- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- A15.-44-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00018-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pažeidėjas
- D. Č.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Rimantui Platūkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, vedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas (duomenys neskelbtini), neteistam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 229 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Č. 2017-02-28 administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2017-02-25 d. 20 val. 00 min., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 81 kilometre vairavo transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įtariama neblaivus, taip pat, kaip įtariama neblaivus, vairuojamoje transporto priemonėje gabeno teisėtai įgytą ir jam priklausantį ginklą pistoletą Makarov Nr. (duomenys neskelbtini) bei sustabdytas policijos pareigūnų vengė būti patikrinamas dėl neblaivumo (girtumo). Šiais veiksmais D. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktus bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą. D. Č. taip pat tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei gabeno teisėtai įgytą ir jam priklausantį ginklą su savimi neturėdamas leidimo jį laikyti (nešiotis).
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. Č. surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra pagrįstas byloje surinkta medžiaga, nuosekliais liudytojų policijos pareigūnų, mediko parodymais, o su atsakomybėn traukiamu asmeniu susijusių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Visi D. Č. veiksmai yra siekis išvengti atsakomybės. D. Č. į policijos įstaigą buvo pristatytas, nes vengė nurodyti asmens duomenis, tikrintis neblaivumą, policijos pareigūnai su juo bendravo apie 10 minučių, į medicinos įstaigą jis buvo pristatytas, nes jam reikėjo medikų pagalbos, administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas tą pačią dieną, nes D. Č. pasišalino iš ligoninės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė administracinių nusižengimų bylą nutraukti, kadangi yra prieštaravimų nustatant bylos aplinkybes, kurie turėtų būti vertinami jo atstovaujamojo naudai. Nurodė, kad visus reikalingus veiksmus policijos pareigūnai galėjo atlikti įvykio vietoje (kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 81 kilometre), o ne policijos įstaigoje ar ligoninėje, atitinkamai D. Č. pristatymas į policijos įstaigą yra neteisėtas, nes D. Č. visus reikalingus asmens dokumentus turėjo su savimi ir asmenybė galėjo būti nustatyta kelyje, policijos pareigūnai pažeidė 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 nustatytą neblaivumo nustatymo tvarką. Nereikėtų tikėti policijos pareigūnų parodymais, kad šie siūlė pasitikrinti neblaivumą, nes to nebuvo ir neblaivumas net nebuvo nustatinėjamas buvo tik reikalavimas vykti į policijos įstaigą. D. Č. atstovo teigimu, jeigu iš tikrųjų buvo atsisakymas tikrintis neblaivumą, tai administracinio nusižengimo protokolas turėjo būti surašytas kelyje, o ne vėliau. Teismo posėdyje D. Č. nepripažino savo kaltės, prašė jo administracinių nusižengimų bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
pažeidėjo kaltė dėl visų administracinio nusižengimo protokole nurodytų administracinių nusižengimų įrodyta.
Nors D. Č. nuo tada, kai pradėjo bendrauti su jį 2017-02-25 sustabdžiusiais policijos pareigūnais užėmė pasyvią poziciją, t. y. būdamas įsitikinęs, kad jis, kaip policijos pareigūnas neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, vengė atlikti bet kokius veiksmus, kurie būtų pagrindas vėliau jį pripažinti kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti byloje surinktais bei ištirtais įrodymais: 2017-02-28 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 55ANP-88193997-17; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų Evaldo Didiko, Modesto Zubkaičio, Marijaus Petrausko 2017-02-25, 2017-02-26, 2017-02-28 tarnybiniais pranešimais dėl gauto pranešimo apie galimai daromą KET pažeidimą, dėl asmens pasišalinimo, dėl ginklų laikymo tvarkos pažeidimo, dėl D. Č. pasišalinimo, dėl paaiškinimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 17065752176; Sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo; administracinio sulaikymo protokolu; daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; medicinos dokumentų išrašu; Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės 2017-02-25 išrašu, iš kurio matyti, jog D. Č. nuo 1997 metų dirba vidaus reikalų sistemos įstaigose, paskutinės jo užimamos pareigos (duomenys neskelbtini); pažymomis iš Licencijuojamos veiklos posistemio; administracinių nusižengimų, asmens duomenų, Sodros, kelių transporto priemonių bei nuteistųjų registrų išrašais, teismo posėdyje liudytojais apklausus policijos pareigūnus Evaldą Didiką, Modestą Zubkaitį, Marijų Petrauską, gydytoją Š. M., V. K., peržiūrėjus vaizdo įrašus.
D. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, kadangi jis 2017-02-25 d. 20 val. 00 min., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 81 kilometre vairavo transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įtariama neblaivus, taip pat, kaip įtariama neblaivus, vairuojamoje transporto priemonėje gabeno teisėtai įgytą ir jam priklausantį ginklą pistoletą Makarov Nr. (duomenys neskelbtini) bei sustabdytas policijos pareigūnų vengė būti patikrinamas dėl neblaivumo, kai teisės aktai numato, jog tiek transporto priemonę vairuojantis, tiek ginklą gabenantis asmuo privalo būti iš esmės blaivus (leidžiama ne didesnė kaip 0,40 promilių alkoholio koncentracija). Taip pat D. Č. tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei gabendamas teisėtai įgytą ir jam priklausantį ginklą su savimi neturėjo leidimo jį laikyti (nešiotis).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumą byloje bandoma pagrįsti aplinkybėmis: kad policijos pareigūnai nesiūlė pasitikrinti neblaivumo, esą neblaivumas net nebuvo nustatinėjamas, kad buvo pažeista 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 nustatyta neblaivumo nustatymo tvarka, D. Č. pristatymas į policijos įstaigą buvo be pagrindo ir yra neteisėtas, tačiau teismas daro išvadą, jog jo padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti byloje esančiais rašytiniais dokumentais, liudytojų parodymais.
Nustatyta, kad įvykių seka buvo tokia: bendro naudojimo keliu važiuojantis asmuo, įtardamas, kad kitos transporto priemonės, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vairuoja neblaivus, apie tai pranešė atsakingai institucijai, kurios pareigūnai kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 81 kilometre sustabdė minėtą transporto priemonę, kurią, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo D. Č., bei kurioje kaip keleiviai važiavo (visi važiavo iš medžioklės) byloje liudytojais apklausti M. A. ir R. Š. (pastarasis įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-04-14 nutarimu byloje Nr. A10.-47-308/2017 yra pripažintas kaltu už tai, kad gabendamas ginklą, kaip įtariama neblaivus, vengė būti patikrinamas dėl neblaivumo, už tai, kad policijos pareigūnams nepateikė ginklo leidimo). D. Č. nepateikė vairuojant ir gabenant ginklą privalomų turėti dokumentų, nepasakė savo vardo ir pavardės, neatsakinėjo į jam užduodamus klausimus, prašė jį paleisti, nurodydamas, kad yra policijos pareigūnas, atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, nurodydamas, kad žino jog automobilyje yra filmuojama (tačiau sutiko išlipti iš automobilio), taip pat atsisakė tikrintis neblaivumą. Taigi vairuotojas buvo pristatytas į Varėnos rajono policijos komisariato patalpas asmenybės nustatymui bei protokolo surašymui, jam atlikta dalinė asmens apžiūra, kur iš surasto dokumento nustatyta vairuotojo asmenybė. Vėl paprašius alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti neblaivumą, darant šio veiksmo vaizdo įrašą, D. Č. vėl atsisakė ir teigė, kad jam bloga. Iškviesti ir atvykę medikai davė vaistų, tačiau D. Č. jų atsisakė, todėl medikai jį išsivežė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, iš kurio jis pabėgo pro tualeto langą, vėliau buvo ieškotas policijos pareigūnų, tačiau Varėnos ligoninės teritorijoje, Varėnos mieste jo surasti nepavyko.
Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.) (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-67-332/2017).
Vadovaujantis nuoseklia teismų praktika, vien tik atsisakymas tikrintis apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią apsvaigimo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2696/2011, N63-1992/2010; Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-455-485/2015, ATP-900-498/2013 ir kt.) (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. ATP-97-478/2017).
