Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. T., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje T. T. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo nutraukti 2023 m. spalio 5 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją: įpareigoti atsakovę R. T. (toliau – atsakovė) grąžinti ieškovui automobilio BMW 530d, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kainą 14 500 Eur, o atsakovei ieškovas grąžina automobilį; automobilį atsakovei pasiimti savo sąskaita; priteisti iš atsakovės ieškovui 150 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidų, 15 Eur automobilio skelbimo kopijos gavimo išlaidų; 103,27 Eur automobilio registravimo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Regitra“ išlaidų; 68,28 Eur vertimo išlaidų, 605 Eur, sumokėtus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas ir ruošiant ieškinį teismui; 566,20 Eur išlaidas už transporto priemonės tvarkymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise; 100,50 Eur už iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės gautus dokumentus bei jų vertimo išlaidas, 724 Eur už automobilio vairo sistemos tvarkymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise; 67,90 Eur už transporto priemonės registracijos liudijimo vertimą į lietuvių kalbą.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal 2023 m. spalio 5 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) jis iš atsakovės už 14 500 Eur įsigijo automobilį. Atsakovė automobilių pardavimo portalo (duomenys neskelbtini) skelbime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Jis susisiekė nurodytu telefonu numeriu su atsakove, kuri nurodė, kad automobilis yra iš Vokietijos, nedaužtas rida 250 000 km, automobilį galima apžiūrėti Jonavoje. Atsakovė nurodė, kad sutartu laiku pati atvykti negalės, todėl bus jos kolega, kuris aprodys automobilį. Atvykus apžiūrėti automobilio, atvyko atsakovės nurodytas kolega, kuris neprisistatė ir nepateikė jokio atstovavimo įgaliojimo. Apžiūrint garaže automobilį buvo pasiteirauta, ar tikra automobilio rida. Buvo gautas atsakymas garantuojant, kad rida tikra, nurodė, kad šiuo automobiliu buvo grįžta į Lietuvą iš Vokietijos, t. y. automobilis savo eiga atvyko į Lietuvą. Taip pat nurodė, kad bus garantija. Patikintas, kad automobilis techniškai tvarkingas, su garantija, tikra rida, jis nutarė automobilį įsigyti. Vyriškis pateikė ieškovui jau užpildytą ir pasirašytą sutartį atsakovės vardu. Jam reikėjo užpildyti savo duomenis ir pasirašyti. Pasirašius sutartį, jis atliko pavedimą į atsakovės banko sąskaitą. Tada vyriškis nurodė, kad netoliese yra VĮ „Regitra“ ir galima greitai perregistruoti automobilį. Taip jis ir padarė. Po automobilio registracijos, jis vyko namo į (duomenys neskelbtini). Grįžus namo tą pačią dieną jis išgirdo pašalinį garsą, sklindantį iš vairo kolonėlės. Jis susisiekė telefonu su atsakove telefono numeriu, nurodytu skelbime, ir informavo, jog norėtų susitarti dėl gedimo pašalinimo išlaidų kompensavimo, tačiau atsakovė nurodė, kad automobilis jokių gedimų neturi ir baigė pokalbį.

Jis kreipėsi pagalbos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl konsultacijos ir automobilis buvo registruotas apžiūrai į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė buvo informuota SMS žinute, kad automobilis bus pristatytas defektacijai, tačiau ji atsakymo nepateikė ir neinformavo, kad defektacijoje nedalyvaus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apžiūrėtas automobilis ir nustatyti defektai. 2023 m. spalio 23 d. jis atsakovei pateikė rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovė 2023 m. lapkričio 7 d. pateikė atsakymą. Kilus įtarimams dėl automobilio ridos buvo nuvykta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ridos nustatymo, kur paaiškėjo, jog rida klastota ir yra 361 790 km.

Atsakovė automobilio įsigijimo metu ir sutartyje nenurodė automobilio paslėptų defektų, todėl žinodamas apie tokią automobilio būklę, jis nebūtų sudaręs šio sandorio. Atsakovė, pardavusi jam automobilį, yra automobilių perpardavinėjimu užsiimanti verslininkė, todėl atsakovė turi prisiimti riziką dėl paslėptų savo parduodamų automobilių defektų, kaip verslininkė. Atsakovė turėjo pareigą pasirūpinti automobilio patikra, nes parduodama netinkamos kokybės daiktą (kurį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį), sutartyje ir skelbime nenurodė nei vieno automobilio trūkumo, tuo užtikrindama jį kaip pirkėją, kad parduoda kokybišką automobilį.

Ieškovas kreipėsi į automobilių remonto dirbtuves ir sumokėjo 150 Eur, kreipėsi į automobilių portalą (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) dėl skelbimo kopijos ir sumokėjo 15 Eur; registravo automobilį VĮ „Regitra“ ir sumokėjo 103,27 Eur; už vertimą į lietuvių UAB „(duomenys neskelbtini)” sumokėjo 65,28 Eur. Ieškovas naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 605 Eur. Šios išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais, dėl kurių susidarymo atsakinga atsakovė.

