- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1505-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26445-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-37017-600/2018 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau ir ŠMSA) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 7 597,10 Eur nuomos mokesčio, 410,25 Eur delspinigių ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė žemiau nurodytais argumentais:
1.1. Atsakovė yra Lietuvos Respublikai (valstybei) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), nuomininkė. Sklypas atsakovei išnuomotas Valstybinės žemės nuomos 2002-03-29 sutarties Nr. N29/02-0062 pagrindu (toliau – Nuomos sutartis). Nuomos sutarties 10 punkte nustatyta, kad nuompinigių dydis už valstybinę žemę nustatomas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomos sutarties 1 punkte nustatyta, kad nuompinigių už Sklypo nuomą mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Nuomos sutarties 14 punkte nustatyta, kad nuomininkė įsipareigoja laikytis Nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų, už jų nevykdymą nuomininkė atsako pagal įstatymus.
1.2. Ieškovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau – Nutarimas Nr. 1387) pagrindu nuo 2003 m. administruoja valstybinės žemės nuomos mokestį. Aptartu nutarimu savivaldybėms suteikta teisės savivaldybės teritorijoje, kurioje naudojami žemės sklypai, nustatyti konkrečius žemės nuomos mokesčių tarifus ir apie juos informuoti valstybinės žemės sklypų naudotojus. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ŠMST) 2015-05-28 sprendimu Nr. T-139 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ nustatyti nuomos mokesčio tarifai. Aptarto sprendimo 1.1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008-12-31, nustatytas 2,5 procento žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, tarifas. ŠMST 2016-06-30 sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai ir aptariamo sprendimo 1.1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008-12-31, nustatytas 4 procentų žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, tarifas.
1.3. Atsakovės mokėtino žemės nuomos mokesčio dydis už 2016 m. yra 2 921,96 Eur (116 878,59 Eur x 2,5 proc.), o už 2017 m. – 4 675,14 Eur (116 878,59 Eur x 4 proc.). Nuomos mokestis už Sklypo nuomą atsakovei buvo apskaičiuotas metams, Sklypo vertę, nurodytą nuomos sutartyje, padauginus iš mokesčio tarifo, taip, kaip tai nustato nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų ŠMST 2016-05-26 sprendimu Nr. T-226 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 24 punktas. Ieškovė atsakovei siuntė pranešimus, kuriuose pagal atitinkamus metus buvo nurodomi visi mokesčio apskaičiavimo duomenys. Atsakovė į raginimus sumokėti nereagavo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
2.1. Sklypo nuomos mokestis atsakovei buvo apskaičiuotas padidintu tarifu. ŠMST 2018-06-07 sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ pakeitimo“ 1 punkte nustatytas 0,81 procento žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, tarifas. Už 2016 m. – 2017 m. ieškovė skaičiavo Sklypo nuomos mokestį didesniu tarifu, nei 2018 m. taikytas tarifas.
2.2. Įprastai padidintas žemės nuomos tarifas taikomas, jeigu žemės sklypas arba jame esantys pastatai neprižiūrimi ir nenaudojami pagal paskirtį. Sklype yra nuomojamas pastatas (prekybos centras), kuriame nuomininkai įsikūrę nuo 2016-01-26. Sklypas ir jame esantys pastatai prižiūrimi, aplinka tvarkoma, o Sklypas bei pastatas naudojamas pagal paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-20 sprendime ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 7 597,10 Eur nuomos mokesčio, 410,25 Eur delspinigių ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 8 007,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl mokesčio už valstybei nuosavybės teise priklausančio Sklypo nuomą (nuompinigių) dydžio. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai taikė jai padidintą nuomos mokesčio tarifą už 2016 m. – 2017 m. Žemės nuomos įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, kad nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) už valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomą dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nutarimo Nr. 1387 2 punktas nustato, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 ir ne didesnis kaip 4 procento žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus (Nutarimo Nr. 1387 3 punktas). Savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos (Nutarimo Nr. 1387 4 punktas). Teismas sprendė, kad Nutarimu Nr. 1387 savivaldybėms suteikta diskrecija, neviršijant Nutarime Nr. 1387 nustatytų ribų, nustatyti savivaldybių teritorijose esančių valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio tarifus.
