Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nubaustas 724,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2014 m. liepos 31 d., apie 21.17 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 39 kilometre, vairavo automobilį „Mercedes Benz S350 Bluetec, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą bei nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 18 punktų reikalavimus. Tuo pačiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla A. S. atžvilgiu dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 29 d., 20.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „T. v. g.“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz ML 350 Bluetec 4Matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo, dėl to atsitrenkė į tvoros stulpą, apgadino stulpą, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119, 231.1.; 231.2. punktų reikalavimus, nutraukta nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliaciniu skundu A. S. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo motyvuojamąją dalį - pašalinti iš nutarimo motyvuojamosios dalies visus apylinkės teismo argumentus bei išvadas, jog eismo įvykis (duomenys neskelbtini), kurio metu automobiliu „Mercedes-Benz ML 350 Bluetec 4Matic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas tvoros stulpas, įvyko naktį iš 2014 m. balandžio 29 d. į 30 d. Taip pat prašo panaikinti šio nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. ir bylos teiseną šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jei teismas atmestų jo reikalavimą dėl administracinės teisenos pagal ATPK 126 str. 4 d., prašo paskirti jam už šio pažeidimo padarymą kuo švelnesnę nuobaudą, t.y. neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde A. S. nurodo, kad sutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo dalimi dėl administracinės teisenos pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nutraukimo, tačiau nesutinka su apylinkės teismo motyvuojamojoje dalyje išdėstytomis išvadomis, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. balandžio 29 d. naktį, bet ne 2014 m. gegužės 8 d. Teismo išvada apie eismo įvykio aplinkybes padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė Č. Š. ir Z. M. bylos nagrinėjimo metu duotiems paaiškinimams, Č. Š. pateiktoms nuotraukoms, ir visiškai ignoravo į įvykio vietą atvykusio ir protokolą surašiusio policijos pareigūno paaiškinimus. Apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo Č. Š. į bylą pateiktomis nuotraukomis kaip įrodymais, kadangi ATPK 256 str. 3 d. yra aiškiai nurodyta, kad į bylą įrodymus gali rinkti tik pareigūnai surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą arba organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą. O liudytojo pateiktos nuotraukos nebuvo surinktos pareigūnų. Tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, jos teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Pažymėtina, kad šios nuotraukos nepatvirtina eismo įvykio datos. Nors lape, kuriame atspausdintos šios nuotraukos ir yra pareigūnės prierašas, kad jos darytos 2014 m. balandžio 30 d., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra. Teismas taip pat neapgrįstai nurodė, kad apžiūrėjus mobiliųjų telefoną ir jame esančias nuotraukas buvo nustatyta, kad jos darytos 2014 m. birželio 30 d. 8.16-8.17 val., kadangi pakeisti nuotraukų darymo datą techniškai nėra sudėtinga.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo Z. M. parodymais, kad jis 2014 m. balandžio 30 d. 5.00 val., ryte matė prie Š. namo automobilį baltos spalvos, tačiau nei automobilio modelio nei valstybinio numerio negalėjo nurodyti, be to, nematė ar buvo apgadinti vartai. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo paties A. S. parodymais, kad eismo įvykį jis padarė 2014 m. gegužės 8 d., ir iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę surašė protokolą. Šiuo aprodymus patvirtina ir liudytojais paklausti policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą matė, kad automobilio ir tvoros stulpo apgadinimai yra švieži. Jiems jokių abejonių dėl A. S. nurodytų eismo įvykio aplinkybių nekilo. Teismas nepagrįstai nesivadovavo pareigūnų parodymais, motyvuodamas tuo, kad pareigūnai patys tiesiogiai eismo įvykio nematė.

Apeliaciniame skunde A. S. taip pat nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. Nurodo, kad 2014 m. liepos 31 d. jį sustabdžius policijos pareigūnams, jie teisės aktų nustatyta tvarka nereikalavo pasitikrinti blaivumą, o jis neatsisakė tikrintis. Policijos pareigūnai neįvykdė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo Taisyklėse įtvirtintu reikalavimų ir nustatyta tvarka neinformavo pažeidėjo apie atsisakymo tikrintis blaivumą teisinius padarinius, nesiūlė tikrintis blaivumą alkotesteriu, todėl apskritai negalima laikyti, kad buvo reikalaujama tikrintis blaivumą. Atsižvelgiant į tai, kad toks reikalavimas pažeidėjui nebuvo pareikštas, neįmanoma teigti, kad jis tai padaryti atsisakė. Teismas nutarime konstatavo, kad nebuvo nustatyta, jog policijos pareigūnai įspėjo pažeidėją dėl atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, tačiau nurodė, kad šis pažeidimas nepašalina A. S. atsakomybės dėl vengimo tikrintis blaivumą. Pažymėtina, kad asmuo gali būti laikomas atsisakiusi tikrintis blaivumą tik tuomet, jei jo buvo teisės aktų nustatyta tvarka reikalaujama blaivumą pasitikrinti.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas pripažindamas jį padarius pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d., turėjo nustatyti, kad policijos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka reikalavo A. S. tikrintis blaivumą ir, kad jis nevykdė šio jų reikalavimo. Jei nenustatytas nors vienas iš šių požymių nėra ir pažeidimo sudėties. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad pareigūnai neinformavo A. S. apie atsisakymo tikrintis blaivumą teisines pasekmes.

