- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- e2-3041-1044/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35568-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė (pirm.)
- Atsakovas
- UAB "Eurelus"
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija
- Išvadą teikia
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Irina Beleškienė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo UAB „Eurelus“ (toliau ir atsakovas) 7200,81 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už valstybinę žemę už 2018 metų 7 mėnesius, 388,85 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Nurodo, kad atsakovas 2015 m. vasario 13 d. įgijo nuomos teisę į 3,7953 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos 2012 m. vasario 9 d. sutarties Nr. 31SŽN-79 (toliau ir valstybinės žemės nuomos sutartis) sąlygomis. Pagal žemės nuomos sutarties 10 punktą nuomininkas (atsakovas) žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės; pagal 9 punktą minėto žemės sklypo vertė pagal 2020 m. sausio 1 d. verčių žemėlapius yra 5 262 000 litų (1 523 981 Eur). Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi Nr. 1-9946 pastatus ir kitus minėtame sklype esančius statinius perleido kitam juridiniam asmeniui. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui suskaičiavo 7200,81 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31 ir atsakovo buveinės adresu išsiuntė pranešimą Nr. 00004846. Atsakovui neatsiskaičius, ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. išsiuntė atsakovui priminimą Nr. ZNM00002367, kuriame nurodė, kad jei atsakovas per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos skolos nesumokės, bus pradėta mokesčio išieškojimo procedūra įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2015 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1519 pagrindu įsigijo statinius, esančius Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris valstybinės žemės nuomos 2012 m. vasario 9 d. sutartimi Nr. 31SŽN-79 buvo išnuomotas ankstesniems statinių savininkams, todėl teisės ir pareigos pagal šią sutartį perėjo atsakovui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2) minėto žemės sklypo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, kadangi atsakovas žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį (paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), nesiėmė jokių veiksmų pastatų statyboms užbaigti. Atsakovo teigimu, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti minėto žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, tačiau ieškovas atsakovui neišdavė statybą leidžiančio dokumento, dėl ko atsakovas neturėjo galimybės atlikti veiksmų. Be to, minėtu žemės sklypu naudojosi ieškovo kontroliuojama įstaiga Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija, tokiu būdu atsakovas teikė paramą sportui, tenkindamas viešąjį interesą. Tačiau ieškovas tai ignoruoja, todėl priėmus atsakovui nepalankų teismo sprendimą, atsakovas reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio nukreips į Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademiją. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės ieškinį, kuriuo ji prašo minėto žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Neaišku, kaip suskaičiuotas žemės sklypo nuomos mokestis, nes nurodoma, kad jis gautas žemės sklypo nuomos mokesčio tarifą padauginus iš žemės sklypo vertės, tačiau ieškinyje visiškai nedetalizuojama žemės sklypo vertė, nenurodomas šaltinis, apskaičiavimo pagrindas.
