- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-297-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01572-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- E. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai U. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), sūnui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, pakeičiant Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovas įpareigotas kas mėnesį teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 100 Eur. Persikėlus į naują gyvenamąją vietą, pradėjus vaikus leisti į naują mokyklą ir būrelius, didesnių išlaidų reikia vaikų mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams. Atsakovo teikiamos sumos neužtenka vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Atsakovas gera valia nesutinka mokėti didesnio išlaikymo. Dukters ir sūnaus minimaliems poreikiams patenkinti reikia po 400 Eur kas mėnesį (dukrai – 150 Eur maistui (iš jų 40 Eur pietums mokykloje), 44 Eur rūbams, avalynei, 14 Eur kosmetikai, parfumerijai, asmeninės higienos priemonėms, 37 Eur gyvenamajai vietai išlaikyti, 55 Eur poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, 5 Eur gydymo išlaidoms, 8 Eur mobiliojo ryšio telefono paslaugoms, telefonui ir jo priedams, 32 Eur mokyklos reikmenims, 30 Eur dovanoms, 25 Eur kišenpinigiams, sūnui – 150 Eur maistui (iš jų 40 Eur pietums mokykloje), 36 Eur rūbams, avalynei, 5 Eur kosmetikai, parfumerijai, asmeninės higienos priemonėms, 37 Eur gyvenamajai vietai išlaikyti, 33 Eur muzikos mokyklai, 15 Eur karate treniruotėms, 40 Eur poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, 5 Eur gydymo išlaidoms, 7 Eur mobiliojo ryšio telefono paslaugoms, 32 Eur mokyklos reikmenims, 25 Eur dovanoms, 15 Eur kišenpinigiams). Kadangi ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, vaikus visada reikia visur vežti. Kadangi sūnui nustatytas labai aukštas intelektas, jis dalyvauja specialioje paruošimo programoje. Dukra kitais metais ketina lankyti gamtos mokslų būrelį, atnaujinti jodinėjimą žirgais. Ieškovės pajamas sudaro 750 Eur atlyginimas ir 60,04 Eur išmoka vaikams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Atsakovas nurodė, kad, išsikeldama į kitą gyvenamąją vietą, ieškovė pati pablogino savo vaikų gyvenimo sąlygas. Ieškovės nurodytos išlaikymui reikalingos sumos padidintos, neatitinka realybės. Po santuokos nutraukimo atsakovo materialinė padėtis pasunkėjo, nes jis nuomojasi būstą, moka kreditą AB SEB bankui. Atsakovas papildomai apiperka vaikus jų susitikimų ir bendrų atostogų metu. Atsakovas nurodė, kad galėtų teikti vaikams materialinį išlaikymą po 130 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2516-217/2017 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. R. ir A. R. ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 160 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedė ieškovei nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo ieškovei 77,4 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 45,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi po automobilį, abu turi po 1/2 dalį žemės sklypo, ieškovė savo vardu turi trijų kambarių butą. Ieškovės pajamas sudaro vidutiniškai 731,03 Eur per mėnesį darbo užmokestis ir vaikams skirta 60,04 Eur išmoka, atsakovo pajamas – vidutiniškai 1 178,7 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Šalys daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovė su vaikais gyvena jos draugui priklausančiame name (duomenys neskelbtini) rajone, kurio išlaikymas, ieškovės teigimu, jai nekainuoja, tačiau ji turi išlaikyti jai priklausantį trijų kambarių butą, atsakovas gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą, atsakovo paaiškinimu, moka 70 Eur į mėnesį ir komunalinius mokesčius. Šalys turi skolinių įsipareigojimų pagal tą pačią kredito sutartį AB SEB bankui, kiekvieno mokėtina mėnesinė įmoka – 200 Eur. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl jos prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis.
6. Teismas nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo, kuriuo kiekvienam vaikui buvo priteistas 100 Eur išlaikymas, praėjo vieneri metai. Per šį laiką vaikų poreikiai pasikeitė – vaikai pakeitė gyvenamąją vietą, todėl į mokyklą, esančią Kaune, lankomus būrelius (būrelius lanko tik sūnus), ieškovė turi vaikus vežti savo transportu, sūnus pradėjo lankyti ne tik muzikos mokyklą, bet ir karate treniruotes, robotikos būrelį, už kuriuos turi mokėti 32 Eur mėnesinį mokestį. Teismas sprendė, kad 100 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas kiekvienam vaikui negali patenkinti būtinų vaikų poreikių, užtikrinti tinkamų sąlygų jiems augti ir vystytis. Nors po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir išspręstas vaikų išlaikymo dydžio klausimas, praėjo sąlyginai nedaug laiko, tačiau teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog jau tada šalių sutartas išlaikymo dydis neatitiko mokyklinio amžiaus vaikų poreikių.
7. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie vaikų poreikius, teismas sprendė, kad išlaidos maistui, vaistams, rūbams, avalynei yra neabejotinai reikalingos ir ieškovės nurodytos sumos laikytinos iš esmės protingomis tokio amžiaus vaikams, tačiau nurodytos išlaidos mokyklos reikmenims kas mėnesį kiekvienam vaikui po 32 Eur laikytinos per didelėmis, nes kiekvieną mėnesį neperkamos kuprinės, kanceliarinės prekės ir pan. Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į vaikų amžių, per didelėmis laikytinos ir 30 Eur (dukrai) ir 25 Eur (sūnui) mėnesinės išlaidos gimtadieniams, dovanoms (atitinkamai per metus 360 Eur ir 300 Eur), 55 Eur (dukrai) ir 40 Eur (sūnui) išlaidos poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui (atitinkamai 660 Eur ir 480 Eur per metus), mobiliojo ryšio paslaugoms 8 Eur (dukrai), 7 Eur (sūnui), nes iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė už mobiliojo ryšio paslaugas moka atitinkamai 6 Eur ir 5 Eur, o atsakovas taip pat prisideda prie vaikų poilsio ir laisvalaikio – vasaros metu daugiau kaip mėnesį buvo pasiėmęs vaikus į Angliją ir ieškovei nereikėjo rūpintis vaikų išlaikymu šiuo laikotarpiu. Teismas, įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus, išvadą teikiančios institucijos atstovės išsakytą nuomonę, vaikų būtinuosius ir kitus poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, prioritetinės vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, padarė išvadą, jog 320 Eur suma yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms vieno nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti – patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, juolab, kad šalių vaikai specialiųjų poreikių neturi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Teismas sprendė, kad atsakovas išgali mokėti 160 Eur sumą kiekvienam vaikui (iš viso 320 Eur), byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, jis turėtų specialių poreikių, priešingai, atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, padarytos neteisingos išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių. Neteisingai vertinta, kad išlaidos mokyklos reikmenims kas mėnesį kiekvienam vaikui po 32 Eur yra per didelės. Vien kurui vienam vaikui reikia 194,67 Eur (21,63 x 9) per metus. Sūnaus pratyboms reikia skirti 51,35 Eur, mokyklinėms reikmėms (laikant, kad kuprinė, penalai, liniuotes, žirklutės ir kt. reikmenys perkami dvejiems metams), reikia skirti ne mažiau kaip 50 Eur. Yra ir negalimų įrodyti išlaidų, tokių kaip ekskursijos, išvykos su klase, mokyklos renginiai, šventės, mokytojų sveikinimai, klasės fotografijos (50 Eur ekskursijoms ir šventėms, 30 Eur mokytojų sveikinimams). Taigi mokyklos reikmėms vienam vaikui per metus reikalinga 384 Eur suma yra reali. Nepagrįsta išvada, kad 360 Eur ir 300 Eur išlaidos per metus vaikų gimtadieniams, dovanoms yra per didelės. Per vaiko gimtadienį pasikviesti draugų į vaikų kambarį reikia apie 150 Eur (spec. salės nuoma – 70 Eur, tortas – 25 Eur, gaivieji gėrimai – 10 Eur, vienkartiniai indai – 10 Eur, užkandžiai – 20 Eur, atributika, kuras – 20 Eur). Vyresniam vaikui gimtadienio šventės suorganizavimas siekia ne mažiau 100 Eur. Dovanos vaikams per metus perkamos mažiausiai 2 kartus (gimtadienio proga ir Kalėdoms), tam reikia mažiausiai po 50 Eur ir 20 Eur. Taip pat vaikas važiuoja į gimtadienius pas pusbrolius, pusseseres, geriausius draugus, vaikai keičiasi dovanėlėmis mokykloje žiemos švenčių periodu. Dėl to 300–360 Eur sumos gimtadieniams ir dovanoms yra realios, atsižvelgiant į vaikų amžių, esamas produktų ir paslaugų kainas. Nepagrįstai spręsta, kad išlaidos vaikų poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui yra per didelės. Nemaža dalis šių išlaidų turi būti priskiriamos kuro išlaidoms, nes poilsio, laisvalaikio vietos yra nutolusios nuo gyvenamosios vietos. Elektroniniai žaislai vaikams, žaidimai, priemonės laisvalaikiui nėra pigios. Brangiai kainuoja ir poilsis Lietuvoje ar užsienyje. Išlaidas vaikų poilsiui, laisvalaikiui įrodyti yra sunku, nes už dalį paslaugų (poilsį prie jūros) yra mokama grynais pinigais. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poilsiui, laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui (480–660 Eur per metus vienam vaikui) yra pagrįstos. Išlaidos vaikų baldams, patalynei, kambario remontui ir pan., nėra patiriamos kasmet, tačiau jos taip pat turi būti įskaičiuotos į bendrą vaikų išlaikymo sąmatą. Ieškovės pateikta vaikų išlaikymo sąmata atitinka vidutinio Lietuvos gyventojo poreikius.