Atsižvelgdamas į minimą teismų praktiką bei iš rašytinių dokumentų, vaizdo įrašų, liudytojų parodymų nustatęs, kad D. Č. daugiau negu vieną kartą sąmoningai savo valia vengė pasitikrinti neblaivumą, kai tokia galimybė pasitikrinti buvo, teismas konstatuoja, jog D. Č. administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų surašytas pagrįstai ir jis pripažintinas kaltu dėl šių nusižengimų padarymo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo užimtą gynybinę poziciją teismas laiko siekiu išvengti atsakomybės, t. y., kad visus reikalingus veiksmus policijos pareigūnai galėjo atlikti įvykio vietoje (kelyje), o ne policijos įstaigoje ar ligoninėje, atitinkamai D. Č. pristatymas į policijos įstaigą ir ligoninę yra neteisėtas, kad buvo pažeista 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 nustatyta neblaivumo nustatymo tvarka, kad įvykio vietos vaizdo įraše nesimato alkoholio kiekio matuoklio, nėra garso įrašo su pokalbio turiniu ir tai esą įrodo, kad policijos pareigūnai nesiūlė D. Č. pasitikrinti neblaivumo, esą, jeigu iš tikrųjų buvo atsisakymas tikrintis neblaivumą, tai administracinio nusižengimo protokolas turėjo būti surašytas kelyje, o ne vėliau. Teismas, ištyręs ir išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi D. Č., kuris įvykio vietoje neatskleidė savo tapatybės, į policijos įstaigą buvo pristatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų su tikslu nustatyti jo asmens tapatybę ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. D. Č. asmens tapatybė kelyje galėjo būti nustatyta iš dokumento su asmens duomenimis arba policijos pareigūnams gaunant asmens duomenis iš registrų, D. Č. pasakius savo vardą ir pavardę. Byloje esančiais duomenimis D. Č. šių veiksmų neatliko (nepateikė dokumentų, neprisistatė vardu ir pavarde). Pažymėtina, jog nėra jokio teisės akto, numatančio, kad asmens tapatybė privalomai turi būti nustatyta įvykio vietoje arba įvykio vietoje turi būti atliekama asmens apžiūra, privalomai randami dokumentai ir iš jų nustatoma asmens tapatybė. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 24 straipsnio 5 punktas numato, kad pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) turi teisę apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą. Iš esmės tai reiškia, kad asmens apžiūra, asmens tapatybės nustatymas, asmens pristatymas į policijos įstaigą yra priemonės tiriant teisės pažeidimus, t. y. dirbant savo darbą, kuriomis policijos pareigūnai naudojasi, turėdami diskrecijos laisvę ir todėl aplinkybė, kad D. Č. tapatybė nustatyta ne kelyje, o policijos įstaigoje bei atliktas tolimesnis įvykių fiksavimas nesudaro jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Neįvykusio fakto (jeigu policijos pareigūnai būtų apžiūrėję asmenį įvykio vietoje ir būtų suradę asmens dokumentą) reikšmė yra tokia, kad asmens tapatybė būtų nustatyta kelyje, o ne policijos įstaigoje ir būtų atsiradusi galimybė surašyti protokolą, tačiau veiksmų atlikimas ne kelyje policijos pareigūnams nesutrukdė atlikti vieną iš svarbiausių policijos funkcijų, uždavinių ir pareigų – ištirti teisės pažeidimus, ką jie ir padarė, surinkdami pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų. Pažymėtina, kad D. Č. pristatymas į policijos įstaigą yra nulemtas jo paties veiksmų, jo pasyvios pozicijos, be to, buvo pagrindas įtarti jį vairavus neblaiviam (iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli).
