- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-30
- Bylos Nr.
- 2-366-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01035-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Trečiasis asmuo
- L. Š.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. Charitonovui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovo Ž. Š. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo L. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. Š. patikslintu ieškiniu (t. 2, b.l. 34-43) atsakovui Ž. Š. prašė šalių santuoką, įregistruotą Vilniaus m. CM skyriuje, akto įrašo Nr. 1820, nutraukti dėl atsakovo Ž. Š. kaltės; iš atsakovo Ž. Š. ieškovei A. Š. priteisti turtinę žalą: 2 700 Lt iki teismo turėtų išlaidų bei 10 000 Lt neturinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo sutuoktiniam palikti santuokines pavardes;santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu:-atsakovui Ž. Š. natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti:0,5464 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-2036-6990), esantį (duomenys neskelbtini) k. Avižienių sen. Vilniaus r. sav., kurio vertė 79 000 Lt;Pastatus, unikalus Nr. 4400-2256-6147, ir unikalus Nr. 4400-2256-6158, esančius (duomenys neskelbtini) k. Avižienių sen. Vilniaus r. sav., kurių vidutinė rinkos vertė 300 000 Lt;Gyvenamajame name, unikalus Nr. 1398-5026-5017, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius baldus ir buitinę techniką: mikrobangų krosnelę „Daewoo“, elektrinę plytą su kaitlentę „Hansa“, šaldytuvą „Snaigė“, virtuvės baldų komplektą, odinį raudonos spalvos baldų komplektą, televizorių „Philips“, svetainės baldų komplektą, dvigulę lovą su čiužiniu, sieninę keturių durų spintą miegamajame, skalbimo mašiną „AEG Princess“, kurių bendra vertė 20 000 Lt;A. M. Benz, 310 v/n (duomenys neskelbtini), 1991 m. gamybos, kurio vertė 7 000 Lt.Tokiu būdų atsakovui Ž. Š. priteisti turto už 406 000 Lt.
Ieškovei A. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį O. C. v/n (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, kurio vertė 4 500 Lt;Iš atsakovo Ž. Š. ieškovės A. Š. naudai priteisti 200 750 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį;Iš atsakovo Ž. Š. ieškovės A. Š. naudai priteisti 50 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninės nuosavybės teise esančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. 1398-5026-5017, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagerinimus, atliktus santuokos metu bendromis santuokinėmis lėšomis ir darbu.
Nustatyti atsakovo Ž. Š. bendravimo su mūsų nepilnamete dukra M. Š. tvarką:
1. A. Ž. Š. gali pasiimti ir išsivežti nepilnametę dukrą M. iš jos gyvenamosios vietos ar mokyklos, iš anksto, ne vėliau kaip prieš dieną, apie tai pranešęs A. Š., kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos savaitės sekmadienio 18 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena, tai Ž. Š. turi teisę būti su dukra ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 18 val. Jei šiame punkte nurodytu laiku Ž. Š. negali paimti dukters bendravimo su ja grafike nustatytu laiku, tuomet iš anksto informuojama apie tai ieškovė A. Š., išsiunčiant jai žinutę arba skambučiu.
2. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl nepilnametės dukters ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, numatyta tėvo susitikimų su dukra galimybė apribojama, o susitikimo laikas nukeliamas į sekantį susitarimo pagal grafiką laiką. Apie sveikatos sutrikimus, dėl kurių tėvas neturės galimybių pasimatyti su savo dukra, motina A. Š. įsipareigoja elektroniniu laišku, žinute arba skambučiu pranešti tėvui Ž. Š..
3. Nustatyti, kad atsakovas Ž. Š. gali mergaitės kasmetinių atostogų metu pasiimti ją tik iš anksto raštiškai (el. paštu) susiderinus laikotarpį su A. Š..
4. Nustatyti, kad Kalėdinių ir Velykinių švenčių dienas nepilnametė duktė praleidžia tokia tvarka: jei Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24d.) dukra praleidžia pas tėvą, tai abi Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d) praleidžia pas motiną, kitais metais atvirkščiai. Jei pirmą Šv. Velykų dieną (sekmadienį) praleidžia pas motiną tai antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) praleidžia pas tėvą, kitais metais atvirkščiai. Jei tais metais pirmą Šv. Velykų dieną (sekmadienį) praleido pas motiną, tai Šv. Kūčių dieną praleidžia pas tėvą.
5. Nustatyti, kad Motinos dieną (pirmą gegužės savaitgalį) nepilnamete dukra M. Š. visada praleidžia su motina, o Tėvo dieną (pirmą birželio savaitgalį) visada praleidžia su tėvu.
Priteisti iš atsakovo Ž. Š. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato ir/ar advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santykiai su atsakovu nutrūko dėl jo kaltės, santuokos išsaugojimo galimybės nebėra. Nors iki santuokos sudarymo su atsakovu bendravo netrumpai, tačiau tik sudarius santuoką atsakovo elgesys tolygiai ėmė kisti neigiama linkme: jis nenorėjo įgyti išsilavinimo, nenorėjo dirbti, laisvalaikį planuodavo taip, kaip patinka jam, o ne su šeima, dvejus metus atsakovas praleido Kybartų pataisos namuose už narkotinių priemonių gabenimą. Jam grįžus, santykiai nebuvo labai geri, nors ieškovė visada siekė, kad šeima būtų išsaugota. Postūmiu kreiptis su ieškiniu, buvo 2011 11 05 įvykiai, kurių metu įvykus žodiniam konfliktui atsakovas sugriebęs už ieškovės striukės, bandė ją išvilkti iš namų, metė ant žemės, vilko žeme, uždarydamas duris sutrenkė dešinę ranką, nustūmė nuo laiptų. Ieškovei šio įvykio metu padaryti sužalojimai konstatuoti 2011-11-05 specialisto išvadoje Nr. G 3355/11 (01). Atsakovas jau kurį laiką gyvena su kita moterimi, su kurią ieškovės žiniomis, 2013-03-19 susilaukė jų bendro vaiko. Nors atsakovui vaikas gimė jau šalims kartu nebegyvenant, tačiau akivaizdu, kad santykiai su kita moterimi užsimezgė dar gerokai anksčiau ir šalims dar gyvenant kartu.
Pažymėjo, kad dar iki kreipimosi į teismą, siekdama taikiai išspręsti santuokos nutraukimo klausimus, ieškovė patyrė išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo. Šias išlaidas sudaro ikiteisminėje stadijoje advokatės I. N. pagalba rengiant pasiūlymą dėl santuokos nutraukimo ir rengiant preliminarų ieškinį. Viso šias išlaidas sudaro 2700 Lt.
Dėl atsakovo veiksmų, tiek fizinio smurto, tiek ir jo neištikimybės, ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus prieš artimus žmones dėl taip susiklosčiusių santykių. Ieškovė patyrė pažeminimą dėl to, jog atsakovas dar būdamas santuokoje su kita moterimi jau susilaukė vaikelio. Savo išgyvenimus ir pažeminimą vertina 10 000 Lt suma, kuri priteistina iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė nutraukus santuoką pageidauju pasilikti santuokinę pavardę „Š.“. Dukters gyvenamoji vieta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi yra nustatyta su ieškovę, šia nutartimi taip pat yra išspręsta ir dėl jos išlaikymo, todėl šie reikalavimai ieškinyje nėra keliami.
Nurodė, kad šiuo metu konkreti bendravimo tvarka su mūsų dukterimi nėra nustatyta, todėl tai kelia ne mažai problemų, kadangi atsakovas neįspėjęs pasiima dukrą, negrąžina jos sutartu laiku. Atsakovas savo nuožiūra mergaitę paima ir grąžina.
Santuokos metu buvo įgytas šis turtas: 0,5464 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-2036-6990), esantis (duomenys neskelbtini) k. Avižienių sen. Vilniaus r. sav., kuris įsigytas 2010-04-01 pirkimo - pardavimo sutartimi. Jis įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir toks turto statusas įregistruotas viešajame registre. Ekspertizės metu nustatyta šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 79 000 Lt. Šiame žemės sklype santuokos metu pradėti statyti pastatai: ūkininko sodyba, unikalus 4400-2256-6147, kurios nustatyta rinkos vertė 300 000 Lt, taip pat ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2256-6158, kurio vidutinė rinkos vertė nenustatyta, kadangi jis dar nebaigtas statyti.Viso nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus rajone, vidutinė rinkos vertė - 379 000 Lt. A. O. Corsa, v/n (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, registruotas ieškovės vardu (rinkos vertė 4 500 Lt), automobilis M. B., 310 v/n (duomenys neskelbtini), 1991 m. gamybos, registruotas Ž. Š. vardu (rinkos vertė 7 000 Lt).
Iš bendrų lėšų santuokos metu buvo įgytas ir kilnojamasis turtas – baldai ir buitinė technika, kuri liko atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tame name šalys nuo pat santuokos pradžios gyveno ir vedė bendrą ūkį, gerino namo būklę, darė remontą, pirko baldus. Minėtame name liko bendra jungtinė nuosavybe esantis kilnojamasis turtas: mikrobangų krosnelė „Daewoo“, įsigyta už 300 Lt; elektrinė plyta su kaitlente „Hansa“, įsigyta už 4000 Lt; šaldytuvas „Snaigė“, įsigytas už 1000 Lt; virtuvės baldų komplektas. įsigytas už 800 Lt; odinis raudonos spalvos baldų komplektas, įsigytas už 5000 Lt: televizorius „Philips“; svetainės baldų komplektas, įsigytas už 1000 Lt; dvigulė lova su čiužiniu, įsigyta už 3000 Lt; sieninė keturių durų spinta miegamajame, įsigyta už 5000 Lt; vonioje liko skalbimo mašina AEG Princess, įsigyta už 2500 Lt. Tokiu būdų viso kilnojamųjų dalintinų daiktų vertė, atsižvelgiant į tai, kad jie yra naudoti, yra apie 20 000 Lt. Taigi viso santuokos metu įsigyta turto už 410 500 Lt. Ieškovės vardu nėra jokio asmeninės nuosavybės teise valdomo turto.
Santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0005-0180, su pastatu, unikalus Nr. 1398-5026-5017, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis turtas atsakovo buvo įgytas 2006-10-25 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po jo mamos mirties. Kaip ir minėta, šiame name šalys gyveno nuo pat santuokos sudarymo pradžios (beveik 10 metų). Šio namo gerinimas, remontai daugiau mažiau vyko nuolat. Byloje paskirtas teismo ekspertas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. (santuokos ir apsigyvenimo šiame name pradžios) iki 2011 m. birželio mėn. minėtame name atlikta pagerinimų preliminariai už 94 000 Lt. Tačiau ekspertas neturėjo duomenų ir negalėjo nustatyti visų remontui panaudotų medžiagų bei jų kiekius, duomenų apie atliktų darbų apmokėjimą. Pažymėjo, kad ieškovės tėvai yra statybininkai, todėl iš esmės padėjo atlikti namo remonto darbus: sienų dažymas, vonioje klijavo plyteles, stogo dengimas, apdaila, grindų dengimas ir kt. Todėl jų darbas ir jo vertė sąmatoje neatsispindi. Be to, sąmatoje nėra ir daugumos panaudotų medžiagų kiekių. Atsižvelgiant į tai, kad remonto ir namo gerinimo darbai buvo atliekami keletą metų, namas buvo iš esmės perplanuotas, apšiltintas. Pastate praktiškai liko nepaliestos tik pagrindinės konstrukcijos. Buvo įvestos dujos, nupirktas dujinis šildymas. Mano, kad tokios išlaidos per minėtus metus tikrai viršija 100 000 Lt sumą, tačiau nesant galimybės nustatyti konkrečios tokių pagerinimų vertės, protinga ir teisinga šiuo atveju patirtų išlaidų pagerinimui suma būtų 100 000 Lt.
