Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Penkta koja“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1864-896/2017 pagal ieškovės VšĮ „Penkta koja“ ieškinį atsakovei VšĮ „PB fondas“, trečiasis asmuo P. B. dėl turtinės žalos, patirtos dėl neteisėto juridinio asmens pavadinimo naudojimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje, dublike prašė priteisti iš atsakovės 2 744,48 Eur žalą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2013-11-18 P. B. įsteigė VšĮ „Penkta koja projektai“. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-138-407/2016 P. B. buvo įpareigotas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti VšĮ „Penkta koja projektai“ pavadinimą, nenaudojant jame pavadinimo „Penkta koja“. 2016-05-04 VšĮ „Penkta koja projektai“ pavadinimas pakeistas į VšĮ „PB fondas“. VšĮ „PB fondas“ per laikotarpį, kuriuo vadinosi VšĮ „Penkta koja projektai“ gavo 2 744,48 Eur paramos. Kadangi parama gauta dėl pasinaudojimo juridinio asmens pavadinimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, todėl ši suma kaip žala priteistina ieškovei. Atsakovė prašė atmesti ieškinį. Atsiliepime, triplike nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. priežastinio ryšio tarp veiksmų ir įrodinėjamos žalos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš VšĮ „Penkta koja“ 2 010 Eur bylinėjimosi išlaidas VšĮ „PB fondas“. Priteisė iš VšĮ „Penkta koja“ 4,71 Eur pašto išlaidas valstybei.Spręsdamas dėl neteisėtų veiksmų, teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad neteisėtų veiksmų atlikimas yra nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-138-407/2016. Tačiau teismas pažymėjo, kad teismo nustatytas neteisėtų veiksmų atlikimas yra tik dėl to, kad atsakovė neteisėtai naudojosi pavadinimu, klaidinančiai panašiu į ieškovės pavadinimą. Tuo tarpu kiti atsakovės veiksmai, iš kurių ieškovė kildina žalos atsiradimą, t.y., kad atsakovė aktyviai ir viešai deklaruodama apie tariamus/faktiškai neegzistuojančius ieškovės ir atsakovės ryšius bei bendradarbiavimą, laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2016-05-04 rinko paramos pagal LT Labdaros ir paramos įstatymą, lėšas, minėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjami. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentas, jog tarp ieškovės ir atsakovės faktiškai neegzistuoja ryšiai, atmestinas. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės ryšiai akivaizdūs, nes vienas iš ieškovės dalininkų yra ir atsakovės steigėjas. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, kaip ieškiniu įrodinėjamos žalos atsiradimo pagrindas gali būti įvardijami tik kaip atsakovės neteisėtas naudojimasis pavadinimu, klaidinančiai panašiu į ieškovės pavadinimą, o ne konkretūs atsakovės veiksmai, kuriais ji aktyviai ir viešai deklaruodama apie tariamus/faktiškai neegzistuojančius ieškovės ir atsakovės ryšius bei bendradarbiavimą, laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2016-05-04 rinko paramos pagal LT Labdaros ir paramos įstatymą, lėšas.Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, t.y. neteisėto naudojimosi pavadinimu, klaidinančiai panašiu į ieškovės pavadinimą, ir atsakovės negautų pajamų iš asmenų paramos pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, kad ieškinį tenkinti nėra pagrindo, todėl jį atmetė.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl to, ar ieškinys galėtų būti tenkinamas remiantis ne civilinės atsakomybės institutu, bet CK 2.42 str. 2 d. norma, pagal kurią nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo. CK 2.42 str. 2 d. nuostata yra atskiras teisių gynimo būdas ir negali būti sutapatinama su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, reiškiamu pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Atsakovė naudojo ieškovės pavadinimą be sutikimo. Šio fakto nepaneigia aplinkybė, kad atsakovės pavadinimas VšĮ „Penkta koja projektai“ nėra tapatus, o tik klaidinamai panašus į ieškovės pavadinimą VšĮ „Penkta koja“. Kito juridinio asmens pavadinimo naudojimo samprata yra atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, priimant 2004-09-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės pavadinimą „Penkta koja“ atsakovė pilna apimtimi panaudojo ne tik savo juridinio asmens pavadinime, bet ir logotipe PENKTA KOJA LLLLL, kuriame daugiau jokių žodinių elementų nėra. Atsakovė pripažįsta, kad iki kilusio ginčo šis logotipas buvo plačiai naudojamas ieškovės, o įsteigus atsakovės viešąją įstaigą, jį ėmė naudoti atsakovė. Ieškovė niekada