Ieškovas teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir papildomai paaiškino, kad tinklapyje (duomenys neskelbtini) jis rado skelbimą apie parduodamą automobilį, kur buvo nurodoma, kad automobilis be defektų, rida apie 250 000 km. Jis paskambino skelbime nurodytu telefonu pardavėjui, dabar žino, kad tai buvo atsakovės vyras ir susitarė dėl automobilio apžiūros Jonavoje. Sutartą dieną ir likus iki Jonavos apie 0,5 val. kelio, jis paskambino atsakovės vyrui, kuris pasakė, kad pats atvykti į automobilio apžiūrą negali, bet atvyks jo kolega. Dabar žino, kad atvyko atsakovės sūnus T. T. Automobilį jam aprodė garažo viduje, jis apžiūrėjo automobilio išorę ir buvę išoriniai kėbulo trūkumai, jam įtarimų nesukėlė. Apžiūrėjo automobilio vidų, stabdžių kaladėles, buvo pakėlęs variklio dangtį, bagažinę. Jis įsivertino kėbulo defektus ir įsigijo automobilį. Su automobiliu jis kieme pravažiavo ne daugiau kaip 300 metrų atstumą, nes automobilis buvo be valstybinių numerių, jam buvo pasakyta, kad rida tikra, defektų neturi. Automobilio būklės servise netikrino. Jam automobilis tuo metu nesukėlė įtarimų, patiko ir nusprendė jį pirkti. Sutartį surašė ir pasirašė atsakovės sūnus, kuris prašė padaryti pavedimą į atsakovės sąskaitą ir parodyti padarytą pavedimą. Sutartyje nebuvo nurodyta automobilio rida ir jis neprašė, kad rida būtų įrašyta į sutartį. Atsakovės sūnus pasakė, kad šalia yra VĮ „Regitra“, todėl jis gali įregistruoti automobilį, todėl taip ir padarė, nes buvo galiojanti Vokietijoje atlikta automobilio techninė apžiūra. Automobilį jis rinkosi su rida iki 250 000 km, nes norėjo išvengti didelių remonto išlaidų. Pirkdamas automobilį, jis pasitikėjo pardavėju ir tikėjo jo sąžiningumu. Važiuojant į Klaipėdą, maždaug po 200 km pasigirdo automobilyje garsai, kurių važiuodamas aikštelėje su automobiliu, jis negirdėjo ir paskambino atsakovei numeriu, kuris buvo nurodytas skelbime. Atsiliepus vyrui, jis pasakė apie problemas su automobiliu, o vyras pasakė, kad jam labai sustreikavo širdis ir jis eina gerti vaistų. Atsiradus automobilyje garsui ir su pardavėju nesusikalbėjus, jis automobilį patikrino servise UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur apžiūrėjus automobilį buvo nustatyti trūkumai. Atsakovei buvo pranešta apie automobilio patikrą servise. Dabartiniu metu jis žino, kad buvo suklastota automobilio rida ir tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio rida 360 000 km. Nagrinėjant bylą, su atsakove buvo sutarta, kad ji atvyks į Klaipėdą, kur servise bus apžiūrimas automobilis, jis pageidavo, kad automobilis būtų apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise, bet atsakovė nesutiko ir siūlė (duomenys neskelbtini) garažą, (duomenys neskelbtini), o po to norėjo, kad automobilis būtų apžiūrimas Kaune. Su atsakove nepavyko susitarti dėl automobilio apžiūros. Automobilyje jis keitė aušintuvo tarpines, nes pratekėjo tepalas, keitė reduktoriaus įvores, tepalą, aušinimo skystį, tepalo ir oro filtrus, nes jam automobilis buvo būtina transporto priemonė. Dabartiniu metu jis pakeitė ir vairo kolonėlę, kurios gedimas buvo nustatytas anksčiau, tačiau kiek galėjo, laukė, nes remontas kainuoja brangiai. Su automobiliu nuo pirkimo dienos iki dabar jis nuvažiavo apie 30 000 km. Automobilį jis pirko šeimos poreikiams, o ne verslui.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad dėl automobilio ridos patikrinimo galima kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri po odometro patikros išduoda pažymą, kurioje nurodo automobilio ridą, o jei automobilio rida suklastota, pažymoje nurodoma konkrečiai, kada rida suklastota ir kokie rodmenys tai pagrindžia. Ieškovas į bylą nepateikė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie suklastotą automobilio ridą, nei eksperto išvados, kuria būtų galima remtis nagrinėjant šį ginčą. Byloje yra pateiktas Vokietijoje atliktos techninės apžiūros sertifikatas ir jo priedas, kuriame yra nurodyti visi automobilio patikros rezultatai, tikra automobilio rida, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ji suklastojo automobilio ridą yra visiškai nepagrįstos. Automobilio techninio patikrinimo metu Vokietijoje rida buvo 247 082 km, todėl jei automobilio rida ir buvo klastojama, tai ji niekaip negalėjo būti suklastota jos ir ji negali būti atsakinga už automobilio ridos klastojimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros aktą pasirašė meistras–priėmėjas T. Š., kuris nėra ekspertas, todėl negali tokio dokumento pasirašyti. Nesant tinkamai atliktai automobilio trūkumų ar gedimų ekspertizei, negalima teigti, jog tokie gedimai ar trūkumai apskritai yra ar buvo. Su transporto priemonės apžiūros aktu nėra pateikti jokie įrodantys dokumentai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo darbuotojai turi atitinkamą išsilavinimą ar kvalifikaciją ir suteiktus leidimus nustatyti BMW automobilių defektus ir defektų šalinimo darbus, kad būtų galima tinkamai įvertinti defektiniame akte nurodytos analizės pagrįstumą ir patikimumą. Ieškovo byloje pateiktas defektinis aktas negali patvirtinti automobilio detalių susidėvėjimo bei aplinkybės, jog automobilio defektai yra esminiai bei automobilis negali būti naudojamas pagal jo paskirtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektiniame akte nurodytų detalių nusidėvėjimas dar nereiškia, jog minėtos automobilio detalės yra neveikiančios ar visiškai sugedusios. Tai, jog detalės yra susidėvėjusios ar neatitinkančių naujų detalių parametrams, nesudaro pagrindo teigti išvadai, jog automobilis negali būti eksploatuojamas tinkamai ir toliau pakankamai ilgą laiką. Tokios aplinkybės nei teismo posėdžio metu, nei patikslintame ieškinyje ieškovas nepaneigė. Savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytos automobilio gedimų / defektų lėmusios priežastys ir gedimo / nusidėvėjimo atsiradimo laikas, ieškovas nesinaudojo.

Automobiliu ieškovas naudojasi nuo 2023 m. spalio 5 d., pretenziją atsakovė gavo tik 2023 m. lapkričio 3 d., ieškinys teismui pateiktas 2024 m. sausio 3 d., patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2024 m. rugsėjo 25 d. Ieškovas iki šiol nėra teismui pateikęs esamos automobilio ridos. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog ieškovas automobilį naudoja intensyviai. Šiuo atveju yra neaišku, kada tiksliai ir kokie gedimai atsirado, nėra nustatytas priežastinis ryšys. Automobilis yra pagamintas 2014 metais, automobilio amžius patikslinto ieškinio pareiškimo metu yra 10 metų. Nurodyti automobilio trūkumai galėjo atsirasti dėl natūralaus automobilio dalių nusidėvėjimo, arba atsirado pirkėjui netinkamai eksploatuojant automobilį. Dėl šių priežasčių, ji negali būti atsakinga dėl defektiniame akte nurodytų defektų. Ieškovas galėjo automobilį patikrinti servise prieš jo pirkimą, tačiau to nepadarė, todėl prisiėmė gedimų riziką. 2024 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlikusi vairo kolonėlės remontą, todėl ji visiškai nesupranta, dėl kokių priežasčių ieškovas, tikėdamasis grąžinti teismo sprendimu jai automobilį, investavo nesuderinęs su ja į automobilio remontą, nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodo, jog automobilio neeksploatuoja.

Ieškovo įsigytas automobilis yra pagamintas 2014 metais, todėl sutarties sudarymo metu (2023 m. spalio 5 d.) automobilis buvo 9 m. senumo, su pakankamai didele rida virš 250 000 km. Ieškovas, pirkdamas daug metų naudotą ir už gana nedidelę kainą (14 500 Eur) transporto priemonę, galėjo numanyti, jog tinkamam automobilio eksploatavimui bus būtina atlikti ne tik einamąją transporto priemonės priežiūrą, bet gali išryškėti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu ir kitų gedimų, sąlygotų detalių natūralaus nusidėvėjimo. Nors sutartyje nebuvo pažymėta, kad automobilis turi kokių defektų ir gedimų, o skelbime nurodyta, jog automobilis techniškai tvarkingas, tačiau ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo numanyti, jog automobilis gali turėti tam tikrų trūkumų, apie kurios automobilio pardavėjas, gali net nežinoti.

Pasirašytos sutarties pagrindu pardavėjas ir pirkėjas susitarė, jog transporto priemonei jokia garantija nėra suteikiama. Pasirašydamas sutartį pirkėjas sutiko, jog už automobilio trūkumus ir tokių trūkumų sukeltus padarinius pardavėjas jokia apimtimi neatsako. Pasirašytos sutarties sąlygos imperatyviai nurodo, jog už atsiradusių automobilio defektų ar gedimų šalinimą yra atsakingas pirkėjas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, todėl prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškovas automobilį naudojo nuo pat jo įsigijimo ir naudoja iki šiol. Ieškovas neįrodė, kad automobilio trūkumai yra esminiai, juos pašalinti sudėtinga, neįmanoma ar toks pašalinimas reikalautų didelių finansinių kaštų, o transporto priemone ateityje negali būti naudojamasi. Ieškovas įsigijo naudotą 9 metų transporto priemonę, kurios rida buvo net virš 250 000 km, todėl įvertinus tą aplinkybę, jog transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, nėra pagrindo tikėtis, kad automobilis neturės trūkumų ar apskritai nereikės atlikti tam tikrų remonto darbų. Atsakovės vertinimu, automobilio pravažiuotas atstumas paneigia aplinkybę, jog dėl automobilio nustatytų trūkumų buvo negalima jo naudoti pagal paskirtį.