3.2. ŠMST 2015-05-28 sprendimo Nr. T-139 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.1 papunktyje nustatytas 2,5 procento žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nuomos mokesčio tarifas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys yra sudarytos iki 2008-12-31. ŠMST 2016-06-30 sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.1 papunktyje nustatytas 4 procentų žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nuomos mokesčio tarifas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys yra sudarytos iki 2008-12-31. Nurodytose ŠMST sprendimuose nustatyti žemės mokesčio koeficientai neviršija Nutarime nustatytų tarifų ribų (nuo 0,1 iki 4 proc.).
3.3. Nuomos sutarties pagrindu atsakovei 25 metams išnuomotas 1,2033 ha ploto valstybei nuosavybės teise priklausantis Sklypas. Sklypo indeksuota vertė – 116 878 Eur. Nuomos sutarties 9.2 papunktyje nurodyta indeksuota Sklypo vertė – 116 878 Eur. Ieškovė už 2016 m. paskaičiavo atsakovei 2 921,96 Eur nuomos mokestį. Nuomos mokestis apskaičiuotas taikant 2,5 procento žemės mokesčio tarifą, apmokestintos sklypo dalies vertė – 116 878,59 Eur. Už 2017 m. ieškovė, taikydama 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifą, apskaičiavo atsakovei 4 675,14 Eur žemės mokestį, apmokestintos sklypo dalies vertė – 116 878,59 Eur. Teismas sprendė, kad nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis aktualiais laikotarpiais galiojusiais ŠMST sprendimais.
3.4. Teismas konstatavo, jog ŠMST 2018-06-07 sprendimas Nr. T-222 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ pakeitimo“ įsigaliojo 2018-06-09. Tai reiškia, kad ginčo laikotarpiu 0,81 procento žemės nuomos mokesčio tarifas neturėjo būti taikomas. Nurodytu sprendimu buvo pakeistas ŠMST sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.2 papunktis, kuris nustato žemės nuomos mokesčio tarifus, taikytinus tais atvejais, kai valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta po 2009-01-01, taip pat tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra perskaičiuojama išnuomotų valstybinių žemės sklypų vertė. Atsakovė nuomojasi Sklypą 2002-03-29 Nuomos sutarties pagrindu. Sklypo vertė nebuvo perskaičiuojama ginčo laikotarpiu, todėl atsakovės nurodomas 0,81 procento mokesčio tarifas neaktualus apskaičiuojant nuomos mokestį už atsakovės išsinuomotą Sklypą. Teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai paskaičiavo atsakovės mokėtino nuomos mokesčio už išnuomotą Sklypą dydį.
3.5. Apylinkės teismas, vadovaudamasis nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų ŠMST 2016-05-26 sprendime Nr. T-266 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 35 punktu, ieškovei iš atsakovės priteisė 410,25 Eur delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Atsakovei kyla pareiga mokėti žemės mokestį pagal Nuomos sutartį, o ne pagal ŠMST 2015-05-28 ir 2016-06-30 sprendimais patvirtintus nuomos mokesčio tarifus. Prievoliniai santykiai pirmiausia susiklosto sandorio pagrindu, todėl, tam kad atsirastų prievolė mokėti nuomos mokestį, tokia prievolė turėjo būti nurodyta Nuomos sutartyje. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Nutarimas Nr. 1798) 1.7 papunktyje. Aptarto nutarimo teisinė galia yra aukštesnė, nei ŠMST sprendimai. Ieškovė už 2016 m. – 2017 m. paskaičiavo Sklypo nuomos mokestį padidintu tarifu. ŠMST 2015-05-28 sprendime Nr. T-139 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai. Aptarto sprendimo 1.1 papunktyje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008-12-31, buvo nustatytas 2,5 procento žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, tarifas. ŠMST 2018-06-07 sprendime Nr. T-222 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ pakeitimo“ 1 punkte nustatytas 0,81 procento žemės vertės, nurodytos žemės nuomos sutartyse, tarifas. Už 2016 m. – 2017 m. buvo skaičiuojama kelis kartus didesniais tarifais, nei 2018 m. taikomais tarifas. Sklypas ir jame esantys pastatai prižiūrimi, aplinka tvarkoma, o sklypas bei pastatas naudojami pagal paskirtį. Atsakovei nustatyti padidinti nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai.
4.2. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad delspinigių dydis turi būti nustatytas nuomos sutartyje, o pats dydis nustatomas savivaldybės tarybos sprendimu. Sutartyje privalėjo būti nurodoma netesybų pasekmė, kaip tai numato Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis. Teismas tinkamai nedetalizavo sandorio sampratos ir iš to kylančios pareigos, kuri reguliuojama įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu.
