- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-318-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20989-435/2011 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja, vadovaudamasi CPK 582 str. 6 d., CK 5.63 str. 1 d. ir 4 d., kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą (b. l. 3-4), prašydama pratęsti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusios palikėjos D. O. M. įpėdiniams ir patvirtinti palikėjos įpėdiniams pareiškėjos 2.175,50 Lt turtinį reikalavimą, atsiradusį mirusiajai neįvykdžius 2009-03-20 Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 27427224 (b. l. 5-10). Kaip nurodė pareiškėja, vadovaudamasi 2011-07-04 Kauno m. 17-ojo notaro biuro atsakymu Nr. 17-82/2011, paveldėjimo byla neužvesta, todėl pareiškėja neturi kitos galimybės apginti savo pažeistos teisės, kaip pareikšti reikalavimą teisme dėl paveldimo turto (LAT 2006-10-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-546/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-23 nutartimi (b. l. 19) pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad skola už mirusiosios vardu registruotą butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 11-204, susidarė pagal šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. už komunalines paslaugas, o CK 5.63 str. 1 d. nuostatos netaikomos reikalavimams apmokėti komunalinių paslaugų įsiskolinimą, nes komunalines paslaugas teikiančios įmonės paslaugų vartotojams kiekvieną mėnesį pateikia tokius reikalavimus, kurie turi būti apmokėti per CK 6.583 str. 2 d. nustatytą terminą (CK komentaras, Justitia 2003 m. Nr. 6 (48) 29 psl.).
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 21-23) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėja nurodo, kad LAT ne kartą yra pasisakęs, jog teismui CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka pareikštas kreditoriaus reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas, t. y. informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą (LAT 2006-10-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-546/2006; 2006-05-22 nutartis Nr. 3K-3-347/2006). Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrojo ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis – pateikti atsikirtimus. Teikdama kreditorinį reikalavimą, apeliantė siekia informuoti palikėjo įpėdinius apie palikėjo turtines prievoles, kas gali įtakoti įpėdinio sprendimą priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neturėdamas duomenų apie palikėjo turtines teises ir/ar turtines prievoles, įpėdinis negali objektyviai įvertinti paveldimų teisių ir pareigų. Apeliantė prašyme pirmosios instancijos teismui nurodė, jog prašymo dėl paveldėjimo procedūrų pateikimo metu paveldėjimo byla neužvesta, todėl apeliantė neturi kitos galimybės apginti savo pažeistos teisės, kaip pareikšti reikalavimą teisme dėl paveldimo turto. Kreipdamasi į teismą, apeliantė pateikė įrodymus apie mirties dieną buvusią skolą už patiektą šilumą. Apeliantės nuomone, toks nepagrįstas kreditorės galimybės įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimą įpėdiniams teisme ribojimas yra nesuderinamas nei su CPK 5 str. nustatyta asmens teise kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, nei su CPK 7 str., nei su teisingumo ir protingumo kriterijais ar pačia tokio informavimo veiksmo prigimtimi bei pažeidžia CK 5.63 str. 1 d. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CK 5.63 str. 1 d., netinkamai kvalifikavo esamą teisinį santykį. Be to, komentaras, kuriuo teismas rėmėsi atmesdamas prašymą, negali būti laikomas suformuota teismų praktika. Taikydami teisę teismai turi atsižvelgti į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). tai reiškia, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ir kurioms turi būti taikoma tapati , kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas, teisė (LR Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-07-05, 2007-10-24 nutarimai)..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka bei terminai reglamentuojami CK 5.63 straipsnyje. Šios straipsnio 1 d. nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 d. numato, jog reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. CK 5.63 str. 3 d. numatyta, jog šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusios su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. 4 dalis numato, jog teismas gali pratęsti 1 d. numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Teismas pareiškėjos prašymą atmetė vadovaudamasis vieninteliu argumentu, t. y. nurodęs, kad pagal CK komentarą, Justitia 2003 m. Nr. 6 (48) 29 psl. CK 5.63 str. 1 d. nuostatos netaikomos reikalavimams apmokėti komunalinių paslaugų įsiskolinimą, nes komunalines paslaugas teikiančios įmonės paslaugų vartotojams kiekvieną mėnesį pateikia tokius reikalavimus, kurie turi būti apmokėti per CK 6.583 str. 2 d. nustatytą terminą.
