Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2145-432/2019 pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Emilė“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

14. Pagal CK 6.551 str. 2 d. valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

15. Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. CK 6.552 str. 2 d. nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 str. 12 d. nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punktas). Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2002 m. birželio 10 d. tarp nuomininko Klaipėdos apskrities viršininko ir nuomotojo UAB „Hanza lizingas“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojui 96 metams, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos, buvo išnuomotas 60 403,87 Eur vertės 0,3566 ha ploto valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 11 p. nuostatas nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytais terminais ir sąlygomis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašas, pagal kurio 4 p. žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. 2012 m. kovo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius leido UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, perleidžiant pastatus ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), perleisti nekilnojamojo turto įgijėjui nuomos teises ir pareigas pagal 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, ir UAB „Emilė“ sudarė susitarimą dėl 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo, kuriame sutarta, kad žemės sklypo vertė yra 388 090,82 Eur, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Susitarimo dėl nuomos sutarties 10 p. nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo 11 p. nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatyta tvarka. Susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo 15 p. nustatyta, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Savivaldybės tarybai pakeitus žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą, sumažinus nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos priimtas sprendimais. Pagal susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo 2 p. nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis per tris mėnesius susitarimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek 2002 m. birželio 10 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tiek šalių 2013 m. kovo 28 d. susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo įregistruoti, kaip juridiniai faktai, Nekilnojamojo turto registre (CPK 179 str. 3 d.). 2018 m. spalio 26 d. Mokesčių mokėtojo kortelėje nurodyta, kad nuomininkas UAB „Emilė“ už 2015–2017 m. laikotarpį nėra sumokėjęs 3 107,10 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 133,66 Eur delspinigių. Žemės nuomos mokesčio deklaracijoje AAA00015872 už 2018 metus nurodyta, kad UAB „Emilė“ nepriemoka už valstybinės žemės nuomą pagal mokėtojo deklaracijas nuo 2013 m. iki 2018 m. sudaro iš viso 4 783,34 Eur, nuomos mokestis skaičiuotas, taikant 0,4 procento tarifą nuo žemės sklypo vertės 388 090,82 Eur.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje kilusį ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Byloje nekilo ginčo, kad šalis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas nuomojasi valstybinę žemę, jam kilo pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551 str., 6.552 str., Žemės įstatymo 9 str.). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 15 punktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Mokesčių skyrius apskaičiuoja žemės nuomos mokestį žemės nuomos mokesčio mokėtojams ir pateikia jiems Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Aprašo 20 p. nurodyta, kad Valstybinės žemės naudotojams žemės nuomos mokestį apskaičiuoja Mokesčių skyrius pagal Žemėtvarkos skyriaus suvestus žemės duomenis (adresą, plotą, vertę, naudotoją) informacinėje sistemoje MASIS ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus mokesčio tarifus. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifų nustatymo“ Nr. T2–414 (2016 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-220 redakcija) nustatytas 0,4 procento tarifas už valstybinės žemės, skirtos rekreacinės paskirties objektų teritorijoms, nuomą.

19. Ieškovas byloje pateikė atsakovui parengtą deklaraciją už 2018 metus ir 2018 m. spalio 26 d. mokesčių mokėtojo kortelę iš kurių nustatyta, kad atsakovas už 2015–2017 m. laikotarpį yra skolingas 3 107,10 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 133,66 Eur delspinigių (2015 m. – 2,38 Eur nepriemoka, 2016 m. – 1 552,36 Eur nepriemoka ir 49,83 Eur delspinigiai, 2017 m. – 1 552,36 Eur nepriemoka ir 83,83 Eur delspinigiai). Nuomininkui UAB „Emilė“ nepriemoka už valstybinės žemės nuomą paskaičiuota, taikant 0,4 procento tarifą nuo žemės sklypo vertės 388 090,82 Eur, nustatytos šalių 2013 m. kovo 28 d. susitarime dėl 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. 2013 m. kovo 28 d. susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo 3 p. šalys sutarė, kad susitarimas laikytinas neatsiejama 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalis. Vadinasi, priešingai nei nurodė apeliantas, šalys buvo pakeitusios nuomos sutartyje nustatytą nuomojamos žemės vertę, pagal kurią skaičiuojamas nuomos mokestis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šalių susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kuris laikytinas nuomos sutarties sudėtine dalimi, nuomotojas įgijo teisę kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Nuomotojas, prašydamas priteisti iš nuomininko valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, mokestį skaičiavo nuo susitarime šalių sutartos žemės sklypo vertės, todėl apelianto argumentai, kad byloje nėra duomenų, kad žemės vertė už 2015–2017 m. buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nuostatas ir metodiką, yra nepagrįsti. Darytina išvada, kad, nustatant apeliantui išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertę ir nuomos mokesčio tarifą bei jo taikymo laikotarpį, ieškovas pagrįstai vadovavosi šalims įstatymo galią turinčioms 2002 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2013 m. kovo 28 d. susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo nuostatomis, taip pat Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifų nustatymo“ Nr. T2–414 nuostatomis, susijusiomis su nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimu.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuomininkui pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir konkretus mokėtinas šio mokesčio dydis siejamas su nuomos sutartyje nustatyta žemės sklypo verte ir tarifu, kurį nustato savivaldybės taryba. Vadinasi, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka, dydis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto ir atsakovui taikytino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo. Dėl valstybinės žemės vertės šalys susitarė 2013 m. kovo 28 d. susitarime dėl nuomos sutarties pakeitimo, todėl apelianto argumentai, kad jis nežinojo apie mokėtiną nuomos mokesčio dydį ir jo apskaičiavimą, atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savalaikis nepranešimas apie mokėtiną mokestį neturi įtakos atsakovo pareigai mokėti nuomos mokestį ir nesudaro pagrindo jo mažinti ar iš viso atleisti nuo prievolės sumokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą, kadangi atsakovui mokesčio apskaičiavimo sąlygos buvo žinomos ir atsakovas taip pat turėjo pareigą domėtis savo prievolėmis ieškovui. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės – sumokėti nuomos mokestį už nuomojamą valstybinę žemę – įvykdymo terminą (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str., CK 6.545 str. 1 d., 6.552 str. 2 d.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą nepriemoką, o apelianto argumentai dėl skolos už valstybinės žemės nuomą atmestini, kaip nepagrįsti.

21. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, nes šalys nebuvo susitarę dėl jų mokėjimo.

22. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą, nukreipiančią į kitą dokumentą, kadangi reikalavimo susitarimą dėl netesybų mokėjimo sudaryti raštu nesilaikymas tokio susitarimo nedaro negaliojančio, o sukelia CK 1.93 str. 2 d. ir 6 d. nustatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis ir susitarimas dėl jos pakeitimo buvo sudaryti teisėtai ir yra galiojantys. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus šalims kyla Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santykiai dėl valstybinės žemės naudojimo turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

25. Atsakovas, praleidęs terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punkte aiškiai nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimu, išieškojimu ir pan. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2–14 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 55, 55.1 ir 55.2 punktų nuostatas už laiku nesumokėtą nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Tokios pačios sąlygos buvo įtvirtintos ir ankstesnėje Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio administravimo tvarkoje, patvirtintoje Klaipėdos mesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d sprendimu Nr. 1-04. Vadinasi, atsakovui perėmus vykdyti nuomos sutartį ir 2013 m. kovo 28 d. sudarius susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo turėjo būti žinoma, kad ieškovas turi teisę skaičiuoti delspinigius, jei atsakovas netinkamai vykdys prievolę mokėti nuomos mokestį. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 1K-188 (nuo 2017 m. birželio 14 d. galiojanti 2017 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1K-201 redakcija) „Dėl delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės“ 4 p. nustatyta, kad kitam ketvirčiui taikomą delspinigių dydį skelbia finansų ministras iki einamojo ketvirčio trečiojo mėnesio pabaigos. Jeigu nepaskelbiamas kitas delspinigių dydis, taikomas paskutinis finansų ministro paskelbtas delspinigių dydis. Paskutiniu paskelbtu Finansų ministro 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1K-084 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2015 m. antrajam ketvirčiui“ nuo 2015 m. balandžio 1 d. nustatytas 0,03 procento delspinigių dydis nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, apskaičiuodamas 133,66 Eur delspinigių sumą, už ne ilgesnį nei 180 dienų terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) būtent ir taikė 0,03 procento delspinigių dydį nuo atsakovo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis imperatyvaus pobūdžio teisinis reguliavimas. Teismas daro išvadą, kad atsakovas, praleidęs terminus mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, privalo mokėti delspinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2–14 nuostatų pagrindu.

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos atsakovo pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius už tokios prievolės praleidimą.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 3 107,10 Eur žemės nuomos mokestį ir 133,66 Eur delspinigių yra pagrįsti, todėl nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant nurodytas sumas, kartu priteisiant ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 3 240,76 € nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 107,10 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 113,80 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 275,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. padarė rašymo apsirikimo ir skaičiavimo klaidas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas patikslinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ištaisant rašymo apsirikimo ir skaičiavimo klaidas.

28. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas iš esmės nepakeistas, išdėstant spendimo rezoliucinę su ištaisytomis rašymo apsirikimo ir skaičiavimo klaidomis. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.205 str., 6.545 str., 6.551 str., 6.552 str.; CPK 93 str., 178 str., 185 str., 265 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Ištaisyti rašymo ir skaičiavimo klaidas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ir ją išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo UAB „Emilė“ 3 107,10 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 133,66 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 240,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Emilė“ 79,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.“