Skunde taip pat nurodoma, kad kaip matyti iš teismo posėdžio metu perklausyto garso įrašo, matyti, kad jokie su A. S. neblaivumo tikrinimu susiję veiksmai nebuvo atliekami, o po kelių dienų buvo surašytas ATP protokolas už vengimą tikrintis blaivumą. Neblaivumas pažeidėjui buvo nustatytas tik jį pristačius į gydymo įstaigą, pagal ką ir buvo galiam surašyti protokolą, tačiau buvo visiškai nepagrįstai surašytas protokolas dėl vengimo tikrintis blaivumą.

Apeliantas pažymi, kad dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d., tiek valstybinė techninė apžiūra, tiek ir privalomojo draudimo polisas tuo laiku galiojo, visi dokumentai buvo automobilyje, tačiau jų policijos pareigūnams pažeidėjas pateikti negalėjo nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl bandymo juos papirkti.

Apeliaciniu skunde pažeidėjas taip pat prašo paskirti jam švelnesnę nuobaudą pagal ATPK 126 str. 4 d., t.y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, nes jis nuolatos turi rūpintis savo neįgalia giminaite, be to, atliekant darbines funkcijas. Be to, padarytų [pažeidimu nebuvo padaryta jokia žala asmeniui ar turtui.

Atsiliepimu į A. S. apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato viršininkas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimo dalis, kuria administracinė teisena A. S. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutraukta, nėra ginčijama. Apeliantas prašo šioje dalyje tik pakeisti nutarimą ir nurodyti, kad eismo įvykio data yra 2014 m. gegužės 8 d. Tačiau A. S. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. ir prašo jo atžvilgiu administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniu skundu A. S. prašo pašalinti iš apylinkės teismo nutarimo motyvuojamosios dalies visus argumentus bei išvadas, jog eismo įvykis Kėdainių mieste, Parko skersgatvyje, kurio metu automobiliu „Mercedes-Benz ML 350 Bluetec 4Matic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas tvoros stulpas, įvyko naktį iš 2014 m. balandžio 29 d. į 30 d. Šis apelianto prašymas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis, kad eismo įvykis, kurio metu UAB „Transporto vystymo grupei“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė ir apgadino tvoros stulpą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, įvyko 2014 m. balandžio mėn., naktį iš 29 d. į 30 d. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo Č. Š., liudytojų E. G., E. D., Z. M. parodymai, Č. Š. ir Z. M. rašytiniai paaiškinimai ir kita medžiaga. Aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą abejoti nuosekliais nukentėjusiojo Č. Š. ir liudytojo Z. M. parodymais dėl eismo įvykio laiko, kuriuos jie davė būdami įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nebuvo nustatyta. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens apeliaciniame skunde nėra jokių naujų objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar keisti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis dėl eismo įvykio datos.

Apeliaciniu skundu A. S. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. ir prašo jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. padarė ATPK 126 str. 4 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. Pabrėžtina, jog ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.).

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

A. S. neneigia, kad vairavo automobilį, tik nesutinka su jo veikos kvalifikavimu – nesutinka su teismo išvada, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo.