Ieškovas nurodė, jog eksploatuoti automobilio pagal tiesioginę jo paskirtį, nepašalinus defektų, negalima. Tokias aplinkybes konstatavo savo subjektyviu vertinimu, nesant tai patvirtinančių jokių objektyvių įrodymų. Šiuo automobiliu ieškovas važiavo beveik metus, juo pravažiuota nemažai kilometrų, todėl vertintina, jog automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją automobilis atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, jog automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.

Atsakovė, kaip pardavėja, turi pareigą informuoti apie automobilio trūkumus, tačiau tai nepaneigia, jog ieškovas, pirkdamas gerokai naudotą automobilį, ir pats turėjo imtis priemonių tam, kad įsitikintų perkamo automobilio technine būkle. Byloje ginčo nėra, kad ieškovas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sudarė nepatikrinęs jo būklės specializuotame centre, nors sutartyje yra apie tai atitinkamai pasisakyta, galimus automobilio trūkumus galėjo numanyti pagal automobilio amžių. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas neturėjo galimybės derėtis su ieškove dėl automobilio apžiūros ir sutarties sudarymo laiko.

Transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės gedimų rizikos dėl natūralaus detalių (dalių) dėvėjimosi, o pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir įsigyjant naują transporto priemonę. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė, būdama transporto priemonės savininke, žinojo apie automobilio trūkumus ir jų sąmoningai neatskleidė ieškovui sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovės vertinimu, automobilio detalių nusidėvėjimai, nurodyti akte, nėra esminiai ir netrukdo naudotis automobiliu pagal paskirtį, nes ieškovas naudojosi ir iki šiol naudojasi nusipirktu automobiliu tinkamai, jokie automobilio įspėjamieji signalai skydelyje neužsidegė ir nesignalizavo apie esančius gedimus, todėl automobilis pirkimo metu buvo techniškai tvarkingas.

Atsakovė teismo posėdyje pilnai palikė atsiliepimo motyvus ir papildomai paaiškino, kad ji verčiasi individualia veikla pagal pažymą automobilių prekyba apie 20 metų. Jos vyras turi jos įgaliojimą. Automobilį 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ji įsigijo Berlyne aikštelėje už 14 000 Eur, automobilis turėjo galiojančią Vokietijos techninę apžiūrą, kurioje nurodyti visi automobilio duomenys. Jei automobilio rida būtų 360 000 km, tokio automobilio ji nebūtų pirkusi. Ji pati šiuo automobiliu grįžo iš Berlyno į Jonavą, todėl žino, kad važiuojant nebuvo jokių automobilio defektų ir dabar mano, kad jų nėra. Automobilis Vokietijoje buvo išregistruotas, todėl ant automobilio buvo uždėti lietuviški firmos prekybiniai numeriai, tačiau ji nežino, kiek šie numeriai galioja, o Lenkijoje buvo padaryti numeriai pagal automobilio dokumentus, todėl atitiko Vokietijos valstybinius numerius ir automobilio dokumentus. Jonavoje automobilį jos vyras paruošė pardavimui, t. y. automobilis buvo nuplautas, nupoliruotas, nuvalyti langai, išvalytas vidus, pajuodintos padangos ir pardavimo skelbimas buvo įdėtas (duomenys neskelbtini), nurodyta automobilio rida ir kaina, skelbime buvo nurodytas jos vyro telefonas. Ieškovas skambino jos vyrui ir žadėjo atvažiuoti apžiūrėti automobilį. Automobilį ieškovui aprodė jos sūnus T., nes tuo metu ji su vyru atostogavo ir buvo išvykusi. Sūnus T. už ją pasirašė sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, jos leidimu ir sutikimu. Sūnus T. visas automobilio pardavimo sąlygas derino su ja ir ji prisiima visą atsakomybę už šią sutartį ir šios sutarties neneigia. Automobilio pardavimo kainą pasakė jos vyras, o pinigai už parduotą automobilį buvo pervesti į jos sąskaitą, nes automobilis buvo jos pirktas. Automobilio pardavimo dienos vakarą paskambino ieškovas jos vyrui ir pranešė, kad iš vairo kolonėlės sklinda garsas ir paprašė 500 Eur kompensacijos. Jos vyras atsakė, kad kompensacijos nebus, nes automobilis yra puikios būklės. Po dviejų savaičių ji gavo pretenziją, tada kreipėsi į teisininkus, ieškovui pateikė atsakymą, po to vėl gavo pretenziją, paskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytus defektus ir į pretenziją jau nekreipė dėmesio. Automobilio rida buvo nurodyta Vokietijos techninėje apžiūroje, rida jai nesukėlė įtarimų, ji ridos neatsukinėjo. Ji pateikė visus Vokietijoje išduotus automobilio dokumentus ieškovui. Automobilio pardavimo dokumentus surašė ir pasirašė jos sūnus T. T., kuriam ji nebuvo davusi rašytinio įgaliojimo, tačiau sūnus, paprašytas jos, nuvažiavo ir pardavė tą automobilį. Dokumentuose vardas ir pavardė jos, o parašas sūnaus. Automobilis prieš pardavimą stovėjo garaže ir jokių tepalų nutekėjimo nebuvo, nes ant garažo grindų būtų matęsi tepalai. Jei būtų tepalas nutekėjęs, šį gedimą jie būtų pašalinę ir tik tada būtų automobilį pardavinėję. Taip pat ji nesutinka dėl kietųjų dalelių filtro, nes yra parašyta, kad galimai neatitinka gamyklinių parametrų, bet nėra duomenų, kad neatitinka Lietuvoje galiojančių reikalavimų.

Ieškovas vienuolika mėnesių važinėjo su automobiliu ir nei vieno defekto nepašalino ir tai patvirtina, kad automobilis buvo tvarkingas. Ieškovas nedavė jai automobilio patikrinti servise, nors ji sutiko apmokėti visus kaštus.

Tretysis asmuo T. T. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad jo tėvas D. T. paskambino jam ir paprašė pirkėjui parodyti automobilį, kuris stovėjo garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo tėvai buvo išvykę atostogauti. Automobilio apžiūrėti atvyko ieškovas su moterimi. Ieškovas apžiūrėjo automobilį garaže, t. y. apžiūrėjo automobilio saloną, kėbulą, buvo pakėlęs variklio dangtį, pavažinėjo aikštelėje 5–10 min. ir nusprendė pirkti. Ieškovas pasiūlė kainą, tada jis paskambino tėvui ir paklausė kainos ir automobilį pardavė ieškovui už 14 500 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartį jis rašė ranka, kalbėjo apie automobilio ridą, ieškovas klausė apie automobilio istoriją, jis padavė automobilio techninės apžiūros, atliktos Vokietijoje, pažymą. Jis ieškovui siūlė patikrinti automobilį servise, tačiau ieškovas atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškovas prašo nutraukti 2023 m. spalio 5 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, priteisti žalos, patirtos dėl automobilio taisymo, atlyginimą. Šį savo prašymą ieškovas grindžia tuo, kad yra suklastoti automobilio odometro parodymai, po automobilio pirkimo vykstant iš Jonavos į Klaipėdą paaiškėjo automobilio trūkumai, kurių atsakovė nebuvo nurodžiusi pirkimo–pardavimo sutartyje, jų ieškovas negalėjo pastebėti pirkimo metu ir jie trukdė ieškovui naudoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį, t. y. automobilis buvo parduotas su paslėptais defektais, o žalą patyrė dėl automobilio remonto, kuris buvo būtinas, nes automobilis būtų sugedęs ir jis būtų negalėjęs naudotis automobiliu.

Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad jis automobilį pirko ir naudoja šiuo metu šeimos ir asmeniniams poreikiams tenkinti, jis nėra verslininkas. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė daugiau kaip 20 metų užsiima naudotų automobilių pirkimo–pardavimo verslu, ji vykdo individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą, todėl atsakovė yra laikoma verslininke. Išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (e. bylos t. 1, b. l. 69) patvirtina, kad atsakovė nuo 2022 m. birželio 3 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą.

Atsakovės paaiškinimais, jos pateikta Naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi (e. bylos t. 1, b. l. 127–130) nustatyta, kad automobilį atsakovė įsigijo Vokietijoje, ji pati parvažiavo su juo į Lietuvą, kur automobilis buvo paruoštas pardavimui, patalpintas skelbimas viešame portale (duomenys neskelbtini) ir parduotas ieškovui. Tokiu būdu nustatyta, kad atsakovė pati automobiliu pagal paskirtį iš esmės nesinaudojo ir nuo automobilio įsigijimo nuosekliai siekė jį parduoti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kuriems be bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 33 punktas).

Transporto priemonės pirkimo–pardavimo 2023 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) sutartimi (e. bylos t. 1, b. l. 13, 14) nustatoma, kad atsakovė pardavė ieškovui automobilį už 14 500 Eur. Sutartyje nenurodyta automobilio rida, nenurodyti transporto priemonės trūkumai ir defektai, nenurodyta informacija apie įvykius. Transporto priemonė parduota su Vokietijos galiojančia techninės apžiūros pažyma pagal ES direktyvą 2014/45/ES (e. bylos t. 1, b. l. 92–97), kurioje nurodyta, kad automobilis patikrintas pagal Vokietijos Leidimo dalyvauti kelių eisme tvarkos 29 straipsnį.

PVM sąskaita faktūra serija RT Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 12 ) nustatoma, kad ši sąskaita išrašyta 2023 m. spalio 5 d., pardavėjo R. T. (individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkėjui A. K. perkant automobilį BMW 530d, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) 14 500 Eur sumai.

CK 6.431¹ straipsnyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

Šalys neginčija aplinkybių, kad automobilis buvo paduotas su galiojančia Vokietijos galiojančia techninės apžiūros pažyma pagal ES direktyvą 2014/45/ES (e. bylos t. 1, b. l. 92–97), kurioje automobilio rida nurodyta 247 082 km, ir kad pardavimo metu automobilio rida atitiko skelbime (duomenys neskelbtini) nurodytą ridą 249 182 km (e. bylos t. 1, b. l. 15–19).

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį jis neatkreipė dėmesio į tai, kad perkamo automobilio BMW 530 d rida nenurodyta.

Ieškovas byloje nereiškia reikalavimo pripažinti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia dėl to, kad nenurodyta automobilio rida. Kadangi šalys sutinka, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilio rida, nurodyta skelbime ir automobilio odometre, atitiko, todėl šiuo aspektu ir nesprendžiamas automobilio pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimas.

Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovui realiai automobilį pardavė trečiasis asmuo T. T., kuris visus automobilio pardavimo klausimus derino su atsakove ir sutartį pasirašė atsakovės prašymu. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad automobilio pardavimo metu ji nebuvo Lietuvoje, todėl paprašė, kad automobilį ieškovui parodytų jos sūnus T. T., o ieškovui išreiškus pageidavimą pirkti automobilį surašytų ir pasirašytų dokumentus. Trečiasis asmuo šias aplinkybes patvirtino. Šalys neneigia, kad automobilis buvo parduotas, ieškovas atsakovei pinigus sumokėjo pervesdamas juos į atsakovės sąskaitą, pirkimo–pardavimo dokumentai buvo surašyti ir pasirašyti ieškovo ir T. T., automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“. Atsakovė nurodė, kad ji prisiima visą atsakomybę pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, nes trečiasis asmuo veikė jos prašymu ir sutikimu. Atsižvelgiant į tai, kas ieškovas šiuo automobiliu naudojasi nuo pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2023 m. spalio 9 d., per šį laikotarpį niekas neginčija automobilio nuosavybės teisės klausimo, sutartis buvo pasirašyta trečiojo asmens, kuris yra atsakovės sūnus, visi pirkimo–paradavimo klausimai buvo derinami su atsakove, todėl teismas šiuo aspektu nesprendžia pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimo, nes šalys įvykdė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.

CK 6.364¹ straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.

CK 6.364¹ straipsnio 4 dalis numato, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.

CK 6.363 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes, t. y. laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 51 punktas).

Ieškovas, prašydamas nutraukti šalių sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, vieną iš pagrindų nurodo suklastotus automobilio odometro duomenis.

Ieškovas nurodo, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad automobilio rida yra suklastota ir jis nebūtų pirkęs automobilio su tokia didele rida ir pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą (e. bylos t. 2, b. l. 1–27, 33–58), kurioje nurodyta, kad automobilio oficialaus atstovo duomenimis paskutinė fiksuota rida yra 361 700 km 2023 m. sausio 11 d.

Nuotraukomis iš (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 15–19) nustatoma, kad automobilio BMW 530 pardavimo skelbime, nuotraukoje užfiksuota automobilio rida 249 182 km.

Naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi (e. bylos t. 1, b. l. 127–130) nustatoma, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. atsakovė nupirko iš S. B. automobilį, kurio pirmos registracijos data 2014 m., rida pagal tachometrą 248 044 km.

VĮ „Regitra“ pateiktais dokumentais, kurie buvo pateikti registruojant automobilį Lietuvoje (e. bylos t. 1, b. l. 140–154, t. 2, b. l. 171–180) nustatoma, kad pagal Vokietijos galiojančios techninės apžiūros pažymą pagal ES direktyvą 2014/45/ES (e. bylos t. 1, b. l. 92–97) šio automobilio rida 2023 m. liepos 11 d. buvo 247 082 km, o Registracijos liudijimo II dalis patvirtina, kad pirma automobilio registracijos data 2014 m. gegužės 8 d., ankstesnių savininkų skaičius 3.

Byloje yra pateikta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie automobilio ridą (e. bylos t. 2, b. l. 135, 139–163), tačiau byloje ieškovas ir atsakovė nepateikė įrodymų, kad odometras būtų apžiūrėtas ir nustatyta, kokiu būdu buvo suklastota rida, ar ji tikrai suklastota.

