- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-6281-1060/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00707-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., E. A., S. A., VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., E. A., S. A., VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos T. A. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1 – 3).
2. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo motina T. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, tačiau T. A. sąskaitoje, esančioje „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) liko 1 480,72 Eur. Paveldėjimo byla į mirusios T. A. palikimą nebuvo užvesta, po jos mirties nei pareiškėjas, nei kiti jos vaikai į notarų biurą dėl teisinio neišprusimo nesikreipė. T. A. iki pat mirties gyveno kartu su pareiškėju, kuris ją prižiūrėjo ir slaugė, po motinos mirties pasiliko jos asmeninius daiktus, baldus, buitinę techniką, kuriais naudojasi iki šiol. Nurodo, kad rūpinosi motinos laidotuvėmis, prižiūri jos kapavietę. Nors per tris mėnesius jis dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau mano, kad palikimą priėmė aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios motinos turtą.
3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą, jame nurodytas aplinkybes palaiko. Paaiškino, kad motina T. A. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis miręs (duomenys neskelbtini), tėvai susilaukė keturių vaikų: A. A., R. A., E. A., S. A.. T. A. mirties dieną kartu su motina gyveno jis ir sesuo R. A. adresu (duomenys neskelbtini). Namai priklausė motinai, kuriuos prieš mirtį padovanojo seseriai. Motina prieš mirtį sirgo, sunkiai vaikščiojo, jai buvo nustatyta slauga. Iki motinos mirties jis rūpinosi motina, apie tris – penkis metus ją slaugė, o sesuo dirbo ir važinėjo į Kauną. Likusius motinos daiktus po jos mirties pasiėmė jis, brolis ir seserys neprieštaravo dėl to, daiktus persivežė į nuomojamą būstą. Pasiėmė buitinę techniką – viryklę, šaldytuvą, baldus, paveikslą, kurį motinai atsiuntė jos brolis iš Australijos. Apie likusius T. A. sąskaitoje pinigus nežinojo, sužinojo 2018 m. pradžioje gavus raštą iš banko dėl bankininkystės atnaujinimo.
4. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos T. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą.
1 II. Suinteresuotų asmenų argumentai
5. Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, su pareiškėjo prašymu sutinka (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 125, 131).
6. Suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, su pareiškėjo prašymu sutinka (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 123, 132).
7. Suinteresuotas asmuo S. A. atsiliepimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 129).
Atsiliepimas
8. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 22 – 23).
9. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos T. A. palikimo priėmimą valstybei. Visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 43 – 44).
10. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 34 – 36).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. A. ir suinteresuoti asmenys R. A., E. A., S. A. yra T. A. vaikai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 5, 6, 7, 8). T. A. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 4). Įstatymo nustatytu terminu pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10). Iš „Swedbank“, AB, pateiktos informacijos matyti, kad T. A. sąskaitoje 2018 m. birželio 27 d. yra 1 480,72 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12). Pareiškėjas teigia, kad po motinos mirties jis faktiniu valdymu perėmė motinai priklausiusį turtą.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
13. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
14. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
15. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
16. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po T. A. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini)(CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sutuoktinis miręs, kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėjas A. A. nurodo, jog iki motinos mirties gyveno kartu seseriai priklausančiame name, kurį jai padovanojo motina, po motinos mirties seseriai pardavus namą jis į nuomojamą butą pasiėmė motinai priklausančius daiktus – buities įrankius, indus, baldus, taip pat motinai jos brolio iš Australijos atsiųstą paveikslą, kuriais naudojasi iki šiol ir laiko juos savais, pareiškėjas organizavo motinos laidotuves, t. y. jis priėmė mirusios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas priėmė mirusios motinos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. D. ir A. S. parodymai, kurie patvirtino, kad lankėsi pas pareiškėją jam gyvenant kartu su motina, ir jiems žinoma, jog motinai priklaususius daiktus po jos mirties pasiėmė pareiškėjas.
18. Taigi, nors pareiškėjas A. A. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įstatyminiams įpėdiniams neprieštaraujant) laikytina, kad A. A. po motinos T. A. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
19. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 9duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.