- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-499-372/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, akcinė bendrovė „Šiaulių energija“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje iškeltoje pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ ir akcinė bendrovė „Šiaulių energija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) R. K. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510, 512 straipsnių, numatančių antstolio veiksmų apskundimo tvarką, pagrindu pateikė skundą antstolei (suinteresuotam asmeniui) V. Š. dėl antstolės veiksmų ir prašė: 1) įpareigoti antstolę pateikti atsakymą į jo prašymą motyvuotu patvarkymu; 2) atnaujinti skundo padavimo terminą; 3) panaikinti pritaikytą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą bei 4) grąžinti nuo minėtos sąskaitos nurašytas 190,17 Eur lėšas, nes jos yra gautos kaip nedarbo draudimo išmoka. Pareiškėjo nuomone, antstolė pateikdama atsakymą į jo prašymą panaikinti sąskaitos areštą paprastu raštu nesilaikė CPK 613 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nesurašė motyvuoto patvarkymo, o tai pažeidžia jo teisę gintis nuo neteisėtų antstolės veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad praleido skundo padavimo terminą dėl arešto panaikinimo, nes iš antstolės nėra gavęs nei patvarkymo areštuoti lėšas, nei patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, o apie nurašytas lėšas sužinojo tik 2018 m. kovo 5 d., kai darbo biržoje paklausė, kodėl negauna nedarbo draudimo išmokos.
Antstolė V. Š. 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė teismui. Antstolė nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra ir nebuvo būtinybės atsakyti į pareiškėjo prašymą motyvuotu patvarkymu, nes bet kokia forma pateiktas atsakymas suteikia teisę skųsti antstolio veiksmus. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjui patvarkymas areštuoti pinigines lėšas ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo išsiųsti pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pareiškėjas siunčiamų laiškų neatsiėmė taip apsunkindamas vykdomųjų bylų vykdymą ir savo padėtį. Antstolė nurodė, kad teisės aktų nustatytais terminais pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. gruodžio 21 d. nuskaityta ir į antstolės depozitinę sąskaita pervesta 59,27 Eur suma ir 2018 m. sausio 22 d. nuskaityta ir į antstolės depozitinę sąskaita pervesta 64,86 Eur suma buvo išmokėtos kaip nedarbo draudimo išmokos, todėl šios lėšos buvo paskirstytos išieškotojams. Antstolė nurodė, kad skolininkui 2018 m. kovo 12 d. grąžino 2018 m. vasario 21 d. nuskaitytą 64,04 Eur sumą bei tai, kad skolininkui neuždrausta laisvai disponuoti 293,48 Eur suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui neuždrausta naudotis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) gaunama nedarbo draudimo išmoka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi atnaujino skundo padavimo terminą ir skundą tenkino iš dalies – įpareigojo antstolę V. Š. grąžinti pareiškėjui R. K. 190,17 Eur lėšas bei įpareigojo antstolę vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) spręsti klausimą dėl nurodymų priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pataisymo, leidžiant pareiškėjui laisvai disponuoti gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Teismas nurodė, kad pareiškėjui (skolininkui) skundu prašant panaikinti pritaikytą sąskaitos areštą bei grąžinti nuo šios sąskaitos nurašytas lėšas, jo reikalavimo įpareigoti antstolę į jo prašymą atsakyti motyvuotu patvarkymu patenkinimas teisiniu pasekmių nesukels. Vertino, kad pareiškėjo antstolei pateikto prašymo ir skundo dalykas visiškai sutampa. Sprendė, kad pareiškėjui, pasinaudojus galimybe skųsti antstolės veiksmus, reikalavimas įpareigoti antstolę į jo prašymą atsakyti motyvuotu patvarkymu atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui (skolininkui) atnaujino praleistą skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą, spręsdamas, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo (skolininko) nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas nustatytu terminu nesikreipė į antstolę dėl išieškojimo iš nedarbo socialinio draudimo išmokos negalimumo, dėl to, jog jis nėra gavęs nei patvarkymo areštuoti lėšas, nei patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, nustatė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 89 punkte nustatytu terminu pareiškėjas antstolės neinformavo, jog 2017 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. sausio 22 d. 59,27 Eur ir 64,86 Eur nurašytų lėšų negalima išieškoti. Tačiau, teismas vertino aplinkybes, kad vykdomosiose bylose yra tik duomenys apie patvarkymų priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti ir raginimų įvykdyti sprendimą neįteikimą skolininkui, kadangi skolininkas siųstų dokumentų neatsiėmė. Teigė, kad duomenų, jog pareiškėjas (skolininkas) registruotąja pašto siunta buvo informuotas apie minėtus antstolės priimtus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, vykdomosiose bylose nėra. Sutiko su antstolės teiginiu, kad pareiškėjas yra saistomas pareigos aktyviai domėtis vykdymo procesu, bendradarbiauti su antstole ir padėti jai greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau, teismas darė išvadą, kad negalima laikyti, kad pareiškėjui (skolininkui) nerūpėjo jo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo procesus, tačiau, nežinodamas apie priimtus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jis neturėjo objektyvios galimybės per Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą terminą pateikti antstolei dokumentus, įrodančius, kad išieškojimas nukreiptas į lėšas, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas. Taip pat, pažymėjo, kad vykdomosiose bylose jokie procesiniai veiksmai laikotarpiu nuo nurodymo priėmimo iki nedarbo draudimo išmokos paskyrimo nebuvo atliekami, todėl, vertino, kad tai tik patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių nepranešė antstolei apie gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką;
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų, bei, kad pagal CPK 89 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo, ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą minėto kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, sprendė, jog antstolės veiksmai išieškant iš pareiškėjo (skolininko) piniginių lėšų laikytini teisėtais, o pareiškėjo reikalavimas panaikinti sąskaitos areštą atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, įpareigojo antstolę vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) spręsti klausimą dėl nurodymų priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pataisymo, leidžiant pareiškėjui laisvai disponuoti gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Teismas, tokias išvadas darė nustatęs, kad antstolė 2018 m. kovo 6 d. nurodymu vykdomojoje byloje Nr. (duomeny neskelbtini) pareiškėjui (skolininkui) leido laisvai disponuoti 293,48 Eur suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui neuždrausta naudotis iš VSDFV Utenos skyriaus gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoka, o duomenų, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas taip pat buvo pataisyti, pareiškėjui leidžiant laisvai disponuoti gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoka, nėra. Teismas, taip pat vertino, kad antstolė nurodė, jog 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjui (skolininkui) grąžino 2018 m. vasario 21 d. nuskaitytą 64,04 Eur sumą, tačiau vykdomosiose bylose šia aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį apeliantė (suinteresuotas asmuo) antstolė V. Š. prašo: 1) panaikinti skundžiamosios nutarties dalį, kuria antstolė įpareigota grąžinti 190,17 Eur lėšas bei vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) spręsti klausimą dėl nurodymų priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pataisymo, leidžiant pareiškėjui laisvai disponuoti gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoka; 2) likusioje dalyje skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Pareiškėjas (skolininkas) R. K. buvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmus ir priimtus procesinius dokumentus.
Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą ypatingojoje teisenoje būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, galėjo įpareigoti antstolį pateikti informaciją apie procesinių dokumentų siuntimą pareiškėjui (skolininkui).
Pareiškėjas (skolininkas) R. K. turėjo žinoti, kad nedarbo draudimo išmokas jis gavo ir 2017 m. gruodžio mėnesį, ir 2018 m. sausio ir 2018 m. vasario mėnesiais, todėl sutikti su teiginiu, kad apie nurašytas pinigines lėšas pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. kovo 5 d. negalima.
Antstoliui nekeliama pareiga kiekvienoje vykdomojoje byloje nustatyti laisvai disponuojamos sumos. Tą galima padaryti vienoje byloje ir šis nurodymas su laisvai disponuojama suma taikomas visoms vykdomosioms byloms. Laisvai disponuojamos sumos nustatymas atskirai dar ir vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų tik formalumas ir perteklinis.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
Kartu su atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) pateikė naujus įrodymus – siunčiamų dokumentų registro išrašus; pareiškėjo (skolininko) R. K. piniginių lėšų kortelės išrašus; Antstolių informacinės sistemos išrašus; Įsakymo dėl antstolių atstovų skyrimo kopiją. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą bei į tai, jog naujus įrodymus apeliantė pateikė kartu su atskiruoju skundu, kad šie naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, šiuos įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. ŽŪB ,,Minaičiai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2015).