Vokietijos galiojančios techninės apžiūros pažyma pagal ES direktyvą 2014/45/ES (e. bylos t. 1, b. l. 92–97) išduota oficialios įstaigos, pažymoje nurodyta automobilio rida 2023 m. liepos 11 d. buvo 247 082 km, o šie duomenys prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymai apie automobilio ridą (e. bylos t. 2, b. l. 135, 139–163), kur nurodyta, kad automobilio rida 2023 m. sausio 11 d. buvo 361 790 km, todėl byloje nesant pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl ridos suklastojimo, nesant odometro apžiūros ir išvados, kaip rida buvo suklastota teismas laiko, kad nėra pagrindo konstatuoti ridos suklastojimą. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad tuo metu, kai atsakovė buvo šio automobilio savininkė, ji būtų suklastojusi ridą. Pati atsakovė teismo posėdžiuose patvirtino, kad ji nebūtų pirkusi automobilio, jei būtų žinojusi, kad automobilio rida 360 000 km. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad atsakovė, parduodama automobilį ieškovui, žinojo apie suklastotą automobilio ridą, todėl teismas laiko neįrodyta, kad šiuo pagrindu, t. y. dėl automobilio ridos suklastojimo galima nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį.

Ieškovas, prašydamas nutraukti šalių sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, nurodo ir kitą pagrindą – paslėptus defektus, dėl kurių negalėjo eksploatuoti automobilio pagal paskirtį.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas, nusipirkęs automobilį, tos pačios dienos vakarą skambino skelbime nurodytu telefonu ir prašė kompensacijos dėl vairo kolonėlės skleidžiamų garsų. Atsakovė neneigia, kad ieškovas skambino dėl automobilio vairo kolonėlės defekto ir prašė kompensacijos 500 Eur, taip pat pripažįsta, kad buvo informuota apie automobilio defektavimo vietą ir laiką.

Žinute (e. bylos t. 1, b. l. 20) nustatoma, kad ieškovas 2023 m. spalio 9 d. informavo pardavėją apie pastebėtus automobilio trūkumus ir nurodė, kad automobilis 2023 m. spalio 12 d. 8 val. bus pristatytas į remonto dirbtuves UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur bus atliekamas defektavimas.

Ieškovas šioje byloje pateikė įrodymus apie įsigyto naudoto automobilio kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudojimas pagal paskirtį yra apsunkintas: t. y. pateikė Transporto priemonės apžiūros aktus (e. bylos t. 1, b. l. 22–30).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (e. bylos t. 2, b. l. 1–27, 33–58) nustatoma, kad automobilio BMW 530 D kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) oficialaus atstovo duomenimis paskutinė fiksuota rida yra 361 700 km 2023 m. sausio 11 d.

Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jis prieš perkant automobilį, jo servise netikrino, nes pasitikėjo pardavėju, kuris nurodė, kad automobilis be trūkumų. Trečiasis asmuo ieškovui siūlė automobilį tikrinti servise, todėl atsakovė nurodo, kad ieškovui nepatikrinus automobilio servise, jis praranda galimybę reikšti pretenzijas dėl daikto kokybės.

Atsakovė nurodo, kad ieškovas, pasirašęs automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, sutiko, kad parduodama transporto priemonė yra naudota, todėl jokios garantijos perkamam automobiliui atsakovė nesuteikia ir kad pirkėjas supranta, kad jis privalo iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo momento automobilį patikinti bet kuriame pasirinktame servise. Pirkėjas sutinka, kad nepasinaudojęs šia teise praranda teisę po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo reikšti pretenzijas dėl automobilio defektų (tame tarpe dėl paslėptų automobilio defektų).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškovas teismo posėdžiuose nurodė, kad jis buvo pakėlęs variklio dangtį, bagažinę, apžiūrėjo automobilio kėbulą, saloną, pavažinėjo truputį su automobiliu po aikštelę, nes automobilis buvo be numerių ir nutarė pirkti šį automobilį. Ieškovas nepaneigė tos aplinkybės, kad trečiasis asmuo jam siūlė automobilį tikrinti servise. Ieškovas nurodė, kad jis tikėjo, jog pardavėjas yra sąžiningas ir automobilio servise netikrino. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad ieškovas prieš sutarties sudarymą nesikreipė į (specializuotą) servisą.

Ieškovas šiuo atveju įrodė, kad atsakovės parduota prekė, t. y. automobilis, buvo su trūkumais, t. y. nekokybiškas ir tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros aktas (e. bylos t. 1, b. l. 22–30), kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko automobilio apžiūrą ir nustatė, kad pastebėtas variklio tepalo nuotėkis, kurio atsiradimo priežastis – tepalo aušintuvo defektas, galimai susidėvėję aušintuvo sandarikliai. Gedimo nepašalinimo pasekmės – variklio agregato sugadinimas. Atlikus kompiuterinę diagnostiką aptiktos šios klaidos: išmetimo sistemos temperatūrinio daviklio klaida, aušinimo skysčio cirkuliacinio siurblio klaida, garso kolonėlių klaida; saugos sistemų gedimų neaptikta; susidėvėjusi galinio reduktoriaus laikančioji įvorė, vairo kolonėlės defektas, atlikus išmetimo sistemos patikrą, pastebėtas kietųjų dalelių filtro (DPF) neatitikimas gamintojo reikalavimams; neveikia priekinių žibintų apiplovimas. Nurodyti paslėpti defektai: tepalo nuotėkis – variklio tepalo nuotėkis iš variklio agregato, DPF filtras nudažytas – netinkamai veikia kietųjų dalelių neutralizavimo sistema. Nurodomi numatomi defektų šalinimo darbai: aušintuvo keitimas, kietųjų dalelių filtro keitimas, cirkuliacinio siurblio keitimas, įvorės keitimas, vairo kolonėlės keitimas, kolonėlių keitimas. Taip pat nurodoma, kad variklio agregato darbas sklandus, neskleidžia jokių pašalinių garsų, pavarų dėžė funkcionuoja tinkamai, gedimų neaptikta; atlikus kėbulo vizualinę apžiūrą nepastebėta didelių defektų.

Automobilio trūkumai – tepalo nuotėkis ir tepalo aušintuvo defektas, vairo kolonėlės defektas, DPF filtro defektas privalėjo būti nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, jeigu egzistavo ją sudarant. Teismas konstatuoja, kad šie gedimai egzistavo, nes ieškovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad vairo kolonėlės gedimas išaiškėjo tuoj pat po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jam važiuojant iš Jonavos į Klaipėdą ir jis apie informavo atsakovę tą patį vakarą. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas atsakovę, kaip pardavėją, apie ketinimą defektuoti automobilį, defektacijos vietą ir laiką pranešė atsakovei tuo telefonu, kuris buvo skelbime dėl automobilio pardavimo 2023 m. spalio 9 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai apžiūrėjo automobilį 2023 m. spalio 12 d., t. y. praėjus vos 7 dienoms po automobilio įsigijimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2023 m. spalio 12 d. apžiūros akte nurodyti automobilio trūkumai galėjo susidaryti per tokį trumpą automobilio eksploatavimo terminą.

Trūkumai, kurie buvo užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros akte (e. bylos t. 1, b. l. 22–30), ne tik, kad nebuvo nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau jie vizualiai, apžiūrint transporto priemonę, nesimatė. Atsakovė šiuo atveju turėjo pateikti įrodymus, kad ji nėra ir negali būti atsakinga už ieškovo nurodytus ir 2023 m. spalio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotus automobilio trūkumus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, neatvyko į automobilio defektaciją apie kurią jai buvo pranešta, o ir vėliau nesiėmė aktyvių veiksmų įrodymams pateikti. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jo apie visus automobilio trūkumus, nes ir teismo posėdžio metu atsakovė automobilio trūkumus neigia, nurodo, kad jis neturėjo jokių trūkumų.

