Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad visi parodymai esantys byloje yra tikslūs. Veikė pagal tam tikrą schemą. Dirbo D. J. įmonėje vadybininku, jis vadovavo visiems sandoriams, kurie buvo įvykdyti. Vykdydavo jo duotus nurodymus. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo pagrindiniu nusikalstamos veikos subjektu. Su liudytojų parodymais buvo susipažinęs, L., Ž., B. pavardės jam žinomos. E. Ž. buvo įmonės direktorius. V. buvo direktorė. J. L. – Ž. motina. Būdavo taip, kad, pavyzdžiui, atsikelia, D. J. sako „nuvažiuok, paimk V., nuvežk ją pas L., nuvežk dokumentus“, jis tą ir darė. Žinojo, kad dokumentai klastoti. Jie buvo klastojami, kad išvengti PVM. D. J. gaudavo užsakymų, pasakydavo, kad reikia išrašyti tai ir tai įmonei tokias sąskaitas-faktūras. Buvo trys pagrindinės įmonės: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Smulkios įmonės išrašydavo sąskaitas-faktūras, kad tos anos įmonės išvengtų PVM mokėjimo. Sandorių nepamena. Veiklos buvo vykdomos visokios: bukletai, statybinės medžiagos, metalo laužas. Dokumentai ir buvo toms veikloms išrašyti. D. J. turėjo tas įmones, pats neturėjo nei vienos. Su įmonių vadovais nebendravo. Įmones surasdavo D. J.. Kas susiję su „(duomenys neskelbtini)“, tai D. J. tiesiogiai nurodymus duodavo E. Ž., ne jam. Kas susiję su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, pasakydavo jam, kad nuvežtų „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. R. pas J. L., kad ji išrašytų sąskaitą-faktūrą, o jis pasirašydavo. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pati išrašydavo sąskaitas namuose. „(duomenys neskelbtini)“ nuveždavo R. R. pas J. L. ir ji išrašydavo, jis pasirašydavo. Kur susiję su „(duomenys neskelbtini)“, tai tiesiogiai D. J. duodavo nurodymus E. Ž. ir išrašydavo E. Ž. arba važiuodavo pas mamą. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ R. R. pasirašydavo. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydavo R. R.. J. L. išrašydavo suklastotus dokumentus, juos pasirašydavo R. R. arba R. R., pasirašytus dokumentus grąžindavo D. J.. Deklaracijas mokesčių inspekcijai teikdavo J. L.. D. J. su juo nesitardavo, kokiai sumai turi būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra. D. J. parodydavo jam ant lapelio parašytą tokiai įmonei išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, kas parduodama, kas nupirkta. Išrašyti, kad parduotos tokios ir tokios statybinės medžiagos už tokią sumą, tame tarpe - PVM. Finansinių santykių tarp D. J. ir įmonių vadovų nežino. Buvo atsiskaitymai už suklastotus dokumentus. Pats įmonių direktorių nepažinojo. D. J. mokėdavo visiems savo nuožiūra. Jis dalydavo pinigus. Pats gaudavo atlyginimą ir už kitus darbus gaudavo daugiau nei atlyginimą. Susitarimo su D. J. dėl to, kiek jis gauna nuo PVM, nebuvo. Gaudavo didesnį atlyginimą. Jis gal gaudavo nuo 5-7 procentų nuo PVM sumos. Suklastotų dokumentų, surašytų (duomenys neskelbtini) įmonėms, buvo. V. B. D. J. seniai pažinojo, ne pats jį surado. Su įmonėmis, kurių pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurias išvardino, veiklos nebuvo vykdomos. Automobilių pardavimai buvo realūs, bet buvo sukelta jų vertė. Pavyzdžiui, jei buvo pirktas automobilis lizingu, viena įmonė parduodavo jį kitai užkeliant pardavimų kainą. Naudos neįsivaizduoja. Įmonėje prekiaudavo tais automobiliais. Ž. A. įmonė buvo pagrindinė paties ir D. J. darbovietė, tiesioginis viršininkas jam buvo D. J.. D. J. įmonę buvo įforminęs moters vardu, bet tai įmonei jis vadovavo. E. Ž. atsirado per J. L., nes jis jos sūnus, kokiu būdu atsirado R. R., R. R., nežino. Užsiimdamas ta veikla nepagalvojo, kad bus tokios pasekmės. Žinojo, kad dokumentai klastojami, bet apie pasekmes nesusimastė. Su pareikštais cilviliniais ieškiniai sutinka. Dalis turto yra areštuota, antstoliai parduos ir žalą atlygins. Į užsienį išvyko 2013 m. spalio ar lapkričio mėn., iki tol teismo posėdžiuose dalyvaudavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes K. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Be kaltinamojo K. K. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- D. J. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo duoti parodymai, kad įtariamuosius J. L., E. Ž., V. B., R. E., A. Z., K. K., pažįsta. J. L. pažįsta kokius 2-4 metus. Susipažino per D. B., nes jis buvo jos vyras. E. Ž. pažįsta tiek pat laiko kaip ir J. L.. V. B. pažįsta jau seniai, daugiau negu visus kitus asmenis. R. E. pažįsta keletą metų, jį su juo supažindino A. B.. A. Z. pažįsta tik iš matymo, jis atvykdavo kartu su V. B.. K. K. pažįsta keletą metų, kaip susipažino-neatsimena. Pažįsta apie 3-4 metus. Su visais šiais asmenimis siejo ir asmeniniai, ir darbiniai santykiai. Nebuvo ir jokių santykiuose piktumų. 2005 metais, tiksliai nepamena kada, A. K. paprašė, kad jis jam padėtų nupirkti įmonę. Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią surado K. K.. Tuomet jis surado žmogų, t. y. pažįstamą V. B., kurio vardu suformino įmonės akcijas ir jį paskyrė direktoriumi. V. B. tarėsi dėl pirkimo, o jis atliko visus kitus dalykus. Nupirkę įmonę apiformino direktoriumi ir akcininku V. B.. Pats V. B. už įmonės akcijas pinigų nemokėjo. Akcijos .įgyjamos buvo pas juristą. Atsimena tik juristo pavardę – D.. Kokioje gatvėje formino - neatsimena. Kokiems darbams ar prekėms apiforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus naudojama jie nežinojo, nes buvo neaišku, kas kokios paslaugos paprašys. Už įmonę sumokėjo 3 000 Lt. Ši įmonė reikalinga buvo todėl, kad kažką tai dirbti galėtų. Prieš tai įmonė tarpininkavo parduodant plyteles iš (duomenys neskelbtini), paskui buvo skirta kaip automobilių pardavimui. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirta teisėtai veikai. Kodėl A. K. prašė padėti nusipirkti įmonę, neklausė, visų kitų aplinkybių nežinojo. Po to direktoriumi ir akcininku paskyrė E. Ž., kuris yra J. L. sūnus, kadangi V. B. nebeįtiko bankams ir tai trukdė įmonės veiklai bankuose. Perrašant akcijas nuo V. B. E. Ž. jokie pinigai mokami nebuvo. Visai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, įmonės direktoriui E. Ž. bei apskaitą tvarkančiai J. L. vadovavo jis arba jiems pasakydavo, ką reikia daryti K. K., tačiau ir tai jo paliepimu. Ne viena J. L. tvarkydavo apskaitą. Jis arba K. K. nurodydavo E. Ž., kokius dokumentus reikia išrašyti, paduodavo duomenis, ką įrašyti į dokumentus, kokių įmonių vardu forminti dokumentus. Šios įmonės veikla buvo - tai perkami automobiliai, paskui jiems išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Visa veikla buvo paremta tik fiktyvių dokumentų išrašymu, tam, kad sukelti prekių vertę ar pateisinti prekes, įsigytas be dokumentų. Prekės buvo pirktos realiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo apiformintas R. R.. Tačiau pačią įmonę įgijo K. K. ir pats turėjo mokėti už ją pinigus. Jis žinojo, kas R. R. buvo tik „statytinis“ direktorius ir vykdė jo arba K. K. nurodymus. Sąvoka „statytinis“ direktorius supranta taip, kad tai statytinis asmuo, kuris paskirtas direktoriumi, vykdo jam duodamus nurodymus pasirašinėti dokumentus, nuiminėti pinigus ir pan., nevykdant jokios realios veiklos. Jis pats šios įmonės direktoriumi negalėjo būti, nes jau buvo kitos įmonės direktorius. Buhalterinę apskaitą tvarkė J. L., kuri ir rašydavo dokumentus jo nurodymu pagrinde dėl automobilių pirkimų. Tačiau buvo forminamos ir kitos prekės, įsigytos be dokumentų. R. R. jo nurodymu pasirašydavo dokumentuose ir už tai jam sumokėdavo apie 100 Lt. Į tą sumą įėjo ne tik dokumentų pasirašymas, bet ir už kitus darbus. Jam sumokėdavo jis, K. K., ir E. Ž. galėjo, kuriuos paduodavo jiems jis. Jis su R. R. nesusitikdavo. Su juo susitikinėdavo K. K. ir E. Ž.. Bet tai buvo dėl automobilių pirkimo. Dėl kitų prekių dokumentų pasirašymo galėjo mokėti E. Ž. arba K. K., o prekių, kurios buvo reikalingos jam, mokėjo jis. R. R. dokumentus pasirašydavo visur: (duomenys neskelbtini). Pačius dokumentus paruošdavo J. L.. Su E. Ž. arba su juo, arba su K. K., R. R. nuvažiuodavo į banką, paimdavo grynus pinigus nuo sąskaitos pagal čekį, juos atiduodavo E. Ž., K. K. arba jam. E. Ž. su K. K., gavę pinigus iš banko, atiduodavo jam, jei tai būdavo jo prekės. Į banką K. R. eidavo pinigų pats vienas, o jie laukdavo prie banko lauke. Tam, kad išvengti PVM ir pelno mokesčio mokėjimo, buvo rašomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo (kasos pajamų orderiai) dokumentai, tačiau minėtoms įmonėms pinigai, tame tarpe ir PVM, nebuvo mokamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo apiformintas R. R.. Tačiau pačią įmonę įgijo K. K. ir pats turėjo mokėti už ją pinigus. Minėtos įmonės veikloje jis pradėjo dalyvauti po to, kai K. K. ją įsigijo. R. R. jau buvo paskirtas. Tačiau jis žinojo, kad jis buvo tik fiktyvus direktorius ir vykdė jo arba K. K. nurodymus. Minėtos įmonės veiklai vadovavo jis kartu su K. K., buhalterinę apskaitą tvarkė J. L., kuri ir rašydavo minėtos įmonės dokumentus jo nurodymu, pagrinde dėl automobilių pirkimų. Tačiau buvo forminamos ir kitos prekės, įsigytos be dokumentų. Su R. R. yra tekę bendrauti tik keletą kartų, jis jo nurodymu pasirašydavo dokumentuose ir už tai jam sumokėdavo iki 100 Lt. Jis su R. R. susiskambindavo telefonu ir jį pasiimdavo (duomenys neskelbtini). Arba K. K. nuvažiuodavo paimti R. R., jį nuveždavo pas J. L. dokumentų pasirašymui, jis nuveždavo į VĮ „Registrą“ dokumentų pasirašymui, nuveždavo J. L. įvairius dokumentus, nuvarydavo tvarkymui automobilius ir panašiai. R. R. pinigus taip pat sumokėdavo K. K. arba E. Ž. jo nurodymu, kuriuos paduodavo jiems jis. Bet tai buvo dėl automobilių pirkimo. Dėl kitų prekių dokumentų pasirašymo galėjo mokėti E. Ž. arba K. K., o prekių, kurios buvo reikalingos jam, mokėjo jis. Su E. Ž. arba su juo arba su K. K. R. R. nuvažiuodavo į banką, paimdavo grynus pinigus nuo sąskaitos pagal čekį. Visada R. R. į banką eidavo vienas pats, o jie laukdavo lauke. Išėjus iš banko, gautus pinigus atiduodavo E. Ž., K. K. arba jam. E. Ž. ir K. K., gavę pinigus iš banko, atiduodavo jam, jei tai būdavo jo prekės. Pinigai, paimti iš banko, visada likdavo pas jį. Nors pinigai likdavo pas jį, tačiau tarp bendrovės gavusios pinigus ir kitų bendrovių būdavo rašomi apmokėjimai grynais pagal kasos pajamų orderius, o realiai tie mokėjimai nebuvo vykdomi, o tik rašomi dokumentai, t.y. būdavo klastojami dokumentai. Tai buvo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Paimtus pinigus iš bankų jis naudojo prekėms apmokėti, atlyginimams mokėti, visoms išlaidoms padengti. Panaši situacija buvo ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtos įmonės direktore ir savininke buvo R. J. M.. Tai jos įmonė ir D. J. jos nepirko. Neatsimena, ar buhalterinę apskaitą neoficialiai tvarkė J. L.. Dokumentus jo ir K. K. prašymu užpildydavo pati direktorė R. J. M.. Ji jokios veiklos su minėta įmone nevykdė, prekių neturėjo, o tik pasirašinėdavo dokumentus už tam tikrą atlygį, kuris buvo didesnis negu R. R. ir R. R.. Ji gaudavo kažkokį procentą, koks tai procentas pasakyti negali, nuo apyvartos kurį sumokėdavo už savo automobilius. Jei ji paimdavo pinigus iš banko, tai juos atiduodavo jam, tačiau būdavo rašomi kasos pajamų orderiai, jog atsiskaitoma su kitomis bendrovėmis. Taip būdavo klastojami atsiskaitymo dokumentais, nes, kaip ir minėjo, pinigai likdavo pas jį. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik vieną sandorį dėl automobilio atvežimo, kur šios paslaugos paprašė K. K.. Su šia įmonė daugiau jokių sandorių neturėjo ir jokioje jos veikloje nedalyvavo. Jis žino, kad minėtos įmonės direktorius yra T. O., tačiau tiksliai šio asmens pavardės nepamena. Už visus įvykdytus sandorius gautus pinigus pasiimdavo jis. Gautą pelną pasidalindavo su K. K. per pusę po lygiai, atskaičius visas išlaidas. Išlaidas sudarydavo mokesčiai, atlyginimai J. L., E. Ž., bei jiems ir už dokumentų išrašymą atskirai. Pinigus jiems sumokėdavo jis. Už dokumentų išrašymą J. L. ir E. Ž. buvo mokama iki 100 Lt. Taip pat mokėjimai už dokumentų išrašymą R. R., R. R.. J. M., kuras, automobilių remontas ir panašiai. Realiai veiklos nevykdančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo forminant tariamų prekių pardavimą įvairiems veikiantiems LR ūkio subjektams, kurių realiai jie su K. K. neparduodavo, gautus pinigus nuimdavo iš banko ir tuos pinigus grąžindavo tiems asmenims, kurie tuos pinigus ir pervesdavo. Sau pasilikdavo tik apie 5 procentus nuo sandorio vertės, į kurį neįsiskaičiuodavo PVM, o visus kitus pinigus kartu su PVM suma pasiimdavo įmonių vadovai arba tarpininkai. Realiai jokių prekių neparduodavo, o ar veikiančios įmonės turėjo prekių, nematė. Jie tik išrašydavo apskaitos dokumentus. Jei atsiskaitymai buvo forminami grynais pinigais, tai jie tų pinigų negaudavo, o gaudavo tik apie 5 procentus. Pateiktame įtarime grupė susiburta palaipsniui ir iš karto nebuvo tikslas vykdyti neteisėtą veiklą, o tai pradėjo daryti vėliau kartu su K. K.. 2005-2007 metais jis kartu su K. K. duodavo nurodymus J. L., E. Ž.. V. B. su R. E. dalyvavo epizodiškai, o A. Z. visai veikloje nedalyvavo. J. L. tvarkė apskaitą ir rašė dokumentus. E. Ž. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat rašė įmonių dokumentus, vežiodavo statytinius direktorius, paimdavo nuo sąskaitų nuimtus pinigus, K. K. vežiodavo fiktyvius direktorius, dokumentus, mašinas ir panašiai, jis vykdė mokėjimus, organizavo apskaitą. Daugiau kiti veiklos dalyviai R. J. M., R. R., R. R. buvo tik „statytiniai“ įmonių direktoriai, kurie veikloje nedalyvavo, o tik pasirašinėjo dokumentuose. Minėti žmonės atsirado palaipsniui pagal reikalingumą įmonių veikloje ir įmonių veiklos eigoje buvo forminamas tariamas prekių pirkimas ir išvengiamas PVM. Visą šį mechanizmą, kas liečia automobilių pirkimą - pardavimą, sugalvojo jis su K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokios veiklos nevykdė ir buvo reikalinga tik dokumentų klastojimui. Naudotus automobilius BMW X5, 2003 metų „Mercedes Benz C230, 2003 m. „Mercedes Benz S500“ 2003 m. „VW GOLF“ įsigijo jis, iš kur, nepamena. Reklaminių žurnalų jie neturėjo, o tik apiformino jų pardavimą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminių žurnalų nepirko, kaip minėtos įmonės blankai pas jį pateko, nepamena, galėjo tai parūpinti K. K.. Siekiant legalizuoti automobilius bei reklaminius žurnalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nurodė E. Ž., J. L., kad automobilių pirkimo sandorius įrašytu į realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentus. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir bendrovės dokumentais yra naudojami prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti. Reklaminių žurnalų 5 000 vnt. pirkimo sandorius įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentus, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir bendrovės dokumentai yra naudojami prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti. E. Ž. ir J. L. buvo nurodyta pagaminti pagaminus dokumentus nurodant objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka minėtas prekes, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu realizavus automobilius bei reklaminius žurnalus LR ūkio subjektams ir pastariesiems atsiskaičius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šias lėšas per įmonių direktorius išgryninus, jis apgaule išvengė mokėti didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 93 203,41 Lt PVM. Pirmą kartą (duomenys neskelbtini) buvo atvykę į Lietuvą kartu su R. E. ir V. B., kur dalyvaujant R. E. ir V. B. buvo tartasi su (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų išrašymo. Antrą kartą kartu su K. K. ir R. E. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), į Rygą, ten susitiko su (duomenys neskelbtini), kurio nepažįsta, ir sutarė, kad iš (duomenys neskelbtini) bus apiformintas įvairių prekių-kompiuterių, telefonų pardavimas jų vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo to sandorio vertės jie gaus iki 2,5 procento pinigų. Šiuos procentus dalinsis per pusę. 50 procentų šiuos sumos gaudavo R. E., kitą 50 procentų gaudavo jis ir tuos procentus pasidalindavo su K. K., atskaičius visas išlaidas. Kokia tai buvo suma, įvardinti negali. Kai buvo apiformintas prekių pirkimas, vėliau būdavo apiformintas pardavimas atgal į (duomenys neskelbtini), kad jos nebūtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, tačiau ir pardavimo realaus nebuvo. Pardavimas buvo daromas, kad nebūtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje prekių, kurių realiai ir nebuvo. Pirkimo dokumentuose pasirašinėdavo E. Ž., o užpildydavo (duomenys neskelbtini). Minėtus dokumentus pasiimdavo iš (duomenys neskelbtini) arba juos perduodavo R. E.. Dokumentus perduodavo R. E. jam, K. arba atsiųsdavo paštu. Pinigus iš (duomenys neskelbtini) už paslaugas tuos 2 ar 2,5 procentus parveždavo R. E., arba būdavo, kad pinigus gaudavo tiesiai iš paties (duomenys neskelbtini) jis su K. K.. Minėtų prekių pardavimo dokumentus atgal į (duomenys neskelbtini) surašė E. Ž. ir jis juose pasirašydavo kaip direktorius. Jis E. Ž. sakė, kad pagal minėtus dokumentus jokių prekių nebus. Kokiai (duomenys neskelbtini) įmonei reikalinga apiforminti minėtų prekių pardavimo dokumentus, jam nurodė R. E.. Kodėl (duomenys neskelbtini) i tokios paslaugos reikėjo, nežino. Pagal susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įformintos, neįvykusias ūkines operacijas dėl prekių už 1443418,63 LVL (2053619,61 EUR), įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ pagal įtariame nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įformintos, neva iš (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos prekes, šių prekių bei kitų tariamai įgytų prekių pardavimas (duomenys neskelbtini) įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ pagal įtarime išvardintas PVM sąskaitas faktūras. Kadangi pagal minėtus dokumentus jokių prekių iš (duomenys neskelbtini) įmonių pirkta nebuvo bei jos apskritai iš niekur nebuvo pirktos, o tik buvo rašomi apskaitos dokumentai, tai nebuvo sukurtas PVM objektas, todėl PVM išvengti ir negalėjo. Šios paslaugos jo paprašė R. E., o jo, kiek žino, paprašė (duomenys neskelbtini). Žino, kad R. E. bandė su kita įmonem t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, forminti tokius sandorius. 