Trečiasis asmuo BĮ Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su atsakovu teisiniai santykiai nesieja, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovui už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą už 2018 metų septynis mėnesius suskaičiavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovas 2015 m. vasario 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1-1519 iš UAB „Emilė“ įsigijo minėtame žemės sklype esančius nebaigtus statinius ir ta pačia sutartimi pardavėjas atsakovui perleido valstybinės žemės nuomos teisę pagal 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-79. Nuomos sutartis Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu buvo nutraukta. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi Nr. 1-9946 minėtame žemės sklype esančius statinius perleido UAB „Emilė“. Laikytina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. liepos 20 d. (įskaitytinai) atsakovas buvo minėto žemės sklypo nuomininkas, o laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. – teisėtas naudotojas, nes nuosavybės teise valdė sklype esančius statinius, naudojosi sklypu nesant sudarytos nuomos sutarties, todėl privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas 2015 m. vasario 13 d. įgijo nuomos teisę į 3,7953 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigydamas nebaigtus statyti statinius, esančius minėtame žemės sklype, ir įgijo prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovas minėtą žemės sklypą valdė nuo 2015 m. vasario 13 d. Nacionalinė žemės tarnyba valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukė dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Nacionalinė žemės tarnyba valstybinės nuomos sutartį su atsakovu nutraukė teisėtai. Nuomos mokesčio dydis apskaičiuotas taikant teisės aktų nustatytus metinius tarifus. Nuomos mokestis apskaičiuotas: žemės vertė x 0,81 proc. yra 12344,25 Eur (metinis mokestis), padalinus iš 12 mėn. gaunamas 1028,68 Eur dydžio vieno mėnesio mokestis, ir padauginus iš 7 mėn. gaunama 7200,81 Eur. Į bylą ieškovas šių skaičiavimų nepateikė, kadangi skaičiavimai atliekami sistemoje. Atsakovas į reikalavimus sumokėti skolą už valstybinės žemės nuomą nereagavo, be to, niekada geranoriškai nemokėjo žemės mokesčio, už ankstesnius metus skolos yra priteistos ir išieškomos antstolių, tačiau vis dar nėra išieškotos, nes dokumentų teikimas atsakovui apsunkintas, antstolio pranešimai grįžta neįteikti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovas statinius įsigijo ketindamas vystyti verslą, todėl turėjo statinius pertvarkyti, pakeisti jų paskirtį ir pritaikyti komerciniam naudojimui. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl statybos leidimo išdavimo, jam buvo nurodytos statybos leidimo išdavimo sąlygos, tačiau statybos leidimas atsakovui išduotas nebuvo, todėl jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo pareigos pastatus renovuoti. Be to, žemės sklypo dalimi ilgą laiką naudojosi trečiasis asmuo Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija, o ne pats atsakovas. Atsakovo teigimu, valstybinės žemės nuomos mokesčio skola nepagrįsta, nes dėl ieškovo veiksmų atsakovas negalėjo įgyvendinti savo teisių.
Trečiojo asmens, išvadą teikiančios institucijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant (e. b. l. 189, 192).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo. Nustatyta, kad 3,7953 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba (e. b. l. 9-10). Atsakovas UAB „Eurelus“ 2015 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-1519 įsigijo minėtame sklype esančius nebaigtos statybos statinius ir ta pačia sutartimi atsakovui buvo perleista valstybinės žemės nuomos teisė pagal 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-79 (e. b. l. 10, 16-17, 57-59). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) (priedas Nr. 3 prie 2020-02-14 išvados, e. b. l. 183-186) minėta valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta. Bylos duomenimis 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi Nr. 1-9946 atsakovas perleido šiame žemės sklype esančius statinius UAB „Emilė“ (viešame registre sutartis išviešinta 2018 m. rugsėjo 9 d.). Atsakovas UAB „Eurelus“ pareiškė ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018-07-20 įsakymo Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) panaikinimo, kuris buvo atmestas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-290-251/2019). Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-62-368/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Ieškovas 2018-10-22 išsiuntė atsakovui pranešimą dėl 7200,81 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31 sumokėjimo, o 2018-12-17 išsiuntė priminimą sumokėti nuomos mokestį per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos (e. b. l. 7, 8). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs valstybinės žemės nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį.
