Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo – S. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (13 veikų), ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „RIMI Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „RIMI Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „Topo grupė“), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „Topo grupė“), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „Topo grupė“), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „RIMI Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „TELE2“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės AB „TELIA Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „Kesko Senukai Lithuania“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „Kesko Senukai Lithuania“), 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „TELE2“), 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „LIDL Lietuva“), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva“), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl vagysčių iš UAB „IKI Lietuva“, UAB „RIMI Lietuva“, UAB „LIDL Lietuva“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „TELE2“), subendrintos bausmių apėmimo būdu ir S. Z. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta su likusiomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo (iš viso 24 (dvidešimt keturis) mėnesius), ir pridėta dalis bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. (6 mėnesiai), ir S. Z. paskirta subendrinta – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. Z. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. Z. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. Z. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi S. Z. pripažintas recidyvistu.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 327,65 Eur (trys šimtai dvidešimt septyni eurai, šešiasdešimt penki centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 274,75 Eur (du šimtai septyniasdešimt keturi eurai, septyniasdešimt penki centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „RIMI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „RIMI Lietuva“ naudai priteista 214,56 Eur (du šimtai keturiolika eurų, penkiasdešimt šeši centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 274,80 Eur (du šimtai septyniasdešimt keturi eurai, aštuoniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „RIMI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „RIMI Lietuva“ naudai priteista 224,02 Eur (du šimtai dvidešimt keturi eurai, du centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „Topo grupė“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „Topo grupė“ naudai priteista 1 588 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 215,70 Eur (du šimtai penkiolika eurų, septyniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „Topo grupė“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „Topo grupė“ naudai priteista 759 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt devyni eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „Topo grupė“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „Topo grupė“ naudai priteista 759 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt devyni eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „RIMI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „RIMI Lietuva“ naudai priteista 394,23 Eur (trys šimtai devyniasdešimt keturi eurai, dvidešimt trys centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 241,83 Eur (du šimtai keturiasdešimt vienas euras, aštuoniasdešimt trys centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „TELE2“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „TELE2“ naudai priteista 448,99 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai, devyniasdešimt devyni centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo AB „Telia Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. AB „Telia Lietuva“ naudai priteista 412,34 Eur (keturi šimtai dvylika eurų, trisdešimt keturi centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ naudai priteista 238 Eur (du šimtai trisdešimt aštuoni eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 311,86 Eur (trys šimtai vienuolika eurų, aštuoniasdešimt šeši centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ naudai priteista 7 257,72 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt septyni eurai, septyniasdešimt du centai) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. Z. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 532,95 Eur (penki šimtai trisdešimt du eurai, devyniasdešimt penki centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

12. Be to, S. Z. 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 10.51 val., būdamas parduotuvėje UAB „Tele2“, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo parduotuvės prekių ekspozicinės lentynos paėmė 1 vnt. demonstracinį išmanųjį laikrodį „Huawei Watch4 LTE“, kurio vieneto kaina 448,99 Eur, nusegė laikrodžio apyrankę ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs ir šiais savo veiksmais pagrobė svetimą – UAB „TELE2“ priklausantį 448,99 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

13. Be to, S. Z. 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.47 val., būdamas parduotuvėje „Telia“ adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo parduotuvės demonstracinio stendo paėmė 1 vnt. išmanųjį laikrodį „Apple Watch Series 9 GPS – Cellular 41 mm Pink Aluminum Case with Light Pink Sport Band“, kurio vieneto kaina 380,34 Eur ir 1 vnt. vienos dalies išmaniojo laikrodžio apyrankę, kurio vieneto kaina 32 Eur, paėmė prekes ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs ir šiais savo veiksmais pagrobė svetimą – UAB „TELIA LIETUVA“ priklausantį 412,34 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

14. Be to, S. Z. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.45 val., būdamas parduotuvėje UAB „KESKO SENUKAI LITHUANIA“, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo parduotuvės prekių ekspozicinės lentynos paėmė 1 vnt. išmanųjį laikrodį „Xiaomi Watch S3“, kurio vieneto kaina 149 Eur, ir 1 vnt. išmanųjį laikrodį „Amazfit Bip 5“ , kurio vieneto kaina 89 Eur, nusegė laikrodžio apyrankę ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs ir šiais savo veiksmais pagrobė svetimą – UAB „KESKO SENUKAI LITHUANIA“ priklausantį 238 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

15. Be to, S. Z. 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 08.49 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynos paėmė 8 vnt. pakuočių skustuvų galvučių „Gillette Fusion“ , kurio vieneto kaina 20,99 Eur, o bendra vertė 167,92 Eur, 6 vnt. pakuočių skustuvų galvučių „Gillette Mach 3“, kurio vieneto kaina 23,99 Eur, o bendra vertė 143,94 Eur, šias prekes susidėjo į juodos spalvos kuprinę ir išėjo pro kasas už minėtas prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „IKI LIETUVA“ priklausantį 311,86 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

