- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-1017-605/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno apskrities VMI
- Ieškovas
- UAB „Jonavos paslaugos“
- Trečiasis asmuo
- M. K., R. I., V. I., A. I.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei A. Žemaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Jonavos paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2498-658/2009 pagal ieškovo UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities VMI, tretiesiems asmenims M. K., R. I., V. I., A. I. dėl mokesčių išieškojimo už buto komunalines paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (b.l.3) priteisti iš atsakovo 5856,51 Lt įsiskolinimą, 176 Lt žyminį mokestį bei 5 % palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad Kauno apskrities VMI 2007-02-14 paveldėjo ½ dalį buto, esančio Kosmonautų g. 34-58, Jonavoje, priklausiusį mirusiajam A.R. I. ir 2007-10-11 paveldėjo kitą ½ dalį buto, esančio Kosmonautų g. 34-58, Jonavoje, priklausiusį mirusiajai D. I.. Atsakovas, būdamas buto savininku, privalėjo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti už butą komunalinius mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tačiau šios prievolės nevykdė. Įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2003-11-01 iki 2008-07-17 5856,51 Lt sumoje. Kauno apskrities VMI, kaip paveldėtoja, turėjo sumokėti palikėjo skolas, kurios jau buvo priteistos iš D. I. iki 2003-11-01 – 2782,19 Lt. Kauno apskrities VMI 2007-05-29 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ½ dalį paveldėto buto pirkėjui M. K. ir 2008-07-17 kitą ½ dalį tam pačiam pirkėjui, tačiau įsiskolinimo nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu (b.l.118-121) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 29 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendime nurodė, jog po A.R. I. ir D. I. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, o ne Kauno apskrities VMI. Todėl ieškovas atsakovu byloje privalėjo nurodyti Lietuvos Respubliką, o ne Kauno apskrities VMI, kuri tik galėtų atstovauti Lietuvos Respubliką teisme, bet nebūti savarankišku atsakovu. Ieškovo atstovo paaiškinimai, kad atsakovas yra tinkamas, nes yra LR Vyriausybės patvirtintos taisyklės, kuriose nurodoma, kad visą paveldėtą turtą prižiūri ir administruoja VMI, laikytini nepagrįstais. „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (patvirtintos 2004-05-26 Vyriausybės nutarimu Nr. 634) numato tik tvarką, kaip paveldėtas turtas turi būti tvarkomas, ir kas bei kaip tuos veiksmus turi atlikti, tačiau Taisyklės, būdamos žemesnės galios nei įstatymas, negali nustatyti, kad turtą paveldi Valstybinė mokesčių inspekcija. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Nagrinėjamoje byloje vieninteliu ir tinkamu atsakovu gali būti tik Lietuvos Respublika. Teismas taip pat nurodė, jog šioje byloje netaikytinas CK 5.63 straipsnis. Komunalines paslaugas teikiančios įmonės turi tik išreikšti savo valią informuodamos įpėdinį, jog siekia, kad joms būtų atlyginti įsiskolinimai iš paveldimo turto ir pateikti skolos dydį patvirtinančius leistinus įrodymus. Ieškovui siekiant prisiteisti skolą iš atsakovo, jis visų pirma privalo jam pateikti skolos dydį pagrindžiančius tinkamus įrodymus: t.y. detalizuotus apskaitos dokumentus už kiekvieną mėnesį, kuriose būtų nurodyta kiek ir kokių paslaugų buvo suteikta ir kas kada už jas mokėjo, ar koks skolos likutis, bei PVM sąskaitą faktūrą su mokėtina suma. Ieškovas nepateikė teismui šių įrodymų, o taip pat nepateikė duomenų, kad būtų išstatęs atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą tai sumai, kurią prašo priteisti, t.y. ieškovas nepateikė tinkamų ir leistinų įrodymų (o jo pateiktieji neatitinka leistinumo kriterijaus), kad būtų galima jų pagrindu laikyti susidariusią skolą pagrįsta ir ją priteisti. Todėl ieškinys taip pat atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b.l.131-132) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo ieškinį. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodyta, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų taikymo. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nesprendė bylos iš esmės. Ieškovas įvardindamas atsakovą, vadovavosi jau suformuota teisine praktika iš anksčiau visiškai analogiškų civilinių bylų, išnagrinėtų Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme. Šiose civilinėse bylose teismai nepasisakė dėl netinkamo atsakovo, taip pat ir atsakovas neprieštaravo. Pateikta notarės patvirtinta 2007-05-29 sutartis, kurioje 1 p. nurodyta, kad Kauno apskrities VMI nuosavybės teise priklausančią ½ dalį pardavė pirkėjui, todėl ieškovui nekilo abejonių dėl atsakovo tinkamumo. CK 4.82 str. 3 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šiuo atveju ši prievolė atsakovui atsiranda iš juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, t.y. palikimo atsiradimas ir palikimo priėmimas. Atsakovas šios prievolės nevykdė. Nors ir buvo ieškovas prašęs raštu informuoti, jei atsakovas paveldės šį turtą, bei atvykti sudaryti sutarties dėl apmokėjimų už paslaugas, tačiau atsakovas šių prašymų nepaisė, taip pat nepateikė ieškovui turto apyrašo kopijos ir neįtraukė ieškovo kreditorinių reikalavimų į turto apyrašą. Todėl atsakovas atsakingas už palikėjo skolas ir turi jas sumokėti. CK 5.62 str. nurodo, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Atsakovas, atstovaudamas valstybę, realizavęs palikėjo turtą, privalo įvykdyti prievolę ir apmokėti įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.138) atsakovas Kauno apskrities VMI prašo skundą atmesti. Nurodo, kad valstybė, paveldėjusi D. I. ir A. R. I. turtą, įgijo įpėdinio teises ir pareigas, tarp jų ir CK 5.62 str. 3 d. numatytą atsakomybę – atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Dėl šios priežasties laikytina, kad tinkamas atsakovas šioje byloje turėtų būti Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VMI. Jeigu ieškinys būtų tenkinamas esant dabartinei šalių procesinei padėčiai, neigiamos teisinės pasekmės atsirastų Kauno apskrities VMI, kaip valstybės valdymo institucijai, ir ieškinys turėtų būti tenkinamas iš jos veiklai skirtų lėšų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis pareiškė kreditorines pretenzijas CK 5.63 str. nustatyta tvarka ir yra suėję senaties terminai kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, palikėja D. I. mirė 2005-10-04, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra praėję daugiau kaip trys metai. Kauno apskrities VMI 2007-03-05 ir 2007-12-29 raštais informavo ieškovą apie A. R. I. ir D. I. priklausiusio turto paveldėjimą valstybės vardu. Ieškovas neteikė kas mėnesį VMI sąskaitų apmokėjimui už paveldėtam butui teiktas komunalines paslaugas, kaip tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 3 d. ir 13 str. 4 d., kurioje nurodyti apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai. Ieškovas nepateikė nei teismui, nei Kauno apskrities VMI sąskaitų nuorašų, kurie galėtų patvirtinti įsiskolinimo dydį, atsiradusį iki palikėjų mirties. Po palikėjų mirties jų bute liko gyventi vaikai, kurie buvo faktiniai gyvenamosios patalpos naudotojai ir komunalinių paslaugų gavėjai iki 2008-02-01. Šiuo atveju laikytina, kad tarp palikėjų vaikų ir ieškovo susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos (panaudos) teisiniai santykiai, dėl šios priežasties R. I., V. I. ir A. I., vadovaujantis CK 6.589 str., 6.584 str., privalėjo mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl netinkamo atsakovo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnis reglamentuoja netinkamos šalies pakeitimą tinkama. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šios civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nesutiko atsakovą pakeisti kitu asmeniu. Pažymėtina, kad jau atsiliepime į ieškinį (b.l.33-34) atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad atsakovu šioje byloje turi būti įvardijama Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VMI. Pirmojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme 2009-02-27 (b.l.93-94) atsakovo Kauno apskrities VMI atstovė dar kartą nurodė, kad byloje atsakovu turi būti patraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VMI. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole (b.l.94 antroji pusė) užfiksuota, jog teisėjas posėdžio metu, vadovaujantis CPK 45 str., pasiūlė ieškovui pasirinkti tinkamą atsakovą byloje. Antro teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (b.l.111-117) vėl buvo aiškinamasi dėl atsakovo netinkamumo, tačiau ieškovo atstovas keisti atsakovą nesutiko. Taigi ieškovui nesutikus, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės. Netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi atitinkamai reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas). Šiuo atveju akivaizdu, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturi pareigos atsakyti, t.y. ji yra netinkamas atsakovas. Paveldėjimo teisės liudijimai (b.l.35,42-43) patvirtina, kad D. I. ir A. R. I. turtą paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys (b.l.54-57,58-60) taip pat patvirtina, kad M. K. pirko Lietuvos Respublikai priklausantį turtą (2008-07-17 sutarties 2.3 p. ir 2007-05-29 sutarties 4 p.). Taigi šiuo atveju iš tiesų ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui.