Pagal galiojančią LR CK 3. 117 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją, ieškovei ir atsakovui priklauso po 205 250 Lt vertės santuokoje įgyto turto. Mano, kad teisingiau šiuo atveju būtų kompensacijos už atliktus pagerinimus priteisimas. Mano, kad padalinti santuokoje įgytą turtą natūra, nėra įmanoma. Kitame pastate, kuris stovi ant šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., gyvena atsakovo brolis L. Š. su šeima. Mano, kad šiuo atveju protingiausia ir teisingiausia butų atsakovui turtą padalinti pagal jos pasiūlytą tvarką. Šiai dienai kreditorių, kurie galėtų pareikšti reikalavimus sutuoktinių atžvilgiu, ieškovės žiniomis, nėra.
Šalies argumentai
A. Ž. Š. byloje pateikė patikslintą priešieškinį (t. 2, b.l. 69-75), kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti Ž. Š. žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2036-6990, ir šiuo metu ant minėto žemės sklypo statomus pastatus - ūkininko sodybą, unikalus Nr. 4400-2256-6158, ir ūkio pastatą unikalus Nr. 4400-2256-6158, (vidutinė rinkos vertė - 379 000 Lt) esančius adresu Vilniaus r. sav. Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k.; pripažinti asmenine nuosavybe Ž. Š. sodo pastatą unikalus Nr. 1398-5026-5017, su 0,0640 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 0101-0005-0180, esančius adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m. V. S. 2-oji g. 107, kuriuos atsakovas paveldėjo pagal 2006-10-25 paveldėjimo teisės liudijimą; priteisti Ž. Š. automobilį M. B. 310, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo ieškovei 47 000 Lt piniginę kompensaciją lygią pusei santuokos metu atliktų pagerinimų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte (unikalus Nr. 1395-5026-5017); priteisti A. Š. automobilį O. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad po santuokos sudarymo su ieškove sutarė pakankamai gerai, vedė bendrą ūkį. Vėliau tarp atsakovo ir ieškovės prasidėjo nesutarimai, palaipsniui atsakovo su ieškove santykiai pašlijo. Šalys nuo 2011 m. sausio mėnesio gyvena skyrium, t.y. daugiau nei trejus metus. Ieškovė pateikė versiją, kad šalys negyva nuo 2011 m. rudens, maždaug rugsėjo mėnesio. Atsakovo teiginys, kad šalys negyvena kartu nuo 2011 m. sausio mėn. paremtas Vilniaus lopšelio darželio „Gintarėlis“ pažyma, kad Didlaukio g. esantį darželi M. Š. lankė nuo 2007m. iki 2011 m. vasario 28 d. Ieškovei išsikrausčius iš namų 2011 m. sausį, jis 2 mėn. dar gyveno su dukra vienas, kol ieškovė neatvyko ir neišsivežė dukros. Iš vaikų darželio esančio Baltupiuose, vaikas buvo perkeltas į vaikų darželį, priešmokyklinę grupę „Pelėdžiukai“, esantį Skaidiškėse (kur gyveno ieškovė ir jos motina) nuo 2014 vasario 28 d. ką patvirtina „Pelėdžiukų“ pažyma. Mano, kad abu yra kalti dėl santuokos nutraukimo, buvo vienas kitam nelojalūs, pažeidė pagrindines sutuoktinių pareigas vienas kitas. Šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas yra išspręstas 2014-01-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-353-892/2012, todėl darytina išvada, kad faktas, jog atsakovas gyvena su kita moterimi yra santuokos iširimo pasekmė, o ne priežastis.
Pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimą prileisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos grindžia deklaratyviais argumentais ir samprotavimais, bet negrindžia jokiais faktiniais duomenimis. Ieškovas niekada nėra pakėlęs rankos prieš atsakovę, visada rūpinosi šeima ir vaiku.Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės motina, gyvenanti kartu su ieškove patvirtino aplinkybe, kad ieškovė gerai jaučiasi ir jokių vaistų nevartoja. Kadangi dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, ieškovei neturtinė žala nepriteistina.
Atsakovas sutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka. Šalys nekelia reikalavimų priteisti vienas kitam išlaikymo, todėl ginčo šioje dalyje nėra.
Atsakovas asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą - sodo pastatą unikalus Nr. 1398-5026-5017, su 0,0640 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 0101-0005-0180, esančius adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas paveldėjo pagal 2006-10-25 paveldėjimo teisės liudijimą po atsakovo motinos mirties. Ieškovė nurodo, kad šiam turtui buto atlikta pagerinimų už 94 000 Lt. Teismo ekspertas, atlikęs šioje byloje nekilnojamojo turto pagerinimo ekspertizę taip pat nurodė pagerinimų vertę - 94 000 Lt. Atsakovas sutinka mokėti pusę santuokos metu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimų vertės - 47000 Lt.
Atsakovas kartu su ieškove pasirašydami notarinės formos sutartį nupirko nekilnojamąjį turtą - 0.5464 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-2036-6990), esantį (duomenys neskelbtini) k. Avižienių sen. Vilniaus r. sav. Sklypas buvo įgytas 2010-04-01 pirkimo - pardavimo sutartimi už 67 500 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino teismui, kad savo asmeniniais pinigais neprisidėjo prie šio turto pirkimo ir kad šis turtas pirktas už tuos pinigus, kuriuos atsakovas gavo pardavęs paveldėtą mamos butą. Ieškovė taip pat pareiškė, kad atsakovui pardavus mamos paveldėtą butą ir tuos pinigus truputėlį palaikius pas save t.y. atsakovą, jie patapo šeimos pinigais. Akivaizdu, kad tokie samprotavimai klaidingi (CK 3.89 str.). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pripažino aplinkybes, kad iki pirkimo ji šio žemės sklypo nematė, neapžiūrėjo, prie statomo namo šiame sklype ji taip pat nieko neprisidėjo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neprisidėjo prie minėto žemės sklypo pirkimo, jo priežiūros. Nekilnojamasis turtas buvo įgytas ne už ieškovės ir ne už atsakovo šeimos lėšas, bet už lėšas, kurios gautos pardavus tėvų paveldėtą turtą, kuris iš esmės turėjo atitekti atsakovo broliui. Atsakovas įgijo šį turtą savo vardu tik dėl to, jog brolis paveldėjimo metu buvo įkalinimo įstaigoje ir negalėjo atvykti pas notarą tvarkyti paveldėjimo formalumų. Žemės sklypas po santuokos nutraukimo yra priteistinas atsakovui, kaip ir šiuo metu atsakovo brolio lėšomis ant minėto žemės sklypo statomi pastatai - ūkininko sodyba, unikalus Nr. 4400-2256-6147, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2256-6158. Pažymėjo, kad minėti pastatai buvo pradėti statyti atsakovo brolio ir statyboms gautas leidimas atsakovui ir ieškovei gyvenant skyriumi, t.y. 2011-06-09. Be to, jie yra statomi išimtinai tik iš atsakovo brolio asmeninių lėšų. Tokiu būdų visą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r., kurio vidutinė rinkos vertė – 379 000 Lt prašo priteisti atsakovui.
Atsakovas ir ieškovė yra įgiję šias transporto priemones, kurio yra dalintinos sekančiai: automobilis O. C. v/n (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, (rinkos vertė 4 500 Lt), po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei; automobilis M. B., 310 v/n (duomenys neskelbtini) , 1991 m. gamybos, (rinkos vertė 4500 Lt), po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovui.
Santuokos metu yra įgytas šis kilnojamasis turtas, esantis pastate adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje: mikrobangų krosnelė „Daewoo“, įsigyta už 300 Lt; elektrinė plyta su kaitlente „Hansą“, įsigyta už 3300 Lt; šaldytuvas „Snaigė“, įsigytas už 1500 Lt; virtuvės baldų komplektas, įsigytas už 800 Lt; odinis raudonos spalvos baldų komplektas, įsigytas už 5000 Lt; televizorius „Philips“, įsigytas už 2000 Lt; svetainės baldų komplektas. įsigytas už 1000 Lt; dvigulė lova su čiužiniu, įsigyta už 3000 Lt; sieninė keturių durų spinta miegamajame, įsigyta už 3000 Lt; skalbimo mašina AEG Princess, įsigyta už 2500 Lt. Šis kilnojamasis turtas, kurio viso vertė yra apie 22 400 Lt yra dalintinas natūra ir po santuokos nutraukimo yra priteistinas sutuoktiniams lygiomis dalimis, leidžiant ieškovei pasirinkti jai priteistina kilnojamąjį tokį, kokį jinai nori už 11 200 Lt, kadangi atsakovas neturės galimybės išmokėti ieškovei kompensacijos.
Ieškovei yra priteistina kompensacija lygi pusei atliktų nekilnojamojo turto pagerinimų darbų vertės – 47 000 Lt, automobilis O. C. - 4500 Lt, namų apyvokos daiktų už 11 200Lt. Viso ieškovei priteistina santuokos metu įgyto dalintino turto už 62 700 Lt. Nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus rajone, kurio vidutinė rinkos vertė - 379 000 Lt pašo priteisti atsakovui.
Patvirtino, kad šalys bendrų kreditorių neturi, atsakovas asmeninių kreditorių neturi, apie ieškovės asmeninius kreditorius, atsakovui jam nėra žinoma.