Byloje nekilo ginčas dėl to, kad šalis siejo valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas buvo valstybinės žemės sklypo nuomininkas, jam galiojo valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos, įskaitant pareigą sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551 str., 6.552 str., Žemės įstatymo 9 str.). Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkto nuostatas nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Pagal šios sutarties 9 punktą minėto 3,7953 ha žemės sklypo vertė pagal 2012 m. sausio 1 d. verčių žemėlapius yra 5 262 000 Lt (ekvivalentas 1 523 980,54 Eur). Ieškovas patvirtino, kad nuomotojas nesinaudojo sutartine teise kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis ir atsakovui žemės nuomos mokestį už 2018 m. septynis mėnesius skaičiavo nuo sutartyje nurodytos žemės sklypo vertės. Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 11 punktą žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas yra iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Šio nutarimo 1.6 punktas nustato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifo nustatymo“ nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metiniai tarifai. Šio sprendimo 1.2 punkte įtvirtinta, kad yra taikomas 0,81 procento žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, – valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d. Toks tarifas galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. (sprendimo 3.1 punktas). Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-226 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių“, galiojusių iki 2018 m. lapkričio 8 d., nuomos mokestis už valstybinę žemę skaičiuojamas žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 7200,81 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis už 2018 metų septynis mėnesius apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos sutarties 9 punkte nurodytą žemės sklypo vertę (pagal ekvivalentą eurais 1 523 981 Eur) padauginus iš savivaldybės tarybos nustatyto tarifo (0,81 proc.), padalijus iš metų (12 mėn.) ir padauginus iš 7 mėnesių (nes iki 2018-08-22 pastatų, esančių valstybinėje žemėje, perleidimo atsakovas buvo teisėtas valstybinės žemės naudotojas). Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos suskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis už 2018 m. septynis mėnesius už žemės sklypo nuomą UAB „Eurelus“ – 1523981 x 0,81 proc. / 12 mėn. x 7 mėn. lygu 7200,81 Eur – yra atliktas Vyriausybės nustatyta tvarka (e. b. l. 186).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo argumentai, kad yra neaiški mokėtino nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka, nuomos mokesčio dydis atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai, taikydamas reikiamą tarifą, nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos, suskaičiavo atsakovo mokėtino nuomos mokesčio už išnuomotą valstybinę žemę, dydį (CPK 185 str.). Atsakovas neginčijo, kad nėra sumokėjęs valstybinės žemės nuomos mokesčio (ar jo dalies) už 2018 metus (laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.). Kadangi atsakovas savo prievolę vykdė netinkamai, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir ieškovui iš atsakovo priteisiamas 7200,81 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis (CK 6.545 str. 1 d., Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. p., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.2 p.). Atsakovo argumentai, kad jis leido trečiajam asmeniui Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijai faktiškai naudotis žemės sklypu, tikėdamasis, kad ieškovas toleruos atsakovo veiksmus, kuriais jis vykdė pareigą užbaigti žemės sklype esančių pastatų statybą, kad atsakovo inicijuotoje civilinėje byloje pripažinus, jog minėto žemės sklypo nuomos sutartis su atsakovu buvo nutraukta neteisėtai atsakovas reikalaus, jog ieškovas netrukdytų naudotis sklypu ir leistų statinių savininkams vykdyti nekilnojamojo turto vystymo projektą neturi teisinės reikšmės nagrinėjamojoje byloje dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo. Be to, minėta, įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais jau yra konstatuotas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas (CPK 18 str.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 388,85 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą į kitą dokumentą. Atsakovas, praleidęs terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1645-567/2019; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1505-933/2019). Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus šalims kyla įstatymų nustatyta tvarka (nuomos sutarties 13, 14 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punkte įtvirtinta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimu, išieškojimu ir pan. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-226 patvirtintų taisyklių „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 35 punktą, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiuojami 0,03 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ieškovas suskaičiavo 388,85 Eur delspinigių už 180 dienų (nuo 2018-11-16 iki 2019-05-14) laikotarpį, taikydamas 0,03 procentų delspinigių normą. Kadangi tiek delspinigių skaičiavimo laikotarpis, tiek delspinigių norma atitinka pirmiau įvardytus teisės aktus, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 388,85 Eur delspinigius.
Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (CK6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl to iš atsakovo valstybei priteistinas 171 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, atlyginimas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188771865) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ (j. a. k. 303363216) 7200,81 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai eurų, 81 ct) valstybinės žemės nuomos mokestį, 388,85 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai, 85 ct) delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 7589,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ (j. a. k. 303363216) 171 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.