Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti UAB „BTA (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1 kartą bausta administracine tvarka, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui bei nežymiai jį sužalojo, o būtent ji:

2013 m. vasario 28 d. vakare, (duomenys neskelbtini), būdama savo namuose, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą M. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), t. y. ne mažiau 4 kartus sudavė jai diržu per sėdmenis ir kojas, padarydama nukentėjusiajai M. Š. poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldama M. Š. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji A. Š. kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino, iš dalies patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 49, 52) ir teisme paaiškino, kad šiuo metu, maždaug metai laiko vyksta skyrybų procesas. Ji kreipėsi į advokatą. Tuo pagrindu vyras pasinaudojo situacija, kai vaikas papasakojo vyrui, kad vyko konfliktas. Ji pyko ant dukros, kad pastaroji neatsiliepė telefonu, kad jos neklauso, nes nesusitvarkė kambario, neparuošė pamokų, dukra jai pasakė „atsiknisk”, trenkė durimis ir nuėjo į kitą kambarį. Konflikto metu, kai dukra atsikalbinėjo, ji vieną kartą sudavė dukrai ranka per sėdmenis. Ji nuėjo paskui dukrą, pastatė ją į kampą, liepė atsiprašyti. Po kokių dešimt minučių stovėjimo ji atėjo ir atsiprašė. Nežino, iš kur tos mėlynės. Tada buvo išeiginės. Jis vaiką atvežė tiesiai į mokyklą pasiėmė ir negrąžino namo. Ji neatsimena, kokia diena buvo. Buvo savaitgalis. Po savaitgalio dukters jai negrąžino, nes jam nėra nustatyti griežti reikalavimai, kada jam reikia dukrą namo grąžinti. Ji jau buvo pas tėtį, ir dvi savaites jai dukros negrąžino 2013 m. vasarį. Tėtis įvairiai ima vaiką. Vasarą dukra buvo pas ją. Dvi savaites ji buvo pas tėtį. Tai įvyko gal liepos mėnesį. Tai buvo pliaukštelėjimas, tai nebuvo smūgis. Diržu ji nemušė. Ji negali paaiškinti, nes dukra - judrus vaikas, jos visur daug. Visuomet vaikšto su mėlynėmis. Ji neklauso. Ji ko nenori girdėti, tai susigūžia ir negirdi. Po skyrybų daug problemų. Dabar dukra jai reiškia savo teises, naudojasi situacija, ji niekaip negali mergaitės paveikti. Iš tėvo pusės yra kenkimas, nepadeda jis jai auklėjant vaiką. Dabar mergaitė žino savo teises. Duktė nesimoko ir nieko nedaro, neklauso. Ji turi daug problemų su dukra. Vaikas pradės lankytis pas psichologą. Ji vaiką gąsdindavo diržu, bet nemušdavo. Mano, kad dukra kartais painioja sąvokas su žodžiu „duosiu“, ir tikru smūgiu.

Ji susipainiojo, kai anksčiau pasakojo, kad tuo metu, kai mergaitė buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, gyveno su tėvu, ir tėvas jai galėjo daryti įtaką. Tuo metu mergaitė gyveno pas ją. Ji su vaikų teisių apsaugos skyriaus atstove pasirašė taikos sutartį, kurioje yra parašyta tiesa, kad ji prisipažįsta dėl nusikaltimo (b.l. 109).

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje. Paaiškino, kaip dukrai vieną kartą sudavė per kairės kojos šlaunį savo dešinės rankos delnu (b. l. 55-57).

Be visiško prisipažinimo, jos kaltė grindžiama šiais įrodymais:

- Ž. Š. protokolu – pareiškimu, kad jo dukros M. Š. motina A. Š. smurtauja prieš jo dukrą ir 2013-02-28 sumušė ją diržu per įvairias kūno vietas dėl to, kad ji pavėlavo grįžti iš mokyklos (b. l. 1);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, patvirtinančiu, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14);

