- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-1601-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07050-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Ieškovas
- AB Rytų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai (dabartiniu metu AB LESTO) ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl užmokesčio už sunaudotą elektros energiją, 5 % dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai (dabartiniu metu AB LESTO) pateikė ieškinį, prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 311,86 Lt skolą už sunaudotą elektros energiją, 5 % dydžio procesines palūkanas, 70,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, išlaidų už pažymą ir išrašą). Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006-08-30 iki 2007-11-22 butui, adresu, Žirmūnų g. 98-91, Vilniuje, priklausiusiam J. V. K., tiekė elektros energiją, už kurią pilnai nebuvo atsiskaityta ir susidarė 311,86 Lt įsiskolinimas. Buto savininkas mirė 2007-08-06 ir butą 2009-09-18 paveldėjo Lietuvos Respublika, todėl šį įsiskolinimą turi sumokėti turto paveldėtojas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškiniu iš dalies ir prašė ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą už butui tiektą elektros energiją nuo 2006-08-30 iki 2007-08-06 atmesti kaip nepagrįstą, nes jau suėjęs terminas dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo pateikimo. Taip pat nurodė, kad jis privalo apmokėti susidariusį įsiskolinimą tik nuo J. V. K. mirties (2007-08-06) iki buto realizavimo dienos (2010-04-28), todėl nesutiko su reikalavimu priteisti įsiskolinimą už butui suteiktą elektros energiją nuo 2006-08-30 iki 2007-08-06, kadangi tai buvo mirusiojo asmens prievolė. Tuo tarpu pagal CK 5.1 str. palikėjo turtą paveldėjusiam asmeniui pereina visos teisės ir pareigos nuo palikėjo mirties, todėl valstybė prisiima prievoles atsiradusias po palikėjo mirties. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas (kaip kreditorius) neįgyvendino CK 5.63 str. nuostatų, t.y. nepateikė duomenų, jog priimtas sprendimas pratęsti terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti pagal LR CK 5.63 str. 4 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 2 apylinkės teismas 2010-12-23 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai naudai priteisė 311,86 Lt skolą už elektros energiją, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (311,86 Lt) nuo 2010-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 70,90 Lt. Teismas, vadovaudamasis LAT nutarties civilinėje byloje 3K-3-347/2006 pateiktu paaiškinimu, konstatavo, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas nepateikus teismo nutarties dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pratęsimo, nepagrįsti. Taip pat, įvertinęs tai, kad atsakovas ėmėsi visų priemonių siekdamas nustatyti palikėjo įpėdinius, o termino ieškiniui pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos praleidimas susijęs su informacijos apie įpėdinius nebuvimu, kas laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, teismas atnaujino terminą ieškiniui pareikšti ir iš atsakovo priteisė ieškovo visą reikalaujamą skolos dydį -311,86 Lt, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities VMI, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą ir ieškovo pareikštą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą priteisti 259,34 Lt įsiskolinimą už butui suteiktą elektros energiją nuo 2006-08-30 iki 2007-08-06, t.y. iki buvusio savininko mirties, nes pagal CK 5.1 str. nuostatas palikėjo turtą paveldėjusiam asmeniui (šiuo atveju valstybei) kartu su paveldimu turtu pereina visos teisės ir pareigos nuo palikėjo mirties, todėl valstybė prisiima ir atsako už nuo palikėjo mirties atsiradusias prievoles, kurios yra susijusios su palikimu. Atsakovas pažymi, kad ieškovas, būdamas verslininku, veikia savo rizika ir privalo domėtis savo klientais bei jų skolomis, tačiau jis, žinodamas apie buto savininko įsiskolinimą, neįgyvendino savo teisių, numatytų CK 5.63 str., t.y. laiku nepateikė reikalavimo sumokėti skolą. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LAT nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006, nes ši nutartis bei joje esantys išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamos bylos atžvilgiu, kadangi nagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės. Tuo tarpu, kaip teigiama apeliaciniam skunde, CK 5.63 str. 1 d., 4 d. bei teismų praktika numato pareigą kreditoriui kreiptis į teismą dėl kreditorių reikalavimų, kurių pareiškimo terminas praleistas ir teismo tvarka neatstatytas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nereiškė reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo. Pažymi, kad palikimas atsirado 2007-08-06, o ieškovas į teismą kreipėsi 2010-07-02. Be to, atsakovas dar 2008-10-03, 2010-05-24 raštuose bei atsiliepime į ieškinį ne sykį nurodė, kad skolos sumokėjimo klausimo sprendimas galimas tik kreditoriui pateikus teismo sprendimą pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, iš ko seka, kad ieškovas žinojo apie senaties terminą, tačiau tą ignoravo. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tik 2007-12-10 pirmą kartą patikrino J. V. K. duomenis Gyventojų registro tarnyboje ir tik 2007-12-11 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 4-tą notarų biurą dėl palikimo priėmimo, t.y. aktyvius veiksmus ieškovas atliko praėjus 4 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo (2007-08-06), kas rodo, kad ieškovas nebuvo rūpestingas ir terminas buvo praleistas dėl jo neveikimo. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, bei neprašė atnaujinti praleistą terminą. Todėl teismo išvados, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, yra niekuo nepagrįstos. Be to, teismas, atnaujindamas praleistą terminą, kai to neprašė ieškovas, pažeidė procesines normas, nes to atlikti teismas savo iniciatyva neturėjo teisės.
