- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-2295-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01050-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP finance“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5234-429/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „BnP Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės V. P. priteisti 336,56 Eur negrąžintos kredito dalies, 201,90 Eur kredito mokesčio, 3,06 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės AB „BnP Finance“ ir atsakovės V. P. 2015 m. lapkričio 6 d. nuotoliniu būdu sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei 36 mėnesių terminui buvo suteiktas 400,00 Eur kreditas. Atsakovė iki 2018 m. lapkričio 6 d. įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 345,56 Eur kredito mokestį, kas mėnesį mokant įmokas po 20,71 Eur, tačiau sutartu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė.
2. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl ieškovės reikalavimo dėl negrąžintos kredito dalies – 335,56 Eur, dėl 3,06 Eur vėlavimo palūkanų ir dėl 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl kredito mokesčio – prašė jį sumažinti ir laikyti, kad atsakovė jau yra jį sumokėjusi, taip pat prašė ją atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jas sumažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės V. P. ieškovės AB „BnP Finance“ naudai priteisė 5,82 Eur nesumokėto kredito mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 138,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl 336,56 Eur negrąžintos kredito dalies ir ją sumokėjo. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punktu, atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei visą suteiktą kreditą, sutartines palūkanas bei vėlavimo palūkanas, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė sutiko ir įvykdė savo sutartinį įsipareigojimą, t. y. sumokėjo 336,56 Eur negrąžintą kredito dalį.
5. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei sudarius sutartį kilo pareiga mokėti sutartimi nustatytas palūkanas, o praleidus prievolės įvykdymo terminą – pareiga mokėti sutartimi nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos (sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas). Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, t. y. neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, be to, atsakovei buvo suteiktas 400,00 Eur kreditas, kai tuo tarpu mokėjimo palūkanos (kredito mokestis) sudarė net 86,39 procentus suteikto kredito, laikė, kad tokios palūkanos neatitinka sąžiningumo kriterijų, todėl jas sumažino per pusę, t. y. iki 5,82 Eur sumos (566,96-400,00=166,96 Eur; 172,78-166,96=5,82 Eur).
6. Dėl ieškovės paskaičiuotų atsakovei 3,06 Eur vėlavimo palūkanų, taikant 46,15 procentinę palūkanų normą, kurios paskaičiuotos nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. sausio 10 d., teismas pasisakė, kad sutarties bendrosiose sąlygose šalys nesusitarė dėl vėlavimo palūkanų, t. y. iš sutarties sąlygų, nenustatė kokio dydžio vėlavimo palūkanas (ne pelno palūkanas) atsakovė turi mokėti jai vėluojant mokėti kasmėnesines įmokas, todėl reikalavimą dėl vėlavimo palūkanų atmetė kaip nepagrįstą, tačiau laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą.
7. Teismas laikė, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti 94,06 procentais (509,34* 100proc./ 541,52 Eur). Kadangi ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, todėl teismas nurodė, kad iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, yra 14,11 Eur (15,00*94,06 proc./100 proc.). Teismas taip pat sprendė, kad pagrįsta advokato teisinės pagalbos išlaidų dėl ieškinio parengimo atlyginimo suma yra 50,00 Eur ir 96,80 Eur suma bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, todėl iš atsakovės priteisė 138,08 Eur ((50 Eur + 96,80 Eur)*94,06 proc. /100 proc.) bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „BnP Finance“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovės 178,60 kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų) bei 232,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 15,00 Eur ir 121,00 Eur už ieškinio parengimą bei 96,80 Eur atstovavimo išlaidų; taip pat priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovė, pasirašydama kredito sutartį su ieškove, būdama atsakinga ir rūpestinga, suprato, kad pagal sutartį privalės sumokėti susitartą palūkanų dydį, su jomis sutiko, todėl turi absoliučią pareigą jas sumokėti. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
1.2. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Atsakovė sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti suteiktą 400,00 Eur vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 345,56 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), kurio metinė palūkanų norma – 46,15 procentai, per 36 mėnesių laikotarpį. Atsakovė tinkamai ir laiku sutarties nevykdė, todėl sutartis su ja buvo nutraukta ir buvo pareikalauta grąžinti prieš terminą visas likusias mokėtinas sumas pagal sutartį. Kadangi atsakovė iki teismo sprendimo yra sumokėjusi 166,96 Eur sumą, todėl iš jos priteistina kredito mokesčio dalis sudaro 178,60 Eur, o ne 5,82 Eur.