Analizuojant D. Č. sulaikymo ir kitų policijos pareigūnų veiksmų atitikimą 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintoms neblaivumo nustatymo taisyklėms (toliau - taisyklės) nustatyta, kad policijos pareigūnų veiksmai visiškai atitiko šių taisyklių 6.1 ir 6.2 punktus, t. y. pareigūnai pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atliko tolesnius veiksmus, transporto priemonės vairuotojui žodžiu paaiškino atsisakymo tikrintis teisinius padarinius. Iš esmės egzistuojant taisyklių 3 punkte nustatytiems pagrindams policijos pareigūnai atliko (su tam tikrais pažeidimais) taisyklių 6.3 ir 9 punkte numatytus veiksmus. Taisyklių 3 punktas numato, kad pristatymas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atliekamas, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, tačiau taisyklėse nenurodomas atvejis, kad pristatymas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atliekamas, jeigu administracinio nusižengimo (ne nusikaltimo) padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, todėl tariamai būtų galima teigti, jog D. Č. į sveikatos priežiūros įstaigą buvo pristatytas nepagrįstai ir neteisėtai vien dėl to, kad po vengimo tikrintis neblaivumą jis buvo įtariamas tik administracinės, o ne baudžiamosios veikos padarymu. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnams vien iš bendravimo, kvapo nebuvo galimybės nustatyti ar D. Č. neblaivumas yra mažiau ar daugiau kaip 1,5 promilių (riba tarp administracinio nusižengimo ir nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje), todėl įvykio vietoje D. Č. buvo įtariamas mažiausiai administracinio nusižengimo padarymu, neatmetant tikimybės, jog galėjo būti padaręs nusikaltimą, atitinkamai nėra jokio neteisėtumo jį pristatant į sveikatos įstaigą. Taisyklių 9 punktas numato, kad taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Byloje nustatyta, kad sprendimas apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 16) D. Č. buvo surašytas 2017-02-25 d. 20 val. 20 min., administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 17) surašytas 2017-02-25 d. 20 val. 40 min., todėl laikytina, kad D. Č. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą turėjo būti pristatytas vėliausiai 2017-02-25 d. 21 val. 40 min. Byloje esančiais duomenimis (Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų Evaldo Didiko, Marijaus Petrausko 2017-02-25, 2017-02-26, tarnybiniais pranešimais dėl gauto pranešimo apie galimai daromą KET pažeidimą, dėl D. Č. pasišalinimo, b. l. 6-7, 11-12, 13-14) D. Č. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo pristatytas 2017-02-25 d. apie 22 val., t. y. praleidus maksimalų vienos valandos terminą, be to, nėra duomenų, kad buvo surašytas siuntimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.
Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje minimas įrodymų vertinimo taisykles, į tai, kad Vyriausybės nustatytų taisyklių 9, 10 punktuose nurodomas siuntimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros daugiausiai yra susijęs su medicininės apžiūros išlaidų atlygintinumu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią siunčiamas transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atlikti medicininės apžiūros, pavadinimo ir vykimo adreso nurodymu, daro išvadą, kad šio siuntimo neišrašymas neįtakojo ir nepaveikė atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių ar įrodymų patikimumo. Aplinkybė, kad D. Č. pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą per ilgesnį negu vienos valandos terminą taip pat nesudaro pagrindo laikyti, kad įrodymai byloje buvo surinkti nepatikimai arba, kad buvo pažeistos atsakomybėn traukiamo asmens teisės ar laisvės. Palyginti su kitais galimais taisyklių 3, 4 punktuose numatytais atvejais, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės arba, kai atlikus tikrinimą po eismo įvykio, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija įtariamo vairuotojo iškvėptame ore – daugiau kaip 0 promilių – praleidus vienos valandos terminą atsirastų pagrįsta abejonė dėl duomenų patikimumo, nes laikui bėgant alkoholio kiekis žmogaus organizme natūraliai mažėja, o šiuo atveju esminis bylos klausimas, į kurį turi atsakyti teismas, yra ar D. Č. vengė ar nevengė pasitikrinti neblaivumą, o ne tai koks girtumo laipsnis būtų buvęs nustatytas vairavimo ir tikrinimo metu. Byloje nustatyta, kad D. Č. keturis kartus vengė pasitikrinti neblaivumą, tai darė sąmoningai tuo metu, kai neblaivumas dar galėjo būti nustatytas (apie 3 valandų laikotarpyje nuo sustabdytos transporto priemonės vairavimo iki kol pasišalino iš gydymo