- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-796-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00413-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- „BnP Finance“
- Atsakovas
- I. G.
- Kategorijos
- 2.1.17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „BnP Finance“, AB apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal „BnP Finance“, AB ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „BnP Finance“, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. G. 490,22 Eur negrąžinto kredito, 429,55 Eur kredito mokesčio, 6,96 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pabaigos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pagal šalių 2015-10-19 sudarytą Vartojimo kredito sutartį nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į ieškovo siųstus raginimo laiškus, taip pažeisdama sutarties sąlygas, kas sudarė pagrindą nutraukti sutartį.
Atsakovė I. G. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės I. G. ieškovo „BnP Finance“, AB naudai 490,22 Eur negrąžinto kredito, 120,81 Eur kredito mokesčio, 4,34 Eur palūkanų, 15 Eur žyminio mokesčio, 33,20 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 663,57 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, nustatęs, kad tarp šalių pasirašyta Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2016-03-25, atsakovė kredito mokestį, t.y. sutartines palūkanas ieškovui iki 2015-11-18 apmokėjo, priteisė iš atsakovės ieškovui kredito mokestį už trumpesnį, nei ieškovo prašomas laikotarpis, t.y. nuo tada kai atsakovė nustojo laiku mokėti įmokas pagal mokėjimo grafiką (nuo 2015-12-18) iki sutarties nutraukimo. Teismas taikė kredito suteikimo momentu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl priteisė iš atsakovės už ieškovo prašomą priteisti laikotarpį – nuo 2015-12-19 iki 2016-03-27, 0,05 proc. palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną, t.y. 4,34 Eur. Teismas pripažino, jog byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nedidelė, ieškovui tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, todėl sprendė, jog ieškovas patyrė 50 Eur pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, teismas priteisė ieškovui 33,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir 15 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas „BnP Finance“, AB pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui kredito mokestį už laikotarpį, kai atsakovė nustojo mokėti pagal mokėjimo grafiką, t.y. nuo 2015-12-18 iki sutarties nutraukimo (2016-03-25). Ieškovas nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovė toliau naudojasi ieškovo pinigais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti 6,96 Eur kompensacinės palūkanos prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatai, todėl jas sumažino iki 4,34 Eur. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti sutartyje numatytas kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo atsakovės kaltės, neįrodinėjant jų dydžio. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, kadangi darbo sąnaudos susijusios ne tik ieškinio surašymu, tačiau ir su visų reikalingų dokumentų (priedų) surinkimu, skolos sumų paskaičiavimu, dokumentų pateikimu bei visu bylos administravimu iki teismo sprendimo priėmimo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2015-10-19 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 68v3pfgy, pagal kurią ieškovas „BnP Finance“, AB atsakovei I. G. suteikė 500 Eur dydžio kreditą 24 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 459,76 Eur kredito mokestį iki 2017-10-18, mokant po 39,99 Eur. Kadangi atsakovė minėtų įsipareigojimų neįvykdė, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti ieškovui: 490,22 Eur negrąžintos kredito dalies; 429,55 Eur kredito mokesčio; 6,96 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 21 Eur žyminį mokestį; 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 490,22 Eur negrąžinto kredito, 120,81 Eur kredito mokesčio, 4,34 Eur palūkanų, 15 Eur žyminio mokesčio, 33,20 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto kredito mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teigia, jog teismas klaidingai aiškino Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti kredito mokesčio sumą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal Vartojimo kredito įstatymą neviršijo nustatytos 200 procentų ribos, tačiau ieškovas prašo priteisti vartojimo kredito mokestį už didesnį laikotarpį, negu buvo naudotasi kreditu, kas sudaro pagrindą priteisti kredito mokestį už trumpesnį laikotarpį nuo 2015-12-18 iki sutarties nutraukimo.