2006 metų antroje pusėje pas jį atvyko V. B., kartu su juo buvo A. Z. ir dar du asmenys, vienas iš jų buvo su akiniais. Jie kalbėjo apie sąskaitų-faktūrų išrašymo dėl mazuto pardavimo. Pokalbyje dalyvavo ir K. K.. V. B. su tais vyriškiais reikėjo fiktyvių dokumentų, neva jie įsigyja mazutą iš jų vadovaujamų fiktyvių įmonių, tačiau žinojo, kad jie mazutu neprekiauja, o tik parūpina apskaitos dokumentus. Ar jie mazutą patys turėjo, nežinojo. Tačiau jie dėl tolimesnės veiklos nesutarė ir buvo išrašyta tik viena UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra dėl mazuto apie 12 000 Lt pardavimo, tačiau realiai jo parduota nebuvo, nes ši įmonė jokios veiklos nevykdė ir mazuto neturėjo. Kas jam teko už minėtos sąskaitos išrašymą, nepamena, tai buvo suma iki 200 Lt. Būdamas Ž. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ prokuristu, įgijo iš fizinių ir juridinių asmenų, kokių – nepamena, automobilio „Mercedes Benz“ variklį, katerį „Bayliner“, vandens motociklą „Bombardier“, automobilius „BMW X 5“, „Toyota Land Cruiser“, „M. B. SL 500“, „Ford Thunderbird“, „BMW X5“, kompiuterius, kurių pardavimą įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras. Šių bendrovių direktoriai yra „statytiniai“ asmenys, kurie tik pasirašinėja dokumentuose. Dokumentus jo nurodymu surašydavo E. Ž. ar J. L.. Minėtų dokumentų pagrindu į PVM deklaracijas įrašė žinomai melagingas žinias apie išskirtą pirkimo PVM, kuris nesumokėtas į biudžetą ir internetu pateikė PVM deklaracijas (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui, tuo neteisėtai padidino PVM atskaitą ir išvengė prievolės sumokėti į biudžetą priklausančio PVM, o būtent apskaitoje užfiksavo, kad Ž. A. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtus automobilius ir kitus daiktus, žinojo, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjo, tokiu būdu apgaule savo naudai galėjo išvengti mokėtino į biudžetą pridėtinės didelės vertės pridėtinės vertės mokesčio, iš viso - 109 684,39 Lt bei minėtus pagamintus netikrus dokumentus užfiksuodamas Ž. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, organizavo apgaulingą įmonės buhalterinę apskaitą. Sutinka, kad PVM sumą jis išvengė, tačiau ji turėtų būti mažesnė, kadangi tie automobiliai buvo realiai pirkti ir pirkti iš kitų įmonių ir fizinių asmenų ir jau pradinis PVM buvo sumokėtas. Dėl padarytų savo veikų nuoširdžiai gailisi ir pasižada pagal galimybes atlyginti padaryti žalą. Dėl apiformintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su R. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2005-12-20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) reklaminių žurnalų 5 000 vnt. už 126 850,00 Lt nepardavė. Šios PVM sąskaitos-faktūros jo paprašė A. Č.. Pastarasis žinojo, kad jis gali parūpinti už 3-4 procentų atlygį suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų. Jo prašymu jis jam padavė minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, išrašytą 126 850 Lt sumai, tame skaičiuje 19 350 Lt PVM, ir kasos pajamų orderio kvitus 2005-11-03 d. Serija (duomenys neskelbtini), 2005-11-30 d. Serija (duomenys neskelbtini), 2005-12-12 d. Serija (duomenys neskelbtini), 2005-12-20 d. Serija (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus jam padavė vienu metu, pasirašytus V. B. ir E. Ž.. Už šią paslaugą jam liko apie 3-4 procentus nuo sandorio vertės. Realiai žurnalų nepardavė ir pinigų negavo. Kiek žino, E. Ž. buvo nuvykęs į tą įmonę ir padėjo daryti kompiuteriu maketus reklamai, ir už tai E. Ž. jis sumokėjo keletą šimtų litų, kuriuos jam davė A. Č.. Tačiau pačių reklaminių žurnalų jie nespausdino ir nepardavė. Su R. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ir vadovais nebendravo, R. P. nepažįsta. Dėl to, kad R. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ esančių kasos pajamų orderių kitokių blankų parodo, kad jis buvo padavęs A. Č. tokios formos blankus, kurie ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, t. y. balti. O spalvotus kasos pajamų orderius, kurie buvo rasti R. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“, atsispausdino pati R. P. firma „(duomenys neskelbtini)1“ ir vėliau jam A. Č. pateikė juos pasirašymui, kuriuos jis davė pasirašyti V. B.. Tai vyko jau vėliau vienu metu (duomenys neskelbtini), kolonėlėje. Kodėl reikėjo juos perrašyti, nežinojo. Koks atlygis atiteko A. Č.. nežino. Dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad su šia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių sandorių nevykdė, prekių nepardavė, pinigų negavo. Šių paslaugų jo paprašė tarpininkas A. Č.. Pastarasis žinojo, kad jis gali parūpinti klastotų PVM sąskaitų-faktūrų. Už šias paslaugas jam atiteko 3-4 procentai nuo sandorio vertės. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. K. nebendravo, jo nepažįsta. Vieną kartą yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), uždarame kieme. Tačiau ko ten buvo, nepamena. Koks atlygis atiteko A. Č., nežino. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su sporto klubu „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai įmonei pagal 2007-01-08 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) sporto inventoriaus nepardavė ir pinigų negavo. A. Č. jo paprašė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirktų sporto inventorių iš (duomenys neskelbtini) ir davė jam apie 15 000 Lt. Kodėl to jam reikėjo, nežino. Tuomet tuos pinigus jis padavė E. Ž., kad juos įneštų į banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini). E. Ž. tuos pinigus įnešė, tačiau paaiškėjo, kad sąskaitą buvo užareštuota ir tie pinigai ten ir paliko. Jis tuomet iš savo pinigų asmeninių A. Č. grąžino tuos apie 15 000 Lt. Po to A. Č. jo paprašė, kad jis jam išrašytų klastotą PVM sąskaitą-faktūrą, kurią jam pateikė. Šią sąskaitą jis jam pateikė už 3-4 procentų atlygį nuo sandorio vertės. Kaip buvo apiformintas atsiskaitymas, nepamena, bet pinigų jis negavo. Su A. Č. susipažino per bendrus pažįstamus (duomenys neskelbtini) prieš 4-5 metus. Kiek žino, jis yra buhalteris. Papildomai parodė, kad sukčiavimo, išvengiant mokėti pridėtinės vertės mokestį mechanizmas naudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir veiklos nevykdančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo toks, koks ir nurodytas pranešime apie įtarimą, t. y. asmenų, kokių nepamena, paprašytas jis už 4-5 procentų atlygį suorganizuodavo netikrų dokumentų išrašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda prekes ar paslaugas, tačiau realiai šių prekių neparduodavo, bei išrašydavo netikrus apmokėjimo dokumentus arba pervestus pavedimu pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš banko nuimdavo E. Ž., juos atiduodavo jam arba K. K., o jie juos grąžindavo tiems asmenims, kurie prašė dokumentų, sau pasilikdavo užmokestį. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir PVM deklaracijose nurodydavo, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prekės buvo įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal netikrus dokumentus ir deklaracijas pateikdavo mokesčių inspekcijai, tokiu būdu deklaruodavo mažą pirkimo pardavimo PVM skirtumą ir tokiu būdu PVM mokėti nereikėdavo ir taip išvengdavo mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamų sandorių su R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo dokumentų prašė tarpininkas A. Č.. Jis jam dokumentus perdavė už atlygį, t. y. už 3-4 procentus nuo sandorio vertės. Realiai jokių prekių ir paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Kaip A. Č. buvo sutaręs su R. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ar vadovais jis nežino. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. ir juose pasirašė arba pasirašė V. B., kuomet jis ėjo direktoriaus pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis reklamos paslaugų neatlikinėjo ir šiai įmonei nieko nepardavė. Buvo išrašyti tik tariami prekių pardavimo dokumentai nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas jo prašė šių dokumentų, nežino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nepažįsta. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. ir juose pasirašė. Ž. A. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kai vyko tariami sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vadybininku ir vykdė realią prekybą automobiliais. Automobilius BMW X5 ir „Ford Thunderbird“ jis įsigijo ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pats Ž. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš kitų asmenų, kokių - nepamena. Ž. A. įmonės savininkė apie tai, kad tai fiktyvūs, neegzistuojantys sandoriai, nieko nežinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jis naudojo, kad pakeltų automobilių vertę ir išvengtų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. ir juose pasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis kompiuterinės technikos ir įrangos priežiūros paslaugų neatliko ir nepardavė. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. ir juose pasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos bukletų, skrajučių, internetinės reklamos jis neatliko ir nepardavė. Kas jo prašė išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo, neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastotų dokumentų išrašymo jam liko apie 5 procentai nuo sandorio vertės. Kas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. ir juose pasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminių bukletų jis nedarė ir nepardavė. Kas jo prašė išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo, neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastotų dokumentų išrašymo jam liko apie 5 procentai nuo sandorio vertės. Kas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. ir juose pasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu armatūros nepardavė. 2007-05-09 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) išrašė E. Ž., tačiau kodėl jis dokumentuose nepasirašė bei kas juose pasirašė, nežino. Pinigus, kuriuos pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nuėmė E. Ž., juos atidavė jam, o jis pinigus grąžino tiems asmenims, kurie jo prašė šios paslaugos, jis sau pasilikdavo 5 procentus nuo sandorio vertės. Kas tie asmenys, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino ir nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vamzdžių nepardavė. 2007-05-05 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) išrašė E. Ž., ir joje pasirašė ties V. B. pavarde. Pinigus, kuriuos pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą - nuėmė E. Ž., juos atidavė jam, o jis pinigus grąžino tiems asmenims, kas jo prašė šios paslaugos, t.y. dokumento išrašymo, sau jis pasilikdavo 5 procentus nuo sandorio vertės. Kas tie asmenys jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino ir nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal 2007-04-25d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir 2007-04-24 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) armatūros ir lakštų nepardavė. Minėtus dokumentus jo nurodymu išrašė E. Ž., tačiau kodėl jis dokumentuose nepasirašė bei kas juose pasirašė, nežino. Pinigus, kuriuos pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš banko nuėmė E. Ž., juos atidavė jam, o jis pinigus grąžino tiems asmenims, kas jo prašė minėtų dokumentų, sau jis pasilikdavo 5 procentus nuo sandorio vertės. Kas tie asmenys, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino ir nepažįsta. Dokumentuose nurodyti asmenys pasirašę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t. y. G. ir asmuo, kurio pavardė neįskaitoma, nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal 2007-04-26 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) lakštų nepardavė. Šį dokumentą jo nurodymu išrašė E. Ž., tačiau kodėl jis dokumente nepasirašė bei kas jame pasirašė, nežino ir nepamena. Pinigus, kuriuos pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš banko nuėmė E. Ž., juos atidavė jam, o jis pinigus grąžino tiems asmenims, kas jo prašė minėtų dokumentų, sau jis pasilikdavo 5 procentus nuo sandorio vertės. Kas tie asmenys, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino ir nepažįsta. Dokumente nurodyto asmens, pasirašiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t. y. G., nepažįsta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtas asmuo nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal 2007-05-04 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) armatūros nepardavė. Šį dokumentą jo nurodymu išrašė E. Ž., tačiau kodėl jis dokumente nepasirašė bei kas jame pasirašė, nežino. Pinigus, kuriuos pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš banko nuėmė E. Ž., juos atidavė jam, o jis pinigus grąžino tiems asmenims, kurie jo prašė minėtų dokumentų, sau jis pasilikdavo 5 procentus nuo sandorio vertės. Kas tie asmenys. nežino ir neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenųnežino ir nepažįsta. Dokumente nurodyto asmens, pasirašiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nežino, bei ten nurodyta neįskaitoma pavardė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo. (duomenys neskelbtini) klubui „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-05-10 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-02 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) automobilių dalių nepardavė. Šio klubo prezidentą A. S. jis pažįsta iš matymo, nes jis yra (duomenys neskelbtini), kuris kartais būna jo pažįstamų rate, tačiau pats asmeniškai su juo nebendrauja ir jis iš jo minėtų dokumentų neprašė. Kas jam pardavė tas automobilių dalis ir ar jos buvo parduotos, nežino. Jis tik tarpininko, kokio asmens nepamena, nes bendrauja per dieną su daug visokių žmonių, paprašytas nurodė, kad E. Ž. išrašytų minėtus dokumentus, kuriuos jis ir išrašė, bei pasirašė dėl automobilių dalių pardavimo ir išrašytų apmokėjimo dokumentų, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes ir gavo pinigus, nors realiai minėtų pinigų negavo. Kodėl dokumentuose nurodyta V. B. pavardė, nepamena, bet teigė, kad parašas yra E. Ž.. Ar (duomenys neskelbtini) klubas „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo įsigijęs šias automobilių dalis bei iš kur, nežino, bei nežino, ar tas tarpininkas jam autodalis pardavė. Pripažįsta, kad jis surinko asmenis, kur jis, K. K., E. Ž., V. B. vykdė nuskalstamas veikas turėdami konkretų vaidmenį, t. y. kartu su K. K. klastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, nurodytus pranešime apie įtarimą, t. y. duodami nurodymus E. Ž. išrašyti bei pasirašyti E. Ž. ir V. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams bei juos naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Šią grupę subūrė jis ir jai vadovavo. E. Ž. ir V. B. šioje veikloje dalyvavo tik tiek, kiek reikėjo išrašyti ir pasirašyti netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo, pardavimo, apmokėjimo dokumentus, sutartis, aktus. Kad tokiu būdu buvo išvengiamas apgaule pridėtinės vertės mokestis, V. B. su E. Ž. nežinojo, bent jis tai nesakė ir jie procentų nuo išvengto mokėti PVM negaudavo. Jiems buvo mokamas tik darbo užmokestis už padarytą darbą, t. y. už dokumentų išrašymą ir pasirašymą, ar atstovavimą valstybinėse institucijose. Kad dokumentai klastojami, jie žinojo, nes rašė dokumentus, o sandorių nevykdė. Buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė jis pats. Dėl sandorių su (duomenys neskelbtini) įmonėmis SIA (duomenys neskelbtini) ir SIA (duomenys neskelbtini) parodė, kad prekių realiai pirkta nebuvo ir jos nebuvo parduotos. Tai jis nurodė ankstesnėse apklausose. Šių dokumentų išrašymą organizavo R. E., jis jam tik padėjo parūpinti dokumentų už atlygį. Šią grupę asmenų jis subūrė ne iš karto nusikalstamoms veikoms daryti, o nusikaltimai buvo pradėti daryti vėliau, kai įsigijo įmones ir kai atsirado poreikis klastotų dokumentų išrašymui. Dėl išvengimo mokėti pridėtinės vertės mokestį mechanizmo naudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir veiklos nevykdančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus parodė, kad jis buvo toks, koks ir nurodytas pranešime apie įtarimą, t. y. asmenų, kokių - nepamena, paprašytas jis už 4-5 procentų atlygį suorganizuodavo netikrų dokumentų išrašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda prekes ar paslaugas, tačiau realiai šių prekių neparduodavo bei išrašydavo netikrus apmokėjimo dokumentus arba pervestus pavedimu pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš banko nuimdavo pinigus R. R. su E. Ž., juos atiduodavo jam arba K. K., o jie juos grąžindavo tiems asmenims, kurie prašė dokumentų, sau jie pasilikdavo užmokestį. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir PVM deklaracijose nurodydavo, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prekės buvo įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal netikrus dokumentus ir deklaracijas pateikdavo mokesčių inspekcijai, tokiu būdu deklaruodavo mažą pirkimo pardavimo PVM skirtumą ir tokiu būdu PVM mokėti nereikėdavo ir taip išvengdavo mokėjimo į valstybės biudžetą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai statybinio įrenginio nepardavė ir pinigų negavo, o tik buvo išrašyti netikri pardavimo ir apmokėjimo dokumentai, kuriuos jo nurodymu išrašė E. Ž. arba J. L., o pasirašė R. R.. Kas jo prašė šių pardavimo dokumento, nežino. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastotų dokumentų išrašymo jam jokios naudos nebuvo ir jis jokių pinigų negavo. Kas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sandorių parodymus davė ankstesnėje apklausoje. Realiai sandorių nevyko, o buvo surašyti tik netikri mazuto pardavimo dokumentai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo realiai nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus pardavimo dokumentus dėl tariamo metalo pardavimo ir apmokėjimo dokumentų jo prašė K. K., nes jo kažkas tų dokumentų prašė. Kas K. K. dokumentų prašė, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastotų dokumentų išrašymo jam su K. K. liko apie 5 procentai nuo sandorio vertės. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. arba J. L., o juose pasirašė R. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų realiai nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus pardavimo dokumentus dėl tariamų statybos darbų pardavimo ir apmokėjimo dokumentų jo prašė K. K.. Kas K. K. dokumentų prašė jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastotų dokumentų išrašymo jam su K. K. liko apie 5 procentai nuo sandorio vertės. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. arba J. L. , o juose pasirašė R. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo realiai nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus pardavimo dokumentus dėl tariamo metalo pardavimo ir apmokėjimo dokumentų jo prašė K. K.. Kas K. K. dokumentų prašė, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastotų dokumentų išrašymo jam liko apie 5 procentai nuo sandorio vertės. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. arba J. L., o juose pasirašė R. R.. (duomenys neskelbtini) klubui „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu automobilių dalių, automobilių nepardavė. Kaip minėjo, šio klubo prezidentą A. S. jis pažįsta iš matymo, nes jis yra žymus autolenktynininkas, (duomenys neskelbtini), kuris kartais būna jo pažįstamų rate, tačiau pats asmeniškai jis su juo nebendrauja ir jis iš jo minėtų dokumentų neprašė. Kas jam pardavė tas automobilių dalis ir ar jos buvo parduotos, nežino. Jis tik tarpininko, kokio asmens nepamena, paprašytas nurodė, kad E. Ž. ar J. L. išrašytų minėtus dokumentus, kuriuos jie ir išrašė, bei R. R. pasirašė dėl automobilių dalių pardavimo. Ar (duomenys neskelbtini) klubas „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo įsigijęs šias automobilių dalis, bei iš kur, nežino, bei nežino, ar tas tarpininkas jam autodalis ir automobilius pardavė. Ž. A. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kai vyko tariami sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. jis dirbo vadybininku ir vykdė realią prekybą automobiliais. Vandens katerį, vandens motociklą, MB variklį, jis įsigijo ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pats Ž. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš kitų asmenų, kokių - nepamena. Ž. A. įmonės savininkė apie tai, kad tai fiktyvūs neegzistuojantys sandoriai, nieko nežinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jis naudojo, kad pakelti automobilių vertę ir išvengti mokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. arba J. L., o juose pasirašė R. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu realiai nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus pardavimo dokumentus, sutartis, darbų atlikimo aktus dėl tariamų statybos darbų pardavimo ir apmokėjimo dokumentų jo prašė kažkoks asmuo, kuris tarpininkavo tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kas tai buvo, neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastotų dokumentų išrašymo jam liko apie 5 procentai nuo sandorio vertės. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. arba J. L., o juose pasirašė R. R.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad realiai šiai įmonei puspriekabės-šaldytuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nepardavė ir pinigų negavo. Tik tarpininkavo šiame sandoryje, kad būtų išrašyti netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentai, kuriuos išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Kas jo prašė šios paslaugos, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis reklaminių bukletų platinimo paslaugų ir atvirukų nepardavė, o tik išrašė netikrus apskaitos dokumentus. Kas jo tų dokumentų prašė, neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nepažįsta. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Jam atiteko už šią paslaugą apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kuriuos pasidalino su K. K.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių parodė, kad realiai sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir lamino plokščių pagal išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nepardavė. Kas jo prašė minėtų dokumentų, neprisimena. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jokių pinigų negavo, nes tarpininkavę asmenys su juo neatsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir saulėgrąžų pagal išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nepardavė. Kas jo prašė minėtų dokumentų, neprisimena. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jis gavo apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kur pasidalino su K. K.. Pripažįsta, kad jis surinko asmenis, kur jis, K. K., E. Ž., J. L. vykdė nuskalstamas veikas turėdami konkretų vaidmenį, t. y. kartu su K. K. klastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, nurodytus pranešime apie įtarimą, t. y. duodami nurodymus E. Ž. ir J. L. išrašyti dokumentus bei juos pasirašyti R. R., bei juos naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Šią grupę subūrė jis ir jai vadovavo. E. Ž., J. L. šioje veikloje dalyvavo tik tiek, kiek reikėjo išrašyti netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo, pardavimo, apmokėjimo dokumentus, sutartis, aktus. R. R. buvo tik statytinis direktorius. Kad tokiu būdu buvo išvengiamas apgaule pridėtinės vertės mokestis, J. L., E. Ž. ir R. R. neaiškino ir nežino, ar jie tai nežinojo, bent jis tai nesakė ir jie procentų nuo išvengto mokėti PVM negaudavo. Jiems buvo mokamas tik darbo užmokestis už padarytą darbą, t. y. už dokumentų išrašymą ir pasirašymą ar atstovavimą valstybinėse institucijose. Kad dokumentai klastojami, jie žinojo, nes rašė dokumentus, o sandorių nevykdė. Buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė J. L.. Pripažįsta, kad taip elgdamasis kartu su K. K. vykdė ir vadovavo neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, bei, kad pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, sutartis, aktus, išvardintus pranešime apie įtarimą. Dėl išvengimo mokėti pridėtinės vertės mokestį mechanizmo naudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir naudojant nenustatytos veiklos nevykdančios įmonės dokumentus parodė, kad mechanizmas buvo toks, koks ir nurodytas pranešime apie įtarimą, t. y. asmenų, kokių - nepamena, paprašytas jis už 4-5 procentų atlygį suorganizuodavo netikrų dokumentų išrašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda prekes ar paslaugas, tačiau realiai šių prekių neparduodavo, bei išrašydavo netikrus apmokėjimo dokumentus arba pervestus pavedimu pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš banko pinigus nuimdavo R. R. su E. Ž., juos atiduodavo jam arba K. K., o jie juos grąžindavo tiems asmenims, kurie prašė dokumentų, sau jie pasilikdavo užmokestį. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir PVM deklaracijose nurodydavo, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prekės buvo įsigytos iš kažkokios išgalvotos įmonės, kokios - nepamena pagal netikrus dokumentus ir deklaracijas pateikdavo mokesčių inspekcijai, tokiu būdu deklaruodavo mažą pirkimo pardavimo PVM skirtumą ir tokiu būdu PVM mokėti nereikėdavo, ir taip išvengdavo mokėjimo į valstybės biudžetą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir statybos darbų pagal išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jis nepardavė. Kas jo prašė minėtų dokumentų, neprisimena. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jis gavo apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kuriuos pasidalino su K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu grunto tankinimo darbų nepardavė, o tik kažkokio asmens prašymu, tai galėjo būti K. K., pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jis gavo apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kuriuos pasidalino su K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dažymo paslaugų nepardavė, o tik kažkokio asmens prašymu, tai galėjo būti K. K., pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jis gavo apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kuriuos pasidalino su K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu moteriškų liemenėlių nepardavė, o tik kažkokio asmens prašymu, pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jis gavo apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kuriuos pasidalino su K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo realiai nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrus pardavimo dokumentus dėl tariamo metalo pardavimo ir apmokėjimo dokumentų jo prašė K. K., nes jo kažkas tų dokumentų prašė. Kas jo dokumentų prašė, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klastotų dokumentų išrašymo jam liko apie 5 procentai nuo sandorio vertės. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. arba J. L., o juose pasirašė R. R.. Dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino ankstesnėje apklausoje. Niekas realiai parduota nebuvo. Ž. A. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kai vyko tariami sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis dirbo vadybininku ir vykdė realią prekybą automobiliais. Automobilius „Mercedes Benz“, „Toyota Land Cruiser“, BMW ir kompiuterį jis įsigijo ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pats Ž. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš kitų asmenų, kokių - nepamena. Ž. A. įmonės savininkė apie tai, kad tai fiktyvūs, neegzistuojantys sandoriai, nieko nežinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus naudojo, kad pakelti automobilių vertę ir išvengti mokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jo ar K. K. nurodymu išrašė E. Ž. arba J. L., o juose pasirašė R. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu betono glaistyklės nepardavė, o tik kažkokio asmens prašymu pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jis gavo apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kuriuos pasidalino su K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu posūkio žibintų nepardavė, o tik kažkokio asmens prašymu pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jnegavo, nes tai maža suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu automobilio gabenimo paslaugų nepardavė, o tik kažkokio asmens prašymu pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Ar už šią paslaugą gavo pinigų, neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovus žino iš matymo, bet jie jo tų dokumentų neprašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu rinkos tyrimo ir transporto paslaugų nepardavė, o tik mano, kad K. K. prašymu jam pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, o jis kažkam perdavė. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jis gavo apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kuriuos pasidalino su K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu betoninių grindų įrengimo nepardavė, o tik kažkokio asmens prašymu pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jis gavo apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kuriuos pasidalino su K. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu reklamos darbų nepardavė, o tik K. K. prašymu jam pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, o jis kažkam perdavė. Dokumentus išrašė E. Ž. arba J. L. jo nurodymu, o pasirašė juose R. R.. Už šią paslaugą jis gavo apie 5 procentus nuo sandorio vertės, kuriuos pasidalino su K. K.. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. (duomenys neskelbtini) klubui „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu automobilių dalių nepardavė. Kaip minėjo, šio klubo prezidentą A. S. jis pažįsta iš matymo, nes jis yra žymus autolenktynininkas, tačiau pats asmeniškai jis su juo nebendrauja ir jis iš jo minėtų dokumentų neprašė. Kas jam pardavė tas automobilių dalis ir ar jos buvo parduotos, nežino. Jis tik tarpininko, kokio asmens - nepamena, paprašytas nurodė, kad E. Ž. ar J. L. išrašytų minėtus dokumentus, kuriuos jie ir išrašė, bei R. R. pasirašė. Ar (duomenys neskelbtini) klubas „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo įsigijęs šias automobilių dalis bei iš kur, nežino, bei nežino, ar tas tarpininkas jam autodalis pardavė. Pripažįsta, kad jis surinko asmenis kur jis, K. K., E. Ž., J. L. vykdė nuskalstamas veikas, turėdami konkretų vaidmenį, t. y. kartu su K. K. klastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, nurodytus pranešime apie įtarimą, t. y. duodami nurodymus E. Ž. ir J. L. išrašyti dokumentus bei juos pasirašyti R. R., bei juos naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Šią grupę subūrė jis ir jai vadovavo. E. Ž., J. L. šio veikloje dalyvavo tik tiek, kiek reikėjo išrašyti netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo, pardavimo, apmokėjimo dokumentus, sutartis, aktus. R. R. buvo tik statytinis direktorius. Kad tokiu būdu buvo išvengiamas apgaule pridėtinės vertės mokestis, J. L., E. Ž. ir R. R. neaiškino ir nežino, ar jie tai nežinojo, bent jis tai nesakė ir jie procentų nuo išvengto mokėti PVM negaudavo. Jiems buvo mokamas tik darbo užmokestis už padarytą darbą, t. y. už dokumentų išrašymą ir pasirašymą ar atstovavimą valstybinėse institucijose. Kad dokumentai klastojami, jie žinojo, nes rašė dokumentus, o sandorių nevykdė. Buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė J. L.. Pripažįsta, kad taip elgdamiesi kartu su K. K. vykdė ir vadovavo neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, bei, kad jis pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, sutartis, aktus, išvardintus pranešime apie įtarimą. Dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad prekių realiai pirkta ir parduota nebuvo. Buvo sutarta tik rašyti pirkimo ir pardavimo dokumentus su (duomenys neskelbtini) įmonėmis už piniginį atlygį. Todėl ir PVM objekto nebuvo. Tai tas pats mechanizmas, kaip ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2005 metais ir iki šiol naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), bei galėjo naudotis šiais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dar kitais, nes turėjo daug telefono kortelių, nes turėjo daug nemokamų pokalbių. Pranešime apie įtarimą nurodytų PVM sumų realiai jis neužvaldė ir tų pinigų neturėjo bei jų neuždirbo. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi (19 t., b. l. 116-119, 132-137, 150, 20 t., b. l. 3-10);

