Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo antstolio Kęstučio Košio įgaliotai atstovei, antstolio padėjėjai Anetai Gruodienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Kęstučio Košio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys (skolininkė) A. N., (išieškotoja) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Kęstutis Košys prašo teismo skirti skolininkei A. N. baudą iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai. Baudos dydį pasirinkti teismui savo nuožiūra, įvertinus bylos aplinkybes. Nurodo, kad antstolio Kęstučio Košio kontoroje vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų pervedimu, nustatyta, kad įpareigojimas įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. sausio 4 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus reikalavimus: 1) vadovaujantis LR AM ir LR ŽŪM 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 su pakeitimais patvirtinto „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 4 p., 5 p., ir 8 p. reikalavimais tirštąjį mėšlą laikyti taip, kad būtų išvengta paviršinės ir požeminės taršos, tirštojo mėšlo kaupimo vietoje įrengti nelaidų ir sandarų, hidroizoliacinį sluoksnį ir nežemesnį kaip 20 cm žemės pylimą, saugantį, kad srutos nenutekėtų į aplinką. Tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto laikyti uždengtą (lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesnių kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.); 2) vadovaujantis LR AM 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 (redakcija nuo 2018-02-08) „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 2 priedu, mėšlą į rietuvę krauti taip, kad nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamo vandens šulinio, nėra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, 2024-02-13, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 p., vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad antstolio Kęstučio Košio kontoroje skolininkės A. N. atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024-01-22 išduotą vykdomąjį dokumentą (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl įpareigojimo atlikti 2022-01-04 Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus reikalavimus, išieškotojas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Iš 2022-01-04 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos Privalomojo nurodymo (Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio matyti, kad 2021 m. gruodžio 17-28 d. atlikus apžiūrą A. N. priklausančioje ūkinio pastato dalyje su mėšlo rietuve, esančia adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. N. sandėliuoja susikaupusį tirštą mėšlą į rietuvę prie tvarto ant žemės paviršiaus be hidroizoliacinio sluoksnio. Aplink mėšlidę nėra pylimo, užtikrinančio srutų nenutekėjimo už mėšlidės ribų, dėl šios priežasties dalis srutų susigeria į žemę. Taip pat lietaus vanduo, susikaupęs nuo stogo, laša ant mėšlidės, didesnio lietaus metu, lietaus vanduo, susimaišęs su srutomis, nuteka į sodą ir kiemą. Taip vykdydama ūkinę veiklą A. N. pažeidžia Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 su pakeitimais patvirtinto „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 4 p., 5 p., ir 8 p. nustatytus reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad mėšlidę ir geriamo vandens šulinį skiria 20 metrų atstumas.

2022-01-04 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcija surašė A. N. Privalomąjį nurodymą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 su pakeitimais patvirtinto „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 4 p., 5 p., ir 8 p. reikalavimais tirštąjį mėšlą laikyti taip, kad būtų išvengta paviršinės ir požeminės taršos, tirštojo mėšlo kaupimo vietoje įrengti nelaidų ir sandarų, hidroizoliacinį sluoksnį ir nežemesnį kaip 20 cm žemės pylimą, saugantį, kad srutos nenutekėtų į aplinką. Tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto laikyti uždengtą (lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesnių kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.). Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 (redakcija nuo 2018-02-08) „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 2 priedu, mėšlą į rietuvę krauti taip, kad nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamo vandens šulinio. Nurodymus įvykdyti iki 2022-01-31.