1.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, kuriame nurodytos palūkanos mokamos pavėluotų įmokų atveju. Tai savo esme nėra mokėjimo palūkanos, nes mokėjimo palūkanos įmokų vėlavimo atveju netaikomos. Dėl to iš atsakovės turi būti priteistos ir 3,06 Eur palūkanos.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškiniu pareikštų dalies materialinių reikalavimų, dėl ko nepagrįstai buvo sumažintos ir bylinėjimosi išlaidos. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės ieškinys turi būti tenkintas visiškai, o bylinėjimosi išlaidų dalis pakeista, iš atsakovės priteisiant visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
9. Atsakovė V. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė nesiekia nesąžiningai išvengti sutartinių įsipareigojimų, kadangi kredito mokesčio sumokėti negali dėl savo sunkios finansinės padėties. Buvo bandyta susitarti taikiai su ieškovė, tačiau to padaryti nepavyko. Atsakovei tenkama mokėti kredito mokesčio suma sudaro net 86,39 procento suteikto kredito sumos. Atsakovė geranoriškai yra įvykdžiusi pagrindinę ieškovės reikalavimo dalį, t. y. sumokėjusi suteikto kredito sumą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės finansinę būklę, į tai, kad atsakovė sutartį yra iš dalies įvykdžiusi, kitas aplinkybes, pagristai sprendė, jog ieškovės prašomos mokėjimo palūkanos turi būti sumažintos.
2.3. Prieš suteikiant kreditą, ieškovė žinojo, kad atsakovei yra suteikti dar du kreditai anksčiau sudarytomis sutartimis su ieškove, tokiu būdu buvo netinkamai įvertintos atsakovės galimybės prisiimti naujus sutartinius įsipareigojimus. Taigi, ieškovė netinkamai įvertino atsakovės mokumą. Viešai paskelbta Lietuvos banko informacija, ieškovei yra paskirta bauda už tai, kad ji suteikinėdavo kreditus netinkamai įvertinusi skolininkų mokumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. lapkričio 6 d. nuotoliniu būdu sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei 36 mėnesių terminui buvo suteiktas 400,00 Eur kreditas. Atsakovė iki 2018 m. lapkričio 6 d. įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 345,56 Eur kredito mokestį, kas mėnesį mokant įmokas po 20,71 Eur. Atsakovei nevykdant savo pareigų, 2017 m. sausio 8 d. sutartis buvo nutraukta. 2017 m. sausio 18 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu su ieškiniu į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 336,56 Eur negrąžintos kredito dalies, 201,90 Eur kredito mokesčio, 3,06 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ieškovei pagal ginčo sutartį yra sumokėjusi šias įmokas: 2015 m. lapkričio 21 d. – 20,71 Eur, 2016 m. sausio 5 d. – 20,71 Eur, 2016 m. vasario 4 d. – 20,71 Eur, 2016 m. kovo 4 d. – 20,71 Eur, 2016 m. balandžio 7 d. – 20,72 Eur, 2016 m. balandžio 23 d. – 20,71 Eur, 2016 m. birželio 4 d. – 20,71 Eur, 2016 m. liepos 5 d. – 20,70 Eur, 2016 m. lapkričio 16 d. – 21,71 Eur ir 22,30 Eur ir 2017 m. kovo 8 d. – 21,71 Eur, t. y. iš viso 231,40 Eur (elektroninės bylos 1 t., b. l. 47), o taip pat ieškovė atsakovei iškėlus civilinę bylą 2017 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24 pervedė 336,56 Eur (elektroninės bylos 1 t., b. l. Nr. 84). Taigi, iš viso ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 567,96 Eur sumą (336,56 Eur+231,40 Eur; 2017 m. gegužės 24 d. garso įrašas nuo ~3:00 min (2 dalis)). Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sutiko sumokėti ieškovei 336,56 Eur negrąžintą kredito dalį, taip pat sutiko su 3,06 Eur vėlavimo palūkanomis bei 5 procentais dydžio procesinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos, tačiau nesutiko su likusiais ieškinio reikalavimais, t. y. atsakovė prašė teismą sumažinti kredito mokestį ir laikyti, kad atsakovė kredito mokestį jau yra sumokėjusi, taip pat prašė ją atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų arba jas sumažinti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės V. P. ieškovės AB „BnP Finance“ naudai priteisė 5,82 Eur nesumokėto kredito mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 138,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sumažinto vartojimo kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų), nepriteistų kompensuojamųjų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, todėl pateikė teismui apeliacinį skundą.
Dėl vartojimo kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) priteisimo
13. Pažymėtina, kad, šiuo atveju, ginčas byloje iš esmės yra kilęs būtent dėl pelno (mokėjimo) palūkanų (kredito mokesčio), kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.
14. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjas turi pareigą grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
15. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
16. Nagrinėjamu atveju, vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra nurodyta vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (vartojimo kredito mokestis) yra išdėstytos mokėjimo grafike. Vartojimo kredito sutarties 6.1 ir 8.6 punktais šalys, aptardamos atvejus, kada kreditas ar jo dalis negrąžinami arba sutartis nutraukiama, iš esmės pakartojo pirmiau aptartą nuostatą, kad iki visiško kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigoja mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, nustatytos specialiosiose sąlygose. Taigi šios palūkanos, kaip jau nustatyta, yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Šiuo atveju vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovei suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovės naudai. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų ir mokėjimo grafiko atsakovė išreiškė raštišką sutikimą.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių pasirašytoje vartojimo kredito sutartyje nurodyta kredito suma, metinė palūkanų norma. Esant nurodytoms šioms sąlygoms, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti ginčo sutartį. Pažymėtina, jog atsakovė, būdama tinkamai informuota apie procesą, užėmė pasyvią poziciją, bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiškė priešieškinio dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, dėl to teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį.