1.2. Neatsižvelgta, kad CK 6.461 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo dydis negali būti mažesnis už minimalų darbo užmokestį, t. y. 400 Eur (nuo 2018 m. sausio 1 d.). Vadinasi, kiekvienas iš tėvų privalo skirti vieno vaiko išlaikymui ne mažiau kaip 200 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ši pinigų suma pripažįstama kaip būtina tenkinti minimalius poreikius, todėl esant vienodoms faktinės aplinkybėms (teismo sprendime yra nustatyta panaši tėvų turtinė padėtis), tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios ir šio principo turi būti laikomasi priskiriant išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (sūnui yra nustatytas labai aukštas intelekto lygis, jis dalyvauja specialaus parengimo programose). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra pajėgus teikti tokį išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas ignoravo aplinkybę, kad teisminio nagrinėjimo metu (2018 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 52 minutė) atsakovas pripažino, kad 200 Eur suma vaikui per mėnesį yra reali ir sutiko, kad tiek jiems ir yra išleidžiama.
1.3. Teismas, vertindamas atsakovo turtinius įsipareigojimus, įvardino, jog atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog šio įsipareigojimo jis nevykdo (2018 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 minutė). Dėl to teismas neturėjo šios 200 Eur sumos įvardinti kaip atsakovo kas mėnesį patiriamas išlaidas. Atsakovas prie kas mėnesį patiriamų išlaidų priskaičiavo 70 Eur nuomos mokestį, tačiau pateikė buto panaudos sutartį. Nurodytos atsakovo išlaidos nėra pagrįstos įrodymais, todėl negali būti vertinamos skaičiuojant vidutines atsakovo mėnesines išlaidas. Tai sudaro pagrindą perskaičiuoti jo galimą skirti sumą savo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovo pajamas sudaro 1 178,71 Eur darbo užmokestis. Atskaičius po 200 Eur kiekvienam vaikui, atsakovui liktų 778,78 Eur. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, įsipareigojimų, todėl jam liekanti suma nepablogins atsakovo pragyvenimo lygio. Atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu (2018 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 54 minutė) tvirtino, jog jeigu jam jo asmeninėms reikmėms po išlaikymo vaikams nuskaitymo liktų 600–700 Eur, jis galėtų mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
1.4. Nepagrįstai ieškovei priteista tik 60 procentų išlaidų, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių buvo patirtos šios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovas atsiliepime teigė, jog ieškovė nuomoja jai nuosavybės teise priklausantį butą. Siekdama paneigti šį atsakovo teiginį, ieškovė patyrė išlaidas, sumokėdama antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, kad butas nenaudojamas. Šio veiksmo ieškovė nebūtų atlikusi, jei ne atsakovo nepagrįstas teiginys, jog ieškovė gauna papildomas pajamas iš buto nuomos.
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, nepilnamečių vaikų U. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvas įsipareigojo mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį po 100 Eur iki vaikų pilnametystės.
13. 2018 m. rugpjūčio 10 d. L. R. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo vaikams padidinimo iki 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą padidino iki 160 Eur. Su sprendimu nesutinka ieškovė.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
14. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė neteisingas išvadas, priteisdamas mažesnį išlaikymą nei minimalus darbo užmokestis nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
16. Minėta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
17. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
18. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
19. Nagrinėjamu atveju vaiko motina 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (ieškovės, atsakovo paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo) iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. (kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo) šalių turtinė padėtis nepasikeitė, tačiau pripažino, kad vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 100 Eur yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams. Iš bylos medžiagos spręstina, jog tai pripažino ir atsakovas, sutikdamas mokėti vaikams po 130-140 Eur. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reali, atitinkanti vaikų poreikius išlaikymo suma yra 320 Eur ir vaikams išlaikyti priteisė iš atsakovo po 160 Eur.
20. Atmestini apeliantės argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino išlaidas vaikų poreikiams, nustatydamas mažesnę nei minimalus darbo užmokestis išlaikymo sumą pažeidė CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos.
22. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. CK 6.461 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę; šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA, reguliuoja kitus, t. y. išlaikymo iki gyvos galvos, teisinius santykius, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
23. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
24. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
25. Pirmosios instancijos teismas vertino vaikų poreikius pagal bylos duomenis ir sprendė, kad pagrįstos ne visos ieškovės nurodytos išlaidos. Apylinkės teismas detaliai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį savo įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja, pastebi, kad per tokį trumpą laiko tarpą, minėtą nutarties 16 punkte, neatsirado didelių papildomų vaikų priežiūros išlaidų.
26. Apeliantės teigimu, dovanos vaikams perkamos mažiausiai du kartus per metus ir sudarytų mažiausiai po 50 ir 20 Eur. Apeliacinio teismo vertinimu, dovanos turėtų būti perkamos ne iš vaikams išlaikyti skirtų pinigų, be to, dovanas vaikams tikėtina perka ne tik apeliantė, bet ir vaikų tėvas.
27. Atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pvz., vaiko kambario įrengimo, būtinų baldų ar kitų didesnių pirkinių įsigijimo, tokių kaip apeliantės minimas dviratis, planšetės, elektriniai paspirtukai ir pan.), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo (atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas papildomai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo nupirkdamas jiems kai kuriuos daiktus, aprangą, avalynę ir pan.). Tačiau tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų.
28. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikius realiai atitinka mažesnė, nei pusės MMA dydžio, suma, t. y. 320 Eur, tačiau, nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo laikyti tokį nesutikimą pagrįstu.
29. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
30. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
31. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
32. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.