įstaigos iššokdamas pro pirmojo aukšto langą). Pirmasis vengimas įvyko policijos pareigūnams ir D. Č. stovint prie tarnybinio automobilio bagažinės, pareigūnui Marijui Petrauskui įjungus alkoholio kiekio matuoklį, duodant D. Č. pačiam išsipakuoti naują tūtelę, tačiau jam nepaėmus ir atsakius „nepūsiu“, pakračius galvą į šalis (tai nustatyta iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, nes policijos automobilio vaizdo registratoriumi yra užfiksuotas tik vaizdo įrašas be garso ir jis filmuoja tik vaizdą, esantį automobilio priekyje). Antrasis vengimas įvyko policijos komisariato patalpose (tai užfiksuota vaizdo įraše, kuriame nors įtariamas asmuo ir skundžiasi sveikatos sutrikimu, sakydamas „man bloga“, tačiau būdamas sąmoningas net nebando atlikti kokį nors veiksmą, kuris rodytų jo sutikimą ir tuo pačiu objektyvų nesugebėjimą tikrintis dėl sveikatos būklės). Trečiasis vengimas įvyko gydymo įstaigoje, kur (vaizdo įraše) D. Č. sakė „aš esu blaivas, jeigu jūs netikit mano žodžiais….“, o tai jau prilygsta priežasčių kodėl atsisakoma tikrintis nurodymui, taip pat neatsakė į klausimą „pūsit, ar nepūsit į alkotesterį“, nors buvo sąmoningas, supranta lietuvių kalbą ir galėjo atsakyti į šį klausimą. Ketvirtasis vengimas įvyko taip pat gydymo įstaigoje, kuris pasireiškė D. Č. iššokant pro pirmojo aukšto langą, tokiu būdu pasislepiant nuo tolesnio tyrimo. Fizinis asmens pasišalinimas (pabėgimas), kai prieš tai gydytojas buvo sakęs, jog paims kraujo mėginį girtumui nustatyti, prilygsta asmens valingam veiksmui apsvaigimo nesitikrinti, eliminuojant galimybę paimti jo kraujo mėginį, taip pat siekiui palengvinti savo padėtį, nes jeigu būtų nustatytas didesnis negu 1,50 promilės girtumas, už tai grėstų baudžiamoji atsakomybė, o šiuo atveju už vengimą tikrintis taikoma švelnesnė administracinė atsakomybė.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, D. Č., būdamas kelių policijos pareigūnas, palyginti su eiliniu vairuotoju, turėjo geriau suprasti ir adekvačiai suprato savo veiksmų pasekmes bei sugebėjo išvengti neblaivumo patikrinimo. Teismas atmeta kaip nepagrįstus visus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentus bei samprotavimus dėl to, kad esą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir dėl to asmuo yra nekaltas. Visa loginė įvykių seka rodo priešingai, o būtent: asmuo, kelyje vairavęs transporto priemonę, būdamas pilietiškas ir įtardamas (galimai dėl netinkamo manevravimo), kad kitos transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, apie tai pranešė atsakingai institucijai, kurios pareigūnai kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 81 kilometre sustabdė minėtą transporto priemonę su tikslu išsiaiškinti ar vairuotojas yra blaivus. Atitinkamai sveikai logikai prieštarauja gynybinė pozicija, jog transporto priemonę sustabdę, būtent su tikslu ją sustabdyti atvykę ir kaip rodo nustatytos aplinkybės, principingai veikę policijos pareigūnai, tariamai neprašė dokumentų bei nesiūlė D. Č. pasitikrinti neblaivumo, t. y. su juo kalbėjosi kitomis temomis, neatskleisdami sustabdymo priežasties bei nesiėmė veiksmų siekiant išsiaiškinti ar vairuotojas blaivus. Darytina išvada, kad pasiūlymas pasitikrinti neblaivumą D. Č. teisinių pasekmių atžvilgiu, ypač vėlesnės jo tarnybos kelių policijoje klausimu, buvo visiškai nepriimtinas ir būtent tai lėmė jo elgesį ir siekį išvengti iš pradžių administracinės arba baudžiamosios, o po to ir galimos tarnybinės (drausminės) atsakomybės. Teismui nekyla abejonės, jog D. Č. vengė pasitikrinti neblaivumą, nėra jokių požymių, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo inscenizuoti ar, kad įvykio liudytojai Evaldas Didikas, Modestas Zubkaitis, Marijus Petrauskas, gydytojas Š. M. turėtų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, asmeninį priešiškumą atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu ir dėl to visi, tarsi susitarę, būtų davę melagingus parodymus. Kaip jau nustatyta, policijos pareigūnų padaryti neblaivumo nustatymo taisyklių pažeidimai teismui nekelia abejonių įrodymų patikimumu bei nepažeidė atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir laisvių, priešingai, - policijos pareigūnai praleidę maksimalų vienos valandos terminą galėjo tik palengvinti atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, nes jeigu iš kraujo mėginio būtų nustatytas neblaivumas, tikėtina, jis būtų natūraliai sumažėjęs, palyginti su tuo, kuris buvo vairuotojo sustabdymo metu 2017-02-25 d. 20 val. 00 min. Byloje nėra duomenų, kad D. Č. papildomai, po jo sustabdymo ir sulaikymo vartojo alkoholinius gėrimus.
