Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė susipažino su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje kaltinamajam O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jį kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 25 d. buvo gautas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (byla teisme gauta 2022 m. kovo 28 d.), kuriame kaltinamasis O. V. kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad jis 2022 m. kovo 20 d., 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,56 promilės girtumas), žodinio konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sugyventinės I. B. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. nenustatytą kiekį kartų kažkuria ranka trenkė sugyventinei per veidą, smaugė, dėl ko I. B. patyrė fizinį skausmą. Taip O. V. savo veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. B.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais (kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu); 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

BPK 420 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta galimybės teisėjui perduoti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams ištaisyti. Dėl to šiame kontekste yra svarbi teismų formuojama praktika, kurioje išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai, todėl nustačius BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindus, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui ir tuo atveju, kai yra kreipiamasi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-307-1121/2021, 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, o nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prokuroras apie priimtą sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu pranešė tik kaltinamajam, kuris sutiko su šiuo prokuroro sprendimu ir siūloma bausme. Tuo tarpu nei byloje, nei per teismų informacinės sistemos Liteko prieigą matomuose IBPS sistemoje prisegtuose dokumentuose nėra duomenų, kad apie šį prokuroro sprendimą būtų pranešta nukentėjusiajai I. B. Teismo vertinimu, BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta prokuroro pareiga yra imperatyvi, skirta užtikrinti nukentėjusiojo teisę paminėtą prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuo atveju nukentėjusiajai I. B. galimybė pasinaudoti šia teise nebuvo sudaryta. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą.

Vilniaus apygardos teismas analogiškoje situacijoje yra išaiškinęs, kad nepritartina tokiai praktikai, kai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam nepranešama. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio galbūt pageidauja nukentėjusioji ir tikrai įtariamasis. Tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas (atitraukiant juos nuo kitos veiklos), neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pavyzdžiui, reikalingos teisinei pagalbai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis skundo byloje Nr. 1S-208-891/2018).

Be to, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu netgi nebuvo iškviesta į apklausą, galutinė jos pozicija dėl galimo smurto prieš ją nėra aiški. Nukentėjusioji buvo apklausta tik vieną kartą, iš karto po to, kai ji pati iškvietė pareigūnus, atvykus į įvykio vietą ir nukentėjusiosios pozicija užfiksuota tik Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuomet ji nurodė, kad kilus konfliktui su jos sugyventiniu O. V., ji labai išsigando ir iškvietė policiją; ar buvo smurtas, neprisimena, mėlynės ir kiti sužalojimai ant kūno atsirado, kadangi pati atsitrenkė; nuo civilinio ieškinio atsisako (b. l. 8-12). Svarbu ir tai, jog ši apklausa atlikta 2022 m. kovo 20 d., apie 2.30 val., t. y. faktiškai iš karto po įvykio, kai nukentėjusiajai nustatytas 2,42 promilės neblaivumas. Vėliau nukentėjusioji nebuvo apklausta ir galutinė jos pozicija dėl įvykio aplinkybių bei galimai patirtos žalos nenustatyta, į apklausą pas tyrėją ji nekviesta.

Be to, iš pateiktos medžiagos matyti, jog kaltinamasis pirmosios apklausos metu teigė, kad gynėsi nuo nukentėjusiosios (b. l. 38-39), papildomos apklausos metu nurodė, jog savo kaltę pripažįsta, tačiau nėra detalizuota, dėl kokių konkrečiai veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis prisipažįsta (b. l. 51-52). Vyriausiojo patrulio E. Ž. 2022 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus pareigūnams, nukentėjusioji I. B. paaiškino, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis nukentėjusiajai įkando, trenkė ranka į veidą, smaugė; ant nukentėjusiosios matėsi smurto žymės. Šis pareigūnas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo apklaustas. Papildomai pastebėtina, kad prie bylos nėra pridėto garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro.

Nors šiuos neaiškumus ir kilusias abejones teismas galėtų išsiaiškinti, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, atkreiptinas dėmesys, jog byla perduodama prokurorui aukščiau nustatytam trūkumui pašalinti (dėl nukentėjusiosios neinformavimo), todėl ir akivaizdžiai neaiškias nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei kaltinamojo ir nukentėjusiosios pozicijas reikalinga patikslinti ikiteisminio tyrimo metu, o po papildomų kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo (-ų) apklausų iš naujo spręsti, ar yra pagrindo surašyti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu arba kaltinamąjį aktą. Teismo nuomone, perdavus šią bylą BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėti teisiamajame posėdyje, būtų pažeisti ir kaltinamojo teisėti lūkesčiai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, negalimas tokios praktikos formavimas, kai nustačius esminius ikiteisminio tyrimo trūkumus bei BPK 418 straipsnio pažeidimus ir esant būtinybei atlikti papildomus tyrimo veiksmus, paliekama pareiga bylą nagrinėjančiam teismui tai atlikti.

Dėl to byla perduotina prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti ir tyrimui papildyti (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi ir 418-420 straipsniais,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamajam O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jį kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, perduoti prokurorui šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti ir papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti.

Nurodytiems trūkumams pašalinti nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.