Atsiliepimas
Ieškovė A. Š. atsiliepime į patikslintą priešieškinį (t.2, b.l. 83-90) nurodė, kad su atsakovo pareikštais patikslintais priešpriešiniais reikalavimais nesutinka iš dalies. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės agresyvumo, smurtavimo, naudojamos fizinės prievartos jų nepilnametės dukters atžvilgiu yra visiškai nepagrįstos ir nėra susijusios su santuokos nutraukimo pagrindais. Šalių paaiškinimai bei liudytojos J. D. parodymai patvirtina, kad būtent dėl atsakovo kaltės šalims išsaugoti santuokos nepavyko. Apie pasikeitusį atsakovo būdą paliudijo ir ieškovės mama. Taip pat akcentuotina ir tai, kad Z. Š. kalėjo ne tik Kybartuose, bet ir Norvegijos kalėjime už narkotinių medžiagų pervežimą. Teistumui faktiškai išnykus žmogus netampa geresniu, tai sužaloja žmogaus psichiką, ir liekamieji reiškiniai pasireiškia visą gyvenimą, todėl toks žmogus tampa nesugyvenamas, nepatikimas, neprognozuojamas ir linkęs šmeižti kitus. Taip būtent ir atsitiko su atsakovu. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija - preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeima ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors 2014-08-13 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dar 2011 metų pirmą pusmetį bandė taikytis su ieškove, rašė jai žinutes ir bandė saugoti santuoką, tačiau tuo pačiu nurodo, kad santuoka išrišo 2011 m. sausio mėn. Be to, liudytojas I. O. to paties teismo posėdžio metu paliudijo, kad dar 2011 m. balandžio-gegužės mėn. pas atsakovą jau „gyveno nauja šeimininkė“, sode ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra jau žaidė su „naujos šeimininkės“ dukra. Ieškovė ne išėjo iš namų netikėtai, o pagyvenimas atskirai buvo bendras šalių sutarimas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, nemažai laiko praleido kalėjime. Tačiau atsakovas po priimto bendro sprendimo pagyventi atskirai netęsė tokio susitarimo ir grįžo į bendrus namus, atsivesdamas į juos svetimą moterį. Tuo metu ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra lankė darželį Vilniaus mieste, Baltupių rajone. Ieškovė, nuvežusi mergaitę į darželį, užvažiavo į bendrus namus ir rado juose sutuoktinį su svetima moterimi. Dėl šio įvykio vyko pokalbis ir atsakovas buvo paprašytas, kad vakare šios moters namuose nebūtų, kadangi vaikas turėjo grįžti į bendrus namus. Susisiekus su mergaite, ieškovė sužinojo, jog atsakovas eilinį kartą neįvykdė prašymo. Tuomet ieškovė atvažiavo pasiimti mergaitės. Po keliu dienų atsakovas pranešė, kad ieškovės daiktai sukrauti ir kad ji turėtų atvažiuoti juos pasiimti, priešingu atveju, jis juos išmes. Atvažiavus daiktų, Ž. Š. neleido ieškovei išsinešti jokių buičiai skirtų reikmenų, išskyrus savo ir vaiko rūbų. Po šio konflikto ieškovė ir pakeitė nepilnametes dukters darželį, ką pabrėžia atsakovas, tačiau tai niekaip nesusiję su sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžia. Kaip ir nurodė atsakovas, sutuoktiniai dar bandė taikytis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės mama kalbėjo apie tai, kad ieškovė šiuo metu jau jaučiasi gerai, bet tai nereiškia, kad jokių išgyvenimų nepatyrė 2011 m. rudenį - 2012 m. pavasarį, kuomet reikėjo net migdomuosius vaistus gerti tam, kad užmigti. Be to, mamai ieškovė nepasakojo apie raminamųjų vaisių vartojimą, nenorėdama, kad mama per daug rūpintųsi. Pažymėjo, kad nustatant ieškovės patirtos moralinės žalos dydį, svarbu įvertinti tai, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė buvo priversta išeiti iš bendrų namų, pats atsakovas išvarė ieškovę iš namų, parsivedė į juos kitą moterį dar tuo metu, kai buvo bandoma išsaugoti santuoką ir nuolat pabrėžia, kad ieškovei niekas nepriklauso, kad ji neturi jokių teisių į per dešimt metų užgyventą turtą, į gyvenamąjį namą, kurį iš esmės pagerino santuokos metu.(neįrodė) Tai neabejotinai turi įtakos ir priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Ieškovės nuomone, jos prašoma priteisti 10 000 Lt suma šios ginčo kontekste yra protinga ir proporcinga patirties išgyvenimams.
Žemės sklypas buvo pirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiejų sutuoktinių valia, pasirašant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį ir puikiai suprantant to pasekmės. Šis turtas viešajame registre yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis nefinansavo šio nekilnojamojo turto įsigijimo nereiškia, kad jis nebuvo pirktas-šeimos poreikiams, santuokos metu ir negali būti laikomas bendrąją jungtine nuosavybe. Ieškovė neneigia, kad atsakovas iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo pajamų prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo, tačiau tai nereiškia, kad dėl to turtas tapo jo asmenine nuosavybe, kadangi jis išreiškė valią turtą įsigyti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Pažymėjo, kad LR CK 3.89 str. 1 dalies 7 punkte aiškiai apibrėžia, kad asmenine sutuoktiniu nuosavybe pripažįstamas turtas „sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esanti turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtų asmenine nuosavybe“. Šiuo atveju, atsakovas tokios valios neišreiškė ir tokių ketinimų neturėjo. Ieškovė tuo metu dar pasitikėjo savo vyru, jie vedė bendrą ūkį, dar planavo ateitį, todėl ji nematė poreikio pati betarpiškai apžiūrėti sklypo.Po įsigijimo ji buvo ne vieną kartą ten nuvykusi, prisidėjo prie namo planavimo. Tai, kad po to kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai atsakovo brolis atsikraustė į minimą namą (duomenys neskelbtini) kaime ir jame gyvena, taip pat niekaip nepagrindžia atsakovo teiginių.Taip pat visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad pastatai minėtame žemės sklype buvo pradėti statyti jau po to, kai šalys santuokoje nebegyveno. Pažymėtina, kad statybos leidimo išdavimo data nesiejama su namo statybos pradžia. Taip pat atsakovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad pastatai Lindiškių kaime bendrosios jungtinės nuosavybės teise esančiame žemės sklype statomi iš atsakovo brolio asmeninių lėšų (LR (duomenys neskelbtini) str.).(atsakovas įrodė,kad namas buvo statomas iš brolio šeimos ir artimųjų lėšų) Taigi notaro patvirtintos turto įgijimo sutartys ir nekilnojamojo turto registro duomenys yra prima facie, t.y. didesnę galia turintys, įrodymai, todėl jie negalėjo būti paneigti liudytoju parodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė sutinka su nurodyta išvardintų santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų verte. Tokią arba panašią vertė ieškovė nurodė ir patikslintame ieškinyje. Ieškovė palaiko savo reikalavimą jai priteisti 20 000 Lt dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančius nurodytus kilnojamuosius daiktus.
A. Ž. Š. dublike (t. 2, b.l. 97-100) pažymėjo, kad remiantis nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-927/2014 laikytina, kad faktas dėl smurto įrodytas. Nusikalstamos veikos padarymo metu civilinė byla dėl santuokos nutraukimo nebuvo pradėta, o pats nusikalstamos veikos padarymo faktas parodo ieškovės elgesio ribas kilus konfliktui šeimoje bei patvirtina atsakovo išsakytus teiginius, kad ieškovės agresyvus elgesys buvo ne vieną kartą, tiek jo, tiek vaiko atžvilgiu. Atsakovas pažymėjo, kad jam grįžus iš įkalinimo įstaigos, ieškovė nekėlė skyrybų klausimo. Jau po pirmųjų teistumų, 2006 m. pabaigoje, ieškovė panaudojusi psichologinius svertus ir moteriškas gudrybes iš atsakovo gavo finansavimą savo krūtų padidinimo plastinei operacijai, jau būnant atsakovui įkalinimo įstaigoje pasinaudodama internetine bankininkyste ir nederinusi su atsakovu sumų išgrynino ir panaudojo savo reikmėms atsakovo apie 20 000 Lt. Atsakovas pažymi, kad skyrybų priežastis iš ieškovės pusės yra ne pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas, bet po jo sekusi socializacija ir sumažėjusios pajamos iš įprasto darbo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra kalti dėl santuokos nutraukimo, buvo vienas kitam nelojalūs, pažeidė pagrindines sutuoktinių pareigas vienas kitam, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Vertinant pagerinimų dydį - 94 000 Lt, (pusė pagerinimų laikytina atsakovo indėliu) žemės sklypo ir pastato vertę 377 000 Lt, akivaizdu, kad šis paveldėtas nekilnojamasis turtas negali būti transformuotas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Be to atsakovas pažymi, kad šeima savo pinigų į pagerinimus aplamai neinvestavo - pagerinimai buvo daromi iš atsakovo tėvų pinigų.
Prie namo statybų nei atsakovas, nei ieškovė savo nei asmeniniais, nei bendrais pinigais neprisidėjo. Argumentai, dėl kurių laikytina, kad yra aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise – a) namo statybai, atsakovė neinvestavo nei cento, b) namas buvo pastatytas, kada šalys kartu negyveno, c) atsakovė niekaip neprisidėjo prie namo planavimo, statybos, gerbūvio, žemės sklypo priežiūros ar bent kokių kitų darbų, susijusių ta namų valda, d) kaip tvirtinama atsiliepime, „nematė poreikio pati apžiūrėti betarpiškai apžiūrėti sklypo, pasitikėjo vyro sprendimais“. Iš šalių elgesio prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį, sutarties sudarymo metu (ieškovė notarinėje kontoroje tik padėjo parašą ant dokumento, daugiau jokių klausimų nesprendė) ir po sutarties sudarymo, akivaizdu, kad ieškovės teiginiai esą sklypas buvo įsigytas bendrai ateičiai kurti – neteisingi.
Šalies argumentai
Ieškovė A. Š. triplike (t. 2, b.l. 116-119) nurodė, kad atsakovo teiginiai, kad atsakovės skyrybų priežastis sumažėjusios pajamos yra neatitinkančios tikrovės. Liudytojos J. D. parodymai, kad faktiškai nebegyveno kartu nuo tada, kai vaikas pradėjo lankyti mokyklą, kadangi atsakovas nesiekė išsaugoti santuokos ir nebuvo lojalus bei ištikimas atsakovei. Nors 2014-08-13 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dar 2011 metų pirmą pusmetį bandė taikytis su ieškove, rašė jai žinutes ir bandė saugoti santuoką, tačiau tuo pačiu nurodo, kad santuoka iširo sausio mėn. Atsakovo vienas kitam prieštaraujantys parodymai tik liudija apie atsakovo nesąžiningumą ir nelojalumą. Atsakovas neneigia savo kaltės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl atsakovo agresyvaus, neprognozuojamo ir nelinkusio keistis elgesio, taip pat neištikimybės, viešo pažeminimo ir nepagarbos ieškovei kaip moteriai, kaip vaiko motinai santuoka iširo. Todėl santuokos pabaiga laikytina 2011 rugsėjis.
Kadangi ieškovė gyveno pas mamą ir neturėjo galimybės vaiko pastoviai vežiot iš Skaidiškių į Vilniaus miestą Baltupių mikrorajoną, tuo pagrindu vaikas buvo pervestas į šalia esantį darželį Skaidiškių kaime iki mokyklos pradžios, kadangi tai buvo paskutinė grupė prieš mokyklą ir nebuvo svarbu, kur vaikas jį lankys. Ir kadangi su ieškovu nepavyko susitaikyti ir ieškovė buvo išvaryta iš bendrų namų vaikas buvo įrašytas pagal gyvenamąją vietą į mokyklą. Atsakovė jautė ir jaučia didelę nervinę įtampą, kuri trukdo gyventi visuomenėje ir atlikti įprastus dalykus. Neliko džiaugsmo gyvenime, pasitikėjimo vyriškos giminės atstovais, baimė sukurti šeimą ir vėl būti išduotai. Taip pat jaučiamas gėdos jausmas dėl sutuoktinio veiksmų ir pažeminimo, dėl gimusio vaikelio kuri atsakovė dar planavo turėti su sutuoktiniu, tačiau jis gimė ne atsakovei. Tačiau atsakovė vartojo „Valeradix“, „Sedatif“ kurie slopina motoriką, padeda užmigti ir atsipalaiduoti, kurie iki šiol yra vartojami pagal poreikį.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą (t. 1, b.l. 55-56), kurioje nurodė, kad šalys buvo susitarusios, kad Ž. Š. bendraus su vaiku bendru tėvų sutarimu ir vaiko motina neribos atsakovui teisės bendrauti su dukra. Konkreti tėvo ir dukros bendravimo tvarka teismo nutartimi nustatyta nebuvo. 2013-03-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje buvo pravestas pokalbis su proceso šalimis. Buvo siekiama padėti ieškovei bei atsakovui išspręsti konfliktinę situaciją dėl abiejų tėvų tinkamų savo pareigų dukros atžvilgiu vykdymo. Buvo nuspręsta aplankyti ieškovę jos gyvenamojoje vieloje ir pabendrauti su nepilnamete M. Š.. Bendravimo metu M. Š. pasakė, kad labai myli abu tėvus ir mėgsta leisti laiką ir su tėvu ir su motina. M. Š. pasakė, kad abu tėvai ją auklėja ir baudžia už prasižengimus, bet nei tėvas, nei motina jos nemuša. Mergaitė pasakė, kad jai labiau patinka gyventi su mama. Buvo nustatyta, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovės tėvams priklausančiame 4 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. Vaikas turi savo atskirą kambarį. Gyvenimo sąlygos geros. Nurodė, kad ieškovės prašymas nustatyti atsakovui bendravimo tvarką su dukra gali būti patenkintas, nes šalys nesugebėjo taikiai šį ginčą išspręsti. Šiuo atveju ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Pažymėjo, kad Skyrius galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
Trečiasis asmuo-atsakovo brolis L. Š. atsiliepimo nepateikė,tačiau turto ekspertizės akto trečiame nuo galo(akto lapai nenumeruoti) lape yra jo pasirašytas raštas ekspertui,kad žemės sklypas įsigytas asmeniškai jo brolio,o namas pastatytas jo asmeniškai.
