Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta viena trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 14 (keturiolika) parų arešto.

Civilinės ieškovės UAB ,,IKI Lietuva“ ieškinys patenkintas ir iš B. K. priteista 183,90 Eur (šimtas aštuoniasdešimt trys eurai 90 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. K. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 23 d., apie 11.04 val., UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje „IKI Garliava“, adresu Vytauto g. 67, Garliava, Kauno r. sav., pasiėmusi iš prekybos lentynų: vieną vakuuminę pakuotę 0,9 kg svorio 42 proc. riebumo fermentinio sūrio „Medžiotojų“ 11,96 Eur vertės, vieną vakuuminę pakuotę 1,53 kg svorio pikantiško sūrio „Rokiškio“ 17,58 Eur vertės, 4 pakuotes po 280 g 40 proc. riebumo plėšomų sūrio dešrelių „Pik-Nik“ 19,96 Eur vertės, vieną pakuotę skustuvo galvučių „Venus Embrace“ 21,49 Eur vertės, vieną pakuotę skustuvo galvučių „Gillete Venus Swirl“ 23,99 Eur vertės, 2 pakuotes skustuvo galvučių „Venus Smooth“ 43,98 Eur vertės, 6 pakuotes po 500 g džiovintų mangų 44,94 Eur vertės, šias prekes susidėjus į rankinę pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjusi, tai yra, pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį, nedidelės – 183,90 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistoji B. K. nesutinka su jai paskirta arešto bausme, prašo ją pakeisti į gydymą reabilitacijos centre. Apeliantė nurodo, kad visi jos nusikaltimai yra padaryti dėl narkotikų vartojimo, todėl jai reikia ne į kalėjimą, o į reabilitacijos centrą, kur jai padėtų atsikratyti šios priklausomybės. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, arba aiškiai per švelni.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be šių BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių, skirdamas bausmę, teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

7. BK 178 straipsnio (Vagystė) 5 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, bauda laisvės apribojimu arba areštu. BK 49 straipsnio (Areštas) 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

8. Pirmosios instancijos teismas, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą B. K. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – areštą, nustatydamas jos dydį – 21 (dvidešimt vieną) parą, kurį vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu – 7 (septyniomis) paromis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad B. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajai veikiant tiesiogine tyčia. B. K. anksčiau teista ir teista už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, be to, ji ne kartą bausta už administracinių nusižengimų padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad B. K. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, be to, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas B. K. teismai jau buvo skyrę tiek laisvės apribojimo, arešto, tiek laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas kaltinamosios elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į B. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatė ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – naują nusikalstamą veiką nuteistoji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę B. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir šios nutarties 6 punkte išvardintas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę B. K., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

11. Nagrinėjamu atveju B. K. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu yra pripažinta kalta ne už nusikaltimo, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, todėl jos nusikalstami veiksmai šiuo atveju nusikaltimų recidyvo nesudaro ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantės atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

12. Kartu teisėjų kolegija nusprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo B. K. paskirta arešto bausmė yra neteisinga ar kad yra pagrindas ją sušvelninti. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Kaip jau minėta šios nutarties 6 punkte, teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-429-303/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-85-303/2017). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes: atsižvelgta į tai, kad B. K. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams, veikdama tiesiogine tyčia, atsižvelgta ir į tai, kad ji bausta už administracinės teisės nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, kad jau buvo teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir jai buvo paskirtos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas nuteistosios elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, ji savo elgesio nekeičia ir išvadų nedaro.

13. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistajai už baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė, be kita ko, mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, yra aiškiai per griežta. Tai, kad buvo nepagrįstai inkriminuota BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra pagrindas mažinti bausmės dydį ją pašalinus, nes byloje esantys duomenys apie B. K. teistumus už vagystes (iš viso 43 kartai) rodo, kad paskirtoji arešto bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka nuteistosios asmenybės pavojingumo laipsnį.

14. Apeliantė skunde prašo paskirti jai ne arešto bausmę, o nukreipti ją gydytis priklausomybę nuo narkotikų į reabilitacijos centrą bei nurodo tokį centrą jau susiradusi – reabilitacijos centrą ,,X“. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 42 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta, kokios bausmės gali būti paskirtos asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, tai – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje už nedidelės vertės turto vagystę yra numatytos: viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės. Kaip matyti iš šių teisės normų, baudžiamasis įstatymas nenumato tokios bausmės rūšies, kokios prašo apeliantė – gydymo reabilitacijos centre. Visgi, iš apeliacinio skundo konteksto galima suprasti, kad nuteistoji prašo paskirti jai švelnesnę už areštą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, kartu su įpareigojimu gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, jos asmenybės pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, jau aptartas šios nutarties 8 bei 12 punktuose, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog apeliantei už baudžiamojo nusižengimo padarymą pagrįstai paskirta griežčiausios rūšies (arešto) bausmė. Pirmosios instancijos teismui teisingai parinkus tinkamą bausmės rūšį, kuri neprieštarauja teisingumo principui, yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistosios asmenybei, keisti ją apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Kartu atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad atlikusi trumpalaikę arešto bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, nuteistoji gali imtis priemonių savanoriškai gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų.

15. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai B. K. paskyrė teisingą bausmę, tačiau skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – nepagrįstai nustačius B. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios B. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti B. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.