19. Pažymėtina ir tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d., Nr. XI-1253) nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
20. Nagrinėjimu atveju, kaip jau minėta, ieškovė atsakovei suteikė 400,00 Eur vartojimo kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti ir kartu sumokėti 345,56 Eur kredito mokestį. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje taip pat nurodyta metinė palūkanų norma – 46,15 procentų kredito sumos. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 1.11 punkte numatyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sutarties sąlygose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos sutarties nuostatos nesukuria esminės šalių nelygybės ir nesuteikia pernelyg didelio pranašumo ieškovei, o vartojimo kredito sutartis buvo informatyvi, aiški, trumpa ir lengvai suprantama vartotojui, net ir neturinčiam patirties šioje srityje.
21. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė, pasirašydama kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Be to, atsakovė atlikdama mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį, šiais veiksmais patvirtino vartojimo kredito sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti pelno palūkanas.
22. Taigi atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai sumažino ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, todėl yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinant priteistų mokėjimo (pelno) palūkanų sumą. Kadangi ieškovei atsakovė iš viso yra sumokėjusi 567,96 Eur sumą (2017 m. gegužės 24 d. garso įrašas nuo ~3:00 min (2 dalis)), todėl ieškovės prašoma priteisti kredito mokesčio dalis nuo 5,82 Eur didintina iki 177,60 Eur (567,96 Eur-400,00 Eur; 345,56 Eur-167,96 Eur).
Dėl 3,06 Eur palūkanų priteisimo
23. Apeliantė apeliaciniu skundu nors ir nėra suformulavusi atskiro reikalavimo dalyje dėl 3,06 Eur palūkanų priteisimo, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 3,06 Eur palūkanas, nurodydama, jog skundžiamu sprendimu yra neteisingai išaiškinta ginčo sutarties 6.1 punkto nuostata.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (CK 6.212 straipsnio 4 dalis). Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
25. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ginčas dėl 3,06 Eur palūkanų priteisimo nebuvo kilęs. Kaip matyti net ir iš pačios atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neginčijo reikalavimo dėl 3,06 Eur palūkanų priteisimo, t. y. atsakovė sutiko sumokėti ieškovei palūkanas už vėlavimą grąžinti skolą (kompensuojamąsias palūkanas).
26. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d., Nr. XI-1253) numatyta, kad kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ar palūkanos ir jų apskaičiavimo tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčo sutarties 6.1 punkte nėra nurodoma, kad už vėlavimą grąžinti skolą bus mokamos palūkanos ir kokio dydžio. Sutarties 6.1 punktu susitarta dėl palūkanų už naudojimąsi kreditu (pelno palūkanų), laiku (pagal grafiką) nesumokėjus įmokų, bet ne dėl nuostolių atlyginimo (kompensuojamųjų palūkanų).
27. Atsižvelgus į šios nutarties 28-29 punktuose išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovė sutiko apeliantei sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, jų dydžio neginčijo, tačiau sutartimi nėra pasiektas susitarimas dėl palūkanų mokėjimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir jų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas aptarta, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas (CK 6.872 straipsnis), dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl dalies kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) priteisimo ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimas pakeistinas, padidinat ieškovei iš atsakovės prašomą priteisti kredito mokesčio dalį iki 177,60 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Taip pat pažymėtina, jog kadangi ieškovei iš atsakovės priteistina suma yra 177,60 Eur (kredito mokesčio), tai 5 procentai metinių procesinių palūkanų skaičiuotini už priteistą 177,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
30. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus ieškovei priteistinos sumos dalį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis ir 5 dalis).
31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio (elektroninės bylos b. l. 7), 121,00 Eur už ieškinio parengimą (elektroninės bylos b. l. 6, 28) ir 96,80 Eur atstovavimo teisme išlaidų (elektroninės bylos b. l. 131-133, 136, 139). Nagrinėjamu atveju nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas (kredito mokestį), ieškovės ieškinys tenkintinas 94,95 procentais (514,16 Eur*100 proc./541,52 Eur), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamu sprendimu pagrįstai sumažinus bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą dydį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma didintina iki 153,63 Eur ((50,00+15,00+96,80)*94,95 proc./100 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis ir 4 dalis, 98 straipsnis, 313 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 94,56 procentais (171,78 Eur (181,66 Eur-3,06 Eur-5,82 Eur)*100 proc./181,66 Eur (178,60 Eur+3,06 Eur)), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 14,18 Eur (15,00 Eur*94,56 proc./100 proc.) žyminio mokesčio.
33. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tai proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t. y. 5,44 procentų, yra pagrindas iš ieškovės atsakovės naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis), tačiau atsakovė nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako (CPK 98 straipsnis).
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, naudai priteistą nesumokėtą kredito mokestį iki 177,60 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 60 ct), priteistas penkių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti už 177,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Padidinti iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 153,63 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 63 ct).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, naudai 14,18 Eur (keturiolika eurų 18 ct) žyminio mokesčio.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.