjį būstą. Atsakovas šių aplinkybių neneigia. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą apie pagrįstą apeliantės teiginį, jog atsakovas pažeidžia jos teises naudotis namu. Konstatavimas, kad santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarka pažeidžia vieno sutuoktinio teises, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnis). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus į gyvenamąjį būstą, užtikrins tinkamas jų gyvenimo sąlygas.
13. Kadangi atsakovas prieštarauja, kad ieškovė su jų nepilnamečiais vaikais grįžtų gyventi į sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį gyvenamąjį namą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę tarp šalių nekiltų konfliktų, turėjo tiksliai nustatyti, kokiomis gyvenamojo namo dalimis ir kokia dalimi kito turto šalys gali naudotis iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą. Tik tiksliai nustačius, kokiomis gyvenamojo namo dalimis ir kokia dalimi kito turto šalys gali naudotis, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tikslas bus pasiektas. Siekiant tinkamai nustatyti, kokiomis gyvenamojo namo dalimis ir kokia dalimi kito turto šalys gali naudotis, reikalinga apklausti šalis, išsiaiškinti duomenis apie gyvenamąjį namą. Dėl to nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.