Kadangi tiek ANK 422 straipsnio 7 dalies, tiek 227 straipsnio 3 dalies dispozicija administracinę atsakomybę sieja su vengimu pasitikrinti neblaivumą, todėl D. Č., vengęs pasitikrinti neblaivumą dėl vairavimo, tuo pačiu išvengė pasitikrinti neblaivumą ir dėl jo vairuojamoje transporto priemonėje teisėtai įgyto ir jam priklausančio ginklo pistoleto Makarov Nr. (duomenys neskelbtini) gabenimo, nors pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau). Jis turėjo pareigą, kilus įtarimui dėl jo neblaivumo, tikrintis ar yra blaivus. Atitinkamai ANK 227 straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra visiškai įrodyta.
Taip pat yra įrodyta D. Č. veika, jog tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei gabeno teisėtai įgytą ir jam priklausantį ginklą su savimi neturėdamas leidimo jį laikyti (nešiotis). Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentus, kad esą policijos pareigūnai net neprašė pateikti dokumentų, todėl D. Č. jų ir nepateikė. Nepaisant to, kad policijos automobilio vaizdo registratoriumi yra užfiksuotas tik vaizdo įrašas be garso (be pokalbio turinio), tačiau, kaip jau minėta, policijos pareigūnų kalbėjimasis su vairuotoju jo sustabdymo vietoje tariamai kitomis temomis neatskleidžiant sustabdymo priežasties, nepaprašant dokumentų bei nesiimant veiksmų siekiant išsiaiškinti ar vairuotojas blaivus kertasi su paties sustabdymo veiksmų logika. Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš pirmųjų policijos pareigūnų veiksmų sustabdžius transporto priemonę yra dokumentų patikrinimas. Taigi, nors pareigūnų reikalavimas D. Č. pateikti turimus dokumentus buvo nepriimtinas, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo prašoma pateikti vairuotojo pažymėjimo ir kitų dokumentų. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jų surašytų tarnybinių pranešimų turiniu.
Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad nepadarytų naujų nusižengimų.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 35 ir 36 straipsniuose numatytų D. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjui skirtina atitinkamo ANK straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, atitinkanti sankcijos vidurkį. Taip pat, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidėjui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Paskirtos baudos subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Už ANK 227 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką gali būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas, tačiau teismas šiuo atveju, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad D. Č., galimai būdamas neblaivus, su ginklu neatliko jokių netinkamų veiksmų (nedemonstravo jo, juo negąsdino, nesudarė pagrindo manyti, kad ginklas gali būti nepagrįstai panaudotas ir pan.), ginklo konfiskacijos netaiko.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalimi, 227 straipsnio 3 dalimi, 229 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 - 676 straipsniais teismas
nutaria:
pripažinti D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1500,00 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Pripažinti D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 225,00 EUR (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą be ginklo konfiskavimo.
Pripažinti D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11,00 EUR (vienuolikos eurų) baudą.
Pripažinti D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 45,00 EUR (keturiasdešimt penkių eurų) baudą.
Skirti D. Č. už ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 229 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus subendrintą galutinę administracinę nuobaudą – 1500,00 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 17065752176).
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini)40100AB DNB bankas(duomenys neskelbtini)70440AB SEB bankas(duomenys neskelbtini)71800AB Šiaulių bankas(duomenys neskelbtini)74000Danske Bank A/S Lietuvos filialas(duomenys neskelbtini)21400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius(duomenys neskelbtini)73000„Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini)72300UAB Medicinos bankas
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.