- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1351/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Autoreikmuo“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1651-605/2011 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Autoreikmuo“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „Artapolas“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Autoreikmuo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 353 765 Lt nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovo RUAB „Artapolas“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „Autoreikmuo“ 353 765 Lt dydžio nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant - lėšas atsakovo konkrečioje atsiskaitomojoje sąskaitoje AB DnB NORD banke ir (ar) kitose banko sąskaitose bei turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, turto saugotoju paskirdamas UAB „Autoreikmuo“ ir uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti. Teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi leido UAB „Autoreikmuo“ iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, taip pat išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti privalomus mokėjimus valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams.
Atsakovo UAB „Autoreikmuo“ atstovas prašė pareikalauti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, įmokant 462 449,80 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant šios sumos banko garantiją. Nurodė, kad: 1) AB DnB NORD bankas kreditavimo sutartimi Nr. 860 yra UAB „Autoreikmuo” atlygintinai suteikęs terminuotą kreditą. Kredito sutarties bei paskolos grąžinimo grafiko prie sutarties pagrindu UAB „Autoreikmuo” yra įsipareigojusi kas ketvirtį grąžinti bankui dalį paskolos, kiekvieną ketvirtį mokant po 8 650 Lt. Paskutinis mokėjimas – 2013 m. birželio 20 d. AB DnB NORD bankui negrąžinta kredito dalis sudaro 95 150 Lt. Atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį Nr. 860, bankas turi teisę nutraukti sutartį ir prieš terminą išieškoti iš UAB „Autoreikmuo“ visą įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartį (Bendrosios dalies 35 p.). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas netenka galimybės vykdyti įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį; 2) AB DnB NORD bankas kreditavimo sutartimi Nr. K-0800-2008-76 yra UAB „Autoreikmuo“ atlygintinai suteikęs terminuotą kreditą. Kredito sutarties bei paskolos grąžinimo grafiko prie sutarties Nr. K-0800-2008-76 pagrindu UAB „Autoreikmuo“ yra įsipareigojusi grąžinti bankui dalį paskolos, t.y. 2011 m. birželio 10 d. privalo gražinti 7 000 EUR (24 169,60 Lt) kredito dalį už praėjusių metų ketvirtį, 2012 m. birželio 10 d. privalo gražinti 7 000 EUR (24 169,60 Lt) kredito dalį, 2012 m. lapkričio 20 d. privalo gražinti 2 000 EUR (6 905,60 Lt) kredito dalį. AB DnB NORD bankui negrąžinta kredito dalis sudaro 16 000 EUR (55 244,80 Lt). Atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, bankas turi teisę nutraukti sutartį ir prieš terminą išieškoti iš UAB „Autoreikmuo“ visą įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartį (Bendrosios dalies 35 p.) Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas netenka galimybės vykdyti įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį; 3) UAB Medicinos bankas, gavusi informaciją apie turto arešto aktų registre įregistruotą UAB „Autoreikmuo“ areštą, atsisakė finansuoti atsakovo 300 000 Lt vertės investicinį projektą. Dėl to atsakovas prarado galimybę išplėsti savo verslą, padidinti pardavimų apimtis ir pelną, t.y. patyrė 300 000 Lt dydžio nuostolį; 4) pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui apribota galimybė vykdyti mokestines prievoles Marijampolės AVMI ir VSDFV Marijampolės skyriui. Atsakovui laiku nevykdant mokestinių prievolių, minėtos institucijos turi teisę už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba už mokesčių mokėtojo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį skaičiuoti delspinigius bei vykdyti priverstinį skolų išieškojimą. Dėl šių aplinkybių atsakovas patiria 12 055 Lt dydžio nuostolį; 5) Dėl turto arešto aktų registre įregistruoto UAB „Autoreikmuo“ turto arešto bendrovės pagrindiniai tiekėjai atsisako teikti prekes be išankstinio apmokėjimo. Tai ne tik mažina atsakovo, kaip verslo partnerio, patikimumą, bet ir sukelia didelių nepatogumų. UAB „Autoreikmuo“ užsiima automobilių remontu ir prekyba atsarginėmis dalimis, o apmokėjimus už paslaugas gauna tik įvykdžiusi užsakymus, pateikusi prekes. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Autoreikmuo“ bendra patiriamų nuostolių suma siekia 462 449, 80 Lt.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Autoreikmuo“ prašymą patenkino iš dalies - įpareigojo UAB „Artapolas“ įsiteisėjus šiai nutarčiai per 10 dienų terminą įmokėti 353 765 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba teismui pateikti banko garantiją tai pačiai sumai. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes ir įvertinus jas pagrindžiančius dokumentus, yra pagrindas teigti, jog atsakovo atstovo prašymas įpareigoti ieškovą sumokėti 462 449,80 Lt į teismo depozitinę sąskaitą atsakovo nuostoliams, galimiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti, negali būti tenkinamas. Teismo nutartimi yra taikyta ieškinio užtikrinimo priemonė – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, lėšų ir turtinių teisių areštas prašomai priteisti sumai, o prašomo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma aiškiai viršija pareikšto ieškinio dydį. Teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 353 765 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovo UAB „Artapolas“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Autoreikmuo“ prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