Ieškovo paaiškinimu nustatoma, kad detales, nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros akte (e. bylos t. 1, b. l. 22–30) buvo būtina pakeisti, nes galėjo sugesti automobilio variklis dėl tepalo nutekėjimo iš variklio. Jis remontavo automobilį, nes jam asmeniniams poreikiams buvo būtinas automobilis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jam pasakė, kad vairo kolonėlę galima pakeisti vėliau, tačiau ją vis tiek reikės keisti. Kadangi vairo kolonėlės keitimas yra brangus remontas, todėl jis atidėjo vėlesniam laikui, tačiau atsiradus būtinumui pakeitė ir vairo kolonėlę. Kitų gedimų netaisė.

Vokietijos galiojančios techninės apžiūros pažyma pagal ES direktyvą 2014/45/ES (e. bylos t. 1, b. l. 92–97) nustatoma, kad 2023 m. liepos 11 d. automobilis buvo patikrintas pagal Vokietijos Leidimo dalyvauti kelių eisme tvarkos 29 straipsnį ir nenustatyta jokių trūkumų, buvo atlikta variklio veiklos ir išmetamųjų dujų valymo sistemos patikra. Nurodytos pastabos, nustatytos apžiūros metu, kurios nėra laikomos trūkumais, ir nurodyta, kad artimiausiu metu reikėtų atkreipti dėmesį į aptariamas detales ir funkcijas: rato stabdis, stabdžio diskas, 1 ašis iš kairės ir dešinės truputį nudilęs; ašis / ašies pakaba, kreipiamais strypas: 1ašis kairėje: guminiai guoliai iš dalies su įtrūkimais; variklis / pavaros, guminiai guoliai iš dalies su įtrūkimais, bet funkcija nėra sutikusi. Nurodoma, kad kitos techninės apžiūros data numatoma 2025 m. liepos mėn.

Tačiau automobilio techninės apžiūros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys bei mechanizmai, todėl net ir atlikus techninę apžiūrą, negalima teigti, kad jokie automobilio trūkumai, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, neegzistavo ir kad automobilis yra be trūkumų. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, ji nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trūkumų, užfiksuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros akte.

Šiais byloje pateiktais dokumentais nustatoma, kad ieškovas remontavo automobilį dėl gedimų, nurodytų 2023 m. spalio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros akte, tik 2023 m. lapkričio 10 d. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad aptikti ir konstatuoti automobilio gedimai, nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros akte nebuvo esminiai, kurie neleistų automobiliu naudotis pagal tikslinę paskirtį.

Ieškovas, atlikęs remontą, naudojasi šiuo automobiliu ir pats nurodo, kad nuvažiavo su juo apie 30 000 km, ir tuo paneigiama aplinkybė, kad gedimai yra esminiai.

Sutartimi–užsakymu ir vairo kolonėlės garantijos dokumentu, kvitu (e. bylos t. 2, b. l. 30–32) nustatoma, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. automobiliui buvo pakeista vairo traukė, apsauginės vairo kolonėlės gumos, krumpliastiebis, hidraulinės sistemos / hidraulinės alyvos.

Šis automobilio vairo kolonėlės taisymas tik 2024 m. rugpjūčio 26 d., kai jos gedimas buvo konstatuotas 2023 m. spalio 12 d. tik patvirtina, kad šis gedimas nebuvo esminis, nes ieškovas pagal paskirtį naudojosi automobiliu.

Ieškovas nepateikė dokumentų, kad 2023 m. spalio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus kompiuterinę diagnostiką ir aptikus klaidas: išmetimo sistemos temperatūrinio daviklio klaida, aušinimo skysčio cirkuliacinio siurblio klaida, garso kolonėlių klaida, būtų konstatuoti automobilio agregatų sugedimai ir automobilis būtų dėl to taisomas. Ieškovas pripažino, kad apžiūrėdamas automobilį, jis nepastebėjo, kad neveikia priekinių žibintų apiplovimas. Ieškovas iki šiol nepateikė įrodymų apie šių gedimų taisymą. Taip ieškovas nepateikė įrodymų, kad keitė kietųjų dalelių filtrą (DPF), kuris neatitinka gamintojo reikalavimams, nors nurodo, kad šis remontas yra brangus ir ketina jį keisti prieš techninę apžiūrą. Jei ieškovas iki šios dienos eksploatuoja automobilį su kietųjų dalelių filtru (DPF) ir jo nekeičia, vadinasi šis automobilio trūkumas nėra esminis ir leidžia automobilį eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas gali patirti trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, tačiau tai nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, nes trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, automobilio naudojimo intensyvumo ir pan.

Atsakovė, atstovaujama profesionalaus atstovo advokato, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka neprašė skirti ekspertizę, o tada ieškovas privalėtų pateikti automobilį apžiūrai tam, kad būtų tinkamai atlikta teismo paskirta ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad automobilio gedimų nėra ir jų nebuvo, nes ji pati vairavo automobilį nuo nusipirkimo vietos iki Jonavos. Atsakovė abejoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, kuris surašė ir pasirašė transporto priemonės apžiūros aktą, tačiau atsakovė neteikė įrodymų, kuriais patvirtintų savo abejones. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kompetencija.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo įsigyto automobilio gedimai yra ir buvo neesminiai, nes ieškovas taikė priemones, būdingas šalinant dėl naudoto automobilio natūralaus nusidėvėjimo atsiradusius trikdžius, susijusius su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį. Trikdžiai, susiję su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, po remonto nesikartojo. Ieškovas įsigijo automobilį naudotą, todėl turėjo suprasti, kad automobilis, kurio pirmos registracijos data yra 2014 m., 2023 m. bus natūraliai nusidėvėjęs. Ieškovas patvirtino, kad su automobiliu nuvažiavo apie 30 000 km nuo pirkimo dienos, kitų gedimų iki pat šios dienos neremontavo.

Kadangi teismas konstatuoja, kad teismas laiko neįrodyta, kad automobilio rida buvo suklastota ir automobilio gedimai buvo esminiai, dėl kurių nebuvo galima eksploatuoti automobilį pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškinys dėl šio reikalavimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo

CK 6.364¹ straipsnio 7 dalis numato, kad vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą.

CK 6.346¹ straipsnio 1 dalis numato, kad vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės atlyginimą nuostolių, kuriuos 150 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidos, 15 Eur automobilio skelbimo kopijos gavimo išlaidos; 103,27 Eur automobilio registravimo valstybės įmonėje „Regitra“ išlaidos; 68,28 Eur vertimo išlaidos, 605 Eur sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas ir ruošiant ieškinį teismui; 566,20 Eur išlaidos už transporto priemonės tvarkymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise; 100,50 Eur išlaidos už „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės gautus dokumentus bei jų vertimą, 724 Eur už automobilio vairo sistemos tvarkymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise; 67,90 Eur išlaidos už transporto priemonės registracijos liudijimo vertimą į lietuvių kalbą. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį.

Ieškovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad automobilio trūkumas, t. y. vairo kolonėlės garsas, atsirado jam tą pačią dieną po automobilio nupirkimo grįžtant iš Jonavos į Klaipėdą ir apie tai tą pačią dieną informavo atsakovę skelbime nurodytu telefonu. Atsakovė šios aplinkybės neneigia ir nurodo, kad ieškovas prašė kompensacijos dėl gedimo. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas atsakovę, kaip pardavėją, apie automobilio defektavimą informavo SMS žinute 2023 m. spalio 9 d. ir nurodė, kad defektavimas vyks 2023 m. spalio 12 d. (e. bylos t. 1, b. l. 20), t. y. praėjus vos septynioms dienoms po sutarties sudarymo.