- nukentėjusiosios M. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jos tėvas Ž. Š. ir A. Š. oficialiai neišskyrę bet jau 2 metus gyvena skyrium. Ji pastoviai gyvena su mama, bet beveik kiekvieną savaitgalį ir per atostogas ji gyvena pas tėtį. 2013-02-28 jai apie 15 val. pasibaigė pamokos ir būreliai, ir ji po mokyklos iškart nenuėjo namo, o su draugėm vaikščiojo lauke. Vakare mama grįžo namo ir supyko, kad ji dar neparuošė pamokų ir kad po pamokų iškart negrįžo namo, paėmė diržą ir pradėjo ją mušti per užpakalį, bet pataikė ir per kojas. Ji pradėjo verkti. Jai labai skaudėjo. Mama ją ir prieš tai kelis kartus mušė diržu, bet nestipriai ir tik per užpakalį. Penktadienį ji nuvažiavo pas tėtį savaitgaliui ir vakare, kai prausėsi, tėtis pamatė ant jos kojų mėlynes. Ji jam viską ir papasakojo. Kiek kartų mama jai sudavė, ji nežino, neatsimena (b. l. 31). Papildomai paaiškino, kad su mama sutaria maloniai. Jos mama gera, ją globoja, myli. Ji jos nenori paleisti. Būna tokių dienų, kai jos su mama barasi, nes kartais neklauso ir kažką blogo padaro. Ji neatsimena, ką blogo būdavo pridarius. Kai ji netinkamai pasielgia, mama susinervinusi garsiai sako žodžius. Ji jos balso išsigąsta. Buvo, kai mama mušė per užpakalį, bet kartais ją tik pagąsdina, kad duos, į kampą pastato. Su diržu gaudavo todėl, kad neklausydavo. Su diržu gavo vieną kartą. Jai nelabai skaudėjo. Beveik niekam apie tai nepasakojo, tik tėčiui apie tai sakė. Tėtis sakė, kad kreipsis į policiją. Buvo ten kažkur mėlynės, bet kažkada dar buvo ant kojos mėlynė, kai mama jai buvo davusi su ranka. Anksčiau būdavo, kad su diržu vieną kartą, o kitą kartą su ranka. Tėtis jos niekada nemušė, tik šaukdavo. Kai buvo mėlynės, tai ji buvo pas gydytoją. Mama, kai mušė nieko nesakė. Jei atsiprašydavo, tai mama atleisdavo (b. l. 33-34);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodyta, kad M. Š. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-02-28). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Atsakyti į klausimą kokia buvo sužalojimų padarymo seka ekspertiniu tyrimu, nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų. Sužalojimų vietose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl tiksliau identifikuoti žalojantį įrankį nėra galimybių. Nustatyti kūno sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo pozos sužalojimų jai padarymo metu (b. l. 38-39);

- specialisto A. K. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad neatmetama galimybė, kad M. Š. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse galėjo atsirasti pačiai atsitrenkiant į daiktus turinčius kietą, buką paviršių. Nukentėjusios kūne užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl konkrečiai identifikuoti žalojantį įrankį nėra galimybės, šiuo atveju sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant ranka, tiek diržu (b. l. 40);

- Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio raštu dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodyta, kad M. Š. nurodė, kad ji nebuvo mušama, skriaudžiama tėvo ar motinos, specialistams nekilo įtarimų, kad mergaitė bandytų kažką nuslėpti (b. l. 42);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. Š. pateikė M. Š. gimimo liudijimo kopiją, rašto dėl A. Š. 2013-03-14 kopiją, 2013-03-14 pareiškimo, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nutarties, paaiškinimo civilinėje byloje Nr. A2-1333-341/2013 kopijas, charakteristiką, taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-353-892/2012 kopiją (b. l. 58-69);

- liudytojo Ž. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jau apie du metus negyvena šeimoje. Santuoka tarp jo ir žmonos A. Š. nenutraukta. Santuokoje turi dukrą M. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios taikos sutartimi gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (duomenys neskelbtini). Dukrą pasiima pas save per išeigines ir jos atostogų metu. 2013-03-01 Ž. pasiėmė dukrą iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo pas save į namus. Važiuojant duktė papasakojo, kad ją sumušė mama. Duktė papasakojo, kad 2013-02-28 ji pavėlavo grįžti iš mokyklos ir ją diržu sumušė mama. Atvažiavus namo duktė parodė mėlynes ant kojų, kurios negalėjo atsirasti šiaip sau ant dukros kojų. Jis pasiteiravo ar ankščiau mama jos nemušė ir duktė pasakė, kad buvo, bet ne taip. Jis bandė šitą situaciją aptarti su žmona, bet ji atsisakė kalbėti (b. l. 16-17);

- taikos sutartimi, kuria A. Š. prisipažino dėl nežymaus skausmo sukėlimo M. Š., nurodė, kad su nukentėjusiosios atstove J. T. susitaikė (b. l. 109).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus (nukentėjusiosios parodymus, kaltinamosios prisipažinimą, specialisto išvadą), teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą M. Š. ir ne mažiau 4 smūgių sudavė jai diržu per sėdmenis ir kojas, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Ji prisipažino nusikaltusi, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su nukentėjusiosios atstove, kuri jai atleido. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, kuri dirba, augina mažametį vaiką, anksčiau neteista, 1 kartą bausta administracine tvarka, nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, bei esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių ir pagrindui manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, - atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 str.). Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes (šeimyninis konfliktas), į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta 1 kartą, dirba, dėl nusikalstamo savo elgesio labai gailisi ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 str. 2 d.), teismas pripažįsta, kad poveikio priemonės nėra būtinos, nes pats baudžiamosios bylos iškėlimas bei bylos nagrinėjimas teisme, atitinka padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą ir padarinius, nukentėjusiosios orumą, kaltininkės asmenybę bei jos socialinius interesus ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.