Iš policijos pareigūnų R. J. ir R. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2014-07-31, apie 21.17 val., kelio (duomenys neskelbtini) 39 km, ties (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S. Priėjęs prie vairuotojo, pareigūnas R. J. paprašė vairuotojo pateikti dokumentus bei išlipti iš automobilio ir kartu eiti į tarnybinį automobilį. Būnant tarnybiniame automobilyje, nuo A. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, paklaustas ar vartojo alkoholį, jis patvirtino, kad taip, tačiau atsisakė tikrintis neblaivumą, bei, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pradėjo siūlyti pinigus, o vėliau, nereaguodamas į įspėjimus dėl baudžiamosios atsakomybės, padėjo pinigus pareigūnui R. S. ant kojų, po to buvo nedelsiant sulaikytas. Teismas neturėjo pagrindo netikėti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tarnybines pareigas ėjusių, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. J. ir R. S. duotais parodymais, jog jie tarnybiniame automobilyje turėjo alkotesterį ir kelis kartus siūlė A. S. pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, jog A. S. atsisakė tikrintis blaivumą, be policijos pareigūnų R. J. ir R. S. parodymų ir jų tarnybinių pranešimų, patvirtina ir policijos tarnybiniame automobilyje darytas garso įrašas, kuriame aiškiai girdisi A. S. išsakyti žodžiai „tikrai nepūsiu“, kas parodo, jog A. S. išreiškė aiškų atsisakymą tikrintis blaivumą. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad policijos pareigūnai jo nereikalavo pasitikrinti blaivumo, todėl jis ir negalėjo atsisakyti jo pasitikrinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. vengė tikrintis blaivumą ir buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d.

Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad policijos pareigūnai neįspėjo A. S. dėl atsisakymo tikrintis blaivumą ir neinformavo apie tokio atsisakymo pasekmes, todėl padarė procesinį pažeidimą, kuris neleidžia pripažinti pažeidėjo kaltu dėl vengimo tikrintis blaivumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nors pareigūnai ir galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 6.2. punktą, numatantį, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui <...> žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nešalina A. S. atsakomybės dėl vengimo tikrintis neblaivumą. Teisėje galioja bendroji taisyklė, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.). Atsižvelgi ant į tai, buvo pagrįstai konstatuota, kad atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinių padarinių neišaiškinimas administracinės atsakomybės nepašalina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. N-62-6545/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. N-062-253- 09 ir kt.).

Dėl A. S. pripažinimo kaltu pagal ATPK 124¹ str. 7 d., pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 16 p. numato, kad motorinės transporto priemonės, <...> privalo pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus <...>.

Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnai R. J. ir R. S. teismo posėdžio metu ir tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad A. S. nepateikė automobilio techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso ir pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta iš vairuotojų registro išrašo, yra negaliojantis (II t., 12 b. 1.). Iš garso įrašo buvo nustatyta, kad policijos tarnybiniame automobilyje A. S. buvo paprašytas pateikti dokumentus: draudimą, apžiūrą (t. y. automobilio techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso), į ką A. S. atsakė, kad „viską turiu“. Tačiau pareigūnams to, kad šie dokumentai yra likę jo automobilyje, nenurodė, neprašė jų leisti išlipti iš tarnybinio automobilio, kad galėtų juos pasiimti, ir kaip rodo jo tolimesni veiksmai, t.y. pinigų pareigūnams siūlymas ir jų davimas, kad jie nevykdytų savo pareigų, A. S. net ir neketino pateikti prašomus dokumentus. Todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas A. S. paaiškinimus, kad policijos pareigūnai jo neprašė pateikti techninės apžiūros talono ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso ir šių dokumentų jis negalėjo pateikti ir dėl tos priežasties, jog buvo sulaikytas ir sėdėjo tarnybiniame automobilyje, o šie dokumentai buvo likę jo automobilyje, teismas laikė nepatikimais, kaip jo siekį išvengti atsakomybės. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl daro išvadą, kad A. S. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 7 d.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. S. apylinkės teismo nutarimu paskirtos nuobaudos individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30², 33 str. reikalavimų, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvačios padarytiems administraciniams teisės pažeidimams. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis baustas administracine tvarka, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkiančią aplinkybę, kad pažeidimus padarė būdamas neblaivus, įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį, atsižvelgė, kad pažeidėjas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, bandė papirkti policijos pareigūnus, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas ir pagrįstai skyrė už ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 124¹ str. 7 d. straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų vidurkius, tinkamai taikė ATPK 33 str. nuostatas ir skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 724,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kuri nėra per griežta ar neadekvati padarytiems teisės pažeidimams.

Apeliacinius skundu A. S. taip pat prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas bei prižiūrint neįgalią giminaitę.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, apylinkės teismo buvo įvertintos tinkamai.

Pažymėtina, kad kai sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos rūšies taikymas yra privalomas, jis gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N444-3096/2010, N575-718/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios savo išskirtinumu galėtų lemti žymiai švelnesnės nuobaudos A. S. taikymą. Tokių aplinkybių apeliantas nepateikė ir apeliaciniame skunde. Tai, kad asmuo nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas atliekant darbines funkcijas ar prižiūrint neįgalius giminaičius, nesudaro išskirtinės situacijos, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbui, pažeidėjas pats turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.