16. Be to, S. Z. 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 17.14 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „SENUKAI“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje įsibrovė į rakinamą ekspozicijos stalo stalčių – saugyklą ir paėmė 1 vnt. „Samsung Galaxy Flip5 256 GB“ Žalia, kurio vieneto kaina 1 159 Eur, 1 vnt. „Samsung Galaxy Fold4 256 GB“ Pilka, kurio vieneto kaina 2 019 Eur, 1 vnt. „Samsung Galaxy Flip 4“ 128 GB Violetinis, kurio vieneto kaina 1 109 Eur, 1 vnt. „Samsung Galaxy Fold 5“ 256 GB Mėlyna, kurio vieneto kaina 1 839 Eur ir 1 vnt. „Samsung Galaxy Flip6“ 256 GB Pilka, kurio vieneto kaina 1 209 Eur, šias prekes susidėjo į kuprinę ir išėjo pro kasas už minėtas prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „KESKO SENUKAI LITHUANIA“ priklausantį 9 154 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

17. Be to, S. Z. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 17.28 val., iš prekybos centre „A“ esančios „Tele2“ prekybos salono adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš prekybos salono paėmė: 1 vnt. demonstracinės įrangos Samsung „Galaxy Flip 4“, kurio vieneto kaina 500 Eur, ir 1 vnt. Samsung „Galaxy Flip 6 5G“ , kurio vieneto kaina 1 209 Eur , o jų bendra vertė 1 709 Eur, prekes susidėjo į su savimi atsineštą baltos spalvos pirkinių maišelį ir išėjo iš prekybos salono nesusimokėjęs už paimtas prekes, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą UAB „Tele2“ priklausantį turtą, kurio vertė 1 709 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nepriklausomai nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje.

18. Be to, S. Z. 2024 m. rugsėjo 4 d. apie 19.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „LIDL“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynos paėmė 2 vnt. viskio „Jack Daniels" , kurio vieneto kaina 33,99 Eur, o bendra vertė 67,98 Eur, 5 vnt. viskio „Jim Beam“, kurio vieneto kaina 23,99 Eur , o bendra vertė 119,95 Eur, šias prekes susidėjo į tamsios spalvos pirkinių krepšį ir išėjo pro kasas už minėtas prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „LIDL LIETUVA“ priklausantį 187,93 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

19. Be to, S. Z. 2024 m. rugsėjo 27 d. apie 11.17 val., būdamas parduotuvėje „IKI“, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo parduotuvės prekių lentynų paėmė 2 vnt. šampano „Moet & Chandon Champagne Brut Imperial“ 0,75 l talpos, kurio vieneto kaina 49,95 Eur, o bendra vertė 99,90 Eur, 1 vnt. šampano „Piper Heidsieck Cuvee Brut Champagne“, kurio vieneto kaina 39,95 Eur, 4 vnt. šampano „Veuve Clicquot Brut Ielow Label“ 0,75 l talpos, kurio vieneto kaina 59,95 Eur., o bendra vertė 239,80 Eur, 2 vnt., šampano dėžutėje „Moet & Chandon Nectar Imperial Demi Sec“, kurio vieneto kaina 55,95 Eur, o bendra vertė 111,90 Eur, 1 vnt. šampano ,,Nicolas Feuillatte Grande Reserve Champagne Brut“, kurio vieneto kaina 39,95 Eur, 1 vnt., alaus ,,Kalnapilis Original“ 0,5 l talpos, kurio vieneto kaina 1,35 Eur ir 1 vnt. pilną daugkartinę stiklo pakuotę, kurio vieneto kaina 0,10 Eur, šias prekes susidėjo į pilkos spalvos pirkinių krepšį ir išėjo pro kasas už minėtas prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „IKI LIETUVA“ priklausantį 532,95 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

20. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir dėl šešių nusikalstamų veikų epizodų sumažinti galutinę S. Z. paskirtą bausmę. Nurodoma, kad šešiuose nusikalstamų veikų epizoduose pirmosios instancijos teismas paskyrė nepagrįstai didelę bausmę, t. y. 2024 m. birželio 19 d. epizodas, pagal kurį S. Z. nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme (BK 178 straipsnio 1 dalis); 2024 m. liepos 1 d. epizodas, pagal kurį S. Z. nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme (BK 178 straipsnio 1 dalis); 2024 m. liepos 8 d. epizodas, pagal kurį S. Z. nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme (BK 178 straipsnio 1 dalis); 2024 m. rugpjūčio 30 d. epizodas, pagal kurį S. Z. nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme (BK 178 straipsnio 3 dalis); 2024 m. rugsėjo 3 d. epizodas, pagal kurį S. Z. nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis); 2024 m. rugsėjo 27 d. epizodas, pagal kurį S. Z. nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme (BK 178 straipsnio 1 dalis).

22. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Z. neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės. S. Z. prašo sumažinti galutinę S. Z. paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Nuteistojo S. Z. apeliacinis skundas atmestinas

25. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikos, už kurią apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi tokiu būdu įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

26. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K- 49- 976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

27. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

28. Nuteistasis S. Z. teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, tačiau, teisėjų kolegija, susipažinusi su šioje baudžiamojoje byloje esančiais asmenį charakterizuojančiais duomenimis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir kitais svarbiais duomenimis, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, individualizuodamas S. Z. skiriamas bausmes, jas bendrindamas tarpusavyje teisės taikymo ir byloje nustatytų aplinkybių vertinimo klaidų nepadarė.

29. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs S. Z. vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinęs jo asmenybę – nuteistasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), nuteistasis ne kartą yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, visas nusikalstamas veikas padarytos tyčia, per labai trumpą laiko tarpą, kaltinamasis yra anksčiau teistas 14 (keturiolika) kartų, ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias vagystes, anksčiau skirtos bausmės nuteistajam nepadarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamų pasekmių bei pakeisti gyvenimo būdą, už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už 178 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskiriant taip pat griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam S. Z.nurodytas bausmes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino. S. Z. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi – tai buvo pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be kita ko, S. Z.šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už kitų nusikalstamų veikų padarymą, taigi, nusikalto būdamas recidyvistas, todėl tai teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

31. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę pagrįstai, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, pažymėjo nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydį, įvertino aplinkybę, kad padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti, teismo vertinimu reikšmingi, nuteistąjį S. Z. charakterizuojantys duomenys. Kaltinamasis yra anksčiau teistas 14 (keturiolika) kartų, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (7 t., b. l. 43-56). Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų darymas buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis neatsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus (past. Sodros duomenimis paskutinį kartą nuteistasis dirbo nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. (7 t., b. l. 27)). Be to, akcentuotina, kad iš 2025 m. kovo 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje 1-389-865/2025 matosi, kad nuteistojo nusikalstamos veikos sunkėja. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistojo gyvenimo būdas neproporcingai ilgą laikotarpį akivaizdžiai prieštarauja teisės normoms, adekvačiam požiūriui į baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius ir visuotinai pripažintoms elgesio taisyklėms. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybių visumą, be kita ko tai, jog nuteistasis išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, pagrįstai, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, parinko ir skyrė nuteistajam tinkamai individualizuotas, BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo ir arešto bausmes.

32. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Ši nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Ši nusikalstama veika yra priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Ši nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

33. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

34. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindai yra išsamūs. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo paaiškindamas, kad bausmių bendrinimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas) ir labai skiriasi pagal pavojingumą.

35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2A-5-689/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022).

36. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas subendrinęs bausmę bausmių apėmimo būdu ir paskyręs nuteistajam už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi baudžiamuoju įstatymu ir klaidos nepadarė. Subendrinęs su likusiomis bausmėmis ir paskyręs už nuteistojo nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį BK 178 straipsnio 1 dalyje – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę tinkamai vadovavosi baudžiamuoju įstatymu ir klaidos nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 3 metų laisvės atėmimo bausmės ir teisės taikymo klaidos, dėl kurios nuteistojo pageidavimu skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ar pakeistas, taip pat nepadarė. Skundžiamo nuosprendžio dalys, kur motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje teismas nuteistajam skiria 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę ir rezoliucinės nuosprendžio dalies 17 pastraipoje nurodė, kad S. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „TELE2“) ir paskyrė nuteistajam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vertintinas ne kaip teisinė klaida, bet kaip rašymo apsirikimas, kuris negalėjo nulemti ir nelėmė neteisingos bausmės paskyrimo ar neproporcingo galutinio bausmės dydžio.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta galutinė bausmė, o taip pat ir paskirta už kiekvieną nusikalstamą veiką, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas, nurodytas apeliaciniame skunde, akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra teisinio pagrindo.

38. Todėl, teismas konstatuoja, kad nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės yra teisingos, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrindamas apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu griežtesne bausme apėmęs švelnesnes ir prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, pagal BK 64¹ straipsnį paskirdamas S. Z. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, klaidos nepadarė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

39. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-09538, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo S. Z. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 118,75 eurų.

40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

41. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suprantama, kad S. Z. paskirti gynėją numatė įstatymo leidėjo valia, konkrečiai BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis pagrindas. Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Kadangi nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas, todėl, vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis, nuteistajam S. Z. buvo parinktas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas advokatas A. P. (A. P.). Apeliantas šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė, taigi S. Z. finansinė padėtis, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas, yra apsunkintos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, o advokatas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, be to, iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad S. Z. finansinė padėtis yra sunki, dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra atmetamas.

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, sudarančios 118,75 eurų, iš S. Z. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. Z. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.