Atsiliepimas
5. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Nesuprantamas atsakovės argumentas, jog tam, kad atsirastų prievolė mokėti žemės nuomos mokestį, pirmiausia tai turėjo būti nurodyta Nuomos sutartyje taip, kaip ir numatyta Nutarimo Nr. 1798 1.7 papunktyje. Nuomos sutarties, kurią sudaro ne ieškovė, o valstybinės žemės patikėtinis (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), 10 punkte numatyta blanketinė sąlyga, kad „nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) dydis už valstybinę žemę nustatomas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčiui bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo naudotis priimtais pakeitimais“. Nuomos sutarties 11 punktas numato, kad „nuompinigių už žemės sklypo nuomą mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir miesto Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“. Nuomos sutartyje neįrašytas konkretus nuomos mokesčio dydis, kadangi jis per visą Nuomos sutartyje nustatytą ilgą nuomos terminą kinta, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Nutarimo Nr. 1387 3 punkto pagrindu kasmet miesto savivaldybės tarybos gali nustatyti vis kitokį žemės nuomos mokesčio tarifą, kuris yra dedamoji galutinio mokėtino žemės nuomos mokesčio dalis ir įtakoja mokėtiną žemės nuomos mokesčio dydį. Nuomos sutarties dalyje, nustatančioje nuomos mokesčio dydžio sąlygas, nustatyta, kad užmokesčio už žemės nuomą dydis nustatomas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o jo mokėjimo terminai ir sąlygos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei miesto Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Nutarimo Nr. 1387 5 punktas numato, kad „savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja, o aptarto nutarimo 6 punktas numato, kad „juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį“. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 38.11 papunktis numato, kad nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės, kad vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu pakeisti žemės nuomos mokesčio tarifą ar sumažinti žemės nuomos mokestį, yra perskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis. Galima suprasti, kad atsakovė laiko, jog jeigu Nuomos sutartyje neįrašytas konkretus mokėtinas užmokesčio už žemės nuomą metinis dydis, išreikštas konkrečiu piniginės valiutos skaičiumi, vadinasi atsakovė naudojasi Sklypu neatlygintinai, tačiau tokia atsakovės pozicija nepagrįsta. Tiek Nuomos sutarties 10 punktas, 17.2 papunktis, tiek Nutarimo Nr. 1387 7 punkto sąlyga numato nuomos mokesčio mokėjimo pareigą. ŠMST 2015-05-28 sprendimu Nr. T-139 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai (galioję iki 2017-01-01), kurio 1.1 papunktyje valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008-12-31, buvo nustatytas 2,5 procento žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, tarifas. ŠMST 2016-06-30 sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai (galioję nuo 2017-01-01), kurio 1.1 papunktyje valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008-12-31, buvo nustatytas 4 procentų žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, tarifas. Nuomos mokestis už valstybinę žemę atsakovei apskaičiuotas metams, žemės sklypo vertę, nurodytą nuomos sutartyje, padauginus iš savivaldybės tarybos atitinkamam atvejui nustatyto mokesčio tarifo (už 2016 m. – 2,5 proc. žemės vertės, už 2017 m. – 4 proc. žemės vertės), taip, kaip ir numato Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų ŠMST 2016-05-26 sprendimu Nr. T-226, 24 punktas.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovė ieškinyje detalizavo delspinigių apskaičiavimo laikotarpį ir nurodė teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasi teikė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų ŠMST 2016-05-26 sprendimu Nr. T-226, 35 punktas numatė, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,03 procento nuo nesumokėto mokesčio sumos delspinigiai, kurie pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigėsi nuomos mokesčio sumokėjimo terminas, ir skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 dienų. Atsakovė iš konteksto cituoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą, nurodydama, kad delspinigių dydis turi būti nustatytas nuomos sutartyje, todėl suprastina, jog delspinigių dydžiui nesant Nuomos sutartyje nustatytam, delspinigiai išvis neturėtų būti skaičiuojami. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną“. Atsakovei delspinigiai buvo paskaičiuoti Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų ŠMST 2016-05-26 sprendimu Nr. T-226, 35 punkto pagrindu, taikant 0,03 procento dydį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apylinkės teismas tenkino ieškovės ŠMSA turtinius reikalavimus, kylančius iš Nuomos sutarties, dėl 7 597,10 Eur nuomos mokesčio už Sklypo nuomą priteisimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad: i) konkretus Sklypo nuomos mokesčio dydis turėjo būti įtvirtintas Nuomos sutarties tekste; ii) ieškovė atsakovei nepagrįstai taiko 2,5 procento, vietoje 0,81 procento žemės vertės mokesčio tarifą; iii) Nuomos sutarties tekste turėjo būti įtvirtinta netesybų pasekmė.