Iš byloje pateikto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos skyriaus 2024-01-19 apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad vadovaujantis vyriausiojo administracinio teismo 2023-12-14 (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023-12-27 (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nutartimis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) pareigūnai 2024-01-18 atliko apžiūrą, adresu (duomenys neskelbtini), kaip A. N. vykdo teismų nutartis dėl 2022-01-04 Skyriaus surašyto Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų vykdymo. Apžiūros metu nustatyta, kad tiršto mėšlo rietuvė aukščiau nurodytu adresu tvarkoma pažeidžiant Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 4, 5, 8 punktus ir Privalomojo nurodymo Nr. (13.3)-PN-6 reikalavimai neįvykdyti. Nustatyta, kad A. N. ūkiniame pastate laikydama dvi karves susidariusį tirštą mėšlą sandėliuoja rietuvėje šalia tvarto. Aplink mėšlidę nėra įrengto 20 cm aukščio žemės pylimo, užtikrinančio srutų nenutekėjimo už mėšlidės ribų, dėl šios priežasties dalis srutų susigeria į žemę. Lietaus vanduo ar sniegas susikaupęs nuo stogo laša ant mėšlidės, didesnio lietaus metu vanduo susimaišęs su srutomis nuteka į sodą ir kiemą. Mėšlo rietuvė neuždengta lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis ar ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu.

2024-01-29 antstolis Kęstutis Košys patvarkymu (Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė vykdyti išieškotojo (išieškotojo atstovo) pateiktą vykdyti dokumentą (teismo vykdomąjį raštą) Nr. (duomenys neskelbtini).

2024-01-29 antstolis parengė ir A. N. išsiuntė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įpareigojo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti 2022-01-04 Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

A. N. 2024-02-05 pranešimu antstoliui Kęstučiui Košiui pranešė, kad Privalomąjį nurodymą buvo įvykdžiusi, bet žvyro pylimas per laiką susileido ir jį reikia atnaujinti, ką pasižada atlikti per vasarį, kai leis gamtos sąlygos.

2024-02-05 antstolis Kęstutis Košys suinteresuoto asmens (skolininkės) A. N. 2024-02-05 pranešimą persiuntė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijai, prašydamas informuoti, ar išieškotojas sutinka tenkinti skolininkės prašymą – leisti įvykdyti įpareigojimą per vasario mėnesį.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba 2024-02-07 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo atidėjimo“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) antstolį Kęstutį Košį informavo, kad nesutinka, jog šiuo atveju skolininkės prašymas – leisti įvykdyti įpareigojimą per vasario mėnesį, būtų tenkinamas.

Iš 2024-02-13 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad antstolis Kęstutis Košys, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad skolininkė A. N. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos 2022-01-04 Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų reikalavimų neįvykdė.

Suinteresuotas asmuo (skolininkė) A. N. kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikė tris fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad prie tvarto yra mėšlo krūva.

Iš suinteresuoto asmens (skolininkės) A. N. pateikto neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jai neterminuotai yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Iš byloje pateiktos 2024-04-03 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad A. N. mėnesines gaunamas pajamas sudaro: 34,89 Eur vienišo asmens išmoka bei 324,23 Eur netekto nedarbingumo/negalios pensija.

Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis). Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Taigi, atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta CPK 771 straipsnyje.

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).

Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl nurodytų reikalavimų neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina nurodytų reikalavimų privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) A. N. 2022-01-04 Privalomuoju nurodymu pašalinti nurodytus reikalavimus, buvo įpareigota iki 2022-01-31.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) A. N. 2022-01-04 Privalomuoju nurodymu buvo įpareigota iki 2022-01-31 tirštąjį mėšlą laikyti taip, kad būtų išvengta paviršinės ir požeminės taršos, tirštojo mėšlo kaupimo vietoje įrengti nelaidų ir sandarų, hidroizoliacinį sluoksnį ir nežemesnį kaip 20 cm žemės pylimą, saugantį, kad srutos nenutekėtų į aplinką; tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto laikyti uždengtą (lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesnių kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.); mėšlą į rietuvę krauti taip, kad nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamo vandens šulinio, nėra įvykdytas. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu nurodė, kad iš Privalomojo nurodymo reikalavimų dėl objektyvių priežasčių iš dalies neįvykdė tik vieno reikalavimo, t. y. mėšlo rietuvės neuždengė lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt. Uždangalo ant mėšlo krūvos neturi, nes tokio įpareigojimo nėra galimybės įvykdyti, kadangi mėšlas yra metamas 3 kartus dienoje. Po nurodymo surašymo, 2022 m. žiemą supylė pylimą, o po mėšlais dėti plėvelę galimybės nebebuvo, nes mėšlo krūva jau buvo didelė. Taip pat pateikė fotonuotraukas. Kaip matyti tiek iš suinteresuoto asmens A. N. pateiktų fotonuotraukų, tiek iš kartu su apžiūros aktu pateiktų fotonuotraukų, adresu (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matyti, kad mėšlo rietuvė nėra uždengta jokia Privalomajame nurodyme nurodyta danga. Tai patvirtina, kad mėšlo rietuvė, dėl kurios buvo surašytas Privalomasis nurodymas, nėra įvykdytas. Duomenų, kad įpareigojimo suinteresuotas asmuo A. N. negali įvykdyti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nepateikta. Minėto suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės bei paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad Privalomojo nurodymo negali įvykdyti, nes mėšlas yra metamas tris kartus dienoje, nelaikytini svarbiais ir trukdančiais įvykdyti privalomąjį nurodymą. Byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių Privalomojo nurodymo nevykdymą per nustatytą jo įvykdymo terminą (CPK 178 straipsnis).