Teismo posėdžio metu ieškovė A. Š. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad santuokos metu šalys negalėjo sugyventi. Atsakovas iš kalėjimo 2006-2007 m. grįžo agresyvesnis, tuo metu vaikui buvo 2 metai. Laiką jis leisdavo su draugais, šeimai dėmesio neskirdavo. Tuo metu dirbo parduotuvėje, uždirbdavo apie 1000 Lt. Atsakovas dirbo neoficialiai. Nesakydavo, o ji ir neskaičiuodavo, kiek atsakovas uždirbdavo. Ji disponuodavo pora tūkstančių litų suma per mėnesį. Šalys buvo nusprendusios pagyventi atskirai. Tuo metu jis susirado kitą moterį. Tai buvo 2011 m. kovo mėnesis. Prieš tai buvo dar viena moteris, kuri gyveno šalių bendrame name V. S.. Ryšio šalys neprarado, tik atsiradus kitai moteriai atsakovo elgesys pasikeitė, jis ėmė ieškovę varyti iš namų. Ji negalėjo grįžti, nes name jau gyveno kita moteris.(neįrodė) Šalys kartu negyvena nuo 2011 metų. Tiesiog buvo nusprendę pagyventi atskirai, tačiau šventes, gimtadienius drauge šventė. Tai nebuvo skyrybos. Tačiau atsakovas išstatė lagaminus ir liepė pasiimti arba sakę, kad išmes. Ji pasiėmė tik tuo metu reikalingus daiktus. Visi daiktai liko namuose. 50 000 Lt prašo tik už pagerinimus. Šioje sumoję neįeina daiktai. Name buvo išklotos plytelės, visame name pakeistos durys ir langai, virtuvėje irgi išklota plytelės. Antrame aukšte padaryta sienos apdaila, pirmam irgi. Visur pakeistos grindys. Padarytas šildymas. Visų langų pakeitimas kainavo apie 20 000 Lt. Eksperto akte viskas nurodyta. Kai įsikraustė į namą, ten buvo tik sienos. Pakeitė langus, medines duris. PVM mokestį paskaičiavo atskirai. Verandoje buvo labai dideli langai. Į rūsį buvo atvestos dujos. Stogas pakeistas skarda. Dėta laminuota grindų danga. Keitė visus laiptus, visą konstrukciją. Keitė išplanavimą. Langus keitė du kartus, nes norėjo iš virtuvės pasidaryti išėjimą į lauką. Išimtas langas, paliktas nedidelis. Įstatytos stumdomos durys. Išorę dažė vieną kartą. Gal du kartus, nežiūrėjo ir nestebėjo. 6000 Lt sumos padidinimas nei eksperto akte dėl jos darbo.(tai nėra pagrindas pripažinti didesnę sumą.atsakovas taip pat savo darbą įdėjo)Ji irgi dirbo, tačiau niekas neįskaičiavo. Statybos vyko nuo įsikėlimo 2002 m. iki 2011 m. Savo pinigus išleisdavo šeimos reikmėms. Fiziškai su atsakovu kartu negyvena nuo 2011 m. kovo mėn. Ieškovas liko V. S. g., o ji išvyko pas mamą į Skaidiškes. Vaikas 2011 m. pakeitė darželį. Kai pradėjo negyventi su atsakovu, vaikas dar lankė „Gintarėlio“ darželį.(pati sau prieštarauja) Neatsimena, kiek dar laiko jį lankė. Kai atsakovo namuose atsirado kita moteris, po konflikto, darželis buvo pakeistas į Skaidiškių „Pelėdžiuką“. Negali būti, kad vaikas į „Pelėdžiuką“ pervažiavo 2011-02-28. „Pelėdžiuką“ pradėjo lankyti vėliau. Neturi įrodymų dėl atsakovo kitų moterų. Nepripažįsta, kad smurtavo prieš vaiką. Tiesiog susitaikė, kad vaiko daugiau netraumuotų. 2006 m. po atsakovo pirmojo teistumo, šalių santykiai jau pablogėjo. Kilnojamaisiais daiktais, kurie liko atsakovo žinioje, nesinaudoja jau 4 metus. Ieškinyje nurodyta naujų daiktų įsigijimo kaina.(tai argumentas daiktus dalinti natūra) Už šiuos daiktus nori pusės kompensacijos. Šiuo metu gyvena pas motiną, neturi kur dėti, jei bus priteista natūra. Antrų tokių pačių nereikia. Neturtinės žalos 10 000 Lt prašo pagal teismų praktiką. Neturtinė žala pasireiškia fiziniu ir dvasiniu skausmu. Buvo sustreikavusi širdis, kvietė greitąją. Dokumentų neturi. Ji gėrė vaistininkų pasiūlytus preparatus. Mama nemato, kokius vaistus ji vartoja. Sumažėjo pasitikėjimas. Darbingumas neapribotas. 2 700 Lt yra prieš teismą turėtos išlaidos. Č. N. išlaidos. Vaiko bendravimo tvarką suderino. Atsakovas nedažnai bendrauja su dukra. Dukra nori bendrauti su tėvu. Ginčo dėl automobilių nėra. Žemę su Žilvinu nusipirko bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Nusipirko iš paveldėto turto, o atsakovas išreiškė norą, kad turtas būtų bendras. Ant šio sklypo pastatytame name gyvena atsakovo brolio šeima. Tas namas statytas iš karto nuo žemės įsigijimo 2010 m. iki 2010 m. pabaigos jis jau buvo pastatytas.(paneigta teismo metu) Pastatyti namą reikėjo įdėti pora šimtų tūkstančių. Atsakovas niekur neišreiškė noro, kad ta nuosavybė būti tik jo. Kai atsakovas pardavė savo turtą, tie pinigai tapo bendri šeimos, toliau buvo investuoti į bendrą turtą. (duomenys neskelbtini) namo statyba pradėta nuo 2010 m. balandžio. Namas buvo pradėtas statyti be leidimo. Atsakovas paskui išsilaikė leidimą ūkininko veiklai ir gautas statybos leidimas. Prieš pirkimą ji sklypo nebuvo apžiūrėjusi, jo nematė. Notaro kontoroje už sklypą buvo apmokėta tais pinigais, kuriuos atsakovas paveldėjo. Namas buvo statomas už tuos pinigus, kuriuos atsakovas gavo pardavus paveldėtą mamos turtą. Ji prie šio namo statybos prisidėjo savo patarimais Šidlauskams. Numanė, kad namas bus pardavimui, kaip investicija. Namas jau buvo pastatytas 2011 metais. Namas pastatytas medinis. B. padėjo gauti medienos. Nežino, kas pirko medieną.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė adv. E. D. nurodė, kad ekspertas skaičiuodamas kainas atskirai išskyrė 18 proc. PVM pagal sistemą, tiesiog išskyrė atskirai. Atskirai įkainį ir mokestį. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, t.y. neištikimybę. Dar būdamas santuokoje susilaukė vaiko su kita moterimi. Atsakovui apsigyvenus su kita moterimi susitaikyti galimybių neliko. Pateikta 2011-11-05 specialisto išvada dėl atsakovo fizinio smurto. Nėra jokių įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovės neturtinė žala yra dvasiniai išgyvenimai, savivertės sumažėjimas, pasikeitęs požiūris į save, vyrus. Neturinę žalą ieškovė vertina 10 000 Lt. Dėl 47 000 Lt pagerinto turto ginčo nėra. 50 000 Lt prašoma dėl padidėjusios nuo 2006 m. namo vertės. Skirtumas daugiau nei 100 000 Lt. Ieškovė ima 100 000 Lt ir prašo padalinti per pusę. Visos šeimos gautos pajamos yra bendra nuosavybė. Pagerinimai padaryti santuokos metu. Dėl kilnojamųjų daiktų kainų ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė prašo 10 750 Lt kompensacijos už paliktus atsakovo name daiktus, įgytus santuokos metu. Kompensacija šiuo atveju yra protingas padalijimo būdas. Ieškovė neturi savo būsto, negali tų daiktų panaudoti, atsakovas ilgą laiką tais daiktais naudojasi. Dėl automobilių padalijimo ginčo nėra. Taip pat nėra ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo nuosavybė įregistruota kaip jungtinė bendroji sutuoktinių nuosavybė. J. R. centre įregistruotas faktas nenuginčytas, jis yra galiojantis. Nesvarbu iš kokių lėšų jis pirktas. Atsakovas išreiškė norą, kad sklypas būtų įgytas bendrąja nuosavybe. Įrodyti, kad turtas priklauso asmeninės nuo savybės teise, galima tik rašytiniais įrodymais.Atsakovas jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Kritiškai vertintinos aplinkybės neva turtas priklauso atsakovo broliui. Viskas turėjo būti patvirtinta notariškai. Posėdžio metu paaiškėjo, kad namas buvo pradėtas statyti 2010 m. Paneigta, kad pradėtas statyti tik po leidimo statybai gavimo. Namas pradėtas statyti šalims dar gyvenant kartu. Viskas, kas įgyta santuokoje, turi būti dalinama per pusę sutuoktiniams. Pardavus butą, L. Š. galėjo žemės sklypą įsigyti savo nuosavybėn, tačiau to nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. Š. prašė patenkinti priešieškinį. Nurodė sutinkantis su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka, dėl automobilių padalinimo, dėl 47 000 Lt kompensacija ieškovei už pagerinimus. Jis ne pirmą kartą buvo teistas. Kai ji gyveno kartu, jokių prieštaravimų nebuvo. Kai grįžo paskutinį kartą iš įkalinimo įstaigos 2009 m. ir ieškovei pasakė, kad daugiau sėdėti nenori ir pradeda dirbti. Pinigų automatiškai sumažėjo. Jų buvo žymiai mažiau. Žmona skundėsi, kad jis neduoda pinigų. Žmonai pinigų duodavo, kiek galėdavo 50-100 Lt maistui. Didesnius pirkinius pirkdavo jis. Namo rekonstrukcija darė su draugais. 2011 m. ieškovė pareikalavo pinigų kelionėms į Turkiją, skrido dvi vasaras. Vienai kelionei jis davė, kitai ieškovė ėmė paskolą iš banko. Pastoviai priekaištaudavo dėl pinigų. Ieškovė žinojo apie jo veiklą, t.y. kontrabandą. Mano, kad santuoka iširo ieškovei pajutus pinigų stygių. 2011 m. sausio mėn. ieškovė trenkė durimis ir išėjo viena jam palikusi vaiką švęsti Naujus metus. Tada taurė ir persipildė. Grįžusi pasakė, kad išeina pas motiną. Išėjo pas motiną pirmą sausio savaitę. Mėnesį jis vedė vaiką į darželį, po to ieškovė pasiėmė daiktus ir vaiką. Nauja draugė atsirado 2011 m. rudenį. Bandė taikytis pusę metų, bet nepriėjo teigiamo sprendimo. Draugė turi mergaitę 10 metų. Iki šios draugės nebuvo santykių su kitomis moterimis. Jis santuokos metu smurto prieš žmoną nenaudojo. Buvo susimušę, kai ji atėjo daiktų pasiimti. 2006 m. mirė mama, brolis buvo įkalinimo įstaigoje, todėl atsisakė palikimo. Palikimu atiteko butas, garažas, (duomenys neskelbtini) namas. 2007 m. brolis išėjo. Susitarę buvo, kad namas jam, o broliui butas, nes name jie jau gyveno. Tada jį uždarė, išėjo 2009 m. Brolis nutarė parduoti butą ir statytis namą. Tik ant popieriaus jo nuosavybė. Nenuginčytas faktas, kad jis vienas žemės sklypą įsigijo. Pasirašinėdamas nesuvokė, kad perleidžia pusė žmonai. Dabar taip nedarytų. Sklypas nupirktas brolio už 67 000 Lt. Kai pardavė butą, jis pinigus tik perskaičiavo notaro kontoroje ir iš karto atidavė broliui. Šie pinigai buvo visą laiką pas brolį. Nelaikė šių pinigų kaip savo. Todėl ir sako, kad pirko, statėsi brolis. Jis prie to namo prisidėjo tik padėdamas darbu. Viską statė brolis, jo žmona ir tėvas. Žemės sklypą prieš perkant išsirinko brolis L. su savo žmona. Išsirinkęs tik tada pardavė butą. Leidimą statybai išėmė jis (Ž.), nes viskas buvo jo vardu. Gavės leidimą ir projektą brolis ir pradėjo statyti. Ieškovė prie statybos, pirkimo neprisidėjo. Pirkta iš jo paveldėto turto. Į šio namo statybas nei vienas bendras šalių pinigas nebuvo investuotas. Brolis prašė žemės sklypą užsirašyti ant savęs (Ž.). Namas buvo pastatytas per tris metus. Šiemet įsikėlė. Sutinka, kad ieškovė pasiimtų už pusę sumos kilnojamųjų darbų. Integruota tik viryklė. Neturėtų pinigų kompensacijos išmokėjimui.
