- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- eI3-994-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03211-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- Raisteniškių, Raisteniškių kaimo Klevų gatvės Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjos Raisteniškių kaimo Klevų gatvės Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkų bendrijos atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui L. U. (L. U.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Raisteniškių kaimo Klevų gatvės Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkų bendrijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Raisteniškių kaimo Klevų gatvės Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) teismui pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019-07-11 sprendimą Nr. AS-10; 2) priteisti iš Departamento pareiškėjos naudai visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Paaiškino, kad Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių skyriaus vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius 2019-06-06 atliko planinį pareiškėjos patikrinimą dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, surašė patikrinimo aktą Nr. V-25 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, kad pareiškėja nėra deklaravusi išgauto vandens kiekio, todėl paskaičiavo mokestį taikant 10 kartų didesnį tarifą – 11 342 Eur.
Pareiškėja viso patikrinimo metu bendradarbiavo su Departamentu. Iki planinio patikrinimo Departamento atstovai ne kartą buvo atvykę pas pareiškėją. Pareiškėjos atstovams nebuvo žinoma apie reikalavimą privalomai deklaruoti išgauto požeminio vandens kiekius. Nuo pat dienos, kada buvo įrengtas gręžinys, pareiškėja nebuvo gavusi jokio įspėjimo ar pranešimo apie tai, kad būtina deklaruoti išgautą požeminį vandenį ir sumokėti mokesčius. Be to, pareiškėja tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti mokestį už valstybinius išteklius. Nei Patikrinimo akte, nei ginčijamame sprendime nėra nustatyta, kad pareiškėja veikė tyčia siekdama išvengti mokesčio, todėl toks pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti laikomas pavojingu, o dėl tokio pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms.
Pareiškėja sumokėjo 1 134,20 Eur dydžio mokestį už 2016-2018 m. laikotarpį. Tai rodo, kad pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio ir gauti mokestinės naudos. Valstybės biudžetas nepatyrė žalos dėl nedeklaruoto išgauto požeminio vandens, nes pareiškėja mokestį sumokėjo. Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu yra rezervavusi net 11 335 Eur dydžio sumą ir šiuo metu pareiškėjos banko sąskaitos likutis yra – 6 500 Eur. Taigi tokio dydžio mokesčio pritaikymas (10 kartų didesniu tarifu) esmingai paveiktų pareiškėjos finansinę padėtį. Pareiškėjos veiklos tikslas yra ne pelno siekimas, o individualių namų, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės naudojimo, administravimo ir priežiūros organizavimas tenkinant bendruosius poreikius. Bendrija neužsiima jokia komercine ūkine veikla, kuriai naudojamas požeminis vanduo teiktų ekonominę naudą, todėl paskirta sankcija taptų didele finansine našta sąžiningiems jos nariams.
Pagal Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo nuostatas poveikio priemonės taikomos kaip paskutinė priemonė. Poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, jos turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu. Sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Departamentas pareiškėjos pažeidimo atveju taikė konkretų specialųjį teisės aktą, reglamentuojantį mokestinius teisinius santykius tarp mokesčio mokėtojo ir valstybės, kiek jie susiję su mokestinėmis prievolėmis už valstybinius gamtos išteklius. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas įstatymu nustatytas mokesčio tarifas, apskaičiuojant šio įstatymo prieduose nustatytus tarifus dauginant iš 10. Toks įstatyme įtvirtintas padidintas mokesčio tarifas nustatytas be galimybės jį sumažinti, teisės aktai nenumato galimybės taikyti kitokį mokesčio tarifą. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl pažeidimo padarymo yra subjektyvaus pobūdžio, nepatvirtintos kitais bylos duomenimis. Pareiškėja neišnaudojo galimybės išdėstyti paskirtą mokestinę prievolę protingam laikotarpiui ar ją atidėti, siekia apskritai išvengti mokestinės prievolės, taip paneigdama tiek prievolės laikytis įstatymų prasmę, tiek visų subjektų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019-07-11 sprendimo Nr. AS-10, kuriuo pareiškėjai apskaičiuotas 11 335 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Teismas pažymi, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje neginčija aplinkybės, kad ji už 2016-2018 m. laikotarpį nedeklaravo išgauto vandens kiekio, todėl teismas neanalizuos pažeidimo nustatymo teisėtumo, bet vertins ar yra pagrindas sumažinti apskaičiuotą 11 335 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01, toliau – ir Įstatymas), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės; aktuali 2018-07-11 teisės akto redakcija).
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede, yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).
Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka. Taisyklių 6 punkte nustatyta, jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis. Mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles, užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Taisyklių 7 punktas).
