Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Bylos nagrinėjimo metu Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-10787-845/2023, pareiškėjui jau buvo atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui, atsiradusiam po V. M. mirties, priimti, iš Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro buvo pareikalauti duomenis apie pareiškėjo K. M. kreipimąsi į notarą su pareiškimais priimti palikimą laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d.

6. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras Saulius Svaldenis pateikė pranešimą, kuriame nurodo, kad paveldėjimo byla po V. M. mirties nėra pradėta. Paaiškino, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 13 d. kreipėsi į notarą su tikslu sužinoti kokių dokumentų reikia paveldėjimo bylos užvedimui. K. M. buvo pateiktas reikalingų duomenų ir dokumentų sąrašas paveldėjimo bylos užvedimui, bei nurodyta, jog pareiškimo dėl palikimo priėmimo notariniam patvirtinimui, bei paveldėjimo bylos užvedimui, esant praleistam įstatyme numatytam terminui palikimui priimti, įpėdinis turi pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-10787-845/2023, su antspaudu „įsiteisėjęs“. Notaro tvirtinimu, minėta nutartis su spaudu „įsiteisėjęs“ notaro biurui buvo pateikta 2023 m. spalio 31 d., kai nutartyje nurodytas terminas palikimo priėmimui jau buvo pasibaigęs.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iki motinos mirties visąlaik gyveno kartu su motina jiems abiem nuosavybės teise priklausiančiame bute, jame gyvena ir dabar. Motina buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko jam. Aplinkybė, kad motina buvo sudariusi testamentą, jam buvo žinoma. Kitų asmenų, kurie pretenduotų į motinos palikimą, nėra. Po motinos mirties iškart jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, t. y. nežinojo, jog dėl atsiradusio palikimo į notarą reikia kreiptis per 3 mėnesių laikotarpį. Atsakant į teismo klausimus paaiškino, kad teismui 2023 m. birželio 1 d. nutartimi atnaujinus terminą palikimui priimti, jis kelis kartus buvo nuvykęs pas notarą, rinko ir vežė notaro nurodytus dokumentus. Pareiškėjo tvirtinimu, minėtą teismo nutartį notarui nuvežė ir pateikė ankščiau nei pranešime nurodo notaras, tačiau dėl nesusikalbėjimo su notaru atnaujintas terminas buvo praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.

8. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos V. M. mirties, priimti.

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra V. M. sūnus ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. V. M. mirė 2019 m. spalio 10 d. Pareiškėjo motina V. M. buvo sudariusi notariškai patvirtintą testamentą, kuriuo ji visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnui K. M., t. y. pareiškėjui. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2020 m. sausio 10 d. Atnaujintas terminas suėjo 2023 m. rugsėjo 9 d. Bylos duomenys patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų V. M. palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnis). Duomenų, kad po palikėjos V. M. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje nėra.

13. Pareiškėjas neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kaip ir fakto, kad minėtas terminas pareiškėjui jau buvo vieną kartą atnaujintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-10787-845/2023, tačiau šį terminą taip pat praleido ir vėl prašo atnaujinti. Remiantis pareiškėjo bei notaro paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas ne vieną kartą, po 2023 m. birželio 1 d. nutarties įsiteisėjimo, kreipėsi į Vilniaus miesto 31-ojo notaro biurą. Kaip nustatyta iš pareiškimo turinio ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų – kokia yra palikimo priėmimo procedūra pareiškėjas nežinojo. Neturėdamas teisinio išsilavinimo ir dėl teisinių žinių stokos nesuprasdamas teisinių procesų reikšmės ir tvarkos, pareiškėjas teigia manęs, jog nuvykęs ir žodžiu kreipęsis į notarą bei vykdęs pastarojo nurodymus surinkti ir pateikti reikalingus dokumentus tinkamai išreiškė valią priimti mirusios motinos palikimą. Susiklosčiusi situacija lėmė, kad jis per įstatymo nustatytą ir teismo vieną kartą jau atnaujintą terminą į vietos notarą dėl motinos palikimo priėmimo kreipėsi netinkama forma ir tvarka. Pareiškėjui 2023 m. spalio 31 d. pakartotinai kreipųsis į Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notarą, pastarasis informavo, jog 2023 m. birželio 1 d. nutartyje nurodytas terminas palikimo priėmimui pasibaigė. Pareiškėjas pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo teismui padavė 2023 m. lapkričio 3 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku tinkamai nerealizavo dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo nežinojimo.

14. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad pagal bylos duomenis kitų įstatyminių įpėdinių palikėja V. M. neturi, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo tenkinimui, sprendžia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo K. M. pareiškimas tenkinamas, praleistas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2019 m. spalio 10 d., mirties priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis su pareiškimu dėl palikimo į notarą pagal V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2019 m. spalio 10 d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notarui Sauliui Svaldeniui.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.