nedavė atsakovei sutikimo naudoti savo juridinio asmens pavadinimą. Neginčytina, kad turėdamas autoriaus turtines teises į logotipą kaip kūrinį, P. B. gali leisti arba uždrausti atgaminti bei panaudoti kūrinį bei reikalauti atlyginimo už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str.). Tačiau tai savaime nereiškia, kad kūrinys (o kartu ir ieškovės juridinio asmens pavadinimas) gali būti panaudojamas atsakovės veiklai identifikuoti. Šią aplinkybę konstatavo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, 2016-10-04 sprendimu Nr. 2Ap-1778 tenkindamas ieškovės protestą Nr. PNZ-357 (bylos tomas II, psl.49) ir pripažindamas negaliojančia P. B. prekių ženklo (logotipo) registraciją Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7 str. 1 d. 4 p. pagrindu (ženklas klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui).Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2017-05-17 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovei 400 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Ieškovė apeliaciniame skundu neginčija teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, t.y. neteisėto naudojimosi pavadinimu, klaidinančiai panašiu į ieškovės pavadinimą, ir atsakovės negautų pajamų iš asmenų paramos pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą. Teismas byloje nenustatė, kad dėl neteisėto naudojimosi pavadinimu ieškovė būtų gavusi naudos. Nesant nustatyto šio priežastinio ryšio CK 2.42 str. 2 d. pagrindu už CK 2.42 str. 1 d. pažeidimą negali būti tenkinami ir reikalavimai grąžinti naudą. Bylą nagrinėjant teisme, asmenų teikusių paramą atsakovei valia nebuvo paneigta. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog 2 744,48 Eur paramą, kurią yra gavusi atsakovė, tikėtinai būtų gavusi pati ieškovė. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad nors vienas asmuo, kuris teikė paramą atsakovei, ją teikė dėl to, kad buvo suklaidintas atsakovės juridinio asmens pavadinimo ar atsakovės kitais neteisėtais veiksmais. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė neturi teisės naudoti logotipo PENKTA KOJA LLLLL, kurio turtinės teisės atsakovei yra pripažintos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-138-407/2016. Nuo šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo atsakovė įgijo teisę į PENKTA KOJA LLLLL logotipą, kuri suteikia jai teisę drausti kitiems asmenims naudoti jį savo veikloje. Tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, 2016-10-04 sprendimu Nr. 2Ap-1778, pripažino negaliojančia P. B. prekių ženklo (logotipo) registraciją, savaime nereiškia, kad P. B., kaip prekės ženklo (logotipo) teisių savininko teisės negali būti ginamos ar įgyvendinamos. Todėl prekės ženklo panaudojimas P. B. veikloje negali būti pripažįstama neteisėtais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas Byloje nustatyta, kad ieškovės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas (CK 2.39 str. 3 d.) yra konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-138-407/2016 pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Penkta koja“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai ,,Penkta koja projektai“ ir P. B. dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą, autorių teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kuria buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo rezoliucinė dalis ir tenkintas ieškinys iš dalies, įpareigojant atsakovės VšĮ „Penkta koja projektai“ vadovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti atsakovės VšĮ „Penkta koja projektai“ pavadinimą nenaudojant jame pavadinimo „Penkta koja“, kita ieškinio dalis atmesta. Ši nutartis įsiteisėjusi. Atsakovė sprendimą įvykdė, nes VĮ registrų centro duomenimis nuo 2016-05-05 pavadinimą iš VšĮ „Penkta koja projektai“ pakeitė į VšĮ „PB fondas“( 1 t. b. l. 27). Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-166-701/2017, išnagrinėtoje pagal atsakovių viešosios įstaigos „Penkta koja“ ir A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Penkta koja“ dėl juridinių asmenų organų susirinkimo sušaukimo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais konstatavo, kad P. B., kuris įsteigė VšĮ „Penkta koja projektai“ (šiuo metu – VšĮ „PB fondas“), yra ir ieškovės VšĮ „Penkta koja“ steigėjas ir dalininkas. Byloje esantys duomenys apie VšĮ „Penkta koja projektai“ paramos gavėjo statusą, atsakovės sąskaitų išrašai už 2013-11-18 – 2016-05-04 laikotarpį, įstaigos 2014 m. veiklos, 2015 m. finansinės ataskaitos, prie atsakovės tripliko 2016-12-02 pateikti VMI prie LR Finansų ministerijos 2016-08-31, 2016-11-14, 2016-11-15 raštai bei 2017-03-29 raštas su pridėtais duomenimis apie fizinius asmenis skyrusius pajamų mokesčio dalį atsakovei, patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2016-05-04 gavo paramos pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą (1 t. b. l. 105, 170-184, 2 t. b. l. 66-84).Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad atsakovė, neteisėtai naudodama ieškovės juridinio asmens pavadinimą bei aktyviai ir viešai deklaruodamas apie tariamus/faktiškai neegzistuojančius ieškovės ir atsakovės ryšius bei bendradarbiavimą, laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2016-05-04 rinko paramos pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą, lėšas, kurių per šį laikotarpį atsakovė gavo 2744, 48 Eur, todėl prašė jas priteisti iš atsakovės CK 2.42 str. 2 dalies pagrindu.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, t.y. neteisėto naudojimosi pavadinimu, klaidinančiai panašiu į ieškovės pavadinimą, ir atsakovės negautų pajamų iš asmenų paramos pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada dėl ieškinio nepagrįstumo, ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, ir jų nekartoja.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neanalizavo ir nepasisakė dėl to, ar ieškinys galėtų būti tenkinamas remiantis ne civilinės atsakomybės institutu, bet CK 2.42 str. 2 d. norma, pagal kurią nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.CK 2.42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas įregistravus (ir vartojant) kitą – panašų į ankstesnįjį – juridinio asmens pavadinimą per se (pats savaime) nereiškia nesąžiningos konkurencijos; o teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai savaime nėra vienas kitą lemiantys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014 ir joje nurodytą praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog tais atvejais, kada žala padaryta pažeidus teisę į juridinio asmens pavadinimą (inter alia, žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos CK nuostatos, nes Konkurencijos įstatyme specialių nuostatų (kriterijų) dėl žalos atlyginimo nėra įtvirtinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi ir vadovavosi ankstesnėse bylose teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis. Be to teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-138-407/2016 buvo nustatytas neteisėtų veiksmų atlikimas tik dėl to, kad atsakovė neteisėtai naudojosi pavadinimu, klaidinančiai panašiu į ieškovės pavadinimą, tačiau kiti atsakovės veiksmai, iš kurių ji kildina žalos atsiradimą, t.y., kad atsakovė aktyviai ir viešai deklaruodama apie tariamus/faktiškai neegzistuojančius ieškovo ir atsakovo ryšius bei bendradarbiavimą, laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2016-05-04 rinko paramos pagal LT Labdaros ir paramos įstatymą, lėšas, nebuvo nustatinėjami.Apeliaciniame skunde apeliantė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė naudojo ieškovės pavadinimą bei logotipą PENKTA KOJA LLLLL, be sutikimo, kad P. B. deklaruojamas pritarimas ieškovės pavadinimo naudojimui atsakovės veikloje yra tik vieno iš ieškovės dalininkų pritarimas ir negali būti prilyginamas paties juridinio asmens sutikimui. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartyje dėl kitų ieškovės įrodinėjamų atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų: neteisėtai naudoja ieškovei priklausantį logotipą PENKTA KOJA LLLLL ir skleidžia melagingą informaciją apie ieškovę bei jos valdymo organus (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 6 p.) Lietuvos apeliacinio teismas sprendė, jog ieškovės argumentas, kad atsakovai atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus naudodami ieškovei priklausantį logotipą PENKTA KOJA LLLLL (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.), yra atmestini, nes, ieškovė neturi turtinių teisių į logotipą PENKTA KOJA LLLLL. Kitų įrodymų, patvirtinančių esant nesąžiningos konkurencijos veiksmus, ieškovė nepateikė. Ieškovės pateikti išrašai iš socialinio tinklo Facebook, iš kurių matyti, kad tarp įstaigų VšĮ ,,Penkta koja“ ir VšĮ ,,Penkta koja projektai“ vadovų kilęs ginčas, nėra pakankami konstatuoti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai, kad atsakovė naudojo logotipą PENKTA KOJA LLLLL be ieškovės sutikimo, o Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras 2016-10-04 sprendimu Nr. 2Ap-1778, pripažino negaliojančia P. B. prekių ženklo (logotipo) registraciją, neteikia pagrindo atsakovės veiksmus dėl šio logotipo naudojimo ginčijamu laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2016-05-04 vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodyti kaip nesąžiningos konkurencijos atsakovės veiksmai: aktyviai ir viešai deklaruoja apie tariamus/faktiškai neegzistuojančius ieškovės ir atsakovės ryšius bei bendradarbiavimą, taip klaidindamas visuomenę, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, šios nutarties 15 punkte nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-701/2017 nustatyta, kad trečiasis asmuo P. B. yra ieškovės VšĮ „Penkta koja“ dalininku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ir atsakovės ryšiai akivaizdūs, nes vienas iš ieškovės dalininkų yra ir atsakovės steigėjas. Taip pat iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2014-03-14, 2016-02-03, 2016-05-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotų duomenų apie pasisakymus www.facebook.com paskyroje bei straipsnyje portale „Verslo žinios“, iš pasisakymų turinio ir apie VšĮ „Penkta koja projektai“ pateikiamą informaciją matyti, jog visur nurodomas pagrindinis VšĮ „Penkta koja projektai“ tikslas yra VšĮ „Penkta koja“ investicinio portfelio formavimas ir valdymas, o ne gyvūnų prieglaudos steigimas, todėl lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad didžioji dalis paramą teikusių asmenų yra betarpiškai su juo susiję, jie žinojo apie VšĮ „Penkta koja projektai“ tikslus ir nebuvo suklaidinti pavadinimo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tačiau jų nekonkretizuoja, jokių įrodymų, kad nors vienas asmuo, kuris teikė paramą atsakovei, ją teikė dėl to, kad buvo suklaidintas atsakovės juridinio asmens pavadinimo ar atsakovės kitais neteisėtais veiksmais nepateikė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei turtinės žalos atlyginimą, nes: (a) nors atsakovė neteisėtai naudojosi pavadinimu, klaidinančiai panašiu į ieškovės pavadinimą, tačiau neatliko neteisėtų veiksmų viešai deklaruodama apie neegzistuojančius ieškovės ir atsakovės tarpusavio ryšius bei bendradarbiavimą; (b) ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos, t.y. to, kad atsakovė gavo ginčo paramos lėšas būtent dėl neteisėto naudojimosi pavadinimu, klaidinančiai panašiu į ieškovės pavadinimą; ieškovė neįrodė ir tos aplinkybės, kad net neskirdami paramos VšĮ „Penkta koja projektai“, asmenys būtų skyrė paramą būtent VšĮ „Penkta koja“.Parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 str. 2 d.).Pažymėtina, kad paramos skyrimas (savo dalies nuo gautų pajamų) pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą yra valinis veiksmas, reikalaujantis asmenų valios suteikti paramą konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Siekiant, kad būtų suteikta parama konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui (paramos gavėjui), paramos davėjas privalo užpildyti teisės aktais nustatytos formos prašymą, kuriuo parama būtų suteikta konkrečiam paramos gavėjui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog 2744,48 Eur paramą, kurią yra gavusi atsakovė, tikėtinai būtų gavusi pati ieškovė. Nenustačius, kad konkreti nauda buvo gauta būtent dėl to, jog asmuo prisidengė nuketėjusio asmens pavadinimu ar naudojo jį be nukentėjusio asmens sutikimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra ir teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui pagal CK 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatas.Kadangi apeliaciniame skunde apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio, kaip būtinojo elemento (neteisėti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais) deliktinei atsakomybei kilti sąlygos nebuvimo, todėl plačiau šiuo aspektu (dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų) teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą atsakovei viešajai įstaigai „PB fondas“ iš apeliantės priteisti 400 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Minėtų išlaidų dydį patvirtina 2017-07-13 pinigų priėmimo kvitas Nr.723879 (2 t. b. l. 179).Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1062,88 Eur (1,3 x 817,6 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017K1 –817,6 Eur ). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl iš apeliantės priteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš VšĮ „Penkta koja“ (j. a. k. 301536790) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą VšĮ „PB fondas“ (j.a.k. 303223634).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.