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti nurodytą galimai padarytų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Vykdymo proceso dalyvio reikalaujamas jo teisių gynimas, kurio poreikį iš esmės lemia ne nurodomas įstatymo pažeidimas, bet konkrečiu atveju nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir neišsipildę lūkesčiai, gali sukelti tiek viešojo, tiek privačių interesų pažeidimus. Toks vieno asmens teisių ir interesų gynybos būdas, darant žalą kitiems teisėtiems interesams, pažeidžiant jų pusiausvyrą, negali būti pripažintas proporcingu ir tinkamu. Šios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi ir nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į joje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).
Byloje keliamas klausimas, ar yra teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo (skolininko) R. K. skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų įpareigojant antstolę V. Š. grąžinti 190,17 Eur lėšas bei vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) spręsti klausimą dėl nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas pataisymo, leidžiant pareiškėjui laisvai disponuoti gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojai UAB „LATEKO LIZINGAS“ pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9747-1003/2016, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojai UAB „Legal Balance“ pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-8942-641/2016 ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojai AB „Šiaulių energija“ pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-9695-1004/2016.
Atskirąjį skundą apeliantė (suinteresuotas asmuo) antstolė V. Š. iš esmės motyvuoja tuo, kad pareiškėjas (skolininkas) tinkamai buvo informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus ir priimtus procesinius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą ypatingojoje teisenoje būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, galėjo įpareigoti antstolį pateikti informaciją apie procesinių dokumentų siuntimą pareiškėjui. Toks apeliantės argumentas yra nesuprantamas, kadangi vykdyti išieškojimą yra antstolės tiesioginė pareiga.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 604 straipsnis nustato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Duomenų apie tokį dokumentų įteikimą teismui nepateikta.
Iš vykdomųjų bylų matyti, kad pareiškėjui (skolininkui) jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti patvarkymai priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimai ir raginimai dėl sprendimo įvykdymo. Minėtų dokumentų, pareiškėjas (skolininkas) neatsiėmė, korespondencijos grįžo su žymomis „Grąžinamos siuntėjui“ ir „Neatsiėmė pašte“. Pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės (suinteresuoto asmens) antstolės V. Š. siųsti dokumentai buvo siunčiami paštu, tačiau jie nebuvo įteikti, o raginimo įvykdyti sprendimą nebuvo paskelbti CPK 660 straipsnio tvarka.
Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjas (skolininkas) R. K. nebuvo tinkamai informuotas apie galimą išieškojimą. Lietuvos Teismų informacinėje LITEKO sistemoje nustatyti įvairių skolų priteisimai iš jo, nuo 2016 metų jam pačiam niekada nedalyvavus nė viename teismo posėdyje, jam iš esmės apie sprendimus dėl už akių buvo pranešama viešai, o tai reiškia, kad bet kokie vykdymo veiksmai iš esmės buvo siunčiami formaliai. Antstolei turėjo kilti abejonių, kad jo siunčiami reikalavimai galimai nepasiekia skolininko. Duomenų apie tai, kad jis pats nurodė antstolei savo banko sąskaitą, nepateikta. Kaip matyti iš prašymo antstolei, skolininkas nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje šis skolininko adresas yra minimas, atliekant užklausas. Tokiu atveju laikytina, kad antstolė turėjo galimybę bent kartą išsiųsti dokumentus skolininkui nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).
Vertinant, jog pareiškėjui (skolininkui) nedarbo socialinio draudimo išmoka paskirta nuo 2017 m. lapkričio 2 d., nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas priimti 2016 m. gruodžio 1 d., 2017 m. sausio 3 d. ir 2017 m. kovo 16 d., o vykdomosiose bylose laikotarpiu nuo nurodymų priėmimo iki nedarbo draudimo išmokos paskyrimo jokie procesiniai nebuvo atliekami, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas (skolininkas) R. K. neturėjo objektyvios galimybės per Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą terminą pateikti antstolei dokumentų, įrodančių, jog išieškojimas nukreiptas į lėšas, į kurias toks išieškojimas negali būti nukreiptas. Pažymėtina, kad antstolės pateikti kartu su atskiruoju skundu nauji įrodymai, t. y. siunčiamų dokumentų registro išrašas, nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pateikti dokumentai iš esmės yra neinformatyvūs.
Teismas neginčija apeliantės argumentų, kad skolininkas privalo domėtis atliekamais su juo vykdomaisiais veiksmais. Nežiūrint to, jis pirmiausia turi būti tinkamai informuotas apie šiuos veiksmais.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principais, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.