- D. J. baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu kaip kaltinamojo asmens duoti parodymai, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, byloje visa medžiaga surinkta, teisme remiasi jais ir laikosi savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Dėl sandorių su (duomenys neskelbtini) buvo ne vienas, kaip ir anksčiau, taip ir dabar perka ir parduoda automobilius. Jo sritis buvo automobiliai, o visos kitos sritys ir pobūdis darbų, tai visų kitų interesai. Su (duomenys neskelbtini) buvo R. E. ir V. B., o su visais kitais buvo K. K.. Jo sritis buvo ir yra automobilių pirkimas bei pardavimas, kita veikla jam svetima. Visa ta veikla prasidėjo (duomenys neskelbtini) nuo V. B.. Paskui atsirado R. E., to viso gal ir nebūtų buvę, jei jam kažko nebūtų reikėję. R. E. ir pripažino, kad ne jo iniciatyva buvo surasti (duomenys neskelbtini). J. L. anksčiau užsiiminėjo maisto ruošimu, nuomodavo patalpas ir gamindavo maistą, gavosi taip, kad atvažiuodavau į kavinę valgyti ir atvažiuodavo K. K., taip jie susipažino. Sunku įvertinti, kam kilo mintis tuo užsiimti, jam kilo mintis pardavinėti mašinas ir kuo daugiau parduoti, o K. K. mintis buvo kita, dabar negali pasakyti kokia, iš to viskas atsirado. Įmonių jis nepirko ir neieškojo, o tik E. Ž.. R. E. buvo V. B. draugas, A. Č. dabar negali pasakyti, iš kur jis atsirado. Viskas vykdavo automatiškai ir spontaniškai, tik jis turėjo visur dalyvauti, nes viską turėjo patikrinti. Buvo dokumentai, juos reikėjo „sukultūrinti“, reikėjo pažiūrėti, kur ko trūksta. K. K. buvo viskas vienodai, kas kur ką pasiūlė iš šono, kaip ir su „(duomenys neskelbtini)“. K. K. surado kokį žmogų, tas žmogus surado savo pusseserę, taip ir atsirado visi. O kai susitardavo su kitais asmenimis, reikėdavo patikrinti, ar atitinka esminiai dalykai, kalbant apie „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įmones. Kitas įmones surasdavo K. K.. Tie sandoriai buvo pusiau fiktyvūs, pusiau ne, nes mašinos realiai buvo, nes jas reikėjo ir muitinei parodyti fiziškai, negalėjo tokio kiekio mašinų neparodyti. Jas pirko asmeniškai, o apiformindavo ant Ž. A. įmonės. R. J. M. surado tikrai ne jis, o ar ją surado K. K., negali pasakyti, kai daug žmonių sunku pasakyti. Fiziškai neįmanoma buvo visko sužiūrėti, realiai net nežino, ar tie sandoriai buvo įvykę. R. J. M. pagrinde buvo su K. K., daugiau nieko pasakyti negali. Kitų asmenų, kuriems byla nutraukta pagal senatį, veiksmai galimai turėjo žalos dydžiui, mano, kad ieškinio suma turėtų būti padalinta ir tų asmenų atžvilgiu, kuriems byla buvo nutraukta. Pinigų sumas gavo „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o kitų įmonių nei jis pirko, nei jam jų reikėjo, jos buvo tik naudojamos automobilių pirkimui ir perpardavimui, o visi kiti, kam reikėjo, tai jiems. Tiesioginis ryšys su kitomis įmonėmis, jų vadovais tai jis bendraudavo tik tada, kai tai liesdavo automobilius, su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Šiai dienai bendra suma 269245 litai, taip pat šiai dienai yra sumokėjęs apie 171000 litų, daugiau nei pusę ieškinio yra atlyginta. Kas liečia automobilius, tai turėjo būti kitos įmonės direktorius, jei reikėjo surašyti pirkimo-pardavimo sutartį, tai turėjo būti abi pusės, pats vienas negalėjo nieko padaryti. Pinigai, kurie likdavo nuo sandorio vertės, tuos pinigus nuimdavo nuo sąskaitos R. R. ar E. Ž., atskaičiuodavo apie 5 procentus, o likusią sumą perduodavo tarpininkui. Jam likdavo iki 5 procentų. Toms įmonėms, kurios sudarydavo sandorius, buvo PVM dydžio nauda, o dėl pelno mokesčio negali pasakyti, ar jis susidaro. Įmonė kada naudą gaudavo iš jų dokumentų, tai žino tik ta įmonė. Jam nauda tuo momentu buvo, o kada kitos įmonės gaudavo naudą negali pasakyti (34 t., b. l. 102-103);

- E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo duoti parodymai, kad 2005 m. rudenį susipažino su D. J., kadangi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje barmenu, o jis su savo draugu K. K., kuris taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose atvažiuodavo pavalgyti į jau minėtos įmonės kavinę. Darbo metu su šiais asmenimis po truputi pradėjo bendrauti, nes jie labai dažnai ateidavo pavalgyti ir daug laiko leisdavo šios įmonės kavinėje. Dabar tiksliai nepamena kada 2005 metais K. K. ir D. J. jo paklausė, ar jis galėtų pabūti įmonės direktoriumi, kadangi D. J. nurodė, kad vienos įmonės direktorius yra išvykęs iš Lietuvos ir jiems reikalingas direktorius, tačiau kokios įmonės direktoriumi jam pasiūlė būti D. J., nepasakė. Įmonės direktoriumi sutiko būti, kadangi norėjo gauti atlyginimą ir vėliau pasiimti paskolą iš banko būsto pirkimui. Po kiek laiko kiek pamena pas jį atvyko K. K. ir kur, dabar negali prisiminti, jis davė pasirašyti akcijų pirkimo pardavimo sutartyje, kurioje savo parašu patvirtino tai, kad jis nuperka UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas, be to pasirašė akcijų susirinkimo protokole, kuriame buvo nurodyta, kad jis vienintelis „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcininkas nusprendžia iš direktoriaus pareigų atleisti seną direktorę J. S. ir nauju įmonės vadovu pasiskyrė save. Šio susitikimo metu jam jokių įmonės dokumentų neperdavė, tik pasakė, kad veiklą organizuos D. J. ir K. K., o jis tik pasirašinės jų pateikiamuose dokumentuose, tai yra jis bus fiktyvus šios įmonės direktorius. Kokiais vaidmenimis buvo pasiskirstę D. J. ir K. K., nežino ir nesidomėjo. Taip tapo fiktyvus šios įmonės direktorius ir yra įmonės vadovas iki šiol, tik 2006 m. gruodžio 12 d. jis išėjo tėvystės atostogų ir direktoriumi einančiu laikinai šias pareigas paskyrė V. B. su, kuriuo susipažino arba per K. K. arba per D. J., tačiau kas supažindino su šiuo asmeniu, nepamena, tačiau, kiek pamena, V. B. ir A. K. buvo „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcininkai ir būtent iš šių asmenų jis ir nupirko šios įmonės akcijas. Vėliau 2005/2006 jis tariamai vykdė veiklą šios įmonės vardu, tačiau realiai jokios veiklos nevykdė, tik klastojo dokumentus, kuriuos jam pateikdavo D. J. ir K. K., ir jokių realiai sandorių jis nevykdė. Šios jo nusikalstamos veiklos metu pradžioje nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir grupės narių, tai yra K. K. ir D. J., yra įgytos nusikalstamai veikai slėpti, tačiau po kiek laiko suprato, kad šios įmonės yra fiktyvios ir realiai jokios veiklos nevykdo, o tai suprato, kadangi matė kaip K. K. atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. R. ir jiems liepdavo VĮ „Regitra“ užregistruoti transporto priemones. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo, tačiau šių įmonių apskaitas tvarkė jo mama J. L. ir šioms įmonėms vadovavo K. K. ir D. J. ir šios įmonės, kaip jau minėjo, taip pat buvo fiktyvios ir buvo naudojamos nusikalstamai veiklai. Už šių įmonių apskaitos sutvarkymą pinigus jo mamai mokėjo K. K. ir D. J., tačiau po kiek jie mokėjo pinigų, nežino ir pasakyti negali. Keletą kartų K. K. ir D. J. jam yra liepę paskambinti į bankus ir prisistatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių vardu, tai yra jis prisistatydavo R. R. ir kalbėdavo šių įmonių vardu, tačiau tiesiogiai su banko atstovais nebuvo susitikęs, tik yra bendravęs telefonu. K. K. ir D. J. jau minėtų įmonių vadovu prisistatyti ir skambinti liepdavo, kadangi R. R. ir R. R. nelabai mokėdavo kalbėti ir dažnai būdavo išgėrę. Yra atspausdinęs kompiuteriu ir kai kuriuos dokumentus jau minėtų įmonių vardu, tačiau už šių įmonių vadovus jis nepasirašinėdavo, tik atspausdindavo, nes tai liepdavo padaryti K. K. ir D. J., o atspausdinęs jiems ir perduodavo. Jam yra mama sakiusi, kad pagal vieną PVM sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino mazuto pardavimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai, kiek pamena, atstovavo E. S. ir, kad buvo įforminti tik dokumentai dėl mazuto pardavimo jau minėtai bendrovei. Apie šį faktą dėl mazuto jis žino, nes jo mama pyko ant K. K., sakydama, kaip galima forminti mazuto pardavimą, kai jis nebuvo nupirktas ir jiems nebuvo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau kaip mama atvaizdavo šį sandorį apskaitos dokumentuose, nežino ir nieko pasakyti negali. Taip pat jam irgi buvo liepiama užregistruoti automobilius, kuriuos tariamai perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš fiktyvių įmonių kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visus fiktyvių įmonių blankus jam pateikdavo K. K. ir D. J.. Tariamiems įsigijimams dokumentus jie pateikdavo, kurie buvo pilnai atspausdinti ir su tų įmonių direktorių vardais ir pavardėmis bei parašais, tačiau iš kur jie gaudavo šių įmonių dokumentus, nežino, jis tik pasirašydavo, kad nuperka automobilius, juos užregistruoja ir tariamai vėl juos parduodavo. Daugelio atvejų tų automobilių net nematė, tik kaip nurodė, pasirašydavo jam pateiktuose dokumentuose. Iš kur jau minėti asmenys gaudavo fiktyvių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ specialios apskaitos dokumentų blankus – PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus, nežino, tačiau žinojo, kad juos suklastojo, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvo šios įmonės 100 procentų akcininkas), pirko įvairias prekes tai yra automobilius, reklaminius žurnalus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir mokėjo pirkimo PVM, tačiau realiai prekių, paslaugų iš minėtų įmonių nepirko, tiesiog buvo suklastojami dokumentai. Minėtų dokumentų pagrindu į PVM deklaracijas įrašydavo žinomai melagingas žinias apie pirkimo PVM ir taip deklaravo mažą pardavimo-pirkimo PVM skirtumą arba grąžintiną PVM ir jas pateikė mokesčių inspekcijai. Tačiau kadangi jis su savimi jokių „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dokumentų neturėjo, ką jam įrašyti į PVM deklaracijas ir į kokias grafas, nurodydavo tiek D. J., tiek K. K.. Jis „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) buhalterijos netvarkė ir jokių dokumentų neturėjo, o, kiek jam yra žinoma dokumentus, tvarkė bent jau tariamai tvarkė D. J. draugė N. S., kurios jis pats paprašė, tačiau kur visi dokumentai realiai buvo laikomi, negali pasakyti, tik gal kokius 3 kartus yra vežęs visus „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) apskaitos dokumentus į (duomenys neskelbtini) apskrities VMI, nes buvo atliekami mokestiniai jo tariamai vadovaujamos įmonės patikrinimai, tuomet jis visus dokumentus atveždavo į (duomenys neskelbtini), kuriuose jį pasitikdavo V. B., kuris ir nuveždavo jį į (duomenys neskelbtini) AVMI. Apie tai, kad prieš nuvežant į (duomenys neskelbtini) AVMI jį pasitiks V. B. jam pasakydavo D. J. ir K. K.. Visus kartus kiek yra nuvežęs „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dokumentus į (duomenys neskelbtini) AVMI, nei vieno karto jis šių dokumentų iš (duomenys neskelbtini) AVMI nepasiėmė. Iš fiktyvių įmonių jis tariamai nupirko sekančius automobilius, kuriuos vėliau užregistravo VĮ „Regitra“ ir vėliau klastodamas dokumentus tariamai formino pardavimus: BMW X5, 2003 metų „Mercedes Benz C230“, 2003 m. „M. B. S500“, 2003 m. „VW GOLF“, 2001 m., bei reklaminius žurnalus, bei legalizavo automobilius bei reklaminius žurnalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Viena kartą yra nuėmęs pinigus nuo „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitos ir dalyvaujant K. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. M. padavė ne J. M., o K. K., kai tuo tarpu apskaitos dokumentais jis turėjo šiuos pinigus perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, kurią yra matęs ir daugiau kartų. D. J. nurodžius, kad automobilių pirkimo sandorius įrašytų į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentus ir vėliau jau žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti, o reklaminių žurnalų 5 000 vnt. pirkimo sandorius įrašytų į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentus žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti, pagaminus netikrus dokumentus savo parašu nurodydamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal 2006-01-31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį BMW X5, 2003 metų pirko už 120 000 Lt, iš to skaičiaus 18 305,09 PVM, pagal 2006-02-02 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) automobilį „Mercedes Benz C230“, 2003 m. pirko už 90 000 Lt, iš to skaičiaus 13 728,81 Lt. PVM, pagal 2006-02-01 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) automobilį „Mercedes Benz S500“ 2003 m. pirko už 248 000, 00 Lt, iš to skaičiaus 37 830,51 PVM, pagal 2005-10-20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) automobilį „VW GOLF“, 2001 m. pirko už 35 000 Lt, iš to skaičiaus 5339,00 PVM iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o reklaminius žurnalus 5000 vnt. pagal 2005-11-30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) pirko už 118 000 Lt, iš to skaičiaus 18 000 Lt PVM iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu realizavus automobilius bei reklaminius žurnalus LR ūkio subjektams ir pastariesiems atsiskaičius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Už dokumentų klastojimą iš K. K. ir D. J. realiai jokių pinigų negaudavo, tai yra joks procentas nebuvo mokamas. Kartais jam jau minėti asmenys yra davę po kelis šimtus litų, tačiau jei tariamai įmonės pirkėjos atsiskaitydavo per banką, jis nuėmęs visu pinigus grąžindavo jau minėtiems asmenims. Kur padėdavo jo tariamai nupirktus ir vėliau tariamai parduotus automobilius, nežino ir nesidomėjo bei pasakyti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė taip pat turėjo ir įmonės vardu išimta banko kortelę, kuria kartais pasinaudodamas jis nuo įmonės sąskaitos nuimdavo pinigus už fiktyvius sandorius ir kuriuos vėliau gražindavo K. K. ir D. J., tačiau pervestus pinigus dažniausiai nuimdavo banke su įmonės čekiu knygele ir taip grąžindavo jau minėtiems asmenims. Banko kortelė ir čekiu knygelė būdavo dažniausiai pas jį. Papildomai duodamas parodymus įtariamasis E. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi pagal VSDF duomenis dirba nuo 2005-12-20, o laikotarpyje nuo 2006-12-12 iki 2007-12-12 yra išėjęs tėvystės atostogų ir jo tėvystės atostogų metu šias pareigas bendrovėje eiti yra paskirtas V. B.. Tariamai šios bendrovės akcijas jis nupirko pagal 2005-12-15 akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2005/12-2 iš A. K. už 1000 Lt, tačiau realiai šio asmens nematė ir pasirašant šią akcijų pirkimo pardavimo sutartį jis nedalyvavo ir jam už 10 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 1 000, Lt nemokėjo, tik šią sutartį jam pateikė pasirašyti K. K., tačiau kur ir kaip jam buvo pateikta ši sutartis, kurioje jis pasirašė, tačiau gali patvirtinti, kad grafoje pirkėjas yra jo ranka parašyta „E. Ž.“ bei padėtas jo parašas. Likusias 90 vnt. paprastųjų šios bendrovės vardinių akcijų jis tariamai nupirko iš V. B., tačiau jam už akcijų pardavimą 35 000 Lt nemokėjo, kaip yra nurodyta 2005-12-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2005/12-1. Šioje sutartyje grafoje pirkėjas jis savo ranka parašė savo vardą bei pavardę bei pasirašė. Šių akcijų tariamo pirkimo metu, kiek pamena, kartu dalyvaujant K. K. dalyvavo ir V. B., tačiau, ar tikrai jis dalyvavo tuo metu, dabar negali prisiminti. Tuo metu pirmą kartą ir pamatė V. B. ir vėliau su juo taip pat bendravo. K. K. tuo momentu jam ir pasakė, kad vykdant nusikalstamą veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, apie kurią, jau kaip minėjo, sužinojo tik vėliau ir reiks toliau bendrauti su V. B., o būtent nurodė bendrauti su juo jei iškils problemų ar kils klausimų, susijusių su ataskaitų, deklaracijų bei kitų dokumentų pateikimu (duomenys neskelbtini) AVMI bei VSDF (duomenys neskelbtini) skyriui. Kiek pamena, pagal buhalterinius dokumentus V. B. buvo jo tariamai vadovaujamos įmonės direktoriaus pavaduotojas ir jam buvo suteikti visi įgaliojimai atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visose institucijose, tik jis nebuvo tas asmuo, kuris neštų atsakomybę už bendrovės veiklą, kurioje jis buvo paskirtas direktoriumi. Ar jis yra atlikęs kokius nors veiksmus bendrovės vardu jam apie tai nežinant, o tiesiogiai nurodant K. K., nežino ir pasakyti negali, nes, kaip minėjo, jis, darydamas nusikalstamą veiką, klausydavo K. K. ir D. J. nurodymų ir nieko savarankiškai nedarydavo, apie daug ką net nežinodavo. K. K. ir D. J. nurodymu suklastojo invoice (-us), kuriuose padėjo savo ranka parašus bei parašydavo savo vardą pavardę bei padėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalų antspaudą bei tokiu būdu patvirtindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimus iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruotos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“. Šiais dokumentais buvo įforminti fiktyvus buitinės technikos ir kompiuterių komponentų įsigijimas, tai yra jam buvo liepta suklastoti šiuos dokumentus, kai tuo tarpu realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ nieko nepirko ir jokių prekių į Lietuvos Respublikos teritoriją neįsivežė, nes jis netgi tuo laikotarpiu net nebuvo nei karto išvykęs į (duomenys neskelbtini) Respublikos teritoriją. Kokius tikslus norėjo pasiekti K. K. ir D. J. nurodydamas jam suklastoti jau minėtus dokumentus, nežino ir tikrai nesupranta, taip pat neprisimena, kiek iš viso suklastojo dokumentų, patvirtinančių įsigijimus iš jau minėtos įmonės, negali parodyti, nes dabar neprisimena. Kadangi jis suklastojo fiktyvius įsigijimus iš (duomenys neskelbtini) įmonės, tokiu principu jam buvo liepta suklastoti ir PVM sąskaitas faktūras/ INVOICE VAT patvirtinančius pardavimus SIA „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo tarpu realiai jokių prekių šiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė ir į (duomenys neskelbtini) Respubliką neišvežė. Dėl šių klastotų dokumentų taip pat negali parodyti, kokių tikslų siekė K. K. ir D. J.. Kiek iš viso suklastojo dokumentų, kuriais patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimus jau minėtai (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruotai įmonei, nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. R., kaip jau yra minėjęs, jį supažindino K. K. ir D. J., kuomet jų nurodymais registravo transporto priemones VĮ „Regitra“ ir, kiek jam yra žinoma, jiems nurodymus duodavo K. K.. Kelis kartus yra R. R. vežęs namo į Jurbarką, tačiau kur jis ten gyveno, nežino, nes neveždavo jo iki pačių namų jo paprašomas. Kelis kartus R. R. taip pat yra vežęs namo, tai yra vieną kartą į (duomenys neskelbtini), tačiau namo numerio nežino ir dar keletą kartų yra vežęs į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, taip pat esančią (duomenys neskelbtini), tačiau kur jis realiai gyveno, nežino. Minėti asmenys jam būdavo, kad skambindavo ir klausdavo, kada reiks tariamai dirbti ir vykdyti K. K. ir D. J. nurodymus, tačiau atsakydavo, kad skambintų jiems, nes jis nieko jiems konkretaus pasakyti negalėdavo. Jie skambindavo jam ir klausdavo, ką atsakyti jiems skambinančių kažkokių įmonių atstovams, kadangi, mano, kad jie nežinojo, kur buvo panaudoti jų tariamai vadovaujamų įmonių apskaitos dokumentai, tačiau nieko konkrečiai neatsakydavo ir sakydavo, kad kreiptųsi į K. K. ir D. J.. Po kiek laiko kuomet tapo fiktyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis šios bendrovės akcininkas jam K. K. nurodė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku akcijas nuperkant pagal akcijų pirkimo pardavimo sutartį iš E. M., ir nuo 2006-02-10 iki 2006-07-19 būnant šios bendrovės akcininku ir nuo 2006-02-11-2006-09-06 pagal VSDF būnant šios bendrovės direktoriumi. Tačiau iki kada realiai jis dirbo šioje bendrovėje ir kaip buvo atleistas iš šios bendrovės direktoriaus pareigų, nežino. Nuperkant akcijas iš E. M. jam šį asmenį K. K. buvo atvežęs ir akcijų pirkimo pardavimo sutartį pasirašė kartu taip pat dalyvaujant ir K. K., todėl E. M. galėtų pateikus jo fotografiją atpažinti. Iš kur K. K. ir E. M. buvo pažįstami, negali pasakyti, nes nežino. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) K. K. automobilyje ir po akcijų nupirkimu tą pačią dieną nuėjo K. K. nurodymu į VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialą dėl dokumentų įforminimo, susijusių su jau minėtos bendrovės akcijų nupirkimu. Ar D. J. žinojo apie tai, kad jam K. K. nurodė tapti jau minėtos bendrovės direktoriumi, tiksliai nežino, tačiau mano, kad žinojo. Tačiau nupirkęs šios įmonės akcijas jis jokių dokumentų neprisigamino ir jokių pinigų nemokėjo. Kiek jam yra žinoma, ši bendrovė PVM mokėtoja tapo daug vėliau, todėl nebuvo galima vykdyti jokios veiklos šios įmonės vardu. Supratęs, kad visi K. K. ir D. J. nurodymai buvo nusikalstami, jis pasisakė apie tai K. K. ir pasakė, kad nenori toliau būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku, todėl 2006 metų liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi (duomenys neskelbtini) susitiko su K. K.. Šio susitikimo metu dalyvavo, kiek pamena 2 ar 3 asmenys, iš kurių pažino G. P., tačiau jis jį žinojo kaip K. K. žmogų ir tiek. Šio susitikimo metu jis tariamai nupirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė pagal 2006-07-12 akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. už 3 300 Lt tariamai jo turėtas 33 vnt. šios bendrovės akcijų, taip pat pagal 2006-07-12 akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 33 vnt. akcijų už 3 300 Lt pardavė Č. N. bei pagal 2006-07-12 akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 34 vnt. akcijų už 3 400 Lt pardavė G. L., tačiau jokie pinigai už akcijas jam nebuvo sumokėti, nors buvo prašęs, kad pinigus pervestų į jo asmeninę sąskaitą, tačiau niekas jam nebuvo sumokėta. Po šio sandorio dar vieną kartą buvo susitikęs su G. L. prie (duomenys neskelbtini), kadangi jie negalėjo iki galo susitvarkyti dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nupirkimu ir dokumentų įforminimu. Pateikus fotografijas, mano, kad galėtų atpažinti G. P. ir G. L.. Esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku šios įmonės vardu, kiek pamena, buvo įvykdyti trys sandoriai, tai yra automobilio pirkimas bei vėliau jos pardavimas lizingo bendrovei, tačiau kokiai lizingo bendrovei, negali prisiminti, taip pat žemės sklypo su pastatais įsigijimas iš privataus asmens, kurio pavardė, kiek pamena, buvo Ž. bei automobilio pirkimas bei jo pardavimas Ž. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kokiais apskaitos dokumentais buvo įforminti šių sandorių įsigijimai, nepamena, tik gali parodyti, kad parduodamas bendrovės akcijas jau minėtiems 3 asmenims kartu kaip įmonės ilgalaikį turtą perleido ir jau minėtą įsigytą žemės sklypą su pastatais, tai yra jam būnant šios bendrovės akcininku ir direktoriumi, šis ilgalaikis turtas nebuvo niekam parduotas. Ar buvo daugiau sudarytų pirkimo pardavimo sandorių sudarytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, negali prisiminti. Apie 3 sandorius, apie kuriuos duoda parodymus, gali parodyti tai, kad juos pasirašydamas, dokumentuose įformino K. K. nurodymu. Kadangi šios įmonės vardu buvo įforminti tik, kiek pamena, 3 sandoriai, jokia šios bendrovės apskaita kaip ir nebuvo tvarkoma, nes jis jokių šios įmonės dokumentų ir neturėjo, tik elektroniniu būdu teikė deklaracijas VMI bei ataskaitas nunešdavo į VSDF (duomenys neskelbtini) skyrių ir daugiau jokių veiksmų šios bendrovės vardu neatlikinėjo. 2009-04-27 pagal parodymų atpažinimo protokolą atpažino asmenį A. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kuris buvo tarpininkas tarp veikiančių įmonių ir D. J., panaudojant suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras. Žino, kad jis tarpininkavo pateikiant dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į R. P. firmą „(duomenys neskelbtini)“. Jis susitikdavo su D. J., pasakydavo, kokių fiktyvių dokumentų reikia, tuomet D. J. jam liepdavo atspausdinti PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus, jis juos atspausdindavo, paduodavo D. J., o jis tuos dokumentus paduodavo A. Č., kuris jau nuveždavo į įmonę. Todėl dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad tos įmonės direktoriaus D. K. nepažįsta, su juo nebendravo, jam jokių prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nepardavė ir pinigų negavo. Jis atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-04-24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jose pasirašė savo parašu prie savo pavardės ir ties V. B. pavarde bei atspausdino 2007-02-13 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-04-24 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini) ir juos pasirašė savo parašu ties V. B. pavarde. Realiai šių sandorių nebuvo, prekių nepardavė, pinigų negavo. Taip pat atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-10-17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2006-11-23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-03-06 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2006-03-24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2006-03-20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2006-03-30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2006-04-14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2006-04-20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) už 1 770,00 Lt, 2006-06-02 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2006-08-23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) už 6 790,38 Lt, iš to skaičiaus 1 035,82 PVM ir jas padavė pasirašyti R. R. ir R. R.. Tačiau šių sandorių nebuvo. Taip pat atspausdino kasos pajamų orderio kvitus Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai išrašyti fiktyviai, pinigų negauta. Visus aukščiau minėtus dokumentus pasiėmė D. J. ir perdavė A. Č.. Jis pats asmeniškai jokių elektrodų ir reklaminių bukletų ir jokių prekių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevežė ir nepardavė. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su R. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad jokių reklaminių žurnalų tai įmonei nespausdino, pinigų negavo. 2005-11-03 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 094 nespausdino. Mano, kad ją atspausdino pati firma „(duomenys neskelbtini)“. 2005-12-20 d. pažymos apie paslaugų vertę nespausdino. Mano ją atspausdino pati firma „(duomenys neskelbtini)“. Dokumente ties jo pavarde yra jo parašas. Jis atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-12-20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) dėl reklaminių žurnalų 5 000 vnt. už 126 850,00 Lt pardavimo, nors jie parduoti nebuvo ir atspausdino kasos pajamų orderio kvitus 2005-11-03 d. Serija (duomenys neskelbtini), 2005-11-30 d. Serija (duomenys neskelbtini), 2005-12-12 d. Serija (duomenys neskelbtini), 2005-12-20 d. Serija (duomenys neskelbtini). Juose pasirašė jis prie savo pavardės ir pasirašė V. B., pinigų negavo. Šiuos dokumentus jam nurodė atspausdinti D. J., kiek žino, tarpininko A. Č. prašymu, nes jis tarpininkavo dėl šių reklaminių žurnalų. D. J. jo buvo tik prašęs nuvykti į R. P. firmą „(duomenys neskelbtini)“ ir ten padėti maketuoti kompiuterinėje programoje reklamos pavyzdžius. Kiek pamena, jis ten buvo nuvykęs ir padėjo tai padaryti. D. J. jam už tai sumokėjo kelis šimtus litų. Pačių reklaminių žurnalų jis nespausdino. Šie sandoriai buvo apiforminti fiktyviai. Po to praėjus kažkiek laiko D. J. jam pasakė, kad reikia naujai atspausdinti ir pasirašyti aukščiau minėtus kasos pajamų orderio kvitus, nes kažkas ten yra negerai. Tuomet jis juos atspausdino, atvyko į (duomenys neskelbtini) su D. J. ir davė pasirašyti V. B.. Tai galėjo būti 2006 metų pradžioje. Kai juos pasirašė V. B., grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis juos nunešė į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Ten užlipo į pastato antrą ar trečią aukštą ir nuėjęs į koridoriumi galą sutiko R. P. su žmona P.. Jie tuomet pasirašė tuose kasos pajamų orderio kvituose, kurie yra balti, prie savo pavardžių ir jis juos įdėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Taip pat paprašė, kad jie jam parodytų reklaminius žurnalus, kurios neva jiems pardavė, kad žinotų, kaip atrodo. Tuomet jam jie žurnalą parodė. Jis buvo mėlynos spalvos. Kur jie tuos žurnalus spausdinosi ir už kiek, nežino. Ar jie žinojo, kad tie žurnalai buvo spausdinti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino ir nežino, ką su jais buvo sutaręs tarpininkas A. Č. bei D. J.. Jis kitų aukščiau minėtų dokumentų į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nevežė. Juos turėjo pristatyti A. Č.. Dėl sandorių su sporto klubu „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad pagal 2007-01-08 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) šiam klubui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sporto inventoriaus nepardavė, pinigų negavo. Ties V. B. pavarde yra jo parašas, tačiau jis tos sąskaitos ir priedo prie sąskaitos nepildė ir nespausdino, nes jis ne taip nurodydavo atsiskaitymo būdą bei neturėjo spalvoto spausdintuvo. Dokumente pasirašė D. J. nurodymu. Jis L. U. nepažįsta ir jam sąskaitos neperdavė. Dokumentą atidavė pasirašęs D. J.. Šios klastotos sąskaitos reikėjo, kiek žino, A. Č.. Kaip buvo apiformintas atsikaitymas, nežino. Galėjo būti, kad D. J. jam davė pinigų, kad jis juos įneštų į banko sąskaitą ir padarytų kažkokį pavedimą dėl šio inventoriaus pirkimo. Tačiau įnešus į banko sąskaitą, mokesčių inspekcija tuos pinigus nuskaitė mokesčiams ir jų neliko, todėl pavedimo ir nepadarė. Jis šios sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neužfiksavo, nes jos pats nerašė. Kaip buvo apiformintas atsiskaitymas su sporto klubu „(duomenys neskelbtini)“, nežino. 2007 metų gegužės mėn. jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) ir bankas „(duomenys neskelbtini)“ išiminėjo pinigus grynais. Juos buvo pervedusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juos pervedė už tariamą prekių pardavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Realiai jis prekių nepardavinėjo ir PVM sąskaitų-faktūrų nerašė. Jam pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose dėl armatūros pardavimo yra ne jo parašai ir jis tų dokumentų nespausdino, bei ne tokia rašymo forma. Kas juos pildė, nežino. Šiuos pinigus iš banko sąskaitų išėmė tuomet, kai D. J. buvo išvykęs į užsienį ir jam pasakė, kad jam skambins A. iš (duomenys neskelbtini), t. y. Č. ir kai pasakys, kad reikia nuimti pinigus, jis juos turės nuimti ir jam atiduoti. Tuomet 2007 m. gegužės mėn. jam paskambindavo A. Č. į tel. (duomenys neskelbtini) ir paprašydavo nuimti pinigus. Jis tuomet nuvykdavo į bankus ir nuimdavo pinigus bei juos nuveždavo pas jį į namus ir jam paduodavo. Pinigų nuimdavo tiek, kiek ir buvo pervesta, atskaičius banko mokesčius. A. Č. jis atiduodavo tiek pinigų, kiek ir nuimdavo. Pinigus jam atiduodavo su banko išėmimo čekiu, kad matytus kiek išimta bei parodydavo banko išrašą, kiek jų gauta. Kaip jis po to atsiskaitė su D. J., nežino. Žino, kad D. J. likdavo 4-5 procentai nuo sandorio vertės. Tai jam sakė K. K.. Papildomai parodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taip, kad tuos dokumentus jam nurodė išrašyti ir jiems pateikti D. J. su K. K.. Jis tuomet juos išrašė, bei nuėmė iš banko sąskaitų pinigus, kuriuos pervedė minėtos įmonės ir pinigus atidavė D. J., o jis juos turėjo grąžinti tieks asmenims, kas tų dokumentų prašė. Kas prašė, nežino. Anksčiau apklausoje buvo nurodęs, kai pinigus pervestus iš šių įmonių atidavė A. Č. ir kad jis tų dokumentų nepildė todėl, kad jam taip tuomet pasirodė, nes dokumentų pildymo forma buvo kita. Vėliau prisiminė kaip buvo iš tikrųjų. Realiai jis juos visus užpildė ir dar pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje ties V. B. pavarde savo parašu. Kituose dokumentuosė, išrašytuose UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepasirašinėjo ir ten UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra išgalvoti. Tokių asmenų įdarbinta nebuvo. Dokumentus pildė jis. Toliau viskas vyko kaip ir nurodė ankstesnėje apklausoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis reklamos paslaugų neatlikinėjo ir šiai įmonei nieko nepardavė. Buvo išrašyti tik tariami prekių pardavimo dokumentai nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus D. J. ar K. K. nurodymu išrašė jis ir juose pasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis atsakingų asmenų nepažįsta. Ž. A. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis automobilių nepardavė. Klastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus D. J. ar K. K. nurodymu išrašė jis ir juose pasirašė. Ž. A. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinės technikos ir įrangos priežiūros paslaugų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir nepardavė. Tuos darbus atliko kaip fizinis asmuo, po to su D. J. sutarė, kad šiai įmonei išrašys dokumentus nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jiems reikėjo dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus išrašė jis ir juose pasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos bukletų, skrajučių, internetinės reklamos jis neatliko ir nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo jis išrašė ir juose pasirašė D. J. arba K. K. nurodymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminių bukletų jis nedarė ir nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo jis išrašė ir juose pasirašė D. J. arba K. K. nurodymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu armatūros nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo jis išrašė D. J. arba K. K. nurodymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vamzdžių nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo jis išrašė ir juose pasirašė D. J. arba K. K. nurodymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu armatūros ir lakštų nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo jis išrašė D. J. arba K. K. nurodymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. Dokumentuose nurodytas asmuo pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t. y. G., ir asmuo, kurio pavardė neįskaitoma, nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu lakštų nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo jis išrašė ir juose pasirašė D. J. arba K. K. nurodymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino. Dokumente nurodyto asmens, pasirašiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t. y. G., nepažįsta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu armatūros nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo jis išrašė ir juose pasirašė D. J. arba K. K. nurodymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nežino ir nepažįsta. Dokumente nurodyto asmenys pasirašiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis nežino, bei ten nurodyta neįskaitoma pavardė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo. (duomenys neskelbtini) klubui „(duomenys neskelbtini)“ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-05-10 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-02 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) automobilių dalių nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl tariamos reklamos pardavimo jis išrašė ir juose pasirašė D. J. arba K. K. nurodymu. Dokumentuose nurodyta V. B. pavardė, kodėl, nepamena, bet parašas yra jo. Ar (duomenys neskelbtini) klubas „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo įsigijęs šias automobilių dalis, bei iš kur, nežino. Jis minėtus suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją ir deklaracijas žinodamas, kad sandoriai ir pinigų mokėjimo atvejai buvo netikri ir neįvykę bei suprato, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau nesuprato, kad tokiu būdu D. J. su K. K. apgaule išvengia mokėti PVM. Taip pat jis D. J. arba K. K. nurodymu išrašė ir pasirašė pranešime apie įtarimą nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus, nors realiai sandorių nevykdė, pinigų nemokėjo. Dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes D. J. taip nurodė daryti. Apskaitoje reikėjo parodyti, kad neva jie tas prekes nurodytas minėtuose dokumentuose pirko ir vėliau pardavė. Taip pat jis pasirašė ir (duomenys neskelbtini) įmonių SIA (duomenys neskelbtini) ir SIA (duomenys neskelbtini) vardu surašytuose dokumentuose. Juos pateikė pasirašyti D. J. arba K. K.. Realiai iš šių įmonių nieko nepirko. Pasirašydamas suprato, kad dokumentai tokiu būdu suklastojami. Jie buvo užpildyti. Taip pat pasirašydamas savo parašu pagamino netikras sutartis, atliktų darbų aktus, surašytus nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juos panaudojo jas pateikdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Kas jas pildė, neprisimena, galėjo ir jis užpildyti. Kuomet buvo išėjęs tėvystės atostogų, tai laikinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2006-12-12 iki 2007-01-12 d. buvo paskirtas V. B., tačiau realiai jis toliau šioje įmonėje dirbo kaip ir iki tol direktoriumi, rašė dokumentus, nurodydavo, kad juos išrašė V. B., bet šalia pasirašydavo savo parašu. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų suklastojimo ir panaudojimo parodė, kad jis pripažįsta, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, t. y. kompiuterio pagalba atspausdino pranešime apie įtarimą nurodytus dokumentus –PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderio kvitus kartu su J. L., t. y. dokumentus pildė abu D. J. ir K. K. nurodymu ir jiems užpildytus dokumentus pateikdavo. Kas konkrečiai kokį dokumentą užpildė, nepamena. Pildė abu, kas buvo tuo metu ofise. Tačiau tik jis vienas pildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytas sutartis, darbų atlikimo aktus, sąmatas. Ar J. L. tiksliai suprato, kad tokiu būdu klastojami dokumentai, nežino ir to negali pasakyti. Dokumentus pasirašydavo pas juos ofise R. R. su R. R. arba kažkur kavinėse, automobiliuose pas K. K. ir D. J. arba pas jį automobilyje, nes jis kartais paimdavo juos iš stoties ar iš miesto. Taip pat su jais važiuodavo į bankus ir nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų nuimdavo pinigus ir juos atiduodavo D. J. ir K. K.. Nesuprato, kad tokiu būdu užvaldomas pridėtinės vertės mokestis, tačiau kad tokiu būdu gamina netikrus dokumentus, suprato. R. R. parašo su spaudu neturėjo. Parašo spaudas buvo padarytas ir spaudą naudojo pats R. R. arba K. K.. Pasirašytus visus dokumentus jis pateikdavo J. L., kad ji juos įtrauktų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kur dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, nežino. Kaip J. L. bendravo su K. K. ir su D. J., nežino ir nežino, ką jie buvo susitarę, tačiau jie bendraudavo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo. Ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tačiau ką ji žinojo dėl to, kad tų įmonių dokumentai suklastojami, nežino. Su L. L. bendraudavo telefonu ir jai sakydavo, kokius dokumentus reikia išrašyti, nes jam juos liepdavo išrašyti K. K. ir D. J.. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (18 t., b. l. 49-50, 52-53, 56-58, 86-88);

- liudytojo E. Ž. baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tik iš dalies teisingi, jis negalėjo žinoti, ar tie dokumentai suklastoti, ar tie sandoriai galėjo neįvykti. Buvo dokumentai, buvo ir kasos orderiai. Daroma tik prielaida, kad jis, kaip įmonės direktorius, žinojo, bet išrašęs dokumentus jis negalėjo patikrinti, ar konkretus sandoris įvyko, ar ne. Veiklos neorganizavo, buvo fiktyvus direktorius, tam ir buvo pasamdytas. Jis neigė, jog jis žinojo, kad sandoriai fiktyvūs, kad buvo padėti jo parašai, pripažino. Pats tų sandorių nematė ir nežinojo, kad tie sandoriai fiktyvūs, jei jie buvo fiktyvūs. Kad D. J., K. K. iš anksto buvo susitarę nusikalstamai veikti, šito negalėjo žinoti. Jis eidavo į darbą, dirbdavo savo darbą, K. K. jam tik pasakydavo, ką reikia padaryti ir jis darydavo. Jei ir buvo kažkokių fiktyvių dalykų, tai to nežinojo. Jis tik popierius išrašynėdavo, kuriuos nurodydavo išrašyti K. K. su D. J.. Buvo ir kabinetas išnuomotas, važiavo kažkokių prekių pirkti, buvo sandėliavimo patalpos. Juk ir E. sakė, kad prekės iš (duomenys neskelbtini) buvo, jis sakė, kad kvietė VMI pažiūrėti prekes, tai reiškia, kad prekės egzistavo. Tvarkyti dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis dėl buhalterijos, jis tik turėjo išrašyti dokumentus dėl prekių pirkimo, pardavimo. Iš (duomenys neskelbtini) prekių asmeniškai nematė. Manė, kad tai, kas vyko su D. J., viskas realu, pavyzdžiui, mašinų registravimas, juk neužregistruosi automobilio be jo. Nurodymus duodavo D. J. ir K. K., buvo pasirašytos administravimo sutartys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko nei vieno negali įvardinti, nepamena. Dabar jau supranta, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas ir įmonės vadovas. Tam tikru laikotarpiu jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusios buhalterinės apskaitos sutartį su Ž. įmone. Kodėl R. R. ir R. R. nenurodė, kad buvo sudarytos buhalterinės apskaitos sutartys dėl organizavimo, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlys buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra matęs automobilių dalis, daugiau nepamena. Sandėlininko nematė, pasirašydavo ant sutarčių, bet jokios veiklos pats neorganizavo. Žmones realiai matė, ant kai kurių sutarčių pasirašė dėl jų priėmimo į darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ spausdinimo mašinos neturėjo, tą paslaugą įmonė galėjo įsigyti iš kitur, bet jis to nežino, jis veiklos neorganizavo. Galėjo jis vežti R. R. ir R. R. į banką nuimti pinigus, galėjo vežti ir taksi. Jis nežino, kodėl davė parodymus, kad po to pinigai buvo atiduodami D. J. ir K. K.. Nieko negali pasakyti apie tai, kad būdavo V. B. pavardė, o dokumentuose pasirašydavo jis. V. B. buvo direktorius, kai jis išėjo tėvystės atostogų. V. B. parašo neklastojo. Tai, kad D. J. prisipažįsta apie fiktyvius sandorius, jis nieko negali pasakyti, tai jo subjektyvi nuomonė (33 t., b. l. 93-95);

- J. L. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamosios duoti parodymai, kad dirba I. Ž. IĮ ir tvarko įmonių buhalterinę apskaitą. Buhalterinę apskaitą tvarko nuo 2006 metų, kai baigė (duomenys neskelbtini) kolegiją, buhalterijos specialybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė, šios įmonės veikloje nedalyvavo, todėl nepripažįsta, kad apgaulingai tvarkė minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, kad apgaule išvengė mokėti didelės vertės PVM. Žino, kad minėtos įmonės direktoriumi buvo jos sūnus E. Ž., kaip jis tapo direktoriumi, nežino. Kad jis yra direktorius, jai pasisakė tik praėjus kažkur 3 mėnesiams. Jis buvo pažįstamas su D. J. ir K. K.. Ar jis tapo direktoriumi paprašytas minėtų asmenų, nežino. 2006 metais jos pažįstamas asmuo K. K. paprašė, kad ji tvarkytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o po keletą mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Po keletą dienų pas ją, adresu Jurbarko 2, (duomenys neskelbtini) atvyko K. K. su R. R.. K. K. R. R. pristatė kaip įmonės direktorių. Jie pasirašė sutartį dėl apskaitos vedimo su I. Ž. įmone, perdavė jai buhalterinius dokumentus. Su K. K. sutarė, kad už apskaitos tvarkymą jai bus mokama 500 Lt, R. R. pokalbio metu buvo, bet nieko nekalbėjo. Jai minėjo, kad bus prekiaujama automobiliais ir statybinėmis medžiagomis. Kad tai bus neteisėta veikla, jai niekas nesakė ir neminėjo. Po to K. K. su D. J. jai pristatinėdavo minėtos įmonės buhalterinius dokumentus, kad juos įtrauktų į buhalterinę apskaitą. Ji minėtų įmonių buhalterinių dokumentų nepildė. Kas juos pildydavo, nežino. Prie jos R. R. minėtų dokumentų irgi nepildydavo, o tik pasirašydavo dokumentuose. D. J. su K. K. jos prašydavo minėtų įmonių balansų, PVM deklaracijų, prašydavo duomenų apie minėtos įmonės finansinius rodiklius. Už apskaitos tvarkymą pinigus jai sumokėdavo D. J. arba K. K. po 500 Lt per mėnesį. Tai vyko pagal sudarytą sutartį. R. R. jai pinigų nemokėjo. Kas tvarkė minėtos įmonės grynus pinigus, nežino. R. R. jai sakydavo, kad jis eidavo į banką ir paimdavo grynus pinigus ir minėjo, kad jam drebėjo rankos dėl alkoholinių gėrimų. Ar jis tuos pinigus grąžino kam nors, nežino. Iš to, kad tai veiklai vadovavo D. J. su K. K. ir jai mokėjo pinigus, suprato, kad šios įmonės savininkai yra būtent minėti asmenys, o ne R. R.. Kas įmonės akcininkai, nematė. R. R. jai pasirodė, kaip paskirtas samdomas direktorius, tačiau, kad čia yra vykdoma fiktyvi veikla, klastojami dokumentai ir užvaldomas PVM, nežinojo. Po to R. R. 2006 metais, tiksliai nepamena kada, iš jos pasiėmė buhalterinius dokumentus su perdavimo aktu ir išvyko į užsienį. Kam jis tuos dokumentus perdavė, nežino. Dvi savaitės prieš jo išvykimą, D. J. su K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes, t. y. automobilius perrašė kitos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurios direktoriumi buvo R. R.. K. K. jos paprašė, kad ji tvarkytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kaip ir buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 500 Lt per mėnesį pagal sutartį. Pokalbio metu buvo ir R. R., tačiau jis nieko nekalbėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinius išrašydavo ji D. J. ir K. K. nurodymu. Kartais ateidavo R. R. su rankraštiniais užrašais ir pagal juos ji užpildydavo dokumentus. Kas jam juos pateikdavo, nematė. Už apskaitos tvarkymą pinigus jai sumokėdavo D. J. arba K. K. po 500 Lt per mėnesį. Tai vyko pagal sudarytą sutartį. R. R. jai pinigų nemokėjo. Kas tvarkė minėtos įmonės grynus pinigus, nežino. R. R. jai sakydavo, kad jis eidavo į banką ir paimdavo grynus pinigus. Ar jis tuos pinigus grąžino kam nors, nežino. Iš to, kad tai veiklai vadovavo D. J. su K. K. ir jai mokėjo pinigus, ji suprato, kad šios įmonės savininkai yra būtent minėti asmenys, o ne R. R.. Kas įmonės akcininkai, nematė. R. R. jai pasirodė, kaip paskirtas samdomas direktorius, tačiau, kad čia yra vykdoma fiktyvi veikla, klastojami dokumentai ir užvaldomas PVM, nežinojo. Kitų pinigų D. J. su K. K. jai nemokėjo, išskyrus už apskaitos tvarkymą. 2006 metų vasarą jai kilo įtarimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, kadangi VMI paprašė minėtos įmonės dokumentus, o ji matė, kad trūksta pirminių įmonės dokumentų. Jai dokumentų D. J. su K. K. nepristatė ir R. R. pasakė, kad nevažiuos į VMĮ. K. K. po to ir jai pasakė, kad nevažiuotų ir ji. Ji į VMI nuvyko su tais dokumentais, kuriuos ir turėjo, bei pasakė K. K., kad daugiau tos įmonės veikloje nedalyvaus, nes jai iš tų aplinkybių pasirodė, kad vykdomi nepagrįsti sandoriai. Ji tuomet nuo 2006 metų gruodžio mėn. nutraukė sutartį ir daugiau tos įmonės veikloje nedalyvavo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė nuo 2006-09-01. Nutraukus sutartis, minėtų įmonių neatstovavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė K. K. pagal perdavimo aktą. Minėtą aktą jis jai atvežė pasirašytą vėliau ir ten pasirašė R. R.. Papildomai paaiškino, kad išrašydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus neturėjo informacijos, ar ta ūkinė operacija įvykusi, ar neįvykusi. Surašymo metu negalėjo patikrinti - ar operacija tikra ar netikra. Sudarytoje sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. Ž. įmonės numatyta, kad įmonė neatsako už ūkinės operacijos turinio tikrumą ir vadovaujasi pateiktais administracijos vadovo duomenimis. Sudarydama dokumentą ji netvirtino ūkinės operacijos tikrumo ar netikrumo, o atsakomybė apie ūkinės operacijos turinį turėjo prisiminti administracijos vadovas, nes jis tvirtindavo tą ūkinę operaciją savo parašu. Nustatyti, ar įvyko paslauga ar pasikeitimas prekėmis pagal sutartį nebuvo įsipareigojusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nesudarinėdavo, o tik gaudavo juos užpildytus ir patvirtintus su direktoriaus parašais. Kas juos pildė, nežino. Telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ji naudojasi jau seniai, tačiau nuo kada. neprisimena. Minėtu telefonu bendraudavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. R.. Kas užfiksuota jos pokalbiuose su R. R., R. R. bei su D. J., K. K., E. Ž. jai neįdomu, ji jų perklausyti ir pasiaiškinti dėl savo pokalbių nenori ir atsisako tai daryti. Ji su šiais asmenimis telefonu bendraudavo ir tiek. Pagal sudarytas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nebuvo atsakinga už ūkinių operacijų tikrumą (18 t., b. l. 115-116, 122-123, 19 t., b. l. 19-20);

- liudytojos J. L. baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose ji nepasirašinėjo, kiek pamena dėjo I. Ž. įmonės antspaudą. Sūnus E. Ž. atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne, kadangi tos įmonės apskaitos nevedė. Koks yra įmonės pinigų likutis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, nežino ir negalėjo žinoti. D. J. yra jos sūnaus draugas. Kodėl D. J. nurodo, kad ji vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nežino. Jei D. J. klausė, ar ji pataisė deklaracijas, tai greičiausiai sandoriai buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu buvo pasikeitimas pirminiuose dokumentuose, jie buvo tikslinami, ji galėjo prašyti patikslinto dokumento, pagal kurį turėjo pakeisti informaciją. Buvo daug sandorių ir automobiliai buvo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kitų įmonių, jos visos yra minimos toje byloje, jos dalyvavo tuose sandoriuose. Prisiminti, kiek sandorių buvo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, sunku, nes jų buvo daug. Buhalterinės apskaitos sutartyje yra nurodyta, kad jeigu pirminiuose dokumentuose aptinkama klaida arba neatitikimai PVM skaičiavime, ar dar kur nors, turi nurodyti, kad padaryta klaida dokumentuose ir klientui liepti pasitaisyti. Iš patalpų buvo paimtas kompiuteris, bet jame nebuvo rasta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimo duomenų. Kiti rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai galėjo atsirasti dėl E., nes jis dirbo I. Ž. įmonėje ir kai kada jis naudodavosi kompiuteriu, nes jam buvo patogu. Kad E. Ž. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sužinojo tik vėliau. Su D. J. santykiai buvo kaip su klientu (32 t., b. l. 37-38);

- R. R. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo duoti parodymai, kad 2006 m. birželio mėnesį jo senas pažįstamas K., kurio pavardės neatsimena, paklausė jo, ar nenorėtų dirbti vienoje įmonėje, tačiau kuo, neminėjo. Pasiūlymas jį sudomino, tada K. pasakė, kad perduos asmeniui, kuris to teiravosi, jo kontaktus ir jis pats galės su juo pabendrauti. Maždaug po dvejų savaičių jam paskambino asmuo ir pasiūlė susitikti ir pakalbėti apie darbą. Susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini), prie antstolių kontoros, mašinoje „Mercedes Benz“. Bendravo su asmeniu, vardu K., kuris jam pasiūlė tapti vienos bendrovės direktoriumi, kokios - neminėjo, bet sakė, kad darbas nesunkus, tarpininkavimas, daugiau nieko neaiškino. K. pavardės nepamena, bet jį atpažintų. Jis sutiko, tuomet K. (pavardės nežino, bet atpažinti galėtų) pasakė, kad jis jam paskambins. Taip ir įvyko, po dviejų savaičių, sulaukė skambučio ir kartu su K. nuvyko į notarų kontorą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten sužinojo, kad dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Notarų biure tarp jo ir senojo direktoriaus buvo pasirašyta bendrovės pirkimo pardavimo dokumentai, tame tarpe - ir perdavimo priėmimo aktas, bei akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Jis pasirašė dokumentuose prie savo pavardės ir suprato, kad tapo įmonės direktoriumi bei akcininku. Už įmonės akcijas pinigų nemokėjo, o už akcijas buvusiam savininkui sumokėjo K.. Kiek žino - 100 Lt. Atlikus visas pirkimo pardavimo procedūras, K. parvežė jį namo, o dokumentai liko pas jį. Dokumentų jis neturėjo, apskaitą tvarkė buhalterė J., kurią prirodė K.. Kiek žino, įmonėje buvo įdarbinta ir daugiau darbuotojų, tačiau nei su vienu iš jų nebendravo, atlyginimo nemokėjo. Jo darbas vyko taip. Ryte jam paskambindavo K. arba D., arba E. ir pasakydavo, kad šiandien reikės dirbti. Tuomet po keletos valandų jie privažiuodavo prie jo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), kur gyveno pas savo tetą, jį pasiimdavo ir nusiveždavo į Regitrą, esančią (duomenys neskelbtini), ten formino automobilių pirkimą-pardavimą. Jis matė tik du automobilius, kitų nematė, ir tik pasirašinėjo dokumentuose. Iš kur jie buvo nupirkti ir kam parduoti, nežino. Po to jie važiuodavo į banką atidaryti sąskaitų - į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kampe, bei į „(duomenys neskelbtini)“ banką, esantį (duomenys neskelbtini). Banke atidarė sąskaitas įmonės vardu bei po to iš (duomenys neskelbtini) nuiminėdavo pinigus. Kad reikia nuimti pinigus, pasakydavo E. ar D., jį nuveždavo į (duomenys neskelbtini), ten pradžioje su E. nueidavo nuimdavo pinigus, nes jis nemokėjo pildyti čekių, paimdavo pinigus ir juos atiduodavo E. arba D.. Pinigus atiduodavo lauke prie banko esančiame automobilyje E. arba D.. Pinigų sumos nuo 50 000 iki virš 100 000 Lt. Tai buvo keletą kartų. Kiek pamena, K. nedalyvavo, kai buvo nuimami pinigai. Už ką tie pinigai buvo nežinojo, tik suprato, kad už kažkokias prekes. Dokumentus, kuriuos pasirašydavo, jie nuveždavo buhalterei, o jei važiuodavo pakeliui, užveždavo kartu ir jis. Už tą jo darbą pasirašant dokumentuose jam sumokėdavo K., E. arba D.. Tai būdavo į savaitę vieną ar du kartus ir jie sumokėdavo nuo 50 iki 150 Lt per dieną. Pastovaus darbo užmokesčio sutarę nebuvo, tas užmokestis buvo už dokumentų pasirašinėjimą. Maždaug buvo sutarę, kad atlyginimas turi jam būti ne mažesnis kaip 600 Lt per mėnesį. Jis gaudavo truputį daugiau. Kai jam pritrūkdavo pinigų, tai jis K. arba E. paskambindavo ir jie pinigų jam atveždavo. Apie įmonės veiklą gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal dokumentus vykdė automobilių pirkimo pardavimo sandorius, o su kuo daugiau nežino. Jis įmonės veikloje nedalyvavo. 