Vadovaujantis LAT praktika (LAT 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006), šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Teismas, jį tvirtindamas, turtinio reikalavimo pagrįstumo nevertina, nes tuo metu nėra palikėjo įpėdinių, kurie galėtų reikšti atsikirtimus į reiškiamą kreditorinį reikalavimą, ir tik atsiradus palikėjo įpėdiniams ir jiems tokio reikalavimo netenkinant ir nepripažįstant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada apie CK 5.63 str. 1 d. nuostatų netaikymą reikalavimams apmokėti susidariusį komunalinių paslaugų įsiskolinimą neatitinka teismų praktikos (žr.: LAT 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2011; Kauno apygardos teismo 2009-06-23 nutartis c. b. Nr. 2A-1017-605/2009; 2011-06-13 nutartis c. b. Nr. 2A-1601-560/2011; Vilniaus apygardos teismo 2010-09-03 nutartis c. b. Nr. 2S-749-623/2010).
CPK 3 str. 1 d. numatyta, jog Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. CPK 4 str. numatyta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 23 str. 2 d. numatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: 1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus; 2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus. Nors Civilinio kodekso komentaras yra Lietuvos teisės doktrinos dalis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nėra teisės aktas ar teisminės praktikos analogiškose bylose pavyzdys, tik kuriais teismas privalo betarpiškai vadovautis nagrinėdamas bylas (CPK 3 ir 4 str.)..
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, visiškai neanalizavęs prašymą pagrindžiančių įrodymų, faktiškai nesprendė pareikšto prašymo dėl termino pratęsimo ir dėl kreditorės (pareiškėjos) reikalavimo patvirtinimo, tokiu būdu pažeisdamas procesinės teisės normas padarė procesinės teisės pažeidimą (CPK 329 str. 2 d. 4, 7 p.). Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis panaikintina ir prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo perduotinas nagrinėti iš naujo (Kauno apygardos teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 2S-1969-254/2010). Nagrinėjant kreditoriaus prašymą iš naujo vertintinos aplinkybės, susijusios su prašymo teismingumu (CPK 580 str. 2 d.), duomenimis iš Testamentų registro - ar yra įregistruotų palikėjos D. D. O. M. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų, taip pat ar pareiškėja pateikė įrodymų, kad gali būti pripažinta palikėjo kreditoriumi, taip po gi priežastys, sudarančios pagrindą CK 5.63 str. 1 d. numatyto procedūrinio termino pratęsimui (LAT 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2011).
Remiantis CK 5.63 str. 1 dalies nuostatomis, savo reikalavimus kreditorius gali reikšti tiesiogiai įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba, jiems kreditoriaus reikalavimų nepripažįstant, reikšti reikalavimus ginčo teisenos tvarka. Nesant palikimą priėmusių įpėdinių, nesant paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, kreditoriui lieka tik viena galimybė – pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto teisme. Pastebėtina, kad byloje nėra pareiškėjos pareiškime nurodytos kaip pridėtos 17-ojo notarų biuro rašto kopijos, kuri, pasak pareiškėjos, patvirtina paveldėjimo bylos neužvedimo faktą. Minėta aplinkybe pareiškėja būtent ir grindžia tai, jog, nesant palikimą priėmusių įpėdinių, nesant paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, pareiškėjai (kreditorei) beliko tik viena galimybė – pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto teisme. Nesant tokio fakto pagrindžiančių duomenų byloje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra galimybės patikrinti informacijos apie palikėjo įpėdinius bei tai, ar pareiškėja neturi galimybės jiems pateikti savo kreditorinio reikalavimo bei ar negali reikšti jiems ieškinio teisme ginčo teisenos tvarka.
Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl paveldėjimo procedūrų taikymo (CPK 580 str. 2 d.) teismas gali tik patvirtinti, kad yra pareikštas atitinkamas kreditoriaus reikalavimas palikėjo įpėdinių atžvilgiu, tačiau įpėdiniams išlieka teisė, sužinojus apie kreditoriaus reikalavimą, šį reikalavimą ginčyti, kaip ir kreditoriui, sužinojus, kad atsirado palikėjo įpėdinių, išlieka teisė reikšti jiems savo reikalavimą ginčo teisenos tvarka. LAT yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.