Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui V. L.

teismo posėdyj, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės(duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Bendrovė) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui- 3773,25 eur (aplinkos teršimo, gyventojų pajamų , pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai-.atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesai ir padarytas nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu T. K. prisipažino iš dalies. Paaiškino, jog 2023 m. buvo mokesčių įsiskolinimas, tačiau dėl šio įsiskolinimo buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią mokėjimas buvo atidėtas iki 2023 m. gruodžio pabaigos. Byloje pateikti banko sąskaitos išrašai, kad per šį laikotarpį atliko mokėjimus kitiems asmenims, tačiau mano, jog jokio pažeidimo nepadarė, nes dar galiojo minėta sutartis. Mano, jog pagal sudarytą mokėjimo paskolos sutartį mokėjimas buvo ne išdėstytas, o atidėtas. Pripažįsta, kad sutarties neįvykdė, tačiau už tai numatyta atsakomybė pagal sutartį. Byloje nurodytos išmokos E. K. yra už automobilio nuomą, kiti mokėjimai- yra pagrindiniams verslo partneriams, kad galėtų įmonė vykdyti veiklą.

Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas paaiškino, kad pareiškimas buvo pateiktas atsižvelgiant į įsiskolinimą 2024 m. lapkričio 18 dienai ir vadovaujantis Swedbank, AB pateiktos banko sąskaitos išraše nurodytais mokėjimas. Ar buvo vykdomi kokie nors kiti mokėjimai, duomenų nėra. Esant mokesčių įsiskolinimui, 2023 m. birželio 28 d. su Bendrove buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią mokėjimai išdėstyti pagal patvirtintą grafiką, tačiau Bendrovė pagal šią sutartį mokėjimų neatliko ir 2023 m. gruodžio 7 d. mokestinės paskolos sutartis nutraukta. Bendrovei ne kartą buvo siųsti pranešimai, priminimai apie įsiskolinimą, tačiau ir po šių priminimų mokėjimai nebuvo vykdomi. Bendrovė mokėjimo pirmenybę teikė kitiems kreditoriams.

Pareiškime nurodytų aplinkybių patvirtinimui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: laikotarpio nuo 2023-03-01 iki 2024-09-29 Balanso išrašo kopija, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, duomenys apie juridinį asmenį, mokestinės paskolos sutartis su mokėjimo grafiku, likučių derinimo ataskaitos.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pareiškimas buvo grindžiamas Bendrovės skola valstybei 2024 m. lapkričio 18 d. duomenimis (15779,62 eur), tačiau teismui įrodymai apie atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams (Swedbank, AB pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas) pateikti tik laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2024-09-29, iš kurių matyti, kad paskutinis mokėjimas 2024 m. balandžio 1 d., o iš viso 2024 m. atlikti tik 4 mokėjimai po 8 eurus už mobilaus ryšio paslaugas. Jokių įrodymų, kad Bendrovė būtų atlikusi mokėjimus kitiems kreditoriams nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d., nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog T. K. administracinei atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį yra aktualus laikotarpis nuo tik 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pagal pateiktus papildomus duomenis, šio laikotarpio pradžiai mokesčių skola buvo 2707,05 eur, pabaigai- 3773,25 Eur. Iš pateiktų duomenų ( likučių suderinimo aktai) ir VMI atstovo paaiškinimų matyti, kad skola nebuvo padengta, mokėjimai nebuvo atliekami. 2023 m. birželio 28 d. buvo sudaryta VMI prie FM ir mokesčių mokėtojo UAB (duomenys neskelbtini)mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią pelno mokesčio nepriemokos (3310,22 eur) mokėjimas išdėstytas pagal patvirtintą grafiką ( b. l. 89-90). Pagal sutartį numatytas mokėjimas kiekvieną mėnesį po 551,70 eur. Iš Pareiškėjo atstovo ir pateiktų įrodymų matyti, kad mokėjimai pagal grafiką nebuvo vykdomi, todėl sutartis 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu nutraukta. Mokėjimų išdėstymas reiškė, kad UAB (duomenys neskelbtini)privalėjo kiekvieną mėnesį sumokėti nustatytą sumą, o ne, kaip nurodo A. K., kad mokėjimas buvo atidėtas iki 2023-12-25. Bendrovė buvo skolinga ir kitų mokesčių- gyventojų pajamų, aplinkos teršimo-, tačiau ir šių mokėjimų nurodytu laikotarpiu nevykdė, Iš Pareiškėjo atstovo paaiškinimo matyti, kad nurodytu laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo sudaroma likučių derinimo ataskaita, UAB (duomenys neskelbtini) jų nurodytais kontaktiniais duomenimis siunčiami priminimai apie skolą ir būtinumą atlikti mokėjimus, tačiau mokėjimai nurodytu laikotarpiu ir po priminimų išsiuntimo nebuvo vykdomi. A. K. pripažino, kad žinojo apie susidariusią skolą, mokėjimų VMI prie FM nevykdė. Tačiau iš pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad nurodytu laikotarpiu, kai pagal sutarties grafiką reikėdavo mokėti mokesčių nepriemokai padengti po 551,70 eurų, vietoje to, kad įmokėtų bent dalį šios įmokos, be kitų mokėjimų, mokėdavo po 300 eurų savo sutuoktinei E. L. už jos automobilio nuomą. Pažymėtina, kad įmonės veikla nėra susijusi su būtinybe kiekvieną dieną naudoti automobilį, todėl ir tokie mokėjimai palaikyti įmonės veiklą, turint skolą valstybei, nebuvo būtini. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)vadovas T. K., žinojo, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, taip neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė VMI prie FM interesus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Padarytas administracinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio, ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, šiuo atveju nuo 2024-10-02, kai VMI prie FM atliekamo tikrinimo metu gavo duomenis s iš „Swedbank“, AB apie Bendrovės vardu atidarytoje sąskaitoje įvykusius piniginių lėšų judėjimus.

T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. T. K. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt. Nors Bendrovės mokestinė nepriemoka ir atlikti mokėjimai pažeidžiant eiliškumą nebuvo dideli, tačiau pagal ANK 12 straipsnį veika numatyta ANK 120 straipsnyje, negali būti pripažįstama mažai pavojinga, kai administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn..

Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. K. iš dalies pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, anksčiau jis niekada nebuvo baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus. Be to, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nusižengimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes. Vertinant patį pažeidimą, darytina išvada, kad T. K. padarė nusižengimą klaidingai tikintis ir siekiant išlaikyti bei užtikrinti nenutraukiamą bendrovės veiklą, skola kreditoriui nebuvo didelė. Pasikartotina, kad T. K. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą 1400 eurų nuobaudą, ji būtų neproporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui, tokia nuobauda laikytina per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą T. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirtinos nuobaudos dydį sumažinti iki 600 eurų. Teismo nuomone, asmeniui pareiškėjo prašoma paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies vidurkyje numatyta bauda šiuo atveju būtų per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

T. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei administracinio nusižengimo bylos numerį, kuris yra: A6.-1-564/2025. Jeigu bauda nebus sumokėta per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.