2006 metų lapkričio mėnesį jis buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekciją. Prieš tai jį E. su K. ir J. instruktavo, ką reikia sakyti mokesčių inspekcijoje, kad viskas atitiktų pagal dokumentus, nes apie įmonės veiklą jis nieko nežinojo, E. parodė, kur yra jų sandėliai, kur neva sandėliuojamos prekės, atvežtos iš (duomenys neskelbtini). Jis prekių nematė, bet jie jam aiškino, kad tai kompiuterių detalės, kad nuo tos prekybos įmonei lieka trys procentai. Taip pat parodė, kad 2006-09-26 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini), 2006-11-17 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2006-09-26 d. Kasos pajamų orderio kvite (duomenys neskelbtini), 2007-02-28 d. Kasos pajamų orderio kvite Serija (duomenys neskelbtini), 2007-01-05 d. Kasos pajamų orderio kvite Serija (duomenys neskelbtini), 2006-11-17 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-17 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-17 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-17 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra jo parašas ir jo ranka rašytas vardas ir pavardė. 2006-08-31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini), 2006-10-16 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-16 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-16 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini), 2006-10-18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašai. 2006-10-18 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne jo parašas. 2006-10-18 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) yra jo parašas. 2006-11-03 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-03 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra ne jo parašas ir jo ranka rašytas jo vardas ir pavardė. 2006-11-03 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) yra jo parašas ties jo pavarde. 2006-11-03 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra ne jo parašas. 2006-11-03 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra jo parašas. 2006-11-03 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra ne jo parašas ir jo ranka rašytas jo vardas ir pavardė. 2006-11-03 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-03 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra ne jo parašas. 2006-11-03 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra ne jo parašas ir jo ranka raštas jo vardas ir pavardė. 2006-11-03 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-03 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-03 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra ne jo parašas ir jo ranka rašytas jo vardas ir pavardė. 2006-11-03 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-03 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra ne jo parašas. 2006-11-03 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini), 2006-11-06 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini), 2006-11-23 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra ne jo parašas ir jo ranka rašytas jo vardas ir pavardė. 2006-08-31 d. Kasos pajamų orderio kvite Serija (duomenys neskelbtini) jo parašo visai nėra, o 2006-11-24 d. Kasos pajamų orderio kvite Serija (duomenys neskelbtini), 2006-11-28 d. Kasos pajamų orderio kvite Serija (duomenys neskelbtini) ties jo pavarde yra jo parašai. Apie tai, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalba buvo apgaule išvengiamas pridėtinės vertės mokestis, nesuprato, nes įmonės veikloje nedalyvavo. Apie tai, kad įmonės veikla yra nelegali ir neteisėta, suprato apie 2006 metų gruodžio mėnesį, kai pradėjo tikrinti mokesčių inspekcija ir visko jo klausinėjo, ko jis nežinojo kaip atsakyti ir jį E. su J. ir K. mokė, ką reikia sakyti, nors pats to nematė. Patikslino, kad minimi asmenys, kurie organizavo ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, yra K. K., D. J., buhalterė J. L. ir jos sūnus E. Ž.. Apklausoje nurodė, kad kai kurie jam pateikti dokumentai yra pasirašyti ne jo todėl, kad ten jo parašas galėjo būti uždėtas su spaudu ir jis abejojo, dėl parašo tikrumo. T.y. kai tie asmenys jį apiformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis su K. K. nuvyko į vieną įmonę (duomenys neskelbtini) ir ten padėjo parašo pavyzdį, iš kurio buvo padarytas jo tikro parašo spaudas. Todėl kai kuriuose dokumentuose, kai jo nebūdavo (duomenys neskelbtini) mieste, už jį tie asmenys galėjo pasirašyti dokumentuose, uždėdami jo spaudą. Jis žinojo, kad tas spaudas bus naudojamas dokumentų pasirašymui jo vardu. Jį buvo pasiėmęs K. K.. Todėl kur ankstesnėje apklausoje nurodė, kad parašai ne jo (2008-04-14 apklausoje), tai patikslina, kad visi parašai yra jo, tik kai kurie galėjo būti uždėti su spaudu, nes jie vienodai pasirašyti ir jam sunku atskirti, kur jis pasirašė, kur su spaudu. Realiai kai jis pasirašinėjo, tai parašas šiek tiek skiriasi vienas nuo kito. Taip pat jis pasirašinėdavo įvairiuose sutartyse, atliktų darbų aktuose, PVM sąskaitose-faktūrose, kasos pajamų orderio kvituose, kuriuos jam pasirašyti pateikdavo K. K., D. J., buhalterė J. L. ir jos sūnus E. Ž.. Dokumentai jau būdavo užpildyti. Pasirašydamas dokumentus, suprasdavo, kad jie yra netikri, t. y. suklastoti, nes jis kaip direktorius tokių sandorių nevykdydavo, o buvo naudojamas kaip įrankis kažkieno sandoriams patvirtinti. Taip pat suprasdavo, kad tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pripažįsta pranešime apie įtarimą nurodytas veikas, t. y. kad įmonės apskaitoje naudojo netikrus išvardintus dokumentus, t. y. PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus, nes juose pasirašinėjo pats ir žinojo, kad galėjo būti uždėtas jo spaudas su parašu, bei pasirašinėjo pranešime apie įtarimą išvardintose sutartyse, aktuose, pažymose ir panašiai. Sutartyse, aktuose, pažymose jau visada pasirašydavo jis pats savo ranka. Jam įtarime išvardintos įmonės, kurių vardu ji vykdė tariamus sandorius jam yra visai nežinomos, nežino, kuo jos užsiima, bei nepažįsta tų įmonių atsakingų asmenų, nieko joms nepardavė ir nieko nepirko. Pasirašytus dokumentu paduodavo J. L., jei tuo metu pats būdavo ir juose pasirašydavo ofise, adresu (duomenys neskelbtini), o jei pasirašydavo automobiliuose ar kitose vietose, tai juos atiduodavo tam, kas su juo būdavo, t. y. D. J., K. K., E. Ž.. JUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturi, jų neišsaugojo, nes atiduodavo minėtiems asmenims. Anksčiau studijavo (duomenys neskelbtini) politechnikos institute ir baigė tris kursus. Dėl savo veikų nuoširdžiai gailisi (19 t., b. l. 49-50, 60-61);

- R. R. baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu kaip kaltinamojo asmens duoti parodymai, kad kad buvo štampukas su jo parašu, ne ranka pasirašydavo. Štampuko jis neturėjo, jį turėjo K.. Suprato, kad pagrinde K. viskam vadovavo. K. jam paskambindavo, atvažiuodavo, pasakydavo, kada kur reikia važiuoti. D. J. šiek tiek vadovavo, jį matė 3 kartus, kada važiavo į Regitrą. E. Ž. atveždavo dokumentus, kuriuos reikėdavo pasirašyti, pagrinde viską darė K. K., jis atvažiuodavo beveik kiekvieną dieną, reikėdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas J. L., ji tvarkė buhalteriją. Dokumentus ir pats veždavo, ir K. K. veždavo. K. K. atveždavo dokumentus jam pasirašyti, o paskui jis juos išveždavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą turėjo, jis buvo pas buhalterę, visi dokumentai būdavo ten. Sandėlis buvo Raudondvario plente, (duomenys neskelbtini), ten skaitėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negirdėjo. Įmonių, su kuriomis vykdė sandorius, nepamena. Į (duomenys neskelbtini) apskrities VMI važiavo, reikėdavo nuvežti dokumentus, važiuodavo su buhaltere, pas ją buvo visi dokumentai. Buhalterė J. L. šnekėdavo, K. K. sakydavo, ką sakyti. Su D. J. tik pačioje pradžioje bendravo, jį matė 3-4 kartus. E. Ž. taip pat matė gal 3-4 kartus. Susitikdavo Regitroje. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek žino, vykdė mašinų tarpininkavimą perkant, parduodant. Kiek žino, jos būdavo parvežamos, remontuojamos ir parduodamos. Kaip mašinos buvo remontuojamos, nematė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiminėjo automobilių pirkimu, pardavimu, daugiau negali pasakyti, kuo įmonė užsiiminėjo, bet dokumentus pasirašydavo. Į Regitrą važiuodavo mašinas registruoti, tas mašinas realiai matė, dvi mašinas tiksliai matė, nepamena, kokios įmonės vardu jos buvo registruotos. Kai nuimdavo pinigus, juos atiduodavo K. K. (33 t., b. l. 95-96);

- R. J. M. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamosios duoti parodymai, kad nuo 2005-06-29 iki 2006-04-24 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš K. V., kurį pažinojo labai nuo seno, nes dirbo pas jį įmonėje. Būtent K. V. jai pasakė, kad jis pažįsta žmogų, kuris turi bendrovę ir jam reikia darbui darbuotojų. Kadangi tuo metu ji darbo neturėjo, todėl K. V. pasiūlymas ją labai sudomino ir ji K. V. paprašė jai padėti įsidarbinti. Tada po kelių dienų pas ją prie namų atvažiavo K. V.. Kartu su juo buvo du vyrai, su kuriais jis ją supažindino, tai buvo K. K. ir D., kurio pavardės nežino, bet juos abu atpažinti galėtų. Pokalbio metu K. K. su D. jai paaiškino, kad jie turi bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai reikia direktoriaus. K. K. ir D. jai taip pat pasakė, kad įmonė turi skolininkų, todėl produktyvesniam bendrovės darbui pradžioje reikės išsiieškoti skolas. Kai paklausė, kokia bus įmonės veikla, abu vyrai jai paaiškino, kad dar tiksliai nežino, bet ką nors sugalvos. Jie taip pat minėjo, kad nei vienas iš jų būti minėtos bendrovės direktoriumi negali, priežasties nenurodė. Vėliau K. K. ir D. paklausė, koks bus jų interesas minėtos įmonės atžvilgiu, jie pasakė, kad sugalvos kažkokią papildomą veiklą. Abu vyrai ją patikino, kad neoficialios veiklos bus labai mažai, todėl jokių problemų įmonėje nebus. Kad kažkas neteisėto, suprato tai, kad jie kažką sudarys be jos žinios, atsižvelgiant į tai, kad jie neįdarbinti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet mokesčius mokės ir jai dokumentus pateiks į buhalteriją. D. jai pasakė, kad jo žmona turi buhalterinį išsilavinimą, todėl kas liečia buhalterinius dokumentus, bendrovėje bus viskas sutvarkyta mokesčių klausimais, o kitą apskaitą susives ji pati. Kadangi darbas jai buvo labai reikalingas, todėl ji sutiko būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. D. žmona mokesčių inspekcijai, pasak D., pateikinėjo mėnesines PVM deklaracijas iš savo namų elektroniniu būdu. Ji pati tik pildė buhalterinius registrus ranka iš K. K. ir D. pateiktų buhalterinių dokumentų. Maždaug po kelių dienų po to kai susitiko ir sutarė dėl darbo, ji kartu su K. K. ir D. (vieno iš jų automobiliu, kuris vairavo, bei koks buvo automobilis, taip pat nepamena) nuvažiavo į kažkokią įmonę, esančią (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, tai buvo kažkokia juridines paslaugas teikianti įmonė. Toje įmonėje buvo paruošti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo dokumentai. Kaip minėtos įmonės akcijų pardavėjo pavardė buvo nurodyta P.. P. pats asmeniškai akcijų pardavime nedalyvavo, o jo parašas ant akcijų pardavimo dokumentų buvo padėtas iš ankščiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimas buvo formalus, kadangi ji niekam už bendrovės akcijas pinigų nemokėjo. Paties proceso (dokumentų tvarkymo), kaip buvo priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, nepamena, tik žino, kad jai pačiai nieko rūpintis nereikėjo, viską padarydavo K. K. su D.. Jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai jai perduoti nebuvo, taigi, nebuvo jokio minėtos bendrovės dokumentų perdavimo akto. Jai tik buvo perduota skolininkų sąrašas ir skolų, kurias ji rado buvusioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo prekyba žūklės reikmėmis ir įmonei buvo skolingos kitos bendrovės apie 100 000 Lt. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini). Patalpas išsinuomavo K. K. su D.. Dėl minėtų patalpų nuomos sutartyje pasirašė ji. Kokiu tikslu buvo išnuomotos minėtos patalpos, nežino. Šiose patalpose niekada jokie pirkimo-pardavimo sandoriai nevyko. Tai buvo vieno kabineto patalpa, kurioje ji tvarkė buhalterinę apskaitą. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, nieko pati asmeniškai pagal įmonės veiklą nedarė, išskyrus priėmė mašinų naujas detales iš (duomenys neskelbtini), kurios būdavo iškrautos autoservise, adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo apie 6-10 atvejų. Jos buvo atvežtos automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“. D. jai sakydavo, kad čia prekės bus laikinai. Vėliau jų pardavimu rūpinosi pats D., kam jos buvo parduotos, nežino. Visą veiklą už ją vykdė K. K. su D. ir jai, kaip bendrovės direktorei, pateikdavo pasirašyti dokumentus. Kiek kartų jai šie vyrai buvo pateikę pasirašyti dokumentus, šiuo metu nepamena. Tai būdavo kelios PVM sąskaitos-faktūros, sutartis, kurią pamena, kad buvo viena, kasos pajamų orderiai. Dažniausiai jai pasirašyti pateiktų dokumentų neskaitydavo, todėl kokius K. K. su D. vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sandorius, nežino. Yra pasirašiusi dėl automobilio prekybos. Tiksliai žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, kai ten buvo įdarbinta į direktorės pareigas, jokių statybinių darbų ar kitokių su statybomis susijusių paslaugų niekada niekam neatliko. Tai teigia, kadangi žino tiksliai, kadangi įmonė tiesiog neturėjo tokių galimybių. Bendrovėje dirbo tik keli darbuotojai, kurie į darbą neidavo. K. K. jai buvo paaiškinęs, kad tie darbuotojai yra jo draugai ir jie įdarbinti tik formaliai, o mokesčiai už juos sumokėti. Ji tiems darbuotojams atlyginimų nemokėjo. 2005 m. rudenį tarp jos ir K. K. bei D. prasidėjo nesutarimai. K. K. ir D. nepatiko, kad ji paprašė visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, pagal kuriuos norėjo susivesti buhalteriją. Iš banko išrašų supratusi, kad bendrovėje trūksta sąskaitų-faktūrų bei kitų dokumentų, K. K. ir D. paprašė minėtus dokumentus pateikti. K. K. ir D. ją nuolat ramino, teigdami kad visi bendrovės dokumentai sutvarkyti ir kad jai nėra ko nerimauti. Taigi, dokumentų jie jai taip ir nepateikė. Suprasdama savo, kaip direktorės atsakomybę pagal galiojančius LR įstatymus, pasakė K. K. ir D., kad daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs. Kadangi jos ir K. K. bei D. nesutarimai peraugo į konfliktą, tai po kurio laiko D. ar K. K. jai pasakė, kad atsirado žmogus, kuriam bus galima „parduoti“ bendrovės akcijas ir „įdarbinti“ direktoriumi. K. K. ar D. jai pasakė, kad naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bus E. V.. E. V. ji pažinojo tik iš matymo. Tada K. K. ar D. ją ir E. V. nuvežė į tą pačią įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), ir būtent toje įmonėje buvo įformintas formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas. Pardavimas buvo tik formalus, kadangi niekas niekam jokių pinigų už akcijas nemokėjo. Dar po kelių dienų ji kartu su K. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten kieme susitiko su E. V. ir jam pateikė jo iš anksto jau paruoštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacijos perdavimo aktą. E. V. minėtame dokumente pasirašė, bet dokumentai paliko tame ofise. E. V. jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai perduoti nebuvo. Ar E. V. suprato, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis yra įdarbinamas tik formaliai, nežino. Ar E. V. kas sumokėjo pinigų už tai, kad jis sutiktų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nežino. Daugiau su E. V., K. K. ir su D. jokių ryšių nepalaikė. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose ji pasirašydavo darbo apskaitos žiniaraščiuose, tačiau atlyginimą jai realiai sumokėdavo arba K. K., arba D.. Atlyginimą jai mokėdavo apie 1 000 Lt, per vieną mėnesį, dažniausiai per kelis kartus. Jai taip pat darbo laikotarpiu pavyko iš keletą bendrovių išieškoti skolų ir tuos pinigus ji atiduodavo D.. K. K. ir D. prašymu ji nuvykdavo su jais ir į bankus. Tuomet nueidavo į banką viena, jie likdavo automobilyje, kuris stovėjo prie banko ir banke paimdavo pinigus grynais pagal čekius. Išėjus iš banko, nueidavo pas D. ir K. K. į automobilį ir ten jiems atiduodavo tuos pinigus. Sumos siekė nuo 20 000 iki 40 000 Lt. Kur jie tuos pinigus padėdavo, nežino. Su jais buvo ir kitų asmenų, kurių ji nepažinojo, kartais būdavo ir E. V., kuriam po to perrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Su pinigais atiduodavo ir čekius arba kitą kartą pasiimdavo sau. Už ką būdavo pervedami pinigai, nežino, bet tai buvo ne išieškotos skolos. Suprato, kad tai pinigai skirti už prekių apmokėjimus, o kad tai buvo apgaule grobstomas PVM, nežinojo ir nesuprato. E. Ž. ir J. L. nepažįsta, nebent iš nuotraukų pažintų. 2005-10-20 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) yra jos parašas ir jos ranka rašytas jos vardas ir pavardė. Ji minėto automobilio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, nežino tos įmonės, o ar D. su K. K. tą automobilį pardavė, nežino. Galvojo, kad tai teisėta. 2006-01-31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini), 2006-02-01 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini), 2006-02-02 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) ties jos pavarde yra jos parašas ir jos ranka rašytas vardas ir pavardė. Ji pagal šiuos dokumentus automobilių niekam nepardavė. Anksčiau nežinojo, ar tai jos pasirašyti dokumentai, nes jai buvo duotos pažiūrėti šių dokumentų kopijos, o dabar kai pamatė originalus, matyti, kad jos ranka rašytas tekstas ir pavardė. Taip pat 2006-03-06 kasos pajamų orderio kvite Serija (duomenys neskelbtini), 2006-03-16 kasos pajamų orderio kvite Serija (duomenys neskelbtini), 2006-03-27 kasos pajamų orderio kvite (duomenys neskelbtini), 2006-03-30 kasos pajamų orderio kvite Serija (duomenys neskelbtini) ties jos pavarde yra jos parašai ir jos ranka rašytas jos vardas ir pavardė. Realiai ji minėtų pinigų negavo. Pasirašydama dokumentuose suprasdavo, kad taip patvirtina neįvykusius sandorius, kurių ji nedarė. Dokumentai jai buvo pateikiami pasirašymui jau užpildyti. Kas juos užpildė, nežino. Aukščiau minėtų dokumentų neišsaugojo, nes juos atidavė D. J. arba K. K., nors žinojo, kad yra atsakinga už dokumentų išsaugojimą ir kad privalėjo juos saugoti. Jie dokumentus iš jos paėmė, nes jie realiai vadovavo šiai įmonei, o ji buvo tik jų paskirta direktorė. D. J. arba K. K. minėtus dokumentus pateikė, kad jie būtų įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Kiek jai aiškino D. J., kad buhalteriją UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė neoficialiai jo draugė ar žmona, kurios vardo ir pavardės nežino. Kad apskaita sutvarkyta gerai, žinojo, nes jai iš mokesčių inspekcijos niekas neskambindavo ir jos neiškodavo, bei nesakydavo, kad kažkas yra blogai. Kokioms kitoms įmonėms buvo apiforminti tariami UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai, neprisimena (19 t., b. l. 33-34, 41-42);

