Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-5234-429/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-27
Bylos Nr.: e2-5234-429/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01050-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Jegorovienė
Atsakovas: V. P.
Ieškovas: akcinės bendrovės „BnP Finance“
Advokatai: Karina Pribylova, Kristina Belickienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-5234-429/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01050-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.8.2.1; 2.8.2.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bakutienei,

dalyvaujant ieškovės akinės bendrovės „BnP finance“ atstovei advokato padėjėjai Karinai Pribylovai,

atsakovei V. P., jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Belickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 336,56 Eur negrąžintos kredito dalies, 201,90 Eur kredito mokesčio, 3,06 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovė ieškinyje, atsiliepime į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad atsakovė laiku neatsiskaitė ir negrąžino kredito, todėl jai kilo pareiga mokėti Sutartimi nustatytas palūkanas, t. y. 86,39 porc. Mokėjimo palūkanų.ieškovė pažymėjo, kad atsakovė turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sąlygomis gauti vartojimo kreditą, kitą kredito davėją. Pasirinkdama sudaryti sutartį su ieškove sutiko su sutarties sąlygomis, taip pat ir s palūkanomis. (e. b. l. 56-60).

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu nurodė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuatrtyje Nr. 3K-3-509/2010 išaiškino, kad mokėjimo palūkanų mokėjimas tęsiasi iki visiško kredito grąžinimo, paskolos gavėjęs negali būti atleistas,tuo atveju, jei nutraukta paskolos sutartis. Šiuo atveju kredito palūkanų norma ženkliai mažesnė negu maksimali galima (200 proc.), todėl laikytina pagrįsta ir sąžininga, atsakovė su tokia palūkanų norma sutiko. Atstovė pažymėjo,kad vien tai, jog atsakovė yra vartotoja, tai nėra pagrindas mažinti šalių susitarimu nustatytų palūkanų normą. Akcentavo, kad šalys yra laisvos sudaryti sutartį, jos turi būti sąžiningos ir laikytis savo sudarytos sutarties. Pažymėjo kad atsakovės mokumas buvo įvertintas tinkamai, pagal jos pajamas maksimali paskolos suma tuo metu atsakovei galėjo būti suteikta 261,103 Eur. Advokato padėjėja atrkeipė teismo dėmesį į tai, kad atsakovė specialiai pablogino savo savo finansinę padėtį, kadangi santuokos nutraukimo byloje neprašė kompensacijos už sanktuokoje įgytą turtą, taip pat nesiimdama jokių veiksmų dėl priteistos vaiku išlaikymo išieškojimo.

Advokato padėjėja pažymėjo, kad pagal CK 6.54 straipsnį ir Sutarties 5.5 punktą, įmokų paskirtymo tvarka negali būti vienašališkai pakeista, todėl ir po sutarties nutraukimo, turi galioti sutarties bei CK nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovė V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka dėl ieškovės reikalavimo dėl negrąžintos kredito dalies, tačiau nesutinka su reikalavimais dėl kredito mokesčio ir vėlavimo palūkanų. Atsakovė prašo sumažinti 201,90 Eur kredito mokestį ir laikyti, kad jį atsakovė yra sumokėjusi. Be to, atsakovė nesutinka su 3,06 Eur vėlavimo palūkanomis ir prašo jas sumažinti, kadangi jos buvo apskaičiuotos ir nuo mokėjimo palūkanų. Atsakovė nurodo, kad nesutinka mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei prašo ją atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jas sumažinti.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos finansinė padėtis pablogėjo rudenį, kadangi išsiskyrė su vyru. Ji turinti viena išlaikyti nepilnametį sūnų, nuomojasi vieno kambario butą, mėnesinė įmoka be mokesčių yra 150 Eur, komunaliniai mokesčiai apie 50 Eur. Dirba tikybos mokytoja, gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 600 Eur.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. atsakovė sutinka su 336,56 Eur negrąžinto kredito dalimi ir ją sumokėjo. Taip pat su 3,56 Eur ir su 5 procentųd ydžio metinių palūkanų procesinių palūkanų, tačiau atsakovė nesutinka su 201,90 Eur kredito mokesčiu, taip pat su bylinėjimosi išlaidomis. Prašymą dėl kredito mokesčio atsakovė grindžia savo sunkia finansine padėtimi. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovė prieš suteikdama kreditą turėjo įvertinti ieškovės kreditingumą ir šią pareigą ieškovė įvykdė netinkamai.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja atkreipė dėmesį į tai, kad kredito sutartis sudaryta nuotoliniu būdu, ieškovės argumentai, kad palūkanos yra tik 86,39 proc., kas sudaro mažiau nei pusę tuo metu leidžaimų 200 proc., yra nepgagrįsti, kadangi pagal Vartojimo kredito įstatymą, į kredito kainą yra įskaitomos visos įmokos, todėl bendra kaina pagal vartojimo kredito sutartį gaunasi 132,44 proc.. atkreipė dėmesį į tai, kad kredito kainos dydis procentine išraiška nebuvo nurodytas pačioje sutartyje, o atsakovės finansinis suvokimas nėra aukštas, todėl atsakovė galėjo tinkamai nesuprasti sutarties sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2015 m. lapkričio 6 d. ieškovė ir atsakovė nuotoliniu būdu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 400,00 Eur paskolą, kredito mokestis (palūkanos) 345,56 Eur, kreditas turėjo būti grąžintas iki 2018 m. lapkričio 16 d. (e. b. l. 4-5, 16-24).