Atsakovas, nurodydamas, kad neva dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria 462 449,8 Lt nuostolį, suklaidino teismą. Pateikti dokumentai nepatvirtina tikimybės dėl ateityje realiai galimų atsirasti atsakovo nuostolių, juo labiau, neįrodo aplinkybių, kad nuostolių (jeigu tokie būtų) atlyginimas po bylos išnagrinėjimo iš esmės gali būti apsunkintas. Teismas nevisapusiškai ištyrė atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus.UAB Medicinos banko pažyma, kurioje nurodyta, jog bankas atsisakė finansuoti UAB „Autoreikmuo“ 300 000 Lt vertės investicinį projektą, nes gavo informaciją apie turto areštą turto areštų aktų registre ir toks atsakovo pateikiamas kredito įstaigos atsisakymo suteikti kreditą traktavimas bei prašomo suteikti kredito sumos prilyginimas realių nuostolių sumai yra nepagrįstas. Banko atsisakymas suteikti kreditą nėra atsakovo patirti nuostoliai, už kuriuos atsakingas ieškovas. Atsakovas prašyme teigė, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, netenka galimybės vykdyti įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartis, dėl ko bankui pareikalavus grąžinti kreditų sumas prieš terminą patiriami tiesioginiai nuostoliai sudaro 150 394,80 Lt, t.y. apima negrąžintų kreditų dalies sumas. Nesumokėtos kredito dalies grąžinimas bankui anksčiau nustatyto termino negali būti laikomas atsakovo tiesioginiais nuostoliais, kurių suma lygi negrąžinto kredito daliai. Bankas turi teisę pareikalauti grąžinti anksčiau laiko kreditą, tačiau tai nereiškia, jog jis tikrai pareikalaus grąžinti anksčiau laiko suteiktus kreditus. UAB „Autoreikmuo“, prašydama taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, iš esmės prašo užtikrinti jo gautų kreditų grąžinimą bankui, tačiau atsakovo prisiimtų kreditų negrąžinta dalis bankui nėra atsakovo nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnį.Argumentai, kad dėl turto arešto atsakovo tiekėjai atsisako pateikti prekes be išankstinio apmokėjimo, o tai mažina atsakovo, kaip verslo partnerio, patikimumą, be to, įšaldomos atsakovo lėšos, nepatvirtina būtinybės taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Iš atsakovo prašymo neaišku, kokius nuostolius dėl to patiria atsakovas. Ieškovas neturi pareigos kredituoti atsakovą bei teikti garantijas ir užtikrinti prekes atsakovui tiekiantiems tretiesiems asmenims atsakovo pajėgumą apmokėti už nupirktas prekes.Nepagrįsti prašymo motyvai, neva atsakovo nuostolius dėl ieškinio užtikrinimo sudaro ir mokestinės prievolės VMI bei VSDFV. Teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, leidžiant išmokėti darbo užmokestį, mokėti įstatymų nustatytus privalomus mokėjimus valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams.Atsakovas neįrodė nuostolių dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybės ir dydžio prognozės. Teismas netinkamai nustatė ir vertino atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui svarbias aplinkybes. Ieškovas neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų į atsakovo prašymą, nes ginčijama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, neinformavus byloje dalyvaujančių asmenų.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad UAB „Autoreikmuo“, grįsdama savo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikė įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Teismas tinkamai nustatė svarbias aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Atsakovo UAB „Autoreikmuo“ atstovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas netinkamai traktuoja banko atsisakymą suteikti kreditą. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik atsakovo turtui, bet ir lėšoms, ribojama galimybė vykdyti bankui įsipareigojimus pagal kredito sutartis. Nevykdant šių įsipareigojimų, atsakovui gali ne tik tekti grąžinti paskolas bankui pareikalavus, bet yra numatytos ir 0,05 procento dydžio palūkanos laiku nevykdant įsipareigojimų. Areštavus įmonės sąskaitas bankuose, visiškai ribojama įmonės veikla. Galimų nuostolių atlyginimo apsunkinimą patvirtina ta aplinkybė, kad ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Autoreikmuo“ prašymas patenkintas iš dalies - UAB „Artapolas“ įpareigotas įmokėti 353 765 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba teismui pateikti banko garantiją tai pačiai sumai, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Kol nėra teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės ir padaryta galutinė teisinė išvada dėl ieškinio pagrįstumo, galimybė pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo garantijas, suponuoja būtinybę įvertinti šių nuostolių atsiradimo tikimybę, kuri siejama su objektyvaus pobūdžio prielaidomis apie galimų nuostolių atsiradimo realumą. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra ar bus dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-695/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-730/2009, ir kt.).
Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Iš atskirojo skundo medžiagos matyti, kad atsakovo UAB „Autoreikmuo“ atstovas prašė pareikalauti ieškovo užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, įmokant 462 449,80 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant šios sumos banko garantiją bei teikė įrodymus, kurių pagrindu grindė tokį savo prašymą (b. l. 138-141). Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi UAB „Autoreikmuo“ prašymą patenkino iš dalies - įpareigojo UAB „Artapolas“ įsiteisėjus šiai nutarčiai per 10 dienų terminą įmokėti 353 765 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba teismui pateikti banko garantiją tai pačiai sumai. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas dėl 462 449,80 Lt galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydžio negali būti tenkinamas. Prašomų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma aiškiai viršija pareikšto ieškinio dydį, todėl teismas įpareigojo sumokėti ieškovą 353 765 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai (b. l. 142-144). Vertindama skundžiamos nutarties turinį teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino aukščiau nurodytų sąlygų taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą taikė tik pasiremdamas proporcingumo principu, tačiau ši principinė interesų proporcingumo užtikrinimo nuostata savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo teisinį institutą, nes jo taikymui būtina įrodyti ir nustatyti atitinkamų sąlygų egzistavimą.
Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo teisinį institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą byloje 2-836/2007). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Kaip jau nurodyta aukščiau, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apskritai tokių sąlygų nenustatinėjo.
Skundžiamos teismo nutarties turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokiu būdu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti atsakovo nuostoliai, kokie įrodymai patvirtina tokių galimų nuostolių atsiradimą, netyrė ir neargumentavo, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Šių aplinkybių tinkamas nustatymas leistų priimti pagrįstą ir teisėtą nutartį, atsakant į klausimą, ar šiuo atveju tikslinga ir teisinga taikyti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patiria nuostolius bei yra pakankamas pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Dar kartą pažymėtina, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, o jam pritaikyti būtina nustatyti aukščiau paminėtas sąlygas. Vertinant skundžiamos nutarties turinį pažymėtina, kad teismo taikomas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis nebūtinai turi atitikti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma gali viršyti pareikšto ieškinio dydį, tačiau teismas turi tai motyvuoti.
Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių ir nevertino jas patvirtinančių įrodymų. Kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatinėjo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl skundo motyvų, o paminėto teisinio instituto taikymo sąlygos turi būti nustatytos pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Visų pirma, sprendžiant galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą būtina nustatyti, ar vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pritaikyti ribojimai atsakovo lėšoms ir kokiu mastu. Be to, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundo argumentais, kad nepagrįsti atsakovo prašymo motyvai, neva atsakovo nuostolius dėl ieškinio užtikrinimo sudaro ir mokestinės prievolės VMI bei VSDFV. Teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi leido UAB „Autoreikmuo“ iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, taip pat išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti privalomus mokėjimus valstybės ir VSD biudžetams. Į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama iš naujo sprendžiant atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo UAB „Autoreikmuo“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, neišsiaiškino ir nemotyvavo visų būtinų sąlygų taikyti šį teisinį institutą, nepagrindė objektyvaus turinio duomenimis nuostolių atsiradimo tikimybės pagal bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartis naikintina, o klausimas dėl būtinumo užtikrinti atsakovo UAB „Autoreikmuo“ nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoreikmuo“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.