Atsakovo atstovas adv. G. P. nurodė, kad byloje yra duomenys, jog šalys kartu negyvena nuo 2011 m. sausio pradžios. Sutikrinus vaiko migracijos tarp darželių duomenis, nustatyta, jog iki 2011-02-28 vaikas lankė darželį prie V. S., o nuo šios daros pradėjo lankyti darželį Skaidiškėse. Akivaizdu, kad vaikas vienas gyventi be mamos negalėjo. Todėl seka, kad faktiškai šeima iširo 2011 m. sausį. Palikusi vaiką ieškovė išsikraustė pas motiną. Po gero pusmečio atsiradusi moteris, negali būti priežastis santuokos nutraukimo. Taip pat vėliau gimęs vaikelis irgi nėra santuokos nutraukimo priežastis. Santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nėra ginčo dėl tarpusavio, vaiko išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku klausimo. Šalys buvo nusprendusios pagyventi skyrium. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė patyrė fizines kančias. Neturtinės žalos dydis neįrodytas leistinais dokumentais. Atsakovas sutikdamas sumokėti 47000 Lt kompensacija remiasi eksperto išvada. Vien turto pabrangimas neduoda duomenų apie turto pagerinimą. Tokia metodika nepagrįsta ir nėra svaresnė už ekspertizės aktą. Atsakovo vieno mėnesio pajamos apie 2500 Lt. Priteisus kompensaciją prašo nustatyti 6-8 mėnesių terminą išmokėjimui. Ieškovė pati nurodė, kad apart patarimų prie L. žemės sklypo pirkimo ir statinio statybos neprisidėjo. Žemės sklypas buvo perkamas ne ieškovės reikmėms, ji jo net neapžiūrėjo prieš įsigijimą. Ūkinio pastato statyba prasidėjo 2011 m., kai šalys gyveno atskirai, baigėsi 2013 m. Byloje yra duomenų, kad pastatas statytas iš paveldėtų lėšų, visus darbus ir klausimus tvarkė kaip dokumentinis savininkas Ž. Š., o kaip faktiniai savininkai - Laimutis ir J. Š.. CK ir teisės doktrina teikia padalinimui natūra pirmenybę. Visi kilnojamieji daiktai yra dalūs. Argumentai, kad kita moteris žiūrėjo televizorių ar varstė spinteles, yra teisiškai nepagrįsti. Prašo padalinti kilnojamuosius daiktus lygiomis dalimis, nenustatant kompensacijos. Atsakovui teks mokėti kompensaciją už pagerinimus, todėl apkrovus dar papildomomis kompensacijomis, teismo sprendimas būtų neįvykdomas.
VTAS atstovas D. C. nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko bendravimo tvarkos, todėl palaiko ieškovės prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Kitus klausimus spręsti teismo nuožiūra, nes tai ne Skyriaus kompetencija.
Liudytoja J. D. nurodė, kad ieškovė yra jos dukra, atsakovas – žentas. Jos išsilavinimas vidurinis, įgyta profesija – statybininkė. Po santuokos sudarymo dukra su žentu apsigyveno pas žentą, (duomenys neskelbtini) sodų. Jie vieni gyveno. Kai atvažiavo gyventi plikos sienos buvo ir pečius. Ji pati padarė visą apdailą, tėvas laminatą dėjo, plyteles klijavo. Visi bendrai darė tiek pirmą, tiek antrą aukštą. Viskas buvo daroma po truputį gana ilgai. Ž. šulinį darė, paskui gręžinį kasė, stogą keitė. Viską darė tikslu, kad šeimai gyventi. Todėl ir padėjo. Ir dukra su žentu prisidėjo darbu. Dukra pasakojo, kad pas Žilviną būna kitų moterų. Dukra atsikraustė pas ją, nes nesutarimai buvo. Ji nelabai gilinosi. Dukra atsikraustė, kai vaikas pradėjo eiti į pirmą klasę.(neatitinka net ir ieškovės nurodomas ir faktines aplinkybes pagal įrodymus byloje). Būdavo konfliktai dėl kažkokios moters, kai iš kalėjimo išėjo.Grįžo piktesnis. Kai dukra atsikraustė pas ją buvo ruduo. Liudytoja tik padėdavo darbais, ji ir jos vyras pinigais neprisidėjo. Nematė, kad atsakovas būtų smurtą naudojęs. A. dabar dirbo ir buitinius daiktus pas ją jau nusipirko. Girdėjo, kad stato namą (duomenys neskelbtini) kaime. Pasakė, kad nusipirko žemę ir stato. Nesakė iš kokių lėšų. Ji ir jos sutuoktinis neprisidėjo prie šio pirkinio. A. šiuo metu neturi draugo. A. sveikata šiuo metu gera, vaistų nevartoja, nuo nervų nevartoja.
Liudytojas I. O. nurodė, kad pažįsta atsakovą ir ieškovę nuo 2010 metų, jie jo kaimynai. Nežino, kodėl skiriasi. Buvo tik vienas konfliktas po to, kai A. ten jau nebegyveno. A. V. Sodų masyve dar matė 2010 m. rudenį, o 2011 metais po Naujų jau negyveno, jos tiesiog nebuvo. Šalia jie gyvena, 800 metrų atstumu. Jis pas juos atliko vidinę apdailą. 2010 m. rudenį, kai darė sieną buvo, o 2011 m. kai jau buvo nešalta, jis pradėjo daryti, A. jau nebuvo. 2011 m. vasarą atvažiavo A. savo daiktų, įvyko kažkoks konfliktas, jis nematė, tik girdėjo. Paskui atvažiavo policijos ekipažas. Ž. įsėdo į policijos mašiną, A. į savo ir išvažiavo. Nauja šeimininkė, kai jis dirbo, jau ten buvo su vaiku. 2010 m. matė, kad darė trys žmonės dekorą. Kai jis dirbo, tai A. iš vis nebuvo, o Ž. irgi nedirbo, nes jis darė vienas. Apie ankstesnius darbus nieko nežino. K. A. nebegyvena, jam pasakė Ž.. Jis nematė pačio išsikraustymo. Buvo atvejis, kai A. su Ž. viduje namo apsižodžiavo. Jis tik pasakė Žilvinui, kad neverta nieko daryti, skiriatės civilizuotai. Ž. L. kaimą, buvo vieną kartą ten. Ž. ten statė namą. Ž. brolį L. pažįsta, kai jis dirbo, atvažiuodavo pas Ž., jį ir supažindino. Kai ten dirbęs kaimynas 2011 metais vasarą negalėjo nuvykti, paprašė jo nuvežti. Paaiškino, kad L. statosi. Nuo liudytojo iki to kaimo 3-4 kilometrai. Įdomu, kaip stato, todėl vis pažiūrėdavo. Ž. tėvų nepažinojo.
Liudytoja J. Š. nurodė, kad šeima iširo dėl pašlijusių santykių. Šidlauskų šeimą pažįsta apie 10 metų. Santykiai pašlijo matyt dėl neištikimybės vienas kitam. Jie kartu negyveno nuo sausio pradžios ar pabaigos, gal vasario. Kai nauja moteris atsirado, atsakovas su A. jau negyveno, buvo praėję keli mėnesiai. M. sumušimas nebuvo priežastis dėl santuokos nutraukimo. Nemano, kad santuoka nutrūko dėl Ž. teistumų. Po to, kai A. nebegyveno su Žilvinu, bendravo su ja. Ji jautėsi normaliai. Jos buvo geros draugės. Tačiau daugiau nebedraugauja, nes A. prieš metus nutaikiusi progą iš jos kompiuterio nusikopijavo-pavogė namo nuotraukas. Nežino, kodėl nutrūko jų santykiai. Ieškovės netenkino, kad Ž. daug dirba, mažai namuose būna. Mano, kad kelionė į Turkiją ir kažkiek prisidėjo prie jų skyrybas. Ji važiavo su ieškove kartu. Bet santykiai buvo pašliję dar iki kelionės. N. L. yra jos (liudytojos) ir jos vyro L. Š.. Žemės sklypas užrašytas ant Ž.. Turtas tai įgytas už mamos parduotą butą Baltupiuose. Laimutis atsisakė palikimą brolio naudai. Namą statė liudytojos tėvai, pats Laimis, samdyti darbuotojai. Tėtis davė medieną iš kurios buvo statomas karkasinis namas. Ji (liudytoja) ir nusižiūrėjo ir išsirinko sklypą internete Aruodas.lt. Nuvyko ji su vyru ir apžiūrėjo vietoje, patiko ir sutarė dėl pirkimo su pardavėju. D. Ž. ir L. reikalų nežino. Sklypo parinkime A. nedalyvavo. Statybos prasidėjo pakankamai greitai, po 2-3 mėnesių. Namas buvo statomas apie du metus. Dar vidaus įrengimas buvo. Liudytojos tėvas B. teikė medieną į namą, t.y. padovanojo jai kaip dukrai, užteko visam namui. Į namą įsikėlė 2013 metais. Žilvinui grįžus iš įkalinimo įstaigos nepastebėjo, kad jo elgesys pasikeitė. Nėra mačiusi, kad A. vartojo kažkokius medikamentus.
