- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-1242-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23874-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. P., K. P.
- Atsakovas
- L. B., D. B.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Rasa Užkuraitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3338-454/2018, kuria tenkintas atsakovų L. B. ir D. B. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. P. ir K. P. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-170810-00749; atnaujinti terminą paduoti ieškiniui dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-170810-00749; įpareigoti atsakovus L. B. ir D. B., per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai statomą daugiabutį (6 butų) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išardyti visas jo konstrukcijas (b.l. 3-11).Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, tenkinęs ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdė gyvenamojo namo, esančio , statybos darbus (statytojai L. B. ir D. B.), bei ginčijamo statybą leidžiančio dokumento – 2017 m. rugpjūčio 10 d. Nr. LSNS-21-170810-00749 galiojimą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b.l. 13-15).Atsakovai L. B. ir D. B. pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovus įmokėti į teismo specialiąją depozitinę sąskaitą 30 000,00 Eur sumą arba pateikti šiai sumai banko garantiją siekiant užtikrinti galimus L. B. ir D. B. nuostolius (b.l. 16-18).Nurodė, kad dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patirs nuotolius. Atsakovai dar iki Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties priėmimo, 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. sausio 10 d. sudarė preliminarias butų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose paminėtos gyvenamosios paskirties patalpos yra statomos dalyje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal kiekvieną šių sutarčių atsakovams yra sumokėta po 15 000,00 Eur. Atsakovai pagal šias sutartis įsipareigojo darbus atlikti iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Sutarčių 21 punkte numatyta, kad, jei pardavėjai nevykdo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, įsipareigoja grąžinti pagal 7.1, 7.2 sutarties punktus sumokėtą avansą ir papildomai sumokėti pirkėjui avanso dydžio sutartines netesybas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkėjo pareikalavimo dienos. Taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai negalės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminarias butų pirkimo – pardavimo sutartis, todėl pagal sutarčių 21 punktą bus priversti pirkėjams mokėti po 15 000,00 Eur netesybas, kurių bendra suma – 30 000,00 Eur. Todėl atsakovai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs 30 000,00 Eur nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovų L. B. ir D. B. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino – įpareigoti ieškovus A. P. ir K. P. per dešimt dienų nuo nutarties įsiteisėjimo įmokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 30 000,00 Eur arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko garantiją dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų L. B. D. B. atžvilgiu, atlyginimo analogiškai sumai (b.l. 28-31).Teismas nurodė, kad atsakovai pateikė preliminariąsias buto pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad atsakovai neįvykdę sutarčių sąlygų bus priversti pirkėjams mokėti po 15 000,00 Eur netesybas, bendroje sumoje – 30 000,00 Eur. Todėl tikėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs 30 000,00 Eur nuostolius. Nors atsakovai nepateikė duomenų, kad ieškovams jų nurodoma nuostolių suma yra didelė, tačiau ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl tikėtina, kad 30 000,00 Eur suma jiems yra pakankamai didelė. Be to, atsakovams įrodžius aptariamų nuostolių atsiradimo tikimybės realumą, ieškovų turtinė padėtis šiuo atveju neturi esminės reikšmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovai A. P. ir K. P., atstovaujami advokatės Rasos Gradauskienės prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį (b.l. 38-44). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai tenkino atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kadangi šiuo atveju nėra jo taikymo pagrindų bei sąlygų visumos. Skundžiama nutartimi paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Vien aplinkybė, kad atsakovai teismui pateikė preliminarias butų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose nustatytos neprotingo dydžio netesybos, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovų nuostoliai yra realūs ir tikėtini, o pačios pirkimo – pardavimo sutartys galimai yra fiktyvios, jos neišviešintos ir neįregistruotos VĮ Registrų centre.. Teismas jas vertindamas nesivadovavo įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis CPK nuostatomis ir pamatiniais protingumo ir teisingumo principais. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovai daugiabučio namo statybą ir senojo gyvenamojo namo griovimo darbus pradėjo vykdyti tik 2017 m. pradžioje, o statybos leidimą gavo tik 2017 m. rugpjūčio 10 d., todėl atsakovų statomo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), visiškas statybos užbaigimas, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iki 2018 m. rugsėjo 15 d., yra mažai tikėtinas. Teismas darė nepagrįstas išvadas ir dėl to, jog nuostolių atlyginimas būtų apsunkintas. Teismas neturėjo teisės, atsakovams neįrodinėjant, savo iniciatyva nesant jokių objektyvių įrodymų daryti išvadą, kad 30 000,00 Eur suma ieškovams yra didelė ir vien jau ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip atsakovų galimų nuostolių išieškojimo apsunkinimas. Teismas nevertino ieškovų turtinės padėties. Ieškovų turimo nekilnojamojo turto vertė ženkliai viršija galinčių kilti atsakovų nuostolių dydį, todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, o dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai iš tiesų patirtų 30 000 Eur nuostolių, atsakovų patirtų nuostolių išieškojimas iš mūsų būtų įmanomas ir neapsunkintas. Teismas neatsižvelgė, kad tuo atveju, jeigu iš tiesų atsakovai patirtų 30 000,00 Eur nuostolių dėl jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jie turi galimybę savo teises apginti kitu būdu, tai pareiškiant atskirą ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo.Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registrų išrašus.Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą atsakovai L. B. ir D. B., atstovaujami advokatės Rasos Užkuraitienės prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 48-52).Nurodė, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei materialiosios, nei procesinių teisės normų. Atsakovai pateikė byloje preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis, kurios patvirtina, kad atsakovams nuostoliai gali realiai atsirasti. Byloje pateikti įrodymai, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, patvirtina, kad netaikius nuostolių užtikrinimo bus neįmanoma nuostolius išieškoti, nes ieškovams nuosavybės teise priklausančiam turtui yra įregistruota hipoteka ir žymos įsiskolinimas už įsigytą turtą bei sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Šie turto suvaržymai ir hipoteka yra įregistruoti ir 2018 m. balandžio 25 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose pateiktuose su atskiruoju skundu ir patvirtina, kad išieškoti iš ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto nebus jokios galimybės. Tai, kad nuostoliai yra realūs, patvirtina ir pateikiami pirkėjų raštai su vokais. Sutartys sudarytos esant galiojančiam statybos leidimui, iš pateiktų sutarčių matyti, kad atsakovai yra gavę avansą, todėl tai paneigia nurodomą sutarčių fiktyvumą. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Netesybos yra numatytos sumokėto avanso dydžio, tai sudaro 15 procentų nuo sandorio sumos, todėl tokios netesybos teismų praktikoje nelaikomos neprotingai didelėmis. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Todėl esant neįregistruotam nekilnojamam daiktui negali būti įregistruotos sutartys. Atsakovai apie ieškovų pateiktą ieškinį sužinojo tik gavę iš teismo procesinius dokumentus, apie kurį sudarydami preliminarias butų pirkimo – pardavimo sutartis nežinojo. Atsakovai savo veiksmais neprisidėjo prie patiriamų nuostolių. Su atsiliepimu atsakovai pateikė D. G. 2018 m. gegužės mėn. 7 d. pareiškimo su voku, R. S. rašto su voku kopijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).Nagrinėjamu atveju įvertinus naujai pateiktų rašytinių įrodymų reikšmę sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo tikslingumo klausimą bei tai, kad šalys turėjo galimybę su viena kitos su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais įrodymais susipažinti, todėl šie įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 str.).
Dėl atskirojo skundo esmės
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytas galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovai pateikė pakankamai argumentų, jog egzistuoja nuostolių atsiradimo tikimybė, todėl jų prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkino.Apeliantai su pirmos instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad atsakovai, prašydami taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nepagrindė jo taikymo būtinumo – t. y. nepateikė įrodymų, kad atsakovų nuostoliai yra realūs ir tikėtini. Nurodytas netesybų dydis (15 000,00 Eur) yra neprotingas ir visiškai neatitinka analogiškuose sutartiniuose santykiuose taikomos praktikos. Pateiktos preliminarios sutartys yra neišviešintos ir neįregistruotos VĮ Registrų centre. Be to, neįvertinti atsakovų veiksmai, kuriais jie prisideda prie patiriamų nuostolių.CPK 146 straipsnyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti atlyginamas ir banko garantija.Ši teisės norma suponuoja išvadą, kad teismas turi teisę, bet neprivalo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Svarbu pažymėti, kad atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tokį prašymą pateikusiam asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Vien tai, kad sprendžiant šį klausimą vertinama nuostolių dėl pritaikytų apsaugos priemonių atsiradimo galimybė (tikimybė), neatleidžia atsakovo nuo pareigos įrodyti tokios galimybės realumą ir pateikti prašomų užtikrinti galimų nuostolių preliminaraus dydžio pagrindimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2022/2011). Taigi, teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė, arba kad nuostoliai jau yra atsiradę – t. y. teismas turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1351/2011). Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovams dėl jų atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdžius preliminariųjų buto pirkimo – pardavimo sutarčių, jie gali patirti realių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.Teismas pažymi, jog atsakovams pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovų iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jų pareikštą prašymą. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovai tokių duomenų teismui nepateikė, tik nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra tikimybė, jog jie neįvykdys įsipareigojimų prisiimtų pagal preliminariąsias sutartis. Atsakovų pateiktos preliminarios sutartys, bei tikėtinai būsimų pirkėjų rašyti raštai, pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo teigti, jog nuostolių tikimybė yra reali. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal atsakovų pateiktą prašymą negalima daryti išvados apie realios galimybės dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsakovams atsiradimą.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovai neįrodinėjo grėsmės nuostolių atlyginimui kriterijaus, t. y. nepateikė duomenų nei apie tai, kad ieškovams jų nurodoma nuostolių suma yra didelė, ir darė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad 30 000,00 Eur suma ieškovams yra pakankamai didelė, nes jie yra fiziniai asmenys. Ieškovai pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie savo turimą turtą. Byloje nėra jokių kitokių duomenų, kad ieškovai būtų finansiškai nepajėgūs padengti galimus atsakovų nuostolius, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantų argumentais, jog tokioje situacijoje atsakovų galimų nuostolių atlyginimas būtų apsunkintas CPK 146 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal atsakovų pateiktą prašymą negalima daryti išvados apie realios galimybės dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsakovams atsiradimą. Teismo vertinimu, atsakovai nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti esant visoms CPK 146 straipsnyje sąlygoms taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 178 str.). Taigi, atsakovams įrodymais nepagrindus galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovų prašymą dėl jų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Tuo pačiu pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovas jau yra patyręs nuostolių dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo ieškinys ar kitas procesinis dokumentas būtų atmestas, jis įgytų teisę reikalauti, kad ieškovai atlygintų nuostolius, kuriuos jie turėjo dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. bendra tvarka pareikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 str. 2 d.).Dėl nurodytų priežasčių, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria ieškovai įpareigota sumokėti 30 000,00 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, naikintina, o atsakovų prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų L. B. ir D. B. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.