Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., a. k. kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB „Ž. F.“ vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 12.00 val., būdamas viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje „Nemenčinės plentas“, šalia Vilniuje, Nemenčinės pl. 1B, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be pagrįstos priežasties, žodinio konflikto metu nukentėjusiajam E. V. papurškė ašarinių dujų į veidą, tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo Ž. M. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros objektas yra kompaktinė plokštelė CD-R. Kompaktinėje plokštelėje matome vaizdo įrašą VID_20191207_120934. Vaizdo įrašo trukmė 16 s. Įjungus vaizdo įrašą, matome vyriškį, kuris yra apie 25 metų amžiaus, rudų plaukų. Vyriškis dėvi tamsios spalvos paltą, pilkas kelnes, avi tamsios spalvos batus. Ant kaklo uždėjęs skarelę. Vyriškis rankoje laiko daiktą, panašų į dujų balionėlį. Netrukus matome, kaip vyriškis purškia galimai dujas į kitą vyriškį, kuris yra apie 25 metų amžiaus, tamsių plaukų. Vyriškis dėvi tamsios spalvos paltą, tamsios spalvos kelnes, pilkos spalvos batus. Vyriškis yra su akiniais. Matome, kaip vienas vyriškis keletą kartų purškia galimai dujų balionėliu kitam vyriškiui į veidą bei kitas kūno dalis. Matome, kaip vienas vyriškis vejasi, o kitas bėga paskui ir purškia galimai dujas. Vaizdo įrašo 14 s matome, kai vyriškis, purškęs galimai dujas, įsėda į automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko vaizdo įrašas baigiasi. Pridėta fotolentelė (b. l. 31-34).

Pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė. Joje nurodoma, kad atvykus pacientas vaikštinėjo prie automobilio. Pats paaiškino, kad kitas asmuo konflikto metu papurškė dujiniu balionėliu į veidą. Šiuo metu regėjimas nesutrikęs. Peršti veidas. Nuo hospitalizacijos pacientas atsisako. Paliktas 02 tarnybos žinioje. Patarta stebėti būklę. Preliminari diagnozė: akies skausmas (b. l. 38).

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).

BK 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018).

Visų pirma pažymėtina, kad kaltinamojo įsitikinimas, jog E. V. priklauso neva kaltinamąjį persekiojančiai grupuotei ir būtent dėl to jį vijosi, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pats kaltinamasis savo versiją grindė tuo, kad prie jo namų stovėjęs automobilis buvo panašus į nukentėjusiojo automobilį, tačiau tuo pačiu kaltinamasis patvirtino, kad tame automobilyje buvusio asmens ar asmenų jis nematė ir negali teigti, kad ten buvo E. V.; prie to automobilio, kuris spigino šviesomis, priėjęs nebuvo ir kitaip nesiaiškino, kodėl tas automobilis ten stovi. Pasak kaltinamojo, jis ilgą laiką yra užgauliojamas kažkokių asmenų ir jam nuolat grasinama. Tačiau, kaip minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad E. V. ir K. M. pažinojo vienas kitą, kad E. V. buvo anksčiau panaudojęs ar įvykio metu panaudojo fizinį smurtą ar grasino jį panaudoti. Pats kaltinamasis iš nukentėjusiojo veiksmų kaip kėlusius grėsmę akcentavo tik tai, kad nukentėjusysis jį persekiojo automobiliu, išlipęs iš automobilio, rankas laikė kovinėje pozicijoje ir atbėgo rėkdamas. E. V. neginčija, kad jis sekė paskui K. M. automobilį ir mirksėjo šviesomis, duodamas ženklą sustoti, tačiau to priežastį nurodo tai, kad kaltinamasis pavojingai manevravo ir kelis kartus užkirto jam kelią. Taip pat nurodo, kad išlipęs iš automobilio jis kaltinamajam taip ir pasakė: jog šis pažeidė Kelių eismo taisykles. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis K. M. pareiškė kviesiąs policiją, patvirtino ir stotelėje buvęs pašalinis asmuo – liudytojas Ž. M., kuris patvirtino ir tai, kad nukentėjusysis kalbėjo ramiai, jokių įžeidinėjimų nebuvo, o kaltinamasis papurškė dujų jam į akis; kai nukentėjusysis ėmė bėgti nuo tos vietos, kaltinamasis vijosi ir dar purškė, net kai nukentėjusysis pasilenkė nuo skausmo. Taigi, ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis nepuolė kaltinamojo, negrasino jam, o pats kaltinamasis ne tik be jokios priežasties papurškė dujų, bet dar ir vijosi besitraukiantį nukentėjusįjį ir dar purškė dujų. Taip pat liudytojas nurodė matęs, kad kaltinamasis dar prieš išlipdamas iš savo automobilio kažką pasiėmė iš daiktadėžės. Netikėti liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, netgi pats kaltinamasis nenurodė, jog Ž. M. suinteresuotas duoti neteisingus parodymus.

Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojo padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad E. V. laiko telefoną prie ausies, girdėti, kad jis kažką kalba į telefoną, tuo metu K. M. artinasi prie E. V., purškia į jį dujų, E. V. tebelaikydamas telefoną prie ausies bėga tolyn, K. M. jį vejasi ir vėl purškia dujų. Nors šiame įraše nėra užfiksuota konflikto pradžia, tačiau iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo padėties įrašo pradžioje akivaizdu, jog E. V. stovi toliau nuo K. M. ir kalba telefonu, taigi, nėra reikšminga, ar jis išlipęs ėjo link kaltinamojo, ar bėgo, ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. V. prieš pat panaudojant dujas artinasi prie K. M. ir kelia jam kokią nors grėsmę. Priešingai, tai K. M. puola link E. V. ir ima purkšti šiam į veidą dujas, vydamasis purškia ne vieną kartą. Nors K. M. teigė, kad tik nuvijo E. V. nuo savo automobilio, tačiau iš įrašo matyti, jog ne nuvijo, o vijosi E. V. turėdamas tikslą dar daugiau papurkšti dujų. Pažymėtina, kad vaizdo įrašo duomenimis E. V. tik išsisukinėja nuo dujų purškimo, jokių agresyvių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatlieka, jo nesiveja. Taigi kaltinamojo argumentai, kad nukentėjusysis jį persekiojo ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o dėl kažkokių kitų priežasčių, kad žodžiais ar veiksmais sukėlė grėsmę ir baimę kaltinamajam ir jis turėjo gintis, visiškai nepasitvirtino. Visiškai neturi reikšmės, kurioje rankoje E. V. laikė telefoną, kokio stiprumo vėjas pūtė, kas iškvietė pagalbą, ar galėjo liudytojas matyti, kaip kaltinamasis išsiėmė dujų balionėlį ir kur jį pasidėjo. Kaltinamojo argumentus paneigia ir jo veiksmai po to, kai jis papurškė dujų: kaip nustatyta, stotelėje buvo daugiau žmonių, tačiau kaltinamasis nei prašė jų pagalbos, nei kvietė policiją, o tiesiog išvažiavo. Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog iš E. V. nebuvo pavojingo kėsinimosi, ir kaltinamasis tai suprato, suvokė, kad savo veiksmais gali sužaloti kitą žmogų ar sukelti skausmą, ir būtent tokių pasekmių siekė.

Iš kaltinamojo parodymų taip pat matyti, kad jis labai domisi savigynos priemonėmis, jo įsitikinimu, dujos yra švelniausia gynybos priemonė ir jokios žalos jis nepadarė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, nustačius, kad E. V. nepuolė K. M. ir jokiais kitais veiksmais nesudarė pagrindo manyti, kad ketina panaudoti smurtą, tokia savigynos priemonė, kuri gali sutrikdyti kito asmens sveikatą, sukelti skausmą ar šokiruoti, akivaizdžiai buvo panaudota ne pagal paskirtį (savigynai). Aplinkybė, kad nukentėjusysis rankoje laikė telefoną, ir dėl to kaltinamasis galvojo, kad bus filmuojamas, taip pat nesuteikia pagrindo naudoti dujas, net jeigu nagrinėjamoje situacijoje ir būtų filmuojamas. Niekuo nepagrįstas kaltinamojo įsitikinimas, kad korekciniai akiniai apsaugo nuo dujų poveikio, ar kad, nesant fizinių sužalojimų, žmogus nejaučia skausmo. Iš tiesų specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai nepadaryti, tačiau pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta ir vien už skausmo sukėlimą.

K. M. argumentavo, jog stotelė Nemenčinės pl. nėra vieša vieta ir jo veiksmai nešokiravo aplinkinių. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-7-404/2014, 2K-53-693/2018 ir kt.). Taigi viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko dienos metu, viešojo transporto stotelėje, kurioje buvo ir kitų žmonių, todėl atmestini kaltinamojo argumentai, jog įvykio vieta neatitinka viešosios vietos sąvokos.

Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai šokiravo aplinkinius, ar buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, įvertintina, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.). K. M. teisingai nurodo, kad liudytojas Ž. M. teismui pareiškė, jog kaltinamojo veiksmai jo nešokiravo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog liudytojo paaiškinimas, kad jam „tai protu nesuvokiama, taip įžūliai pasielgti, iš niekur nieko, niekad nematytam žmogui papurkšti dujų, tai yra baisu“, kad, nors liudytojas nurodė neišsigandęs, tačiau jam „tai buvo nepriimtina“, jis „tokio veiksmo logiškai nesupranta, kaip taip galima elgtis, jam tai atrodė labai įžūlus elgesys“ – savo esme atitinka šokiruoto asmens būseną. Šią būseną patvirtina ir liudytojo veiksmai, o būtent tai, kad jis netgi ėmė filmuoti kaltinamojo elgesį, sulaukė policijos, po to perdavė įrašą pareigūnams. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad į įvykio vietą buvo iškviestos specialiosios tarnybos: greitoji medicinos pagalba ir policija, o ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad K. M., nors akcentavo jautęs grėsmę, ypač dėl jo minimos grupuotės grasinimų, vis tik net teismui išklausius nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus kategoriškai neigė pats suklydęs dėl E. V. ketinimų, nors jokių tokią poziciją pagrindžiančių duomenų nenurodė. Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo argumentai yra deklaratyvūs, grindžiami vien subjektyviu įsitikinimu, o jo veiksmai, t. y. be jokio pagrindo purškimas dujų, vijimasis nukentėjusiojo, pasišalinimas iš įvykio vietos patvirtina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad E. V. jokios grėsmės nekelia, kad gali sužaloti kitą žmogų ar turtą, kad dėl jo elgesio aplinkiniai gali būti šokiruoti, tačiau būdamas abejingas galimoms tokio elgesio pasekmėms.

K. M. pateikė tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pateikė papildomus dokumentus, įvardintus „Dalies vaizdo medžiagos, protokolų ir parodymų ekspertize“, prašymą užduoti liudytojui Ž. M. papildomus klausimus, prašymą atlikti papildomus veiksmus, taip pat pateikė teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta panaikinti prokuroro nutarimą, kuriuo buvo paliktas nepakeistas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų E. V. veiksmų. Teismas pažymi, kad visus papildomus klausimus liudytojui kaltinamasis galėjo užduoti teisiamojo posėdžio metu, o kaltinamojo sudarytoje ekspertizėje analizuojami nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, prokuroro išvados, - nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos sprendžiant atsakomybės klausimą. Kaltinamasis kelia abejones, ar dujų pateko ant nukentėjusiojo rankų; kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą; ar galėjo liudytojas matyti, kaip kaltinamasis pasiėmė dujų balionėlį; kaip liudytojas galėjo girdėti nukentėjusiojo žodžius, kai pūtė smarkus vėjas; nėra nustatyta, ar nukentėjusysis priėjo, ar pribėgo; kodėl nukentėjusysis nepateikė savo darytos jo (kaltinamojo) automobilio nuotraukos; kodėl nukentėjusysis teigia, kad įvykį matė daug žmonių, kai iš vaizdo medžiagos matyti, kad jokių liudininkų, išskyrus Ž. M., nebuvo, ir pan., - tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo abejonės bei išvados iš esmės yra subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu realizavo savo teisę išsiaiškinti ir šias jam rūpimas aplinkybes.

Apibendrinant darytina išvada, jog yra įrodyta, kad K. M. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 12.00 val., būdamas viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje „Nemenčinės plentas“, šalia Vilniuje, Nemenčinės pl. 1B, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be pagrįstos priežasties žodinio konflikto metu nukentėjusiajam E. V. papurškė ašarinių dujų į veidą, tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo K. M. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta tyčia, baigta. Jis neteistas (b. l. 53), administracine tvarka per 5 metus nebaustas (b. l. 54), dirba (b. l. 51-52). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis dirba, t. y. netikslinga skirti viešųjų darbų bausmę, nusikalstami veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta K. M. paskyrus kitą BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 47 straipsnis). Nustatant skirtinos baudos dydį, įvertintinus BK 47 straipsnyje numatytus baudos dydžius bei faktines byloje nustatytas aplinkybes, sukeltas pasekmes, darytina išvada, kad sankcijos vidurkio ir net 200 MGL dydžio bauda būtų neproporcinga, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Ikiteisminio tyrimo metu K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 52 MGL (2600 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti K. M., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”; LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.