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1-2 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį. Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas numato sankciją. Dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
Teismas nustatė, kad Bendrijai išduotas leidimas Nr. PV-17-47 vykdyti išteklių gavybą, geriamojo gėlo vandens vandenvietė „(duomenys neskelbtini)“. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2019-04-01 raštu Nr. (7.8)-AD5-5685 informavo Bendriją, kad bus atliekamas planinis teminis patikrinimas, patikrinimo dalykas – mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2016-2018 metus. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2019-06-06 Patikrinimo akte užfiksavo, kad buvo atliktas pareiškėjos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinis patikrinimas už 2016-2018 m., nustatyta, kad Bendrija 2016 m. I-IV ketvirtį išgavo iš vandenvietės gręžinio 3 648 kub. m., 2017 m. I-IV ketvirtį – 3 530 kub. m., 2018 m. I-IV ketvirtį – 3 744 kub. m. kito požeminio vandens, pareiškėja už 2016-2018 m. laikotarpį nedeklaravo išgauto vandens kiekio, tuo pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pareiškėjai taikytas didesnio mokesčio tarifas – 11 342 Eur. Departamentas 2019-11-11 sprendimu Nr. AS-10 pakeitė 2019-06-06 patikrinimo aktą Nr. V-25, motyvuojant, kad Patikrinimo akte pastebėta techninė klaida, vietoje paskaičiuoto mokesčio didesniu mokesčio tarifu už 2016 m. I ketv. nurodytos sumos 839 Eur, turi būti 832 Eur, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi, už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį perskaičiavo mokestį didesniu tarifu – 11 335 Eur.
Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėja naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, todėl yra šio mokesčio mokėtoja, taigi turėjo pareigą nustatyta tvarka jį mokėti. Nedeklaravus mokesčio už išgautą vandenį, mokėtojai taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas. Pareiškėja per Įstatymo nustatytą terminą deklaracijų mokesčių administratoriui nepateikė, taip pažeisdama minėto Įstatymo nuostatas, šiuo pagrindu Departamentas pareiškėjai pritaikė 10 kartų didesnį tarifą. Padaryto pažeidimo fakto pareiškėja neginčija. Teismas akcentuoja, kad Departamentui tvirtinant patikrinimo rezultatus, Įstatymas jam nesuteikia teisės taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
Sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas). LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).
Konstitucinis Teismas 2001-10-02 nutarime konstatavo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi teismui yra suteikta teisė sumažinti nagrinėjamoje byloje paskirtą sankciją vadovaujantis, teisingumo, proporcingumo principais.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą – išgauto vandens kiekio nedeklaravimą, būtų padariusi tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Pareiškėja nurodė, kad tai pirmasis jos tokio pobūdžio pažeidimas, atsakovas tokių duomenų nepaneigė, taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir, kaip matyti iš pateiktų mokėjimo nurodymų, sumokėjo 1 133 Eur dydžio mokestį už 2016-2018 m. laikotarpį, tai parodo, kad pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius. Aktuali aplinkybė, kad pareiškėja nėra verslo subjektas, valstybinius gamtos išteklius – kitą požeminį vandenį, ji išgauna savo Bendrijos narių poreikiams tenkinti, taigi nevykdo ūkinės komercinės veiklos, susietos su išgautu vandeniu, už kurį nesumokėjo mokesčio ginčo laikotarpiu. Vandens išteklių naudojimas yra pagalbinė pareiškėjos veikla, skirta tik palaikyti pagrindinę veiklos rūšį, tiekiant vandenį. Taip pat pastebėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju, nesumažinus paskirtos sankcijos, Bendrijos finansinė padėtis reikšmingai pablogėtų – pareiškėja pateikė duomenis, kad jos banko sąskaitos likutis, Valstybinei mokesčių inspekcijai rezervavus 11 335 Eur, 2019-08-27 siekė tik 4 744,97 Eur, taigi matyti, kad paskirta sankcija reikšmingai paveiktų pareiškėjos finansinę padėtį. Pažeidimo pavojingumas šiuo atveju nebuvo didelis, kaip minėta, pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 1 133 Eur, taigi iš esmės valstybės biudžetas nenukentėjo. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).
Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir Įstatymu numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2016-2018 m. laikotarpį padidinti 1 kartą. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2019-07-11 sprendimu Nr. AS-10 apskaičiuotas 11 335 Eur mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį mažinamas iki 1 133,50 Eur. Taigi pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sumažina aplinkosauginių mokesčių deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančios institucijos paskaičiuotą mokestį padidintu tarifu, mokestį paskaičiavusios institucijos veiksmai nelaikomi neteisėtais ir skundą teismui padavusiam mokesčių mokėtojui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019).
Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo konstatavimo nenustatyta, tačiau pareiškėjai apskaičiuotas mokestis sumažintas vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, todėl pareiškėjos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Raisteniškių kaimo Klevų gatvės Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkų bendrijos skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019-07-11 sprendimu Nr. AS-10 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už nedeklaruotą išgautus gamtos išteklių dydį pakeisti, sumažinant jį nuo 11 335 Eur (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų trisdešimt penkių eurų) iki 1 133,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt trijų eurų ir penkiasdešimt centų).
Likusioje dalyje pareiškėjos Raisteniškių kaimo Klevų gatvės Individualiųjų gyvenamųjų namų savininkų bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.