- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- II-274-1017/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01139-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- M. I.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2789-2019 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2789-2019 M. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. sausio 27 d., 4.23 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,71 promilės neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių (b. l. 15, 21).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui M. I. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui. Nurodė, kad jis nubaustas pagrįstai, tačiau per griežtai. Dėl šio nusižengimo nuoširdžiai gailisi; savo elgesį vertina itin neigiamai, pasielgė labai neatsakingai. Keletą metų dirbo pagal verslo liudijimą taksistu; netekęs specialiosios teisės vairuoti, neteks darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio; kitokių pajamų negauna. Jo motina mirusi, jis gyvena su neįgaliu tėvu (nedarbingumo lygis 40 proc.), kurį nuolat tenka vežti pas gydytojus. Supranta, kad jo padarytas nusižengimas yra priskiriamas prie vienų iš šiurkščiausių teisės nusižengimų, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Šis įvykis jam yra labai skaudi pamoka, pažada ateityje niekada taip nesielgti (b. l. 12-13).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė 2019 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. I. skundo netenkinti (b. l. 11).
Teismo posėdžio metu skundą padavęs M. I. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais ir prašė neatimti arba sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jo atstovei nedalyvaujant. Nurodė, kad prieš dirbdamas taksistu, jis buvo išvykęs į užsienį; grįžęs į Lietuvą, užsiėmė tik šia veikla. Šiuo metu nieko neveikia, laukia teismo sprendimo; baudą taip pat sumokės iš karto po to, kai bus galutinai išspręstas jo nuobaudos klausimas. Kol jis gyveno užsienyje, tėčiu rūpinosi brolis, kuris gyvena Avižieniuose. Šiuo metu pareiškėjas gyvena su tėčiu. Įvykis įvyko ryte po jo gimtadienio, ne darbo metu, įvykio metu pareiškėjas buvo su mergina. Mergina neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jis jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį. Alkoholinius gėrimus (alų) vartojo maždaug prieš 3 valandas iki įvykio. Įvykio metu jis važiavo dideliu greičiu, pareigūnai tai pastebėjo ir sustabdė (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, skunde keliamas tik Institucijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirtam dvylikos mėnesių laikotarpiui netaikyti arba šį terminą sutrumpinti, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 str.). Pareiškėjo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga darbui bei rūpintis neįgaliu šeimos nariu.
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad M. I. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 0,71 promilės, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis, kuris ženkliai viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Pažymėtina, jog M. I. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo paaiškinimų, tiek ir iš tarnybinio pranešimo duomenų nustatyta, jog M. I. pareigūnų buvo sustabdytas todėl, kad jis elgėsi pavojingai: M. I. teigimu, jis važiavo dideliu greičiu, o pareigūnų teigimu, - įtartinai manevravo (b. l. 24). Šios aplinkybės patvirtina, kad M. I. elgesys, kai jis, važiuodamas kartu su keleive (mergina), pavojingai manevravo, (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamųjų namų mikrorajone, kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek kitų žmonių bei jų turto saugumui.
Skunde M. I. nurodė, kad jis tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Nors sistemingu Kelių eismo taisyklių pažeidėju jo laikyti negalima, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 22-23) matyti, kad M. I. yra baustas dėl administracinio nusižengimo, padaryto apsvaigus nuo alkoholio; be to, jis ne kartą baustas už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimus – leistino greičio viršijimą, kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ir rūpintis neįgaliu tėvu, teismų praktikoje nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla (dirbant taksi vairuotoju) bei būtinybe rūpintis šeimos nariu (neįgaliu tėvu), M. I. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo šio neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Teismo nuomone, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėjas žinojo, kad prieš nagrinėjamą įvykį, jis vartojo alkoholinius gėrimus, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti automobilį, todėl turi prisiimti atsakomybę už šį savo elgesį. Byloje nustatyta ir tai, kad M. I. į Lietuvą grįžo prieš porą metų, iki tol jo neįgaliu tėčiu rūpinosi brolis, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nėra vienintelis asmuo, kuris gali rūpintis jo tėčiu. Juolab kad nuvežti asmenį į gydymo įstaigą galima ne tik nuosavu automobiliu, bet ir paprašant kitų asmenų pagalbos ar naudojantis kitomis transporto paslaugomis. Svarbu ir tai, jog pagal teismų praktiką, taikant prevencines priemones bei pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, o pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).
Byloje nenustatyta M. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą. Be kita ko, administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.). Dėl to vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti.
Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu M. I. paskirta teisinga – minimali nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto M. I. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo M. I. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2019 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2789-2019.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.