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) A. N. nevykdo teisėtų antstolio ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos reikalavimų, t. y. nevykdo 2022-01-04 Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų įpareigojimų. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas antstolis K. Košys pagrįstai prašo skirti minėtam asmeniui teismo nustatyto dydžio baudą.

Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, teismas pažymi, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų, privalomųjų nurodymų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo, privalomojo nurodymo neįvykdė, gali taikyti teismas jam skirdamas iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną išieškotojo naudai.

Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Taigi, nustatydamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą – paskatinti skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti.

Parenkant baudos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad Privalomasis nurodymas įvykdyti reikalavimus, t. y. tirštąjį mėšlą laikyti taip, kad būtų išvengta paviršinės ir požeminės taršos, tirštojo mėšlo kaupimo vietoje įrengti nelaidų ir sandarų, hidroizoliacinį sluoksnį ir nežemesnį kaip 20 cm žemės pylimą, saugantį, kad srutos nenutekėtų į aplinką; tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto laikyti uždengtą (lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesnių kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.); mėšlą į rietuvę krauti taip, kad nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamo vandens šulinio, priimtas dar 2022-01-04, nustatant skolininkei terminą iki 2022-01-31. Tai reiškia, jog skolininkė A. N. ilgą laiką nevykdo Privalomojo nurodymo.

Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Pažymėtina, kad nustatydamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už reikalavimų nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku vykdyti privalomus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo tęstinumą, baudos tikslus, siekiant, jog bauda skatintų skolininkę įvykdyti prievolę, į tai, kad nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (nuo 2022 m. sausio 31 d.) yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti antstolio Kęstučio Košio pareiškimą ir atsižvelgiant į skolininkės turtinę padėtį, t. y., kad yra skolininkė pensinio amžiaus, gaunamas mėnesines pajamas, kurios per mėnesį sudaro 359,12 Eur, jai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skirti 2 Eur dydžio baudą, pradedant skaičiuoti nuo šioje byloje priimtos 2024 m. balandžio 15 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis) ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, nustatytina maksimali išieškotina 200 Eur baudos suma. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra pakankama sudrausminti skolininkę ir paskatinti imtis ją realių veiksmų Privalomajam nurodymui kuo greičiau įvykdyti, yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes (CK 1.5 straipsnis) bei neprieštarauja CPK 771 straipsnio nuostatoms.

Suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. N. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia jos nuo pareigos atlikti Privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. N., gim. (duomenys neskelbtini), 2 Eur (dviejų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2022-01-04 Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo šioje byloje priimtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško minėto Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos valstybės naudai.

Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš suinteresuoto asmens (skolininkės) A. N. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 200,00 Eur ( dviejų šimtų eurų).

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. N., kad baudos sumokėjimas neatleidžia jos nuo pareigos atlikti Privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.