Apeliantas teisingai teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką ir sutarties nuostatas mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuotinos iki tol, kol vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas prašo priteisti palūkanas, apskaičiuotas už 24 mėnesius (iki 2017-10-18), t.y. jų dydis nėra susietas su faktiniu kredito grąžinimu. Teismas negali patvirtinti aplinkybių, kurios šiuo metu neegzistuoja ir paaiškės tik ateityje. Kitaip tariant, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2017-10-18 ir priteisti visą iki šios datos paskaičiuotą palūkanų sumą. Taip pat pažymėtina, kad ginčo objektą (ieškinio pagrindą, dalyką, teisės gynimo būdą) byloje gali apibrėžti tik ieškovas (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir privačiame ginče (dispozityvioje byloje) negali jų peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovui reikalaujant priteisti palūkanas konkrečia pinigų suma (ne procentine išraiška, kuri būtų siejama su negrąžinto kredito suma ir grąžinimo faktu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė visos palūkanų sumos.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės sutartines palūkanas už naudojimąsi kreditu nuo tada, kai atsakovė nustojo laiku mokėti įmokas pagal mokėjimo grafiką, t.y. nuo 2015-12-18 iki sutarties nutraukimo 2016-03-25, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad atsakovė prievolės grąžinti kreditą neįvykdė iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (tokių duomenų atsakovė nepateikė), šiuo atveju yra pagrindas priteisti kredito mokestį (mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas) nuo 2015-12-18 iki 2016-04-26 teismo sprendimo už akių priėmimo (už 131 dieną), iš viso – 127,56 Eur (490,22 Eur x 72,5 proc./365 d. x 131 d.). Taigi, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovės 127,56 Eur kredito mokesčio.
Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių dalyje, kuria sumažintos ieškovo prašytos priteisti palūkanos nuo 6,96 Eur iki 4,34 Eur sumos. Apelianto teigimu, kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Skolininkas negali būti atleistas nuo jų mokėjimo, nes taip jis nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašytas priteisti palūkanas sumažino iki 0,05 proc. palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną, kadangi tokia palūkanų suma, teismo nuomone, yra adekvati faktiškai kreditoriaus patirtiems nuostoliams.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 str.). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.
Nustačius, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti, šalys šio termino nepratęsė, todėl atsakovė (kredito gavėja) negali būti atleista nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, reglamentuojančias reikalavimus bendrai vartojimo kredito kainai, laikytina, kad sutartyje nurodyta palūkanų norma atitinka Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus ir negalima daryti išvados, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundžiama teismo sprendimo už akių dalis taip pat keistina ir tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 6,96 Eur sutartinių palūkanų priteisimo.
Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 21 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog byla nėra sudėtinga, ieškovui tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, todėl, teismo nuomone, ieškovas patyrė 50 Eur pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti ir atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį priteisė 33,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą bei 15 Eur žyminio mokesčio.
Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Antra, ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, nes yra nepagrįstos. Pažymėtina, jog Lietuvos teismuose yra nagrinėjama daug bylų dėl įsiskolinimų ieškovui priteisimo, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, bylose ieškovą atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“. Pažymėtina ir tai, jog byloje ieškovas iš esmės pateikė tik vieną procesinį dokumentą – ieškinį, kurio parengimas neturėjo pareikalauti didelių ieškovo atstovų darbo ir laiko sąnaudų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, patenkinęs apeliacinį skundą iš dalies, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str.1 d., 3 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 615,37 (490,22 Eur negrąžinto kredito, 120,81 Eur kredito mokesčio, 4,34 Eur palūkanų,), iš ieškovo prašytų priteisti 926,73 Eur, t.y. patenkino 66,40 proc. pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė 33,20 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 15 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apelianto skundą iš dalies, padidino priteistiną kredito mokesčio sumą iki 127,56 Eur, taip pat visa apimtimi tenkino ieškinio reikalavimą dėl 6,96 Eur palūkanų priteisimo, t.y. ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 624,74 Eur (490,22 Eur skolos, 127,56 Eur kredito mokesčio, 6,96 Eur palūkanų). Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, patenkintų ieškovo ieškinio reikalavimų dalis sudaro 67,37 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteista 33,20 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą didintina iki 33,69 Eur.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašė iš atsakovės papildomai priteisti 382,36 Eur, apeliacinės instancijos teismas papildomai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 9,37 Eur, t.y. tenkino 2,45 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliantui iš atsakovės priteistina 2,45 proc. už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (15 Eur), t.y. 0,37 Eur.
Apeliantas taip pat apeliaciniu skundu prašo priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą. Kaip jau buvo minėta, teismuose yra nagrinėjama daug bylų dėl įsiskolinimų ieškovui priteisimo, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, bylose ieškovą atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“. Ieškovas yra pateikęs ne vieną apeliacinį skundą, grindžiamą iš esmės tomis pačiomis aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, pripažįstant jog ieškovas patyrė 50 Eur pagrįstų ir būtinų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovui priteistina 1,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovo „BnP Finance“, AB naudai iš atsakovės I. G. 490,22 Eur skolos, 127,56 Eur kredito mokesčio, 6,96 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 33,69 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.”
Priteisti ieškovui „BnP Finance“, AB iš atsakovės I. G. 1,23 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 0,37 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.