2015 m. lapkričio 6 d. ieškovė pervedė atsakovei 400,00 Eur (e. b. l. 12).

Ieškovė 2016 m. gruodžio 7 d. išsiuntė atsakovei raginimą susimokėti 63,07 Eur įsiskolinimą bei įspėjimą dėl sutarties nutraukimo (e. b. l. 27).

2016 m. gruodžio 23 d. ieškovė pranešimu įspėjo atsakovę, kad nesumokėjus susidarusio 64,03 Eur įsiskolinimo sutartis bus vienašališkai nutraukta (e. b. l. 13).

Atsakovei netinkamai vykdant Sutarties įsipareigojimus, ieškovė 2017 m. sausio 8 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.

Atsakovė nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), pareigos – tikybos mokytoja (e. b. l. 33), gaunamos mėnesinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius (b. l. 82-83).

Atsakovė ieškovei pagal Sutartį yra sumokėjusi: 2015 m. lapkričio 21 d. – 20,71 Eur, 2016 m. sausio 5 d. – 20,71 Eur, 2016 m. vasario 4 d. – 20,71 Eur, 2016 m. kovo 4 d. – 20,71 Eur, 2016 m. balandžio 7 d. – 20,71 Eur, 2016 m. balandžio 23 d. – 20,71 Eur, 2016 m. birželio 4 d. – 20,71 Eur, 2016 m. liepos 5 d. – 20,71 Eur, 2016 m. lapkričio 16 dd. – 20,71 Eur ir 22,30 Eur, 2017 m. kovo 8 d. – 21,71 Eur, 2017 m. kovo 29 d. – 336,56 Eur (e. b. l. 84). Iš viso atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 566,96 Eur.

Likusi negrąžinta suma pagal ieškovės reikalavimus – 183,25 Eur.

Atsakovė su ieškove be Sutarties taip pat yra sudariusi dar dvi vartojimo kredito sutartis: 2015 m. rugpjūčio 5 d. 600,00 Eur kredito sumai ir 2015 m. spalio 27 d. 800,00 Eur kredito sumai.

Atsakovė turi kitų kreditorių: 2015 m. liepos 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį su UAB „IPF Lietuva“ dėl 820,79 Eur paskolos ir 2015 m. gruodžio 15 d.sudarė Vartojimo kredito sutartį su UAB „Credit service“ dėl 930,00 Eur paskolos.

Atsakovė nuomojasi vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos mokestis mėnesiui – 150,00 Eur be komunalinių mokesčių (e. b. l. 48-50).

Atsakovė yra išsiskyrusi, augina nepilnametį sūnų, J. P., gim. (duomenys neskelbtini), (e. b. l. 51-53).