Dėl kai kurių teisės aktų (ne)taikymo sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog apylinkės teismas rėmėsi Žemės nuomos įstatymo nuostatomis. Kolegija pastebi, jog Žemės nuomos įstatymas netekęs teisinės galios nuo 2001-07-01. Vietoje Žemės nuomos įstatymo turėjo būti taikytinas Žemės reformos įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018 20 punktą).
10. Apylinkės teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, taip pat vadovavosi Nutarimo Nr. 1387 nuostatomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Nutarimas Nr. 1387 taikomas valstybinės žemės naudotojams, kurie valstybine žeme naudojasi nesudarę sutarčių, o tais atvejais, kai valstybine žemė asmenims perduotas nuomos sutarties pagrindu turi būti taikomas Nutarimas Nr. 1798 (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016 11 punktą).
11. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas tiek Žemės reformos įstatyme, tiek Nutarime Nr. 1798.
Dėl Sklypo nuomos mokesčio sąlygų (ne)įtvirtinimo Nuomos sutartyje
12. Atsakovės teigimu, tam, kad atsirastų prievolė mokėti nuomos mokestį, tokios sąlygos turėjo būti įtvirtintos Nuomos sutarties tekste.
13. Bylos duomenimis, atsakovei išnuomotas 1,2033 ha ploto žemės sklypo savininkė – Lietuvos Respublika (valstybė) (el. b. l. 25–28). Kai valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). CK 6.547 straipsnio 1 dalyje, nepaisant to, ar žemė yra valstybinė, ar privati, nurodyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Be žemės nuomos sutarties rašytinės formos reikalavimo, CK numato ir tam tikras privalomas žemės nuomos sutarties turinio sąlygas, kurių viena yra ta, kad žemės nuomos sutartyje turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuomą (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
14. Nustatyta, kad Nuomos sutarties tekste nuomos mokesčio dydis konkrečia (fiksuota) suma neįvardintas (el. b. l. 30–31). Vietoje konkretaus (fiksuoto) Sklypo nuomos mokesčio dydžio Nuomos sutarties 10 punkte įtvirtinta tokia sąlyga „Nuompinigių (užmokesčio už žemės nuoma) dydis už valstybinę žemė nustatomas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinė žemė, t. y. žemė, kuri priklauso Lietuvos Respublikai (valstybei) nuosavybės teise pagal bendrą taisyklę gali būti išnuomojama dviem būdais: i) aukciono būdu; ii) ir be aukciono (CK 6.551 straipsnis, Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 5 dalis). Valstybinės žemės nuomos būdas (aukciono tvarka ar be aukciono) apsprendžia, kokios dar papildomos taisyklės yra taikytinos valstybinės žemės nuomos sutarties turinio sąlygoms.
15. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, o ŽĮ 9 straipsnio 5 ir 12 dalys nurodo, kad konkrečią tvarką kaip apskaičiuojamas nuomos mokestis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Aptariama įstatymo nuostata (CK 6.552 straipsnio 2 dalis), kolegijos vertinimu, įtvirtina speciali taisyklė, lyginant su bendrąja CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokestis nustatomas ne konkrečia (fiksuota) suma sutartyje, o teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi teisės aktai ir jų redakcijos, taip pat teisės aktuose nustatytos nuomos mokesčio apskaičiavimo sąlygos gali kisti, todėl natūralu, jog reikalauti įtvirtinti konkretų (fiksuotą) nuomos sutarties dydį Nuomos sutartyje neracionalu. Kolegijos vertinimu, aptariamu atveju valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, sutarties sąlygose galima apsiriboti ir įstatyme (CK 6.552 straipsnio 2 dalyje) numatytos formuluotės atkartojimu. Ginčo atveju Nuomos sutarties 10 punkto sąlyga rodo, kad dėl mokėtino nuomos mokesčio dydžio ir buvo įtvirtinta iš esmės atkartojant CK 6.552 straipsnio 2 dalies formuluotę.
16. CK 6.552 straipsnio 2 dalį ir ŽĮ 9 straipsnio 12 dalį konkretizuoja Nutarimas Nr. 1798. Nutarimo Nr. 1798 1.3 papunktyje nurodyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Nutarimo Nr. 1798 1.4 papunktyje nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nutarimo Nr. 1798 1.4 papunkčio nuostata, ginčui aktualiu laikotarpiu, konkretizuota Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-05-28 sprendimu Nr. T-139 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ bei 2016-06-30 sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ detalizavo žemės mokesčio tarifus. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką. Atsakovė neginčijo, kad tokia žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka jai buvo neaiški.