Liudytojas A. B. nurodė, kad nežino, kodėl iširo Ž. ir A. šeima. Nežino, kad pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. Ten planavo gyventi J. su vyru. Statybos tęsėsi apie 3 metus. Statybos dar nesibaigė. J. su šeima jau metai tikrai ten gyvena. Ž. ir A. prie tų statybų neprisidėjo. Liudytojas davė medieną, daug prisidėjo prie statybos. Mediena virš 100 000 Lt kainuoja tikrai. Tai buvo jo dovana J.. Neatsimena, kada pristatė medieną.
Tretysis asmuo L. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant. Atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą abi šalys, turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, inicijuoti liudytojų apklausą ir pan.).Abi šalys rėmėsi rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais,savo ir liudytojų paaiškinimais teisme.
Ieškovės A. Š. ir atsakovo Ž. Š. santuoka įregistruota 2002‑08‑03 Vilniaus miesto CMS (t. 1, b.l. 10), šalys turi nepilnametę dukrą M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 11).
Dėl santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtinti teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Teismas CK normas privalo aiškinti ir taikyti, remdamasis šiais civilinės teisės principais. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, susiklosčiusiomis tradicijomis, moralės normomis. Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl abiejų sutuoktinės kaltės.
Aiškindamas ir taikydamas CK normas dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007.)
LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt..
Ieškovė A. Š. 2011-11-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui pateikė skundą, kad 2011-11-05 apie 14.00 val. ji atvažiavo pas atsakovą Ž. Š. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiką ir tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu Ž. Š. išvarinėjo ją iš namų, stumdė, sumušė ir apdraskė veidą (t. 1, b.l. 66-67). Ieškovė į bylą pateikė 2011-11-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 3355/11 (01). Išvadoje nurodoma, kad A. Š. padaryta: „odos nubrozdinimas dešiniame žande, dešinio dilbio sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis, nubrozdinimais ir minkštųjų audinių patinimais, kairio žasto, dešinio sėdmens, kairio kelio sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais, šešių valandų laikotarpyje iki apžiūros, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku (2011-05) ir būdu./ Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.“ (t. 1, b.l. 18-19). 2011-11-22 tyrėjos nutarimu buvo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b.l. 66-67).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo šiuos įrodymus laikyti įrodymu,kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės,nes iš šalių,liudytojų paaiškinimų ir žemiau nurodytų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą,kad šalys nustojo gyventi kartu 2011 metų sausio-vasario mėnesį.
Vilniaus lopšelis-darželis „Gintarėlis“ pateikė informaciją, kad M. Š., gim. 2004-02-02 lankė jų lopšelį-darželį nuo 2007-09-01 iki 2011-02-28 (t. 2, b.l. 76). Vilniaus r. Skaidiškių mokykla-darželis pateikė duomenis, kad nuo 2011-02-28 M. Š., gim. 2004-02-02, lankė Skaidiškių mokykloje-darželyje priešmokyklinę grupę „Pėledžiukai“ (t. 2, b.l. 74).
Atsakovas Ž. Š. dar būdamas santuokoje su ieškove A. Š. su kita moterimi susilaukė sūnaus M. Š., gim. 2013-03-19 (t. 2, b.l. 123).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodinėjo aplinkybėmis, kad atsakovas buvo nuteistas,negerbė,naudojo fizinį smurtą,ir buvo jai neištikimas su kita moterimi. Ieškovės nuomone, būtent dėl tokio atsakovo elgesio ir nuolatinio netinkamo elgesio ieškovo atžvilgiu, ieškovės ryšys su atsakovu nutrūko, bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės.
Teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės abstrakčios ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos.
Ieškovė nurodo,kad postūmiu kreiptis su ieškiniu, buvo 2011 11 05 įvykiai, kurių metu įvykus žodiniam konfliktui atsakovas sugriebęs už ieškovės striukės, bandė ją išvilkti iš namų, metė ant žemės, vilko žeme, uždarydamas duris sutrenkė dešinę ranką, nustūmė nuo laiptų.Šis argumentas vertinamas kritiškai,nes tai kas įvyko nurodytu laiku buvo jau šalims negyvenant sutuoktinio gyvenimo.
Teismas atsakovo teistumą negali jokiu būdu laikyti šeimos iširimo priežastimi preziumuojant atsakovo kaltę,nes atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos šalys toliau gyveno sutuoktinį gyvenimą 2009-2010 metais.Toks teisės aiškinimas yra netinkamas(CK 3.55 str.).
Ieškovė niekaip neįrodė,kad atsakovas turėjo santykius su kita moterimi dar iki jai išeinant gyventi pas motiną,t.y. tuo metu kai jie gyveno šeimyninį gyvenimą.Ieškovės ir jos motinos paaiškinimas teismo vertintinas kritiškai,nes jis yra abstraktūs,be jokio loginio paaiškinimo ar analizės pagal esamas faktines aplinkybes. Ieškovė teismui nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo,kad atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters.Analizuojant įvykių seką pagal šalių ir liudytojų paaiškinimus tokios prielaidos teismas taip pat negali padaryti,nes situacija dėl sutuoktinių gyvenimo atskirai buvo ne tokia,kokią nurodo ieškovė. Nors ieškovė nurodė,kad „liudytojas I. O. to paties teismo posėdžio metu paliudijo, kad dar 2011 m. balandžio-gegužės mėn. pas atsakovą jau „gyveno nauja šeimininkė“, sode ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra jau žaidė su „naujos šeimininkės“ dukra“,tačiau tai,ką nurodo ieškovė nepaaiškino liudytojas,o ieškovė interpretuoja liudytojo parodymus sau naudinga prasme.Vienareikšmiškai matyti,kada liudytojas matė atsakovo draugę su vaiku negalima padaryti,o apie bendrą žaidimą su vaiku iš viso liudytojas nekalbėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko,kad ieškovė paaiškinimais dėl smurto šeimoje,kaip skyrybų priežasties net ir jos nurodomoje apimtyje yra neįrodyti,nes jokių patvirtinančių tai įrodymų byloje nėra,išskyrus jos vienos paaiškinimus.
Teismas daro išvadą,kad ieškovė pirma paliko bendrą šeimos gyvenamąją vietą „nutarus bendrai pagyventi atskirai“. Ieškovė neįrodė bendro susitarimo gyventi atskirai. Ieškovė nurodo,kad „ji ne išėjo iš namų netikėtai, o pagyvenimas atskirai buvo bendras šalių sutarimas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, nemažai laiko praleido kalėjime.“Teismas kritiškai vertina šį ieškovės argumentą tuo aspektu,kad tik esant atsakovo katei ji išėjo gyventi pas motiną,bet ir dėl faktinės aplinkybės,kad santuoka iširo 2011 metų rudenį,nes ieškovė jau negyveno su sutuoktiniu daugiau kaip pusę metų,kuris matomai vasarą jau gyveno su kita moterim.Tai patvirtina pačios ieškovės paaiškinimai apie situaciją,kai ji išėjo iš namų-„ tuo metu ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra lankė darželį Vilniaus mieste, Baltupių rajone.“
Ieškovė pati sau prieštarauja,aki nurodo,kad šalys susitarė pagyventi atskirai,o tuo pačiu metu nurodo,kad atsakovas gyveno su moterimi jų namuose ir todėl ji nutarė pakeisti vaiko darželį.Pati ieškovė patvirtino,kad atsakovas bandė susitaikyti 2011 metų pavasarį.Kodėl šalys nesusitaikė minėtą pavasarį niekaip negali objektyviai paaiškinti pati ieškovė būtent tuo metu,o ne vėliau,kai iš esmės šalys jau nesiruošė taikytis,nes atsakovas jau susirado naują gyvenimo draugę ir to neslėpė.Teismas daro prielaidą,kad priešingai,iš šalių paaiškinimų matyti,kad pradžioje atsakovas buvo lojalus ieškovei,kai ši išėjo iš namų,bandė susitaikyti,o po to jis jau surado kitą moterį,kas rodo jo kaltę dėl santuokos iširimo.Tokia situacija,kai abi šalys viena kitai nelojalios,nebandė aktyviai ir konstruktyviai atkurti pašlijusių santykių,paisyti vienas kito nuomonę arba bent jau išsiaiškinti,kaip išlaikyti šeimą, rodo ne vieno kurio sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo,o abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo,ką teismas ir konstatuoja šioje byloje-santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės(CK 3.61str.2d.).
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismui padarius išvadą,kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės neturinė žala nepriteistina(CK 3.61 str.3d.,6.250 str.2d.).Šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas. Ieškovė taip pat neįrodė pablogėjusios sveikatos dėl skyrybų proceso.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam teikimo.
Šalių nepilnametės dukros M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir išlaikymo jai teikimo klausimai šalių išspręsti Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-353-892/2012 2012-01-27 nutartimi, kuria buvo patvirtina šalių pateikta taikos sutartis (t. 1, b.l.12). Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos ir išlaikymo jai teikimo nėra, nes jie išspręsti minėta teismo nutartimi.Ginčo dėl to tarp šalių nėra.Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina.
Dėl vaiko bendravimo tvarkos.
Ginčo tarpa šalių dėl vaiko bendravimo tvarkos nėra.Atsakovas sutinka su ieškovas siūloma bendravimo tvarka,kuri ir nustatytina.
Dėl turto padalijimo.
Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.
Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti minėtą prezumpciją, pateikiant tam rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vertina ieškovės atstovės argumentą,kad nepaneigus prieš tai įrašo apie tai,kad žemės sklypo savininkai Lindiškių km.yra ieškovė ir atsakovas,tai negalimas įrašo nuginčijimas nerašytiniais įrodymais.Būtent teismas,įvertinęs visų įrodymų visetą ir sandorio sudarymo aplinkybes,turi šiuo atveju patvirtinti arba paneigti ginčo šalių prašomus reikalavimus,o ne formaliai konstatuoti formalų įrašą kaip nepaneigiamą(CPK 5,6,12,17,177,185 str.,CK 3.88str.).
Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 str.) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 str.), padalija turtą natūra, t.y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 str. 3 d.). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, kadangi labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, tuo tarpu kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (LAT 2004 m. vasario 11 d. nutartis c.b. R. A. v. R. A., Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis c.b. A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; kt.). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus, nors šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalintino turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centras duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-251/2006). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus ((duomenys neskelbtini) str. 1, 3 d.). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.
Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo
Ieškovės A. Š. vardu yra registruota viena transporto priemonė – automobilis „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16). A. Ž. Š. vardu taip pat įregistruota viena transporto priemonė – automobilis „M. B. 310, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 17).
Ieškovė nurodo sau skirtino automobilio kainą,kurią neginčija atsakovas-4500 litų.Atsakovo automobilį prašo priteisti atsakovui ir nurodo 7000 litų kainą.Atsakovas sutinka tik su tokiu daiktų padalinimu.Teismas tenkina šalių prašymą,tačiau mato,kad dalijant turtą yra neteisingai, ieškovės nurodyta ne rinkos kaina šalių automobilių vertė(duomenys internete-pardavimai rinkoje pagal didžiausią portalą „Autogidas“).Atsakovas savo priešieškiniu rodo,kad automobilių vertės vienodos,nes neįtraukia į savo priešieškinį kompensacijos už savo automobilį,kurio vertė gali būti 2100-2300 litų(duomenys iš minėto šaltinio).Todėl teismas vadovaudamasis teisingumo principu priteisia šalims jų prašomus automobilius be kompensacijos už juos,netenkinant šioje dalyje ieškovės reikalavimo,nes priteisiant jai kompensaciją ji nepagrįstai praturtėtų(CK 1.5 str.).