- V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo duoti parodymai, kad jo pažįstamas D. J. vertėsi automobiliu prekių ir ieško pastoviai naujų įmonių, nes formina sandorius viena per kitą įmonę, formina lizingus per bankus. Tuomet jis kreipėsi pas V. D., kuris yra juristas ir užsiiminėja įmonių steigimu – pardavimu, nes D. J. reikėjo įmonės geros su istorija, kad būtų galima forminti lizingus. Jis suvedė D. J. su V. D. ir jie tvarkėsi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo dokumentus. D. J. jam pasiūlė tapti laikinai minėtos įmonės akcininku ir direktoriumi. Jis sutiko, todėl akcijų pirkimas buvo apiformintas jo vardu ir dar kito asmens, kokio - nepamena. Jis pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau už šias akcijas pinigų nemokėjo. Už akcijas pinigus sumokėjo buvusiai įmonės savininkei D. J., kažkur nuo 4 000 iki 5000 Lt. Jam už šią paslaugą D. J. jokių pinigų nemokėjo, o jam liko dalis nuo V. D. gautų pinigų už šią paslaugą. Vėliau D. J. pasakė, kad kadangi jis yra skolingas bankams kaip fizinis asmuo, jis negali būti minėtos įmonės direktoriumi ir gauti lizingo iš banko, todėl D. J. perrašė akcijas E. Ž. vardu ir jį paskyrė direktoriumi. Daugiau perrašius akcijas jo vaidmuo įmonėje buvo pagal įgaliojimą atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių inspekcijoje ir „Sodroje“. Taip pat jis buvo įdarbintas vadybininko pareigose. Už darbą gaudavo darbo užmokestį pagal žiniaraščius, t. y. tiek, kiek nurodyta žiniaraščiuose. Kokie sandoriai buvo vykdomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Dėl to, kad reikia nueiti paimti deklaracijas iš VMI ar jas pateikti, jam telefonu (duomenys neskelbtini) nurodydavo D. J.. Minėtas telefonas buvo jo darbo, t. y. registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jis sutinka ir pripažįsta, kad jis pasirašydamas savo parašu pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2005-10-20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „VW Golf“ pirkimo už 35 000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2005 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl reklaminių žurnalų (kiekis – 5000) įsigijimo už 118 000,00 Lt, bei pasirašydamas savo parašu pagamino šiuos netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, t. y. R. P. firmai „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2005-12-12 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini) dėl 20 000 Lt apmokėjimo, 2005-11-03 d. kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) dėl 20 000 Lt apmokėjimo, 2005-11-30 d. kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) dėl 30 000 Lt apmokėjimo, taip patvirtindamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė ūkinę veiklą, pirko prekes, gavo pinigus, nors realiai jokių prekių jis nepirko, pinigų negavo. Šiuos dokumentus jam pateikdavo pasirašyti D. J., kurie jau būdavo užpildyti. Jis tik pasirašydavo savo parašu, tačiau sandorių nevykdė. Pasirašęs šiuos dokumentus, atidavė D. J., kad juos įtrauktų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuriuo buvo paskirtas nuo 2005-10-18 iki 2005-12-20 d., suprato, kad buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą. 2005-2006 metais jo pažįstamas R. E., su kuriuo kartu dirbo apsaugos tarnyboje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė jam užsiimti dokumentų forminimu iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruotų įmonių. Jam reikėjo, kad būtų surašomi dokumentai su Lietuvoje registruotomis įmonėmis, tačiau realiai jokių prekių ir pinigų mokėjimų nebūdavo. Jis tuomet R. E. supažindino su D. J. ir jie kartu vykdė dokumentų klastojimus, t. y. D. J. savo valdomų įmonių vardu rašydavo dokumentus, kad perka iš (duomenys neskelbtini) įmonių prekes ir jas vėliau parduoda, nors realiai nieko nepirko ir nepardavė. (duomenys neskelbtini) įmonių dokumentus parveždavo R. E. ir jiems pasirašytus dokumentus taip jis ir grąžindavo. Už šias paslaugas jie gaudavo kažkokį procentą pinigų nuo sandorių vertės. Pinigus iš (duomenys neskelbtini) piliečių paimdavo R. E.. Žino, kad R. E. su D. J. susitikdavo (duomenys neskelbtini). R. E. pažinojo (duomenys neskelbtini), vardu A., nes su juo yra kartu tarnavęs, todėl per jį tie fiktyvūs sandoriai ir vyko. Tą schemą jis žino, nes prieš tai jis su R. E. tą patį darė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau tai buvo seniai, kada tiksliai nepamenu, šios įmonės dokumentų neturi, ją kažkam pardavė (5 t., b. l. 153-157);

- liudytojo V. B. baudžiamojoje byloje teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad kurį laiką buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atstovavo šiai įmonei (duomenys neskelbtini), nes įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Įmonė buvo nupirkta ir apie jos pardavimą sužinojo gal internete. Kaip ji buvo nupirkta, nelabai pamena, tik pamena, kad jai atstovavo, kai ji buvo perrašoma pas V. D. ir paskui kurį laiką buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. Buvo tik kaip tarpininkas, nes už tą įmonę pinigų nemokėjo. Suprato, kad už tos įmonės akcijas sumokėjo D. J.. Įmonė buvo pirkta ne jo iniciatyva, o D. J. iniciatyva, tik nepamena, ar jis tą įmonę pirko vienas, ar ne. D. J. buvo pažįstamas su jo geru draugu, taip su juo susipažino ir jis. Pas jį buvo įmonės pažymėjimas ir antspaudas, bet įmonės buhalterinių dokumentų neturėjo. Kuriuo laiku buvo tos įmonės direktoriumi, nepamena, gal pusmetį. Ar buvo akcijų pirkimas – pardavimas, šito nežino. Kai vyko pirkimas, dalyvavo, tik ne iki galo. Kad ta įmonė parduodama, surado jis, tik nepamena, kokiu būdu ją surado. Kiek suprato, tą įmonę jie nusipirko savo veiklai, kadangi ta įmonė registruota (duomenys neskelbtini) ir jis gyveno (duomenys neskelbtini), tai buvo pasirinktas jis, kaip patogus žmogus. Paskui ta įmonė buvo perrašyta ir po jo tos įmonės direktorius buvo E. Ž.. Ar buvo parduotos įmonės akcijos, tokių dalykų nežino, tik žino, kad ta įmonė VĮ Registrų centre buvo perrašyta. Po to, kai nebebuvo direktoriumi, toje įmonėje nebeliko dirbti. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą žino, kad įmonė užsiėmė automobilių pirkimu. Su (duomenys neskelbtini) įmonėmis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšiai buvo. Iš (duomenys neskelbtini) buvo perkamos prekės, kurios buvo vežamos į (duomenys neskelbtini). Dokumentų iš (duomenys neskelbtini) neveždavo ir juos veždavo kiti asmenys, kaip ir R. E., pats tame nedalyvavo. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis dėl reklaminių žurnalų. Žino, kad tą sutartį pasirašė ir viskas. Su jais gal pasirašė sutartį, o ar pasirašė PVM sąskaitas – faktūras, nepamena. Ar buvo pagaminti reklaminiai žurnalai, nežino. Kieno prašymu pasirašė sutartį, nežino, gal (duomenys neskelbtini) prašymu. Pasirašė gal D. J. prašymu. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nieko nesako. Dėl automobilio „VW Golf“ nieko nežino, bet galėjo būti, kad dokumentus pasirašė, nes (duomenys neskelbtini) „Regitroje“ buvo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi ir jais galima remtis, tuo metu jis suprato, kad D. J. ieškojo įmonių formaliai veiklai vystyti. Jis gali paliudyti, kad kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai mašinos buvo realiai parduodamos. Jo, kaip įmonės vadovo reputacija, jiems netiko, kadangi turėjo paskolų banke. Kai buvo paskirtas įmonės direktoriumi, įmonės buhalterinių dokumentų neturėjo, o gal kurį tai laiką juos ir turėjo, nes lyg iš J. S. juos perėmė. Kai įmonės direktoriumi tapo E. Ž., įmonės buhalterinius dokumentus jam ir atidavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo iki 2005-12-20, po to dirbo toje įmonėje pusė etato vadybininko pareigose, bet neprisimena, kadangi pastoviai dirbo kitame darbe. Ko gero jis turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc akcijų, nes tuo laikotarpiu buvo tos įmonės ir direktorius, ir akcininkas, bet apie akcijas nelabai pamena. Kai buvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, mano, kad priėmimo – perdavimo aktą jis pasirašė. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė fiktyvią veiklą, žinojo, nes praėjo jau tiek daug įvairių bylų ir jį tai įtikino. Ar jie tikrai vykdė fiktyvią veiklą, pats netikrino ir sunku atsakyti. Šioje byloje jam buvo pareikšti kaltinimai ir buvo nuteistas, byla buvo išskirta ir už tai buvo nuteistas bauda. Atvažiuodavo atstovai iš (duomenys neskelbtini) ir atsiveždavo sąskaitas, kurias jis pasirašydavo ir jas nešdavo į mokesčių inspekciją. Dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų ko gero buvo neteisėti, o gal dauguma jų buvo ir teisėti, negali atsakyti. Sunku atskirti, kokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai buvo neteisėti, pats visko neatsimena, bet buvo tokie atvejai, kad buvo perrašomi dokumentai ir kažkas tai vyko neteisėtai. Neteisėtai galbūt buvo parašai, nes dokumentai buvo perrašomi. Būdavo, kad vieną kartą atveža vienus dokumentus, o mokesčių inspekcija juos grąžindavo ir vėl iš naujo rašydavo. Jis pasirašydavo ant tokių dokumentų, ant kurių galbūt neturėjo teisės pasirašyti, nes jis nematydavo nei prekių, nei pinigų. Sąskaitos numerio tikrai negali nurodyti, kadangi neprisimena. Tyrėjui sąskaitų nenurodė, jos jam buvo pateiktos. Susitikimuose su (duomenys neskelbtini) piliečiais nedalyvavo. Susitikimuose su (duomenys neskelbtini) piliečiais dalyvaudavo R. E. ir tą informaciją daugiau iš jo ir žino. Ar E. Ž. susitikimuose su (duomenys neskelbtini) piliečiais dalyvavo, nežino. Ar D. J. susitikimuose su (duomenys neskelbtini) piliečiais dalyvavo, nematė, tik viską žino iš R. E. pasakojimų. Dalinai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tai yra R. E. perpasakojimas, nes D. J. jam nieko nepasakodavo, o R. E. pasakydavo, kad važiuoja susitikti su D. J.. Kad D. J., E. Ž., R. E. iš (duomenys neskelbtini) piliečių būtų gavę pinigų, to nematė. Ar D. J. su R. E. klastojo dokumentus, nežino, tik žino, kad jie dalyvavo toje veikloje. Tos prekės buvo lyg ir legalios, ir viskas lyg buvo legalu. Suprato, kad vienos prekės būdavo, o kitų nebūdavo ir važiuodavo vien tik dokumentai, jis nesikišo. Pasirašydamas jis ne apie visus sandorius žinojo, kad jie yra realiai įvykę. Jam įstrigusi R. P. įmonė, jis nematė nei pinigų, nei kad sandoris buvo įvykęs, nematė ir tų prekių. Paminėtos sąskaitos teisingos. Žinojo, kad R. E. norėjo tęsti savo veiklą, tai jis jam pasakė, kad yra dar vienas žmogus ir gal jis norės dirbti su (duomenys neskelbtini). Ką jie ketino dirbti, nežinojo, nes vyko veikla ir parduotuvės labai intensyviai ieškojo. Jeigu apklausiamas nurodė, kad R. E. su D. J. kartu vykdė dokumentų klastojimą, vadinasi, taip ir buvo. Tos prekės buvo labai skirtingos ir kaip kompiuterio detalės, tai tilpdavo į mašinos bagažinę, o kitos prekės buvo buitinė technika. Pats savo akimi matė, kad sandėlyje buitinė technika būdavo, o kitų prekių nematydavo. Įgaliojimo veikti savarankiškai neturėjo. Dalyvavo iškraunant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes. Jo paprašydavo R. E. ir jis jam iš draugiškumo yra padėjęs. Ar buvo paskirtas laikinai einantis direktoriaus pareigas, neprisimena. Visa buhalterija buvo (duomenys neskelbtini), bet kurį laiką jis dokumentus į mokesčių inspekciją nešdavo. Jam paskambindavo mokesčių inspekcija ir jis skambindavo E. Ž., kad reikia nešti. Dokumentai būdavo ir palaidi, ir įdėti į voką. Dokumentai buvo pateikiami be lydraščio. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Galbūt pasirašydamas savo parašu pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. R. E. nesiūlė pirkti tos įmonės, tik jis paskui ja naudojosi. Įmonė pirkta ne fiktyviai veiklai vykdyti, o kada sužinojo, kad įmonė vykdo fiktyvią veiklą, sunku pasakyti, nes kai nebuvo įmonės direktoriumi, sunku apie tai jam žinoti. Kol buvo direktorius, nežinojo, kad įmonė vykdo fiktyvią veiklą. Įmonėje dar buvo 5 – 6 darbuotojai, bet jų pavardžių neprisimena. K. K. pavardė jam girdėta ir su juo (duomenys neskelbtini) yra susidūręs ir galėjo jis jam perduoti kokius tai dokumentus. Kokius dokumentus jis jam galėjo perduoti, negali pasakyti, bet dauguma dokumentų buvo tokie, kas liečia mokesčių inspekciją, kas susiję su transportu. Pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jam galėjo duoti tiktai (duomenys neskelbtini). Galėjo jam duoti tuos dokumentus pasirašyti D. J., kadangi su juo daugiau bendravo. Kas jam davė pasirašyti dokumentus dėl automobilio „VW Golf“, neprisimena ir to automobilio nežino. Automobilių pardavimai vyko, nes VĮ „Regitra“ fiktyvių automobilių juk neregistruos. Kuriuos automobilius jis registravo, tai apie tuos automobilius žino, bet kur kiti buvo parduodami, jų nematė. Kokie automobiliai buvo parduoti legaliai ir kokie automobiliai buvo parduoti nelegaliai, išvardinti negali. Į VĮ „Regitrą“ važiavo gal iki 5 kartų. Pamena, kad važiavo vasarą, bet kokiais metais, nepamena. Pamena, kad važiavo VW markės automobiliu. Ar buvo automobilis „VW Golf“, nežino ir neprisimena. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tai jie buvo duoti prieš 5 metus, tada geriau prisiminė, o dabar sunku prisiminti. K. K. yra atvažiavęs ir į (duomenys neskelbtini), ir jis jam paskambindavo. Kada pasirašinėdavo, to nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo prarastas ir tas įvykis policijoje buvo užregistruotas, kadangi buvo išdaužtas jo automobilio langas. Kada tas įvykis buvo, nepamena, bet pamena, kad kitą dieną išiminėjo įmonės antspaudą, kadangi tuo metu dar buvo tos įmonės direktorius. Apie tą atvejį pranešė ir į (duomenys neskelbtini), ir policijai. Tai galėjo būti 2005 m. ruduo, kai jis išiminėjo kitą antspaudą. E. Ž. įmonę perdavė su antspaudu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentai nebuvo dingę. Kitą dieną nuvažiavo ir išėmė naują įmonės antspaudą. Įmonė keitė buveinės adresą iš (duomenys neskelbtini), jei tuo metu buvo direktorius, nepamena, galėjo būti, kad jis adresą registrų centre keitė. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir kitų įmonių direktorius, civilinių ieškinių ir kitų bylų neturi. Atlyginimą gaudavo 70-80 litų, jį pervesdavo į sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo labai trumpai. Kai pradėjo dirbti nežinojo, kad įmonės veikla fiktyvi, paskui suprato, kad įmonė dirba fiktyviai. Suprato, nes vyko tyrimai, kviesdavo, klausdavo ar jis kažką daro, o to nebuvo daręs. Kai pasirašydavo dokumentus, realiai prekių ir pinigų nematė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa buvo ne pas jį, kasą turėjo tie kas buvo (duomenys neskelbtini). Banke įmonės pinigų nenuiminėjo ir niekada nepravedinėjo, jis tik pasirašydavo dokumentus. Regitroje registruojant automobilius dalyvavo, įmonė turėjo turto, (duomenys neskelbtini) Regitroje dalyvavo gal 3-5 kartus, o (duomenys neskelbtini) vieną kartą. Muitinėje vieną kartą buvo tik koridoriuje. (duomenys neskelbtini) Regitroje konkrečiai pirkimą-pardavimą formino (26 t., b. l. 99-102, 31 t., b. l. 117-118);