Dėl sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad kaip ir kitiems daugiabučio namo butų savininkams, atsakovui kiekvieną mėnesį buvo teikiamos sąskaitos už paslaugas pagal buto adresą į pašto dėžutę, laikytinos nepagrįstomis. Byloje pateiktos tik 2007 m. gegužės (b.l.102,103) ir 2008 m. gegužės (b.l.104,105) sąskaitos. Jokių kitų atsakovui išrašytų sąskaitų ieškovas teismui nepateikė. Pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovui siekiant prisiteisti skolą, jis visų pirma privalo pateikti jam skolos dydį pagrindžiančius tinkamus įrodymus: t.y. detalizuotus apskaitos dokumentus už kiekvieną mėnesį, kuriuose būtų nurodyta kiek ir kokių paslaugų buvo suteikta. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 str. 3 dalyje nurodyta, jog nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis arba paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas atsakovui būtų pateikęs apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą tai sumai, kurią prašo priteisti. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalis numato, jog PVM sąskaita – faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad civiliniame procese galiojant rungimosi principui kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimus, pagrįsdama juos leistinais ir tinkamais įrodymais (CPK 12, 178 str.). Įrodymai turi atitikti ir leistinumo, ir sąsajumo kriterijus. Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.). Ieškovas nepateikė teismui tinkamų ir leistinų įrodymų, o pateiktieji neatitinka leistinumo kriterijaus, kad būtų galima jų pagrindu laikyti susidariusią skolą pagrįsta.
Dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, nuo kada turi būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti palikimo iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga sumokėti mokesčius už buto komunalines paslaugas, nes ji yra turtinė prievolė. CK 5.63 straipsnio formuluotė patvirtina, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme (CK 5.63 straipsnio 1 dalyje). Be to, pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas Lietuvos Respublikos valstybei į D. I. turtą išduotas 2007-10-11 (b.l.35), turto apyrašas sudarytas 2007-07-05 (b.l.38-39). Paveldėjimo teisės liudijimas Lietuvos Respublikos valstybei į A. R. I. turtą išduotas 2007-02-14 (b.l.42-43), turto apyrašas sudarytas 2006-10-25 (b.l.44-46). Pažymėtina, kad prašymuose teismui dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (b.l.40,47) Kauno apskrities VMI neįvardijo žinomų skolinių palikėjų pareigų, nurodant palikėjų kreditorius. Ieškovas 2006-03-09 (b.l.101) ir 2008-08-14 pakartotinai (b.l.4) pranešė Kauno apskrities VMI apie skolą, tačiau sudarant apyrašą Kauno apskrities VMI ieškovo UAB „Jonavos paslaugos“ neįtraukė suinteresuotu asmeniu byloje ir nenurodė apie jos kaip kreditorės reikalavimus. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad CK 5.63 straipsnis dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos ir termino nebuvo pažeistas. Ieškovui, nurodžius tinkamą atsakovą, pateikus sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas, neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą dėl mokesčių išieškojimo už buto komunalines paslaugas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Įvertinus aptartų įrodymų visumą, išnagrinėjus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius pagrindus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.