Ieškovė prašo padalinti kilnojamuosius daiktus atsakovo name,kurių kainą nurodo 20000 litų.Atsakovas nurodo tų pačių daiktų kainą-22400 litų.
Ieškovė nurodo kainas:mikrobangų krosnelė „Daewoo“, įsigyta už 300 Lt; elektrinė plyta su kaitlente „Hansa“, įsigyta už 4000 Lt; šaldytuvas „Snaigė“, įsigytas už 1000 Lt; virtuvės baldų komplektas. įsigytas už 800 Lt; odinis raudonos spalvos baldų komplektas, įsigytas už 5000 Lt: televizorius „Philips“; svetainės baldų komplektas, įsigytas už 1000 Lt; dvigulė lova su čiužiniu, įsigyta už 3000 Lt; sieninė keturių durų spinta miegamajame, įsigyta už 5000 Lt; vonioje liko skalbimo mašina AEG Princess, įsigyta už 2500 Lt. Tokiu būdų viso kilnojamųjų dalintinų daiktų vertė, atsižvelgiant į tai, kad jie yra naudoti, yra 20 000 Lt.
Atsakovas nurodo kainas: mikrobangų krosnelė „Daewoo“, įsigyta už 300 Lt; elektrinė plyta su kaitlente „Hansą“, įsigyta už 3300 Lt; šaldytuvas „Snaigė“, įsigytas už 1500 Lt; virtuvės baldų komplektas, įsigytas už 800 Lt; odinis raudonos spalvos baldų komplektas, įsigytas už 5000 Lt; televizorius „Philips“, įsigytas už 2000 Lt; svetainės baldų komplektas. įsigytas už 1000 Lt; dvigulė lova su čiužiniu, įsigyta už 3000 Lt; sieninė keturių durų spinta miegamajame, įsigyta už 3000 Lt; skalbimo mašina AEG Princess, įsigyta už 2500 Lt. Šis kilnojamasis turtas, kurio viso vertė yra 22 400 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas mato,kad abi šalys tik iš dalies sutinka su daiktų kainomis ir nurodo tik jai naudingas daiktų kainas.Ieškovė atsižvelgia į tai tokiu būdu,kad nurodoma jos didesnė daikto kaina kuri akivaizdžiai turėtų ir galėtų likti pas atsakovą ir mažesnė kaina tų daiktų,kurie gali būti skirti jai dalinant turtą natūra.Tokiu pačiu principu kainas nurodė ir atsakovas tik jis priešingai mažino daiktų,kurie liktų jam ir didino kainas daitų,kurie gali būti skiriami ieškovei.Todėl esant tokiai situacijai teismas ima kainų vidurkius tų daiktų,dėl kurių kainų šalys nesutaria,kas būtų sąžininga,protinga ir teisinga(CK 1.5 str.).
Tokiu būdu teismas laiko,kad elektrinės plytos su kaitlente „Hansa“ vertė-3650 Lt; šaldytuvas „Snaigė“-1250 Lt; televizorius „Philips“-1500 Lt; sieninė keturių durų spinta miegamajame-4000 Lt.Dėl kitų daiktų ginčo nėra.
Vadovaujantis prioritetu padalinti turtą natūra,teismas daiktus,kurie yra neatsiejami nuo baldų,namo ir baldus,kurių ieškovė negali objektyviai paimti ir jais naudotis priteisia atsakovui,o kilnojamus daiktus,kurie objektyviai gali būti paimti-priteisia ieškovei.Teismas nesivadovauja ieškovės argumentais,kad ji neturi kur padėti kilnojamųjų daiktų,nors gyvena pas tėvus 4 kambarių bute.Kainų skirtumas priteistinas ieškovei iš atsakovo,kaip kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį(CK 3.118 str.3d.).
Tokiu būdu ieškovei teismas priteisia mikrobangų krosnelę „Daewoo“, 300 Lt vertės; šaldytuvą „Snaigė“-1250 Lt vertės; televizorių „Philips“-1500 Lt vertės; skalbimo mašiną AEG Princess, 2500 Lt vertės,t.y.viso turto už 5550 Lt.
Atsakovui priteisiamas likęs kilnojamasis turtas- elektrinė plyta su kaitlente „Hansa“ vertė-3650 Lt; virtuvės baldų komplektas-vertė 800 Lt; odinis raudonos spalvos baldų komplektas-vertė 5000 Lt; svetainės baldų komplektas-vertė 1000 Lt; dvigulė lova su čiužiniu-vertė 3000 Lt; sieninė keturių durų spinta miegamajame-vertė 4000 Lt,t.y.viso turto už 17450 Lt.
Ieškovei iš atsakovo priteisiama 5950 Lt kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Dėl kompensacijos priteisimo u turto pagerinimą
Ieškovė ginčija kompensacijos priteisimą iš atsakovo už atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0005-0180, su pastatu, unikalus Nr. 1398-5026-5017, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje,pagerinimą,nurodydama,kad jai priteistina 50000 litų kompensacija,kadangi pagerinimų suma buvo 100000litų.
Atsakovas sutinka sumokėti eksperto nustatytą 1/2 dalį nuo 94000 litų sumos.
Byloje buvo paskirta atlikti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., ir (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, unikalūs Nr. 4400-2036-6990, 4400-2256-6147, 4400-2256-6158, 1398-5026-5017, ekspertizė ir pavesta ją atlikti teismo ekspertui K. K. (t. 2, b.l. 20-21). Ekspertizės akto 2014-03-21 Nr. 14-03-21 KK išvadų dalyje ekspertas pateikė atsakymą į ekspertizės klausimą:Kokia buvo ir kokios vertės padaryti pastato-Sodo pastato, unikalus Nr. 1398-5026-5017, pagerinimo darbai laikotarpyje nuo 2002 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų birželio mėnesio?Atsakymas: Nekilnojamojo turto – pastato-Sodo pastato, unikalus Nr. 1398-5026-5017, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., pagerinimo darbai laikotarpyje nuo 2002 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų birželio mėnesio nustatyti išlaidų (kaštų) metodu, galėjo būti 94.000 Lt.
Šalys iš esmės šios išvados neginčija,tik ieškovė dar papildomai nurodė,kad „ieškovės tėvai yra statybininkai, todėl iš esmės padėjo atlikti namo remonto darbus: sienų dažymas, vonioje klijavo plyteles, stogo dengimas, apdaila, grindų dengimas ir kt. Todėl jų darbas ir jo vertė sąmatoje neatsispindi. Be to, sąmatoje nėra ir daugumos panaudotų medžiagų kiekių“,todėl laiko,kad jai priteistina papildomai 6000 litų.
Ieškovės atstovė argumentavo dar kitaip:“ 50 000 Lt prašoma dėl padidėjusios nuo 2006 m. namo vertės.“Toks argumentas nėra objektyvus ir pagrįstas.
Ieškovė be savo subjektyvių argumentų teismui niekuo nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo.Iš šalių paaiškinimų matyti,kad abi šalys savo darbu prisidėjo prie minėto namo pagerinimo.Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo priteisti ieškovei papildomai 6000 litų,nes ieškovė šios sumos neįrodė((duomenys neskelbtini).).Iš atsakovo ieškovei priteistina 47000 litų kompensacija už namo pagerinimą.
Dėl žemės pirkimo pardavimo sutarties aiškinimo
Teismas laiko,kad sprendžiant, ar ginčijami pirkimo - pardavimo sandoriai laikytini apsimestiniais dėl subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaip antai, kas derėjosi dėl sutarčių sudarymo (sąlygų), įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį, konstatuoti ginčo turto pardavėjų ir pirkėjų, nurodytų sutartyse, susitarimus sudaryti apsimestines sutartis, pridengiant tikruosius pirkėjus. Teismas pažymi, jog išsamus šių aplinkybių įvertinimas reikalauja nustatyti ne tik vidinę ginčijamų sandorių šalių valią, buvusią sandorių sudarymo metu, bet ir analizuoti ginčijamų sandorių vykdymo eigą bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos A. T. 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).
Nekilnojamojo turto registre ieškovės A. Š. ir atsakovo Ž. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2036-6990, esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini) k., kurio vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 29 090 Lt. Šio žemės sklypo 2010-04-01 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas Ž. Š. žemės sklypą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine A. Š. už 67 500 Lt, kurie pirkėjas sumokėjo pavedimu pardavėjui į jo nurodytą banko sąskaitą (1.1., 2.1 punktai; t. 1, b.l. 99-106). Tą pačią dieną, t.y. 2010-04-01 buvo pasirašytas žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas (t. 1, b.l. 107-108). Šiame žemės sklype įregistruoti pastatas – ūkininko sodyba, unikalus Nr. 4400-2256-6147, ir ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2256-6158, kuriems 2011-06-09 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 280 (įrašas galioja nuo 2011-12-07) (t. 1, b.l. 36-37).
Ž. Š. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0005-0180, su statiniais (Sodo pastatu, unikalus Nr. 1398-5026-5017), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 38-39, 92-93). Sodo pastato, unikalus Nr. 1398-5026-5017, vidutinė rinkos vertė pagal nuo 2014-01-01 galiojantį statinių verčių žemėlapį yra 118 000 Lt (t. 2, b.l. 91).
Atsakovas Ž. Š. paveldėtą po motinos O. R. Š. mirties 2006-06-07 butą, unikalus Nr. 1097-8001-0019:0044, esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), 2010-01-28 buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 145 000 Lt, o taip pat paveldėtą po motinos mirties garažą (boksą), unikalus Nr. 1098-4001-4015:0037, 2010-01-28 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 20 000 Lt (t. 1, b.l. 92-93, 109-116).
Atsakovo brolis L. Š. po motinos mirties atsisakė savo palikimo dalies pagal LR CK 5.60 str. (t. 2, b.l. 130).
Atsakovo Ž. Š. metinės pajamų deklaracijos už 2010, 2011, 2012 metus (t. 1, b.l. 68-75, 138-142).
Atsakovas byloje įrodė,kad ginčo žemės sklypą pirko iš savo asmeninių pinigų.To neneigė ir ieškovė.
Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus.liudytojų parodymus teismas daro išvadą,kad faktinė situacija buvo tokia,kad šį žemės sklypą pasirinko atsakovo brolis su savo žmona,kaip vietą,kur jie ruošėsi statyti gyvenamąjį namą tik sau.Ieškovės argumentai,kad šis sklypas buvo perkamas šeimos interesų tenkinimui ir šeimos ateičiai, teismo vertinami,kaip realiai nebuvę.Šalys turėjo kur gyventi geromis sąlygomis.
Sprendžiant dėl sandorio šalies – pirkėjo – atitikties ginčijamos sutarties atveju, būtina įrodyti sutartyje įvardytos šalies – pirkėjo – nurodymo apsimestinumą, t. y. kad sutartyje nurodytas pirkėju asmuo apskritai neturėjo pagrįstų ketinimų būti ginčijamos sutarties šalimi (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012).