Ieškovas apie automobilio trūkumus atsakovę informavo tinkamai, nes pranešė apie automobilio defektavimo laiką ir vietą iš anksto, o apie vairo kolonėlės trūkumą pranešė tuoj pat, nelaukdamas dviejų mėnesių.

Ieškovas taikė priemones, būdingas šalinant dėl naudoto automobilio natūralaus nusidėvėjimo atsiradusius trikdžius, susijusius su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį. trikdžiai, susiję su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, nesikartojo. Atlikus automobilio patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti gedimai, kurie 2023 m. lapkričio 12 d. buvo pašalinti.

Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad 2023 m. spalio 3 d. automobilio pirkimo dieną ieškovas paskambino atsakovei ir informavo apie atsiradusius trūkumus bevažiuojant iš Jonavos į Klaipėdą, pranešė apie diagnostiką, o jai neatvykus, vėliau pateikė pretenziją.

Ieškovas pateikė Sutartį–užsakymą, vairo kolonėlės garantijos dokumentą, kvitą (e. bylos t. 2, b. l. 30-32), kuriais nustatoma, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. automobiliui buvo pakeista vairo traukė, apsauginės vairo kolonėlės gumos, krumpliastiebis, hidraulinės sistemos / hidraulinės alyvos ir (duomenys neskelbtini) už detales sumokėta 474 Eur, o už darbą 250 Eur. Taip pat nurodoma, kad vairo kolonėlei taikoma 12 mėn. garantija.

Atsakovė pateikė (e. bylos t. 1, b. l. 165–176) nuotraukas ir D. K. pasirašytą pažymą, kad BMW 530, F10, F11 vairo kolonėlės kaina 350 Eur, DPF filtro kaina 350 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą (e. bylos t. 1, b. l. 177), kurioje nurodyta, kad BMW 530d. 2014-2017 m. vairo kolonėlė yra įkainuota 200 Eur su PVM, PDF filtras įkainuotas 270 Eur su PVM; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą (e. bylos t. 1, b. l. 178), kad paraduodama bendrovėje BMW 530 d. 2014-2017 m. dalis vairo kolonėlė už 330 Eur su PVM, PDF filtras 280 Eur su PVM.

Atsakovės pateiktos vairo kolonėlės kainos vidurkis būtų 330 Eur, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbo – vairo kolonėlės keitimo – kainą. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad keičiant vairo kolonėlę, buvo dar keičiamos gumos, alyva, todėl teismas laiko, kad ieškovo sumokėta suma už detalės pakeitimą yra ne per didelė, atsižvelgiant į tai, kad buvo keičiamos ir papildomos būtinos detalės, yra suteikta ir garantija, o atsakovė pateikė tik detalės kainą be būtinų papildomų medžiagų, ir be darbų kainos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apie šį gedimą tinkamai buvo informavęs atsakovę ir pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus, šios išlaidos 724 Eur priteistinos iš atsakovės ieškovui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitais, paraiška, priėmimo perdavimo aktu (e. bylos t. 1, b. l. 123-125) nustatoma, kad ieškovas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 10 d. 556,20 Eur: už detales 300 Eur su PVM – už tris įvores, tepalo filtrą, oro filtrą, tepalą, aušintuvo tarpinių komplektą, aušinimo skystį, poveržlę, valiklį; už darbus 266,20 Eur su PVM – tepalo aušintuvo tarpinių keitimą, tepalo apnašų plovimą, galinio reduktoriaus galinės ir dviejų priekinių įvorių keitimą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas automobilį taisė, kad galėtų jį naudoti pagal tikslinę paskirtį ir nesugadintų kitų detalių, pagrįstomis išlaidomis laiko trijų įvorių keitimą, aušintuvo tarpinių komplekto keitimą. Ieškovas, įsigijęs naudotą beveik 9 metų senumo automobilį, turėjo pagrįstai tikėtis, kad patirs išlaidų, susijusių su automobilio priežiūra dėl jo eksploatacijos, todėl pagrįstai turėjo numanyti, kad įsigijęs naudotą automobilį turės būtinai pakeisti variklyje tepalą, oro filtrą, tepalo filtrą, aušinimo skystį. Tokios išlaidos nėra priskiriamos prie remonto išlaidų, todėl šioje dalyje ieškinys mažinamas ir priteistina ieškovui iš atsakovės už darbą 266,40 Eur – už tepalo aušintuvo tarpinių keitimą, tepalo apnašų plovimą, galinio reduktoriaus galinės ir dviejų priekinių įvorių keitimą, už detales – tris įvores, aušintuvo tarpinių komplektą, valiklį – 140 Eur, iš viso 306,40 Eur.

Ieškovas taip pat patyrė žalą konstatuodamas automobilio gedimus, ieškovas pateikė įrodymus patvirtinančius, jog už automobilio apžiūrą ir defektaciją sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio diagnostiką, patikrą prieš techninę apžiūrą, dokumentaciją sumokėjo 150 Eur (e. bylos t. 1., b. l. 62), šios išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis, nes jos susijusios su automobilio gedimų konstatavimu, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes priteistina iš atsakovės ieškovui 724 Eur, 150 Eur, 306,40 Eur, iš viso 1 180,40 Eur žalos atlyginimą, nes ieškovas šias išlaidas patyrė dėl netinkamos automobilio kokybės (CK 6.364¹ straipsnio 7, 8 dalys).

Kadangi automobilio pirkimo pardavimo sutartis nenutraukiama ir šioje dalyje ieškinys netenkinamas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 103,27 Eur automobilio registravimo valstybės įmonėje „Regitra“ išlaidas (e. bylos t. 1, b. l. 67), atmestinas.

Teismas nepasisako dėl argumentų, kurie yra nesusiję su ieškinio reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys tenkinamas 50 procentų, nes patenkinamas tik vienas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 605 Eur, sumokėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas ir ruošiant ieškinį teismui.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Kasacinio teismo nuosekliai suformuota, jog atlyginimas už procesinio dokumento parengimą ar konsultacijas (šiuo atveju – pretenzijų ir pan.), kuris buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016, 23 punktas).

Ieškovas pateikia: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 68), kurioje nurodyta, kad ieškovui suteiktos konsultacijos dėl pažeistų teisių gynimo (įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimas dėl defektavimo, darbų kaina 242 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 66), kurioje nurodyta, kad ieškovui suteiktos konsultacijos dėl pažeistų teisių gynimo (įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimas dėl defektavimo, darbų kaina 363 Eur, ieškovas nepateikia įrodymų, kad šias sąskaitas apmokėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylą nagrinėjant teisme ieškovui neatstovavo, ši įmonė, remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalimi, negali būti fizinio asmens atstove pagal pavedimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-212-219/2015 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Sumos, sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimą todėl negali būti priteisiamas iš atsakovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur už automobilio skelbimo kopijos gavimą; 68,28 Eur vertimo išlaidų, 67,90 Eur išlaidų už transporto priemonės registracijos liudijimo vertimą į lietuvių kalbą, 40 Eur išlaidų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės gautus dokumentus bei 60,50 Eur už jų vertimą (e. bylos t. 2, b. l. 14, 164, 58, 138).