17. Apygardos teismas sutinka su atsakove, jog Nutarimo 1.7 papunktyje nurodyta, kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje. Minėta, Nuomos sutartyje konkretus (fiksuotas) Sklypo nuomos mokestis nefiksuotas. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog Nuomos sutarties 10 punkte nenurodytas konkretus (fiksuotas) Sklypo nuomos mokestis nereiškia, jog atsakovė neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio. Kolegija akcentuoja, jog nuomos mokesčio mokėjimas yra esminė nuomininko pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-338/2011). Taip pat pažymėtina, jog atsakovė neįrodinėjo, kad būtų kreipusi į ieškovę su prašymu, jog būtų atlikti Nuomos sutarties pakeitimai įtvirtinant sąlygą, kurioje būtų numatytas konkretaus (fiksuoto) dydžio nuomos mokestis (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina ir tai, jog aukščiau aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad konkretaus (fiksuoto) nuomos sutarties sąlygos įtvirtinimas valstybinės žemės nuomos, išnuomotos ne aukciono būdu, sutartyje nėra esminė tokios sutarties sąlyga, kadangi tokioje sutartyje pakanka ir abstrakčios, minėta, įstatyminės formuluotės (CK 6.552 straipsnio 2 dalis, ŽĮ 9 straipsnio 12 dalis). Kadangi nei CK, nei ŽĮ nenumato reikalavimo valstybinės žemės nuomos sutartyje įtvirtinti sąlygą dėl konkretaus (fiksuoto) nuomos mokesčio dydžio, todėl vien ta aplinkybė, kad Nuomos sutarties tekstas ne visiškai atitinka Nutarimo Nr. 1798 1.7 papunktį nereiškia, kad atsakovė neturi pareigos mokėti Sklypo žemės mokestį. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį atsiradimas siejamas su valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu; ii) valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka, dydis nustatomas teisės aktuose ir šalys negali susitarti dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio; iii) prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, nutarties 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016, nutarties 19 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog fiksuoto (konkretaus) nuomos mokesčio dydžio nenurodymas Nuomos sutartyje nepaneigia atsakovės pareigos (prievolės) mokėti nuomos mokestį.
Dėl Sklypo nuomos mokesčio tarifo (už 2016 m.–2017 m.)
18. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad Sklypo nuomos mokestis 2016 m.– 2017 m. buvo apskaičiuotas padidintu tarifu.
19. ŠMST 2015-05-28 sprendimu Nr. T-139 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai (galioję iki 2017-01-01), kurio 1.1 papunktyje valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008-12-31, buvo nustatytas 2,5 procento žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, tarifas. 2,5 procento Sklypo nuomos mokesčio tarifas buvo nurodytas ir ŠMSA 2016-10-19 pranešime apie valstybinės žemės nuomos mokestį (el. b. l. 23).
20. ŠMST 2016-06-30 sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai (galioję nuo 2017-01-01), kurio 1.1 papunktyje valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008-12-31, buvo nustatytas 4 procentų žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, tarifas. 4 procentų Sklypo nuomos mokesčio tarifas buvo nurodytas ir ŠMSA 2017-11-16 pranešime apie valstybinės žemės nuomos mokestį (el. b. l. 22).
21. Apylinkės teismas nurodė, jog ŠMST 2018-06-07 sprendimas Nr. T-222 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ pakeitimo“ įsigaliojo 2018-06-09 ir ginčo laikotarpiu 0,81 procento žemės nuomos mokesčio tarifas neturėjo būti taikomas. Pastebėjo, jog aptariamu sprendimu buvo pakeistas ŠMST Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.2 papunktis, kuris nustato žemės nuomos mokesčio tarifus, taikytinus tais atvejais, kai valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta po 2009-01-01, taip pat tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra perskaičiuojama iki 2008-12-31 sudarytų valstybinės žemės nuomos pagrindu išnuomotų valstybinių žemės sklypų vertė. Apylinkės teismas sprendė, kad Sklypo vertė nebuvo perskaičiuojama ginčo laikotarpiu, todėl atsakovės nurodomas 0,81 procento mokesčio tarifas neaktualus apskaičiuojant nuomos mokestį už atsakovės išsinuomotą Sklypą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo motyvacijai. Sklypo vertės perskaičiavimas buvo atliktas tik 2018-04-24 (el. b. l. 32). Kadangi Sklypo vertės perskaičiavimas buvo atliktas 2018-04-24 ir naujai nustatyta Sklypo vertė buvo 235 000 Eur (vietoj buvusios 116 878,59 Eur (žr. Nuomos sutarties 9 punktą; el. b. l. 22–23, 30–31)), todėl teisinio pagrindo 2018-06-07 sprendimo Nr. T-222 nuostatas taikyti retrospektyviai nėra.
22. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog ŠMST sprendimai, kuriais patvirtinamas konkretus valstybinės žemės nuomos, išnuomotos ne aukciono tvarka, tarifas, yra norminio pobūdžio teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010). Administracinių bylų teisenos įstatyme nurodyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Viena vertus, atsakovė tokio prašymo byloje nereiškė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė teisiškai pagrįstų motyvų ar argumentų, kurių pagrindu būtų pagrindas kreiptis dėl norminio teisės akto ištyrimo (ŠMST 2018-06-07 sprendimo Nr. T-222) (CPK 3 straipsnio 4 dalis). Vien ta aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su ŠMST sprendimu nustatytais tarifais nereiškia, kad ieškovė Sklypo nuomos mokestį skaičiavo padidintais tarifais. Apibendrinant aukščiau išdėstytą sprendžiama, jog ieškovė Sklypo nuomos mokestį apskaičiavo vadovaudamasi aktualiu ginčo laikotarpiu buvusiu teisiniu reguliavimu.
Dėl netesybų delspinigių forma priteisimo (ne)pagrįstumo
23. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai, vadovaudamasis ŠMST 2016-05-26 sprendimu Nr. T-266 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (teisės akto redakcija galiojo nuo 2016-05-28 iki 2018-11-13) 35 punktu, ieškovei iš atsakovės priteisė 410,25 Eur delspinigių. Atsakovė teigia, jog Nuomos sutartyje neįtvirtina netesybų pasekmė, todėl atsakovės neturėjo pareigos mokėti netesybų delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
24. Sutiktina su atsakove, jog CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos gali būti nustatytos įstatymais, sutartimi ar teismo procesiniu sprendimu. Taip pat sutiktina su atsakove, jog netesybų delspinigių forma dydis Nuomos sutartyje neįtvirtintas. Visgi, Nuomos sutarties 13 punkte nurodyta, kad „atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus žemės nuomotojo ir žemės nuomininko – pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą“. Tai reiškia, kad Nuomos sutarties nuostatos dėl sutartinės atsakomybės nukreipia į CK nuostatas. CK 6.258 straipsnio 1 dalis (iš esmės atkartoja CK 6.71 straipsnio 1 dalį) nurodo, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tai reiškia, jog CK sutartinės atsakomybės, o konkrečiau – netesybų delspinigių forma taikymą leidžia tuo atveju, jeigu netesybos įtvirtintos įstatyme (kartu tai ir blanketinė norma į kitus įstatymus). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2016 m., tiek 2017 m., tiek ir šios nutarties priėmimo momentu galioja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kurio 15 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, o jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Aptariama įstatymo nuostata reiškia, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti 0,05 netesybas už Nuomos sutarties pažeidimą, laiku nemokant nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė atsakovei delspinigius apskaičiavo taikydama ne 0,05 procento, o 0,03 procento netesybų dydį, vadovaudamasi Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų ŠMST 2016-05-26 sprendimu Nr. T-226, 35 punkto pagrindu. Tai rodo, kad atsakovei taikytas netgi palankesnis netesybų dydis, nei galėjo būti taikytas pagal įstatymą (ŠMST 2016-05-26 sprendimu Nr. T-266 numatytas 0,03 procento delspinigių tarifas, į bylą nepateikti Nuomos sutarties pakeitimai, kuriuose būtų matyta dėl tokių delspinigių susitarimo). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė teisinio pagrindo apskaičiuotų 410,25 Eur netesybų mažinti kaip nepagrįstai didelių.
25. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad apylinkės teismas, priteisdamas ieškovės apskaičiuotus delspinigius už vėlavimą mokėti išnuomoto Sklypo nuomos mokestį, laikėsi galiojančio teisinio reguliavimo, todėl teisinio pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra.
26. Dėl išdėstyto darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (nors tam tikrais atvejais ir vadovavosi neaktualiais arba negaliojančiais teisės aktais), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei argumentais teisinio pagrindo naikinti ar keisti nėra. Dėl aptartų aplinkybių atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.