Iš esamo sandorio sudarymo aplinkybių(analizuojant įrodymų visetą),šalių veiksmų iki ir po sandorio,teismas daro išvadą,kad ginčo sklypas buvo perkamas iš atsakovo realiai turėtų tuo metu jo asmeninių pinigų lėšų tikslu šiame sklype leisti broliui pasistatyti sau gyvenamąjį namą,nes atsakovo brolis savo laiku atsisakė nuosavybės teisių į motinos palikimą.Įrašas pas notarą dėl dviejų savininkų sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo padarytas notarui nurodžius apie santuokoje įgyjamo turto teisinį režimą.Atsakovas siekė įgyti nuosavybę-žemę,kuri skirta brolio interesų tenkinimui.Ieškovė šiame sandoryje buvo tik formali šalis,kuri tuo metu nesiekė sukurti bendrojo šeimos turto.Atsakovas nesiekė sukurti bendrosios jungtinės nuosavybės.Atsakovas,kviesdamas ieškovę pasirašyti sandorį, siekė atlikti sandorį formaliai teisingai būdamas santuokoje ir matomai nesuprasdamas,kad galėjo įsigyti turtą savo asmeninėn nuosavybėn be žmonos,kaip sandorio šalies.Toks sandoris tik patvirtina,kad tuo metu ieškovė su atsakovu gyveno normalų bendrą gyvenimą,paremtą pasitikėjimu vienas kitu.
Atsižvelgiat į išdėstytą,teismas daro išvadą,kad nekilnojamojo turto registre ieškovės A. Š. ir atsakovo Ž. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2036-6990, esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini) k.,yra atsakovo Ž. Š. asmeninė nuosavybė(atsakovo brolis neįrodinėjo,kad sklypas pirktas jam asmeniškai pridengiant kitu sandoriu),o ne ginčo šalių bendroji nuosavybė(CK 3.88 str.2d.).
Liudytojų parodymai ir atsakovo teikti paaiškinimai,įrodymai patvirtina,kad ginčo namas pastatytas trečiojo asmens šeimos lėšomis ir jo giminių-žmonos tėvo pagalba. Teismas iš ieškovės parodymų analizės daro išvadą,kad ieškovė negalėjo nesuprasti,kad ginčo namas buvo statomas vyro brolio šeimos sau.Atsakovo paaiškinimai,namo statybos faktas ir jo analizė,liudytojų parodymai,pačios ieškovės paaiškinimai objektyviai įrodo,kad ginčo namas buvo statomas ne ieškovės šeimos,o trečiojo asmens šeimos,kuri ir šiuo metu ten gyvena.Ieškovė neįrodė,kad žemės sklype esantis pastatas – ūkininko sodyba, unikalus Nr. 4400-2256-6147, ir ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2256-6158, yra šeimos turtas.t.y.bendroji jos ir atsakovo jungtinė nuosavybė.Priešingai,teismas mato,kad šiame žemės sklype esantis pastatas-ūkininko sodyba ir kitas pastatas yra ne ginčo šalių,o trečiojo asmens formuojami nekilnojamieji daiktai(b.l.36).Tai reiškia,kad šioje dalyje ieškovės ieškinys netenkinamas(CK 3.88str.2d.).
Tuo pačiu teismas nemato pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį šioje dalyje,nes atsakovo reikalavimas pripažinti šiuos pastatus jo asmenine nuosavybe neatitinka paties atsakovo nurodomų įrodinėjamų aplinkybių(tai jo brolis pasirašytinai nurodė ekspertizės akte(trečiame nuo galo puslapyje) ir atsakovas to neginčijo) ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl nuosavybės sukūrimo(be to šie pastatas nėra formaliai suformuoti iki galo ir įregistruoti kaip pastatyti objektai,jiems tik duotas leidimas statybai suteikiant unikalų numerį).Teismas konstatuoja,kad ginčo namas ir kitas pastatas pastatyti atsakovo žemėje trečiuojo asmens šeimos pastangomis ir nėra pagrindo juos pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe.
Kiti santuokos nutraukimo klausimai.
Atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „Š.“, dėl to ieškovas neprieštaravo (CK 3.69 str. 1 d.).
Duomenų apie šalių kreditorius byloje nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 86,89 Eur (300 Lt) žyminį mokestį (t. 1, b.l. 1-2), o likusio žyminio mokesčio sumokėjimas 2013-04-23 teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos (t. 1, b.l. 49).
Ieškovės reikalavimas priteiti jai turto buvo už 267250 litų sumą.Už šį reikalavimą ieškovė turi sumokėti valstybei 2322,03 euro žyminį mokestį.Atėmus sumokėtą žyminį mokestį ir pridėjus žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką dėl kaltės,ieškovė turi sumokėti valstybei 2277,14 eurų nesumokėtą žyminį mokestį (CPK 80str.).
Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 41,42 Eur (143 Lt) žyminį mokestį (t. 1, b.l. 63), o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2013-06-21 teismo nutartimi atsakovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos (t. 1, b.l. 144).
Atsakovas priešieškiniu reikalavo priteisti 439700 litų turto.Už šį reikalavimą atsakovas turi sumokėti 3820,38 eurų žyminį mokestį (CPK 80str.).
Ieškovė A. Š. sumokėjo ½ dalį ekspertizės kainos, t.y. 275,14 Eur (950 Lt) (t. 2, b.l. 32-33).Šios išlaidos ieškovei nepriteistinos,nes ši ekspertizė skirta teismo nutartimi nurodant apmokėti šalims po 1/2daslį,kuri sumokėjo už jai tenkančią ekspertizės akto kainos dalį.
Ieškovė turėjo 390,99 Eur (1 350 Lt) teisinių paslaugų išlaidų ir 5,79 Eur (20 Lt) išlaidų už Gyventojų registro pažymą (t. 2, b.l. 92-93, 131-139).Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 781,97 Eur (2 700 Lt) iki teismo turėtų išlaidų (t. 1, b.l.40-41).Ieškovės reikalvimų priteista 24 procentai.Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 281,51 euras bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93str.).
Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidos byloje sudaro 7,05 Eur (24,34 Lt).Ši suma po 1/2dalį priteistina iš šalių valstybei,t.y.po 3,52 euro(CPK 96str.).
Atsakovo atstovas prašė išdėstyti kompensacijos priteisimą 6-8 mėnesių terminui.Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą, jo turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti. Atsakovui suteiktina galimybė atsiskaityti su ieškovu, nustatant komensacijos grąžinimo terminą, t.y. išdėstant priteistos kompensacijos už visus reikalavimus(47000+5950 Lt) mokėjimą 8 mėnesiams, įpareigojant atsakovą mokėti po 1916,92 eurus kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, o paskutinį mėnesį – 1916,94 eurus (CPK 2 str., 3 str. 1 d., 284 str., CK 1.5 str.). Tačiau, siekiant apsaugoti teisėtus ieškovo interesus, atsakovui išaiškintina, kad jam nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovas turi teisę reikalauti iš jo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – Daminaitė) ir atsakovo Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)santuoką, įregistruotą 2002-08-03 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1820), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „Š.“, atsakovui pavardę „Š.“.
Nepilnametės dukros M. Š., gim. 2004-02-02, gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. Š..
Nustatyti atsakovo Ž. Š. bendravimo su mūsų nepilnamete dukra M. Š. tvarką:
1. A. Ž. Š. gali pasiimti ir išsivežti nepilnametę dukrą M. iš jos gyvenamosios vietos ar mokyklos, iš anksto, ne vėliau kaip prieš dieną, apie tai pranešęs A. Š., kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos savaitės sekmadienio 18 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena, tai Ž. Š. turi teisę būti su dukra ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 18 val. Jei šiame punkte nurodytu laiku Ž. Š. negali paimti dukters bendravimo su ja grafike nustatytu laiku, tuomet iš anksto informuojama apie tai ieškovė A. Š., išsiunčiant jai žinutę arba skambučiu.
2. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl nepilnametės dukters ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, numatyta tėvo susitikimų su dukra galimybė apribojama, o susitikimo laikas nukeliamas į sekantį susitarimo pagal grafiką laiką. Apie sveikatos sutrikimus, dėl kurių tėvas neturės galimybių pasimatyti su savo dukra, motina A. Š. įsipareigoja elektroniniu laišku, žinute arba skambučiu pranešti tėvui Ž. Š..
3. Nustatyti, kad atsakovas Ž. Š. gali mergaitės kasmetinių atostogų metu pasiimti ją tik iš anksto raštiškai (el. paštu) susiderinus laikotarpį su A. Š..
4. Nustatyti, kad Kalėdinių ir Velykinių švenčių dienas nepilnametė duktė praleidžia tokia tvarka: jei Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24d.) dukra praleidžia pas tėvą, tai abi Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d) praleidžia pas motiną, kitais metais atvirkščiai. Jei pirmą Šv. Velykų dieną (sekmadienį) praleidžia pas motiną tai antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) praleidžia pas tėvą, kitais metais atvirkščiai. Jei tais metais pirmą Šv. Velykų dieną (sekmadienį) praleido pas motiną, tai Šv. Kūčių dieną praleidžia pas tėvą.
5. Nustatyti, kad Motinos dieną (pirmą gegužės savaitgalį) nepilnamete dukra M. Š. visada praleidžia su motina, o Tėvo dieną (pirmą birželio savaitgalį) visada praleidžia su tėvu.
Priteisti ieškovei jos A. Š. vardu yra registruotą transporto priemonę – automobilį „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui jo Ž. Š. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „M. B. 310, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
A. Š. priteisiama mikrobangų krosnelė „Daewoo“, 300 Lt vertės; šaldytuvas „Snaigė“-1250 Lt vertės; televizorius „Philips“-1500 Lt vertės; skalbimo mašina AEG Princess, 2500 Lt vertės,t.y.viso turto už 5550 Lt.
Ž. Š. priteisiamas likęs kilnojamasis turtas- elektrinė plyta su kaitlente „Hansa“- vertė 3650 Lt; virtuvės baldų komplektas-vertė 800 Lt; odinis raudonos spalvos baldų komplektas-vertė 5000 Lt; svetainės baldų komplektas-vertė 1000 Lt; dvigulė lova su čiužiniu-vertė 3000 Lt; sieninė keturių durų spinta miegamajame-vertė 4000 Lt,t.y.viso turto už 17450 Lt.
A. Š. iš Ž. Š. priteisiama 5950 Lt(penki tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt litų),kas yra 1723,24 eurų(vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt trys eurai 24 centai) kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Ž. Š. įpareigojamas netrukdyti paimti priteistus daiktus po sprendimo įsiteisėjimo per 10 dienų terminą.
Iš Ž. Š. priteisiama A. Š. naudai 47000Lt(keturiasdešimt septyni tūkstančiai litų) kas yra 13612,14 eurų(trylika tūkstančių šešis šimtus dvylika eurų 14 ct)kompensacija už nekilnojamojo turto-namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje,pagerinimą.
Kitoje dalyje ieškinys ir priešieškinys netenkinami.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2014-08-22 nutartimi (2014-08-27 nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai) byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, taikytą sodo pastato, unikalus Nr. 1398-5026-5017, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio atsakovui Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-11-12, ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. 4400-2036-6990, priklausančio atsakovui Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-11-12, ir ieškovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978-10-10, bei jame stovinčių pastatų – ūkininko sodybos, unikalus Nr. 4400-2256-6147, ir ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-2256-6158, areštą.
Priteisti iš A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2277,14 eurų(du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 14 ct) nesumokėtą žyminį mokestį (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3820,38 eurų(tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų 28 ct) nesumokėtą žyminį mokestį (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – D) ir atsakovo Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 3,52 EUR pašto išlaidų valstybei(gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Išdėstyti skolos įvykdymą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui ir nustatyti atsakovui Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) tokią priteisto 15335,38 EUR kompensacijos išmokėjimo ieškovei A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokėjimo tvarką: kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, mokėti ieškovui po 1916,92 eurus(vieną tūkstantį devynis šimtus šešiolika eurų 92ct) kas mėnesį, o paskutinį mėnesį – 1916,94 eurus.
Nustatyti, kad atsakovui nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.