Atsiliepimas
Ieškovas AB LESTO (AB Rytų skirstomieji tinklai teisių ir pareigų perėmėjas) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas neteisingai suvokia ir interpretuoja paveldėjimo teisinių santykių esmę, nes pagal LR CK 5.1 str. 1 d. nuostatas, priešingai nei teigia apeliantas, įpėdiniams pereina mirusio asmens teisės ir pareigos, kurios atsirado iki jo mirties. Pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad paveldėtas butas buvo realizuotas už mažesnę nei ieškovo pareiktas reikalavimas kainą, todėl atsakovas turi sumokėti visą skolą (CK 5.62 str. 4 d.). Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neteisėtai rėmėsi LAT 2006-05-22 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006, nes, priešingai nei teigia apeliantas, šioje byloje yra analogiškos faktinės aplinkybės – dėl skolos priteisimo iš įpėdinių, priėmusių palikimą. Todėl, remiantis teismų praktika, ieškovas neturėjo prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, o būtent atsakovas turėjo prašyti taikyti ieškinio senatį, ko jis nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nepadarė. Ieškovo teigimu, apelianto nurodymai, kad trijų mėnesių terminą ieškovas praleido dėl nepateisinamų priežasčių, yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Tuo tarpu, ieškovo įsitikinimu, būtent atsakovas, turėdamas didesnius duomenų šaltinius, ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, o, vengdamas sumokėti skolą prisidengiant vien procedūriniais terminais, elgiasi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad butas, Žirmūnų g. 98-91, Vilniuje, kuriam ieškovas tiekė elektros energiją nuosavybės teise priklausė J. V. K., kuris 2007-08-06 mirė (b.l. 5). 2008-09-22 ieškovas pranešimu Nr. 22000-915 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad už suvartotą elektros energiją susidarė 311,86 Lt įsiskolinimas, kad mirus J. V. K., niekas nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl butas yra bešeimininkis, bei prašydamas inicijuoti procesą šiam turtui perimti valstybės nuosavybėn (b.l. 7). 2009-08-18 paveldėjimo teisės liudijimu Nr.2-9802 po palikėjo J. V. K. mirties likusį turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, o šį turtą patikėjimo teise nuo 2009-10-12 valdė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (b.l. 9). Paveldėtą turtą atsakovas realizavo 2010-04-28. Byloje nėra ginčo dėl susidariusio įsiskolinimo dydžio.
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu patenkino ieškovo reikalavimus visiškai ir iš atsakovo priteisė 311,86 Lt įsiskolinimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu teigia, kad:
1. Pagal CK 5.1. str. nuostatas palikėjo turtą paveldėjusiam asmeniui kartu su paveldimu turtu pereina visos teisės ir pareigos nuo palikėjo mirties, t.y. valstybė prisiima tik nuo palikėjo mirties atsiradusias prievoles;
2. ieškovas yra praleidęs trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.), o pirmosios instancijos teismas neteisėtai, nesant jokių objektyvių, pateisinamų termino praleidimo aplinkybių, šį terminą savo iniciatyva atnaujino ir taip pažeidė procesines ir materialines teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju įpėdiniui – Valstybei - atsirado pareiga atsakyti už palikėjo įsiskolinimus už suvartotą elektros energiją neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Dėl aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos atsakovo teiginiai dėl įpėdinio pareigos atsakyti tik pagal po palikėjo mirties atsiradusias prievoles yra nepagrįsti, todėl atmetami. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kad skola ieškovui už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2006-08-30 iki 2007-11-22 sudaro 311,86 Lt. Skolos paskaičiavimo atsakovas neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Taip pat atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad palikėjo turtas – butas realizuotas už didesnę, nei yra susidaręs įsiskolinimas, vertę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą priteisė iš atsakovo.
Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovas dėl nepateisinamų priežasčių yra praleidęs 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, o pirmosios instancijos teismas neteisėtai šį terminą atnaujino. Teisėjų kolegija pažymi, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 str. 1 d. įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi, reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 str. 1 d. nurodytu būdu – pareiškiant reikalavimą tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieškinį teisme – atlikimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad būtent toks terminas nustatytas įstatyme (CK 5.50 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-21 nutartyje Nr. 3K-3-63/2011 pažymėjo, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovas 2008-09-22 (t.y. dar iki palikimo perėmimo valstybes nuosavybėn) pranešimu Nr. 22000-915 informuodamas atsakovą apie tai, kad mirus J. V. K. niekas jo palikimo neperėmė, bei prašydamas inicijuoti bešeimininkio turto – buto, esančio adresu Žirmūnų g. 98-91, perėmimą valstybės nuosavybėn, kartu nurodė, jog už butui tiektą elektros energiją susidarė 311,86 Lt įsiskolinimas. Taigi teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjo įpėdinio informavimas apie ieškovo kaip kreditoriaus turtines pretenzijas – buvo atliktas, tačiau praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris baigėsi 2007 m. lapkričio 16 d. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo teiginius dėl ieškovo praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-26 nutartyje (civilinėje byloje 3K-3-347/2006) pateiktu išaiškinimu, jog jei reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais (CPK 276 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Pareiškiant ieškinį teisme dėl paveldimo turto pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neprivaloma prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Tokiu atveju reikia vadovautis CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Kai ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį ir įrodo, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, tai kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 5.63 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu, jog atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nepareiškė reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas laikėsi pozicijos, jog ieškinys negali būti tenkinamas nepateikus teismo nutarties dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pratęsimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime pasisakė dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pats ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užfiksuoti ir išsiieškoti susidariusį įsiskolinimą už suteiktą elektros energiją, 2007-11-22 nutraukė elektros energijos tiekimą į butą, o nesulaukus apmokėjimo po elektros energijos tiekimo nutraukimo, ieškovui atsirado pagrindas įtarti, kad buto savininkas (vartotojas) gali būti miręs, dėl ko neužilgus tikrino J. V. K. duomenis Gyventojų registro tarnyboje prie LR vidaus reikalų ministerijos, kreipėsi į Vilniaus miesto 4-tą notarų biurą, siekdamas nustatyti mirusiojo įpėdinius, dar iki palikimo perėmimo valstybės nuosavybėn pats informavo atsakovą apie bešeimininkį turtą, kartu nurodant susidariusį įsiskolinimą už tiektą elektros energiją. Pažymėtina, kad informaciją apie susidariusią skolą atsakovui bei ieškinį teismui ieškovas pateikė nepraleidęs 3 metų termino (CK 5.63 str. 4 d.), todėl teismas pagrįstai atnaujino terminą ieškiniui pareikšti. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, jog atsakovas ne kartą buvo nurodęs ieškovui, jog dėl skolos sumokėjimo klausimas gali būti sprendžiamas tik kreditoriui pateikus teismo sprendimą pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti, bei kiti apelianto išdėstyti teiginiai nepaneigia teismo išvados atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas atnaujinamas ne pagal prašymą. Priešingai, ieškinio senatis, kaip gynimosi būdas, gali būti taikoma esant ginčo šalies prašymui. Jeigu nėra prašoma, tai ieškinio senaties taikymo klausimas nekyla. Ieškinio senaties terminas civilinėje byloje atnaujinamas teismui atmetant prašymą dėl senaties taikymo, apie tai pasisakant teismo sprendimo motyvuose. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto teiginiai, kad teismas, atnaujindamas terminą ieškiniui pareikšti, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, yra nepagrįsti.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.