Teismas konstatuoja, kad ieškovas patyrė 183,40 Eur pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: 15 Eur už automobilio skelbimo kopijos gavimą (e. bylos t. 1, b. l. 61); 67,90 Eur išlaidų už transporto priemonės registracijos liudijimo vertimą į lietuvių kalbą (e. bylos t. 2, b. l. 169); 40 Eur išlaidų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės gautus dokumentus bei 60,50 Eur už jų vertimą (e. bylos t. 2, b. l. 14, 164, 58, 138). Ieškovas pateikia tik sąskaitas faktūras dėl skelbimo ir vertimų, tačiau nepateikia jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, tačiau konstatuoja, kad ieškovas šias išlaidas patyrė, nes tiek skelbimas, tiek dokumentų vertimai pateikti į bylą. Atsižvelgiant į tai todėl ieškovo ieškinys tenkintinas dalinai, t. y. 50 procentų, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 91,70 Eur.

Ieškovas prašo priteisti 68,28 Eur išlaidų už dokumentų vertimą, nors sąskaita išrašyta 65,28 Eur sumai (e. bylos t. 1, b. l. 63), šios išlaidos nepripažįstamos pagrįstomis ir nepriteisiamos, nes ieškovas vertimų biurui pateikė dokumentą, kuris buvo be parašų ir antspaudų ir vėliau juos pateikė teismui. Tokie dokumentai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų.

Ieškovas prašo priteisti 1 000 Eur už advokato padėjėjo pagalbą, pateikia mokėjimo nurodymą (e. bylos t. 3, b. l. 28) bei prašymą (e. bylos t. 3, b. l. 27), kuriame nurodyta, kad ieškovas sumokėjo šioje byloje 100 Eur už pradinę konsultaciją ir situacijos įvertinimą, 600 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, įskaitant posėdžių garso įrašus, 300 Eur už pasirengimą bylą nagrinėti teisme ir atstovavimą.

Ieškovo pateiktas išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti apskaičiavimas ir apmokėjimo už advokato pagalbą kvitas (e. bylos t. 3, b. l. 27, 28) patvirtina jo pateiktas išlaidas. Ieškovo patirtos išlaidos dėl advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimo neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8 punkte nurodytų dydžių, šios išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, todėl ieškovo ieškinį tenkinus dalinai, t. y. 50 procentų, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 500 Eur už advokato padėjėjo pagalbą.

Ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų: 91,70 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, 500 Eur už advokato padėjėjo pagalbą, 26,56 Eur žyminio mokesčio, iš viso 618,26 Eur.

Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikia 2024 m. spalio 29 d. sąskaitą faktūrą serija ARV Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 3, b. l. 13) 3 200 Eur; 2024 m. gruodžio 16 d. sąskaitą faktūrą serija ARV Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 3, b. l. 30) 300 Eur; 2024 m. sausio 16 d. sąskaitą faktūrą serija ARV Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 3, b. l. 44) 300 Eur, iš viso 3 800 Eur. Advokato A. V. pateiktoje 2024 m. sausio 16 d. sąskaitoje faktūroje serija ARV Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma data 2024 m. sausio 16 d. ir nurodoma, kad tai yra sąskaita už atstovavimą teismo posėdyje 2025 m. sausio 16 d., todėl teismas tai laiko rašymo apsirikimu.

2024 m. spalio 29 d. sąskaitoje faktūroje serija ARV Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 3, b. l. 13) 3 200 Eur sumai nurodyta, kad už 2024 m. vasario 1 d. atsiliepimą atsakovė sumokėjo 700 Eur, už atstovavimą posėdžiuose 2024 m. kovo 6 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. gegužės 30 d., 2024 m. rugsėjo 12 d., 2024 m. spalio 29 d. sumokėjo 1 800 Eur, už atsiliepimo į patikslintą ieškinį suruošimą sumokėjo 700 Eur.

Byloje pateikta atstovavimo sutartimi (e. bylos t. 1, b. l. 115) nustatoma, kad su atsakove advokatas A. V. atstovavimo sutartį sudarė tik 2024 m. kovo 4 d, daugiau jokių sutarčių atsakovė nepateikė, todėl advokato sąskaitoje (e. bylos t. 3, b. l. 13) nepagrįstai nurodyta, kad už 2024 m. vasario 1 d. atsiliepimą atsakovė jam sumokėjo 700 Eur, nes tuo metu advokatas dar nebuvo sudaręs atstovavimo sutarties su atsakove, todėl teismas konstatuoja, kad ši 700 Eur suma laikoma atsakovės nepagrįstomis išlaidomis dėl advokato pagalbos. Taip pat toje pačioje sąskaitoje nurodoma, kad už atstovavimą posėdžiuose 2024 m. kovo 6 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. gegužės 30 d., 2024 m. rugsėjo 12 d., 2024 m. spalio 29 d. atsakovė sumokėjo 1 800 Eur, t. y. po 300 Eur už kiekvieną posėdį. Byloje esantys dokumentai, t. y. paties atstovo advokato A. V. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos ir informacinė pažyma, teismo posėdžio garso įrašas (e. bylos t. 1., b. l. 155–157) patvirtina, kad atsakovės atstovas advokatas nedalyvavo posėdyje 2024 m. gegužės 2 d., todėl sąskaitoje nepagrįstai nurodyta, kad jis atstovavo atsakovę ir todėl 300 Eur suma pripažįstama nepagrįstomis išlaidomis dėl advokato pagalbos, todėl teismas konstatuoja, kad šioje sąskaitoje nepagrįstai nurodyta 1 000 Eur suma.

2024 m. gruodžio 16 d. sąskaitą faktūrą serija ARV Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 3, b. l. 30) 300 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2024 m. gruodžio 16 d., nurodyta, kad už paslaugas atsiskaityta; 2024 m. sausio 16 d. sąskaitą faktūrą serija ARV Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 3, b. l. 44) 300 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2025 m. sausio 16 d., nurodoma, kad pilnai atsiskaityta.

Informacinėmis pažymomis (e. bylos t. 1, b. l. 117–120, b. l. 135–137, b. l. 184–120, e. bylos t. 2, b. l. 66–69, e. bylos t. 3, b. l. 20–22) nustatoma, kad 2024 m. kovo 6 d. parengiamasis teismo posėdis truko nuo 13.34 val. iki 14.16 val.; 2024 m. balandžio 8 d. posėdis parengiamasis teismo posėdis truko nuo 14.01 val. iki 14.23 val.; 2024 m. gegužės 30 d. kovo 6 d. parengiamasis teismo posėdis truko nuo 14.00 val. iki 15.41 val.; 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdis truko nuo 8.35 val. iki 10.40 val.; 2024 m. spalio 29 d. teismo posėdis truko nuo 9.15 val. iki 9.53 val.; 2024 m. gruodžio 16 d. teismo posėdis truko nuo 9.05 val. iki 9.21 val.; 2025 m. sausio16 d. teismo posėdis truko 9.01 iki 12.54 val.

Atsakovės atstovas pateikia sąskaitas už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje 2024 m. balandžio 8 d., kuris truko 22 min., t. y. iki 30 min., 300 Eur sumą, ir už teismo posėdį 2024 m. gruodžio 16 d., kuris truko 16 min., t. y. iki 30 min., 300 Eur sumą. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 ir 9 punktų reikalavimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai kad su posėdžiai truko iki 30 min., atsakovės išlaidos už jos atstovavimą teisme mažintinos 600 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus teismas pripažįsta atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis 2 200 Eur sumai: 700 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą ir 1 500 Eur suma atstovavimas teismo posėdžiuose surašymą.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas 50 procentų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 259, 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 180,40 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt eurų 40 ct) žalos atlyginimą ir 618,26 Eur (šešių šimtų aštuoniolikos eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškovo A. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje apeliaciniu skundu.