Atsakovė savo vardu nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (e. b. l. 54-55).

Dėl ieškinio dalies atsisakymo ir atsakovės sumokėtos 336,56 Eur sumos.

2017 m. balandžio 20 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl reikalavimų sumažinimo, kadangi atsakovė dalį skolos sumokėjo, t. y. 3,06 Eur vėlavimo palūkanų, 201,90 Eur kredito mokestį ir 153,31 Eur negrąžintos kredito dalies (e. b. l. 85-86). Atsakovė su tokiu ieškovės nurodytu atsakovės sumokėtos 336,56 Eur paskirstymu nesutinka ir nurodo, kad jos valia buvo sumokėti 336,56 Eur negrąžintos kredito dalies, o ne sumokėti kredito mokestį ir vėlavimo palūkanas (e. b. l. 106-111).

Lietuvos Rspublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnis reglamentuoja, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą,tračiają – įmokos skiriamos netesyboms, ketvirtąja – pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 2-4 dalys)).

Ieškovė ir atsakovė Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.5 punktu susitarė dėl tokios pačios įmokų paskirstymo tvarkos kaip ir numatyta CK (e. b. l. 20). Atsakovė sumokėdama 336,56 Eur sumą mokėjimo paskirtyje nenurodė mokėtinos sumos paskirties, t. y. kad atsakovė sumoka už patį negrąžintą kreditą, bet ne už kredito mokestį ir palūkanas. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių yra būtent dėl kredito mokesčio ir palūkanų, o ne dėl pačios negrąžintos kredito dalies, į tai, kad atsakovė nuo pat civilinės bylos iškėlimo teisme dienos neneigė ir neprieštaravo dėl pačios negrąžintos kredito dalies ir šioje reikalavimų dalyje sutiko su ieškiniu, sprendžia, kad vien tik atsakovės klaida nenurodant mokėjimo paskirtyje mokėtinos sumos paskirties, negali būti pagrindas sumokėtą sumą įskaityti kaip 3,06 Eur vėlavimo palūkanų, 201,90 Eur kredito mokestį ir 153,31 Eur negrąžintos kredito dalies. Priešingas aiškinimas prieštarautų atsakovės valiai bei tesingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalys). Tokiu atveju, ieškovės reikalavimai būti patenkinti ir be galutinio teismo sprendimo, o tai akivaiždžiai prieštarauja atsakovės valiai. Pažymėtina, kad šalys, įgyvendindami savo teises bei atlikdamos pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis 1 dalis). Ieškovė, žinodama atsakovės poziciją dėl kredito mokesčio ir palūkanų, pasielgė nesąžiningai atsakovės sumokėtą 336,56 Eur sumą įskaitydama kaip 3,06 Eur vėlavimo palūkanų, 201,90 Eur kredito mokestį ir 153,31 Eur negrąžintos kredito dalies.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės atsisakymas dėl dalies ieškinio reikalavimo nepriimtinas ir byla spręstina nagrinėjant bylą iš esmės dėl visų reikalavimų, priimant teismo sprendimą.

Minėta, kad atsakovė nuo pat civilinės bylos iškėlimo sutiko su ieškovės ieškinio pirmuoju reikalavimu, t. y. dėl 336,56 Eur negrąžintos kredito dalies ir ją sumokėjo.

Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.6. punktu, atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei visą suteiktą kreditą, sutartines palūkanas bei vėlavimo palūkanas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė sutiko ir įvykdė savo sutartinį įsipareigojimą dėl negrąžintos kredito dalies, t. y. ieškinio pirmąjį reikalavimą – sumokėjo 336,56 Eur negrąžintą kredito dalį, todėl teismas plačiau dėl šio ieškinio reikalavimo nepasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl Sutarties sąlygų sąžiningumo.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 pažymėjo, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (ex officio).

Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsakovei sudarius Sutartį atsirado pareiga mokėti ieškovei sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga ieškovei mokėti Sutartimi nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 p.).

Sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, kad vien tik tai, jog sutartį sudaro vartotojas nėra pagrindas mažinti sutartinių palūkanų. Tačiau teismas, šioje nagrinėjamojojebyloje atsižvelgia į tai, kad atsakovės sutartį sudarė prisijungimo būdu, t. y. neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, be to, atsakovei buvo suteiktas 400 Eur kreditas, kai tuo tarpu mokėjimo palūkanos (kredito mokestis) – 345,56 Eur kas sudaro net 86,39 procentus suteikto kredito, tokios palūkanos negali būti laikomos atitinkančios sąžiningumo kriterijų. Todėl teismas sprendžia, kad Sutarties Specialialiose sąlygose numatytas kredito mokestis 345,56 Eur, prieštarauja sąžiningumo kriterijui, todėl kredito mokestis mažintas per pusę, t. y. iki 172,78 Eur.

Kadangi atsakovė ieškovei pagal Sutartį iš viso yra sumokėjusi 566,96 Eur, todėl pripažinus nesąžininga Sutarties Specialialiose sąlygose numatytą kredito mokesčio sąlygą ir jį sumąžinus per pusę, atsakovė pagal ieškovės antrąjį reikalavimą turi sumokėti ieškovei 5,82 Eur kredito mokestį (566,96-400=166,96 Eur; 172,78-166,96=5.82 Eur).

Dėl 3,06 Eur palūkanų

Ieškovė paskaičiavo atsakovei 3,06 Eur vėlavimo palūkanų, taikant 46,15 procentinę palūkanų normą (e. b. l. 2). Palūkanos paskaičiuotos nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. sausio 10 d.

Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu susitarė dėl mokėjimo palūkanų, kurios mokamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 6.2 punktu – dėl ieškovės teisės kreiptis į skolos išieškojimo įmones, atsakovei pažeidus Sutartį ir vėluojant mokėti įmokas, 6.3 p. – dėl ieškovės mokėtinų netesybų, jei vėluoja išmokėti kreditą atsakovei. Sutarties Benrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad nutraukus vartojimo kreito sutartį, kredio gavėjas turės sumokėti palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jei tokios yra. Todėl laikytina, kad Sutarties Bendrosiose sąlygose šalys nesusitarė dėl vėlavimo palūkanų, t. y. iš Sutarties sąlygų, nėra aišku, kokio dydžio vėlavimo palūkanas (ne pelno palūkanas) atsakovė turi mokėti jai vėluojant mokėti kasmėnesines įmokas. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 3,06 Eur vėlavimo palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 5 procentų procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.

Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos, jei ieškinys tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į šalių elgesį procese ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

Šioje byloje laikytina, kad ieškovės reikalavimas yra patenkinti 94,06 proc. (509,34 Eur x 100proc./541,52 Eur).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 14,11 Eur (15 Eur x 94,06 proc./100 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė prašo priteisti iš viso 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, kurias sudaro 121,00 Eur už ieškinio parengimą, 96,80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (e. b. l. 6, 28, 133, 136, 139).

Šioje byloje ieškovė pateikė per EPP ieškinį, kurio parengimas neturėjo pareikalauti didelių ieškovės atstovo darbo ir laiko sąnaudų, nes Lietuvos teismuose yra nagrinėjama daug analogiškų bylų dėl įsiskolinimų ieškovei priteisimo, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, bylose ieškovę atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, todėl nurodytos išlaidos vertintinos kaip nepagrįstai didelės. Teismas sprendžia, kad pakankama advokato teisinės pagalbos išlaidų dėl ieškinio parengimo atlyginimo suma – 50,00 Eur, likusioje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 98 str., Šiaulių apygardos teismo 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-569/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m, vasario 7 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-683-467/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-796-614/2017).

Teismas sprendžia, kad 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje yra pagrįstos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš atsakovės priteistina 138,08 Eur ((50 Eur + 96,80 Eur) x 94,06 proc. /100 proc.) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

Teismas patyrė 4,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, kiekvienai iš šalių tenkanti mokėti dalis yra mažesnė nei 3,00 Eur, todėl valstybei turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, 5,82 Eur (penkis eurus 82 ct) nesumokėto kredito mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